LEDYNMETĮ MENANČIŲ EGLIŲ ŠVEDAI RANDA LIETUVOJE
Greta Panevėžio esančiame medelyne kasmet išauginama apie 10 mln. miško sodmenų. Dalis jų - eglės, kuriomis atkuriami ir įveisiami ne tik vietiniai, bet ir Šiaurės šalių miškai. Pritaikius naujas technologijas, medelyno pajėgumai dar labiau išaugs.
Penktadienį Panevėžio medelyne atidaromame didžiausiame ir moderniausiame miško sodmenų auginimo komplekse Lietuvoje bus pristatytos pažangios sėjinukų sėjimo ir auginimo technologijos. Lietuva pagal turimus medelynus buvo atsilikusi nuo ES šalių, o dabar sparčiu žingsniu jas vejasi: šalyje toks medelynas bus jau antras.
Lietuvoje pamažu prigyja naujos sėjimo technologijos, medelių auginimui skirti modernūs šiltnamiai. Naujosios linijos principas - eglių, pušų, beržų ir kt. rūšių sėklas sėti į konteinerius, o ne į gruntą, kaip anksčiau būdavo įprasta.
Pasėtos sėklos išvežamos į visiškai automatizuotą šiltnamį su laistymo sistema, šviesos palaikymu (dienos prailginimu), šildymu, CO2 kontrole. Panevėžyje naujai pastatytas šiltnamis yra 25 m pločio, 80 m ilgio ir 10 m aukščio. Tokiame šiltnamyje sėklos sudygsta per 10-15 dienų. Liepos mėnesį pirmosios sėjos daigai persodinami atviro grunto daigynuose, o dar po metų parduodami vietinėje rinkoje ir eksportuojami.
„Šiltnamis per sezoną bus naudojamas tris kartus. Pirmojoje rotacijoje sėsime egles, po to - pušis, juodalksnius, beržus, ąžuolus - auginsime visų pagrindinių rūšių medžius, reikalingus šalies miškams atkurti. Dirbame ne tik vietinėje rinkoje, bet telkiamės ir į eksportą: daugiau nei 10 metų eksportuojame sodmenis į Švediją, Estiją“, - sakė Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio medelyno vadovas Egidijus Kaluina.
Jo teigimu, sodmenų poreikis Švedijoje yra didžiulis, o lietuviškus medžius jie labai vertina: auginant želdinius iš lietuviškų sėklų prieaugis yra kur kas geresnis nei iš vietinių sodmenų.
„Gamtoje augančios eglės yra genetiškai pakitusios - jų priskaičiuojama dešimtys įvairių formų. Tačiau lietuviškų eglių sėklos švedams ypač patinka dėl to, kad tai - paprastoji eglė, po paskutinio ledynmečio į Lietuvą atkeliavusi iš vienintelės populiacijos prieglobsčio zonos Rusijos viduryje. Būtent šią, dažniausiai Lietuvoje pasitaikančią paprastąją eglę, sėja ir augina švedai“, - sakė Panevėžio medelyno vadovas.
Anot E. Kaluinos, naujuoju sodmenų auginimo projektu iš esmės keičiamas požiūris į medelynus, jų ūkį. Šią dieną Panevėžyje veikia įrengtos patalpos darbuotojams, saugyklos, rūšiavimo patalpos - viskas yra paruošta didesniems auginimo mastams; netrukus planuojama statyti dar vieną šiltnamį.
„Apie 2 km nuo Panevėžio esantis medelynas šįmet minės 50-metį - ten sodmenims augti skirta apie 66,6 ha. Kasmet šiame medelyne išauginame daugiau kaip 5 mln. sėjinukų ir apie 4,8 mln. sodinukų: eglių, pušų, beržų, juodalksnio, ąžuolo ir kt. rūsių, skirtų miškams atkurti ir įveisti“, - teigė laikinasis Valstybinės miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
356 kv. m gamybinės linijos pastato, 2000 kv. m ploto sodmenų auginimo šiltnamio ir dviejų skalduoto paviršiaus aikštelių statybos darbai prasidėjo pernai liepą ir buvo sparčiai atlikti per 8 mėnesius; darbus atliko UAB „Hidrostatyba“. Galutinė komplekso vertė - 2 058 071 Eur.
Pasak V. Kaubrės, įgyvendinus šį - pirmąjį - projekto etapą bus pasiektas papildomas 2,5 mln. sodmenų metinis našumas. Atsižvelgiant į gamybinės linijos pajėgumus, specialistų potencialą, augančią miško sodmenų paklausą, tikslinga šį medelyną dar išplėsti. Be Panevėžio regiono miškų atkūrimui naudojamų sodmenų, dalis perduodama kitiems Valstybinių miškų urėdijos regioniniams padaliniams, parduodama privačių miškų ir žemių savininkams, eksportuojama į užsienį.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.2 komentarai -
ELTOS inf.3 komentarai -
ELTOS inf.0 komentarai
...