NACIONALINIO SAUGUMO INTERESAI DĖL UOSTO BENDROVĖS

Beveik metus vyksta ir dar vis tęsiasi istorija dėl to ar „Kamineros krovinių terminalas“ atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Uoste atsirado neseniai

"Kamineros grupė" logistikos verslą vykdo daugiau kaip 25 metus. Klaipėdos uoste ji atsirado 2014 m., po buvusios Lietuviškų durpių krovos bendrovės pagrindu įkurtos „Mabre LPC“ perėmimo.

Dabar ji naudojasi ir buvusios bet jau bankrutavusios „Klaipėdos hidrootechnikos“ naudotomis 118 ir 119 krantinėmis bei teritorija. Šioje teritorijoje ji atsirado kaip „Klaipėdos hidrootechnikos“ kreditorė vykstant jos bankroto bylai.

"Kamineros grupė" yra susijusi su Rusija. Šalia jos kontaktų Klaipėdoje yra nurodyti kontaktai Maskvoje.

Bet ne tai lėmė, kad „Kamineros krovinių terminalui“ iškilo sunkumų dėl atitikimo nacionaliniam saugumui ir jai tenka savo teisybę įrodinėti teismuose.

Užkliuvo vienas akcininkas

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingos svarbos Lietuvos objektas. Todėl jame taikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytos nuostatos.

Ar objektas atitinka tas nuostatas sprendžia Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija prie Vyriausybės kanceliarijos.

Ši komisija šiemet vasario 26 d. priėmė sprendimą, kad „Kamineros krovinių terminalas“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Remtasi tuo, kad vienas iš pagrindinių bendrovės akcininkų, kuris turi tiesiogiai 19 proc. jos akcijų ir netiesiogiai 26 proc., neatitinka nacionalinio saugumo interesų kriterijų.

Dėl jo Finansinių nusikaltimų tarnyba nuo 2014 m. vykdė ikiteisminį tyrimą pagal sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo ir nusikalstamo bankroto straipsnius.

Pateikti teismo nurodymai

Komisija vasario 26 d. priėmė sprendimą, kad „Kamineros krovinių terminalas“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų dėl svarbaus jos akcininko. Tačiau jau vasario 28 d. Vilniaus apylinkės teismas išteisino minėtą akcininką dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų.

„Kamineros krovinių terminalas“ kovą pakartotinai kreipėsi į minėtą komisiją, kad pakeistų savo nuostatą dėl jos neatitikimo nacionalinio saugumo interesų. Komisija neatliko pakartotino vertinimo, nes neva aplinkybės nėra pasikeitusios, nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Keistoka logika Lietuvoje, kai sprendimui priimti užtenka prokurorų kaltinimo, o žmogaus išteisinimui ir teismo sprendimas nėra rodiklis.

Komisijos sprendimas užkirto „Kamineros krovinių terminalui“ galimybę uoste papildomai išsinuomoti žemės sklypą.

„Tokiais veiksmais buvo padaryta žala dalykinei reputacijai ir verslo interesams, uostas prarado galimas žemės nuomos pajamas“, – ieškinyje teismui teigė bendrovės atstovai.

Neišsinuomojus žemės sklypo nebuvo pradėtas rengti ir numatytas geležinkelio projektas.

Galutinai teismo sprendimas dėl „Kamineros krovinių terminalo“ akcininko nekaltumo teismuose įsiteisėjo šiemet birželį.

Net ir po to – liepos 16 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog komisija pagrįstai atsisakė pakartotinai vertinti „Kamineros krovinių terminalo“ atitiktį nacionalinio saugumo interesams ir dėl to priimti naują sprendimą. Rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir nurodė priimti naują sprendimą. Ir Komisija teismo įpareigota pakeisti nuostatą dėl „Kamineros krovinių terminalo“ neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.