Siekiant išspręsti ginčą su Aplinkos ministerija dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“, verslas siūlo steigti beveik 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą. Jis turėtų užtikrinti, jog gamintojai ir importuotojai laikysis pažado per penkerius metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų pakuočių atliekų.

Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą. Aplinkos viceministras Dalius Krinickas BNS teigė, kad ministerija kol kas jo negavo, todėl komentuoti susitarimo sąlygų negali.

„Kadangi „Metrail“ sukčiavimai susiję su dokumentais, kuriuose apskaitomas 15 tūkst. tonų pakuočių sutvarkymas, verslas apsiims papildomai sutvarkyti tokį patį kiekį pakuočių. Tai bus padaryta per 5 metus. Kad šis įsipareigojimas tikrai būtų įgyvendintas, bus steigiamas specialus garantinis fondas visam kiekiui pagal mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projekte numatytą metalinės pakuotės mokesčio tarifą – 186 eurų už toną“, – „Žaliojo taško“ pranešime spaudai sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertė Raminta Radavičienė.

Ji BNS teigė, kad fondas turėtų siekti 2,8 mln. eurų, lėšas į jį per viešąsias įstaigas „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) turėtų įnešti gamintojai ir importuotojai, tarp jų ir bendrovės „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Lidl Lietuva“,„Sanitex“, „Eugesta“, „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Volfas Engelman“, „Gubernija“, „Švyturys-Utenos alus“, „Norfos mažmena“, „Aibės prekyba“, Kėdainių konservų fabrikas, Marijampolės pieno konservai, „Biovela“.

„Čia būtų ministerijai garantija, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Neįvykdžius įsipareigojimų sutvarkyti įsipareigotą kiekį, už kiekvieną nesutvarkytą toną būtų nurašomos garantinio fondo lėšos“, – BNS aiškino R. Radavičienė.

Aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad dėl „Metrail“ kaltės nesutvarkyta 14,5 tūkst. metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių atliekų. Tačiau, pasak R. Radavičienės, taikos susitarimo projekte siūloma neapsiriboti vien metalinių ar plastiko pakuočių atliekomis, o norima, kad būtų įskaitomi visų rūšių pakuočių atliekų sutvarkymai.

Anksčiau verslas taip pat siūlė įsipareigojo nupirkti papildomai 50 tūkst. pirminio rūšiavimo konteinerių,  vadinamųjų „varpelių“ komplektų, tačiau R. Radavičienės teigimu, šio įsipareigojimo naujame susitarime nebėra.

Kovo viduryje pasiektame preliminariame verslo ir ministerijos susitarime verslas siūlė nesutvarkytą 15 tūkst. tonų atliekų kiekį padengti 2016-2017 metais sutvarkytų perviršiu bei įsipareigodama viršyti nustatytas užduotis ateinančiais metais.

Aplinkos viceministras D. Krinickas BNS teigė, kad ankstesnių metų sutvarkyti atliekų kiekiai negali būti naudojami „Metrail“ problemai spręsti.

„Kalba dabar eina apie papildomą kiekį kurį turi sutvarkyti per ateinančius metus, o praeitų metų sutvarkyt kiekio nėra pagrindo užskaityti, nes tos atliekos buvo sutvarkytos, mokestis buvo sumokėtas. Užskaitymas į praeitį nėra įmanomas“, – BNS sakė D. Krinickas.

Verslo ir Aplinkos ministerijos susitarimą dar turės tvirtinti šalių ginčą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Dėl „Metrail“ išrašytų fiktyvių atliekų tvarkymo dokumentų 2018-ųjų išvakarėse šimtai įmonių sulaukė aplinkosaugininkų raginimo susimokėti 15 mln. eurų taršos mokesčio už 2013–2015 metais nesutvarkytas pakuočių atliekas.

Aplinkosaugininkai nustatė, kad „Metrail“ 2015–2017 netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Įsigiję šiuos dokumentus iš „Metrail“, gamintojai ir importuotojai buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Ikiteisminį tyrimą dėl „Metrail“ atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra. FNTT vadovai kovo viduryje teigė, kad byla dėl 6 mln. eurų žalos valstybei netrukus turėtų pasiekti teismą.