Kelionių automobiliais mėgėjai, suplanavę kokią nors ekspediciją į Senojo žemyno gilumą, ilgą laiką turėjo taikstytis su viena problema, didesne už sopantį dantį ir pėdų grybelį kartu paėmus. Ta problema vadinosi Lenkijos keliai. Su nedidelėmis išimtimis šiandien apie tai jau galima kalbėti būtuoju laiku.

Dviratininkų gausa

Šios vasaros žygių metu teko skersai išilgai perskrosti Lenkiją, Vokietiją ir Olandiją. Pastarojoje šalyje, plotu daugiau nei trečdaliu mažesnėje už Lietuvą, tačiau turinčioje gal šešis kartus daugiau gyventojų, kelių infrastruktūra prašyte prašosi būti vadinama idealia. Jei kokiame miesteliūkštyje stūkso daugiau nei dešimt trobų, labai tikėtina, kad iki tos vietos pavyks privažiuoti glotniu autostrados tipo asfalto kaspinu. Didmiesčių prieigose net piko valandomis intensyvaus eismo srautą be vargo suvirškina penki juostų greitkeliai. Milžiniški švieslentė virš kelių perspėja apie pasirinktoje kryptyje esančias transporto spūstis, avarijas ar panašius dalykus ir prireikus leidžia pakoreguoti maršrutą dar prieš kur nors įstringant. Tai tiesiog benzingalvių rojus.

Vienintelis dalykas, Olandijoje galintis šiek tiek trikdyti atvykėlius iš šalių, kuriose dviračiai dar tik siekia visavertės transporto priemonės statuso – neįtikimai daug pedalus minančių žmonių. Nors jiems skirtų takų kapiliarai apraizgę absoliučiai visas urbanizuotas teritorijas, nardančių skersai automobilių kelius čia taip pat sočiai.

Varšuvą ir Berlyną jungiančios "Laisvės autostrados" 574 km galima įveikti – jei tik išvengsite spūsčių – per 4–5 val.

Ypatinga kokybė

Apie Vokietiją galima kalbėti su panašiu patosu, tačiau faktas, kad čia keliai kiek prastesnės būklės. Neatsitiktinai rekonstruojamų ar remontuojamų ruožų kiekis gali gerokai pakoreguoti valandų skaičių, kurį planavote praleisti vairuodamas. Be to, vokiečiai neįtikimu būdu sugeba iš nieko padaryti visai nevaikiškas spūstis. Tarkim, mūsų ekipažas į kokių 5 km žingine judančią koloną netoli Brėmeno buvo priverstas įsilieti tik todėl, kad, anapus greitkelio atitvarų tris eismo juostas suspaudus į dvi, kažkoks nelaimėlis per vėlai stabdė, kaukštelėjo kitam nelaimėliui į galinį buferį ir abu sustojo šalikelėje pildyti deklaracijos. Nors, kaip ir iki incidento abi eismo juostos buvo laisvos, spūstis susiformavo ne tik Brėmeno, bet ir Hamburgo kryptimi. Galėčiau lažintis iš maišo gilių – taip nutiko todėl, kad visiems rūpėjo pamatyti bėdos mastelius.

Jau atsisveikinant su Olandijos ir Vokietijos greitkeliais konstatavome dar vieną tiesą: čia niekur nepamatėme net užuominos apie besiformuojančias provėžas, nors eismo intensyvumas toks, kad jei kažkas panašaus prisisapnuotų mūsiškiam greitkeliui Vilnius–Kaunas–Klaipėda, tai A1/E85 nebejotinai palaikytų košmaru ir pabustų išpiltas šalto prakaito. Tada nori nenori prisimeni Susisiekimo ministerijos iniciatyva atlikto Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatus: ištyrus 33 skirtingus kelius konstatuota, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių. Net aštuoniolika kelių buvo nustatyti esminiai pažeidimai, dėl kurių pastarieji apskritai neturėjo būti priimti. Tokie triukai, be kita ko, reiškia, kad dėl nuleistos kelių kokybės reikalavimų kartelės ar kitų prasto darbo atmainų kelių tarnavimo laikas bus penkeriais metais arba ketvirtadaliu trumpesnis, nei privalo būti.

Nebeverčia keiktis

O dabar apie Lenkiją ir tai, kas mūsų kaimynų padangėje pasikeitė pastaraisiais metais. Tuo metu, kai prieš dešimtmetį Europa įsmuko į recesijos akivarą, lenkai ne tik sugebėjo išlaikyti ekonomikos augimą, bet ir imtis itin ambicingų transporto infrastruktūros projektų: tiesti magistrales tarp Rytų ir Vakarų, o uostus Baltijos pakrantėje pavertė Pietų šalių ir Skandinavijos jungtimi. Varšuvą ir Berlyną jungiančios "Laisvės autostrados" 574 km galima įveikti – jei tik išvengsite spūsčių – per keturias su trupučiu valandos tiesiog važiuodami drauge su čia judančiu transporto srautu.

Beje, skirtingai nei Vokietijoje, Lenkijoje kol kas nėra kelio ženklų, nurodančių, kaip suformuoti koridorių gelbėjimo tarnybų transportui, jei gyvenimą magistralėje paralyžiuoja kokia nors avarija. Jie turi savo pavadinimą – "Rettungsgasse", įteisintą kelių transporto kodekse, kuriame, be kita ko, detaliai aprašomas algoritmas, kaip privalu kurti evakavimo kelią, skirtą ugniagesiams, paramedikams ar netgi sniego valytuvams. Keliuose, turinčiuose daugiau nei dvi eismo juostas privalu automobilius rikiuoti į tolimiausius kelkraščius neatsižvelgiant į tai, ar gelbėjimo darbuotojai artėja ar ne.

Dar vienas kaimyninių šalių transporto arterijų skirtumas – greitkelis nuo Frankfurto prie Oderio iki Lodzės yra mokamas (šiuo metu už kelionę prašoma beveik 20 eurų), tačiau rinktis pigesnes alternatyvas verta nebent norint pamatyti Lenkijos provinciją ar ištaškyti mažiausiai pusdienį. Visais kitais atvejais, prieš planuojant žygį anapus Lazdijų, verta panagrinėti ne tik kokius maršrutus sufleruoja realiu laiku situaciją analizuojantys elektroninės "Google" smegenys, bet ir internetinį Lenkijos greitkelių žemėlapį http://ssc.siskom.waw.pl. Jame tiksliai sužymėta, kuriose atkarpose vyksta statybos ar remonto darbai ir kada jie baigsis. Geroji žinia visiems keliaujantiesiems Lenkijos sostinės kryptimi: paskutinioji maždaug 30 km ilgio autostrados Varšuva–Balstogė atkarpa bus baigtas tvarkyti spalio mėnesį.