VERSLININKAI RENGIA DAR VIENĄ IEŠKINĮ VALSTYBEI

Teismo sprendimu buvo panaikintas aplinkos ministro įsakymas, įkalinęs dešimtis automobilių iš JAV muitinių ir krovos įmonių stovėjimo aikštelės, tačiau juos importavę asmenys dar neskuba džiaugtis – toliau skaičiuoja patiriamus nuostolius ir reikalaus, kad juos padengtų valstybė.

Pripažinti atliekomis

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymas, draudžiantis įvežti smarkiai apgadintus automobilius, pažeidžia Konstituciją.

"Nuosavybės teises ir asmens ūkinės veiklos laisvę ribojantis reguliavimas gali būti įtvirtinamas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte, taip pat įvertinusi tai, kad ginčijama nuostata neturi įstatyme nustatyto pagrindo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkos ministro įsakymas (...) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją", – rašoma teismo nutartyje. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Priminsime, kad, nuo praėjusių metų liepos įsigaliojus šiam įstatymui, Klaipėdos uosto krovos terminaluose ir kitose muitinės aikštelėse priverstinai saugoma ne viena dešimtis fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių automobilių, atgabentų iš JAV.

Visi jie, remiantis aplinkos ministru įsakymu, netinkamais eksplotuoti, kitaip tariant, atliekomis, buvo pripažinti Regioninių aplinkos apsaugos departamentų specialistų. Neigiamas išvadas gavo net ir daugybė gana geros būklės automobilių bei motociklų. Jų nei pasiimti, nei parduoti, nei grąžinti savininkams neleista. Sprendžiant dėl automobilio būklės, remtasi už jį sumokėta kaina – iš pradžių joms atliekos statusas būdavo suteikiamas, jeigu sumokėta kaina mažesnė už remontui būtinas išlaidas, vėliau ministerija nusileido iki 75 proc. nesudaužytos transporto priemonės vertės.

Tad tokias transporto priemones teisėtai įsigiję asmenys ne tik jų negalėjo atsiimti iš krovos kompanijų ir muitinių aikštelių, tačiau jiems grėsė ir baudos už atliekų gabenimą į šalį.

Ieškinys valstybei

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad po LVAT sprendimo situacija turėtų pajudėti iš aklagatvio, tačiau drąsiai teigti, jog tai jau pabaiga, nederėtų, nes dešimtys automobilių buvo priverstinai saugomi įvairių krovos, pervežimo bendrovių aikštelėse ir už jų stovėjimą bei saugojimą bus imamas mokestis.

Motorinių transporto priemonių importuotojų iš JAV asociacijos prezidentas Aurimas Jurčius dienraščiui tvirtino, kad dar nė viena iš anksčiau sulaikytų transporto priemonių nebuvo perduota į savininkų rankas.

"Šiomis dienomis muitininkai tik praneš, reikia ar ne tikslinti ankstesnes paruoštas deklaracijas ir ar teks transporto priemonių savininkams dar kartą atlikti turto vertinimą, t.y. nepriklausomi ekspertai turės įvertinti automobilio būklę ir jo remonto kainą", – pasakojo A.Jurčius.

Kadangi vienaip ar kitaip verslininkams gresia nemenki nuostoliai, A.Jurčius neatmeta galimybės, kad teisme valstybei vėl bus keliamas grupinis ieškinys, kurio suma gali pasiekti ir 0,5 mln. eurų.

Tokios paslaugos kaina vidutiniškai siekia apie 100 eurų, neįskaičius PVM. Tai transporto priemonių savininkams žada papildomų išlaidų, tačiau jos nėra tokios didelės, kokias gali tekti susimokėti už automobilių stovėjimą aikštelėse.

"Kai kurie automobiliai Klaipėdoje esančiose krovos įmonių aikštelėse stovi beveik dešimt mėnesių. Viena automobilio aikštelėje praleista diena įkainojama 15 eurų", – pasakojo importuotojų asociacijos vadovas.

Tad lengva paskaičiuoti, kad už vieno automobilio priverstinį saugojimą minėtose aikštelėse gali tekti pakloti apie 4  tūkst. eurų – sumą, kuri gali būti didesnė net už pačios transporto priemonės įsigijimo kainą.

"Žinau, kad yra įmonių, kurioms teks išsipirkti ne vieną automobilį, o tai jau virsta milžiniškomis sumomis. Be to, reikia skaičiuoti ir transporto priemonių nuvertėjimą, kai jos buvo priverstinai sulaikytos", – kalba A.Jurčius.

Jis tvirtino, kad su krovos kompanijų atstovais, kurių aikštelėse įkalinti automobiliai, dar nebuvo bendrauta, tačiau pašnekovas vylėsi, kad bus rastas palankus abipusis susitarimas. Kadangi vienaip ar kitaip verslininkams gresia nemenki nuostoliai, A.Jurčius neatmeta galimybės, kad teisme valstybei vėl bus keliamas grupinis ieškinys, kurio suma gali pasiekti ir 0,5 mln. eurų.

K. Navickas

Verčia susirūpinti

Laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos smeltė" rinkodaros vadovas Eduardas Galuškinas teigė, kad įmonė labai laukia, kol bus išspręsta ši sudėtinga situacija, nes šiuo metu jos teritorijoje saugoma apie pusšimtis automobilių, kurių savininkai dėl galiojusio įstatymo negalėjo pasiimti.

"Mums reikalinga kiekviena vieta terminale. Jeigu ji būna ilgai užimta, mes negalime iškrauti krovinio – taip stringa sklandus krovos darbas, tačiau tikimės, kad šios jau beveik metus trunkančios sudėtingos situacijos pabaigos sulauksime netrukus ir mūsų klientai galės pasiimti savo transporto priemones", – kalbėjo pašnekovas. Paklaustas, kiek tiksliai dabar įmonei skolingi transporto priemonių savininkai, E.Galuškinas teigė nenorintis spekuliuoti skaičiais, tačiau tvirtino, kad su verslininkais dirbama jau nebe pirmus metus ir bus siekiama situaciją išspręsti sėdus prie derybų stalo.

"Blogiausia, kas gali nutikti, tai situacija, jei automobilių savininkai nuspręstų palikti automobilius mūsų aikštelėse ir jų likimas būtų atiduotas į mūsų rankas, tačiau tikimės, kad toks scenarijus neįvyks", – kalbėjo "Klaipėdos smeltės" atstovas.