Dainų šventės šokėjai ketvirtadienį Lietuvos futbolo federacijos stadione surengs du pasirodymus - dieninį ir vakarinį koncertus, kuriuose saulės rato ritmu suksis net 8 tūkst. šokėjų.

Šokių dienos temine jungtimi pasirinktas Saulės įvaizdis.

Pasak Šokių dienos kūrybinės grupės meno vadovės Laimutės Kisielienės, šokių diena - tai tarsi spektaklis, kurio raiška - šokis.

„Temine Šokių dienos jungtimi pasirinkome šviesos, vilties, gyvybingumo simbolį - saulę, tad ir stengsimės skleisti šviesą. Stadiono erdvę užpildysime gyvais raštais - šokėjų kuriamais piešiniais. Juos sinchroniškai atliks tūkstančiai dalyvių. Džiuginsime žiūrovus smagia muzika, spalvingais kostiumais ir, žinoma, puikia nuotaika“, - sake viena iš šventės organizatorių.

„Saulės rato ritimai“ - tai keturių dalių visų amžiaus šokių grupių meniniai dialogai, perteikiantys tautinių simbolių prasmes, gamtos gyvasties išraišką, kasdienio darbo ir sakralinių švenčių išsidėstymą metų rate, jaunystės šėlsmą ir visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių artumo jausmą.

Į Šokių dieną atvyko net dvylikos šalių šokėjai: iš Argentinos, Australijos, Belgijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos.

Choreografijos kūriniai, kuriuos atliks per 420 šokių kolektyvų, sujungs tradicinius ir šiuolaikinės kūrybos elementus.

Šokių dienoje išvysime 32 baletmeisterių kūrinius, 13 iš jų sukurti specialiai šiai Dainų šventei. Šalia visiškai naujų kūrinių, bus atliekami ir klasikiniai šokiai, tokie kaip „Kubilas“, „Rugučiai“, „Kūgiukas“, „Parugė“.

Prologui „Aušros žvaigždė pasvydo“, pavadintam lietuvių lyrinės poezijos pradininko Antano Strazdo eilėraščio žodžiais, muziką parašė kompozitorius Linas Rimša. Prologo choreografinę kompoziciją sukūrusi jauna baletmeisterė Agnė Rickevičienė per šokį atskleis mūsų praeities didybę, palies kovos dėl laisvos Lietuvos motyvus.

Ryto saulės nušviestoje pirmoje dalyje išvysime jaunuosius šokėjus - aikštėje pasirodys net 3000 vaikų.

Antra dalis įsuks į jaunystės jausmų, svajonių verpetą. Šoks akademinio jaunimo grupės. Trečioji pražys rugiagėlių laukais, atspindėdama kasdienio darbo tradicijas. Vyresniųjų liaudiškų šokių grupių atliekamos šokių kompozicijos pasakos apie žemės darbus, arimą, sėją, derliaus nuėmimą. Šioje dalyje bus gausu atributikos.

Šokiui „Sėtuvėlis“ tautodailės meistrai iš Kazlų Rūdos nupynė net 540 sėtuvių. Ketvirtoje renginio dalyje skleisis tvirtos šeimos paveikslas.

Įspūdinga aštuonių tūkstančių šventės dalyvių finalinė kompozicija vizualizuos laisvos tautos norą eiti pažangos ir atsinaujinimo keliu, kartu įveikiant kasdienius iššūkius.