KARALIŠKI PINIGAI NEKARALIŠKIEMS TUALETAMS

Vilniaus miesto savivaldybė dešimties miesto viešųjų tualetų tvarkymui ir priežiūrai per trejus metus išleis beveik 700 tūkst. eurų. Tačiau šiuolaikinius ir savaime nusiplaunančius tualetus siūlantys verslininkų atstovai sakė, kad už mažesnius pinigus galėjo atsirasti tokie, kokie yra Paryžiuje ar Vienoje.

Užsieniečių negirdi

Vienos užsienio įmonės atstovai Lietuvoje kiek seniau kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir siūlė mieste įrengti naujus viešuosius tualetus. Jie išskirtiniai tuo, jog po kiekvieno apsilankymo išsiplauna bei dezinfekuojasi automatiniu būdu. Įrengti šildomi klozetai su bidė funkcija, automatinis vandens praustuvas su automatiniu muilo dozatoriumi, automatinis vandens nupūtiklis, oro kondicionavimo bei šildymo sistema.

Jie pritaikyti žmonėms su negalia, akliesiems, mamoms su kūdikiais, juose įrengta pagalbos sistema, galimybė atsiskaityti grynais pinigais bei kortele, apsauga nuo vandalizmo, yra galimybių įrengti šunų ekskrementų dėžes, girdyklas, kavos, gaiviųjų gėrimų pardavimo aparatus.

"Esame įvairiose pasaulio šalyse įrengę pustrečio tūkstančio tokių tualetų, o dabar bandėme įeiti ir į Lietuvos rinką. Tačiau nesėkmingai", – sakė įmonės atstovai.

Užsienio verslo atstovai kreipėsi į Lietuvos savivaldybes, taip pat – tiesiai į Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Sostinės vadovas teigė, jog reikia laukti viešųjų pirkimų konkursų, mat jie ateityje bus skelbiami.

Dabartiniai Vilniaus viešieji tualetai yra požeminiai, labai seni ir dalis iš jų remontuotini, tačiau valdžia, matyt, ten nevaikšto.

"Tačiau kai sulaukėme to konkurso, paaiškėjo, kad tai konkursas ne naujiems tualetams, o senų priežiūrai ir remontui. O kai pamatėme kainą – mums plaukai pasišiaušė. Juk už gerokai pigiau Vilnius galėjo turėti naujus ir šiuolaikinius tualetus. Tai, ką siūlėme mes, buvo kur kas  ekonomiškiau, tokie tualetai veikia visą parą, jiems nereikia žmonių priežiūros", – kalbėjo verslininkai.

Dešimties tokių tualetų įrengimas Vilniaus miestui būtų kainavęs nuo 360 tūkst. eurų – kaina priklauso nuo to, kokių papildomų funkcijų užsakovas pageidauja.

Vis dėlto keis

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, dabartiniai viešieji tualetai yra požeminiai, labai seni ir dalis iš jų  remontuotini, tačiau absoliučiai didžiąją dalį jų savivaldybė planuoja keisti naujais.

"Šiuo metu "Vilniaus planas" yra parengęs Viešųjų automatinių tualetų įrengimo Vilniaus miesto centrinėje dalyje projektinius pasiūlymus, atsižvelgiant į esamų tualetų kokybę ir skaičių bei turimus inžinerinius tinklus. Per žiemą "Vilniaus planas" parengs visus reikiamus dokumentus.

Tuomet bus skelbiamas viešasis konkursas viešųjų tualetų pirkimui. Jo metu bus siekiama nupirkti viešuosius tualetus, kurie būtų antžeminiai, antivandaliniai ir savaime išsiplaunantys", – sakė G.Runovičius.

Nepatiko klausimas?

Kodėl dar trejiems metams buvo paskelbtas konkursas senų tualetų priežiūrai, o ne naujiems įsigyti, savivaldybės atstovai neatsakė.

Vilniaus miesto dešimties viešųjų kanalizuotų tualetų priežiūros paslaugos vertė 688 135 eurai trejiems metams. Konkursą laimėjo bendrovė, kuri šią paslaugą teikė ir anksčiau.

Konkurse dalyvavo dvi bendrovės. "Laimėtojas buvo atrinktas pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą", – teigė G.Runovičius.

Brangiausių tualetų istorijos

LIETUVOS SOSTINĖ. Vilnietiškų tualetų priežiūra, be abejo, brangi. Vienam vidutiniškai bus skirta daugiau nei po 23 tūkst. eurų kasmet trejus metus. Tačiau tai nėra brangiausias valdžios tokios rūšies pirkinys šalyje.

LAIKINOJI SOSTINĖ. 2008-aisiais, kai miestą valdė konservatoriai su meru Andriumi Kupčinsku, savivaldybė sugebėjo už 153 tūkst. eurų nupirkti ir pastatyti 17 kv. m jūriniame konteineryje įrengtą tualetą. Šis statinys veikė neilgai, surūdijo. Visuomenei atrodė, kad tai – amžiaus afera. Į teisiamųjų suolą buvo pasodinta 12 kaltinimųjų dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo. Po teismų maratono visi jie buvo išteisinti. Beje, toks tualetas Kėdainių teniso mėgėjų klubui tekainavo 9 tūkst. eurų.

GRYBŲ SOSTINĖ. Varėna taip pat nusprendė pasigalynėti su Lietuvos istorinėmis sostinėmis. Šiame rajono centre kelerius metus vykstančią centro rekonstrukciją vainikavo maždaug 36 kv. m ploto tualeto statyba, kainavusi beveik 100 tūkst. eurų. Kodėl toks brangus, jei žmonės 100 kv. m ploto namą už mažesnę sumą pasistato ir įsirengia? Rajono vadovai paaiškino, kad šiuolaikinės tupyklos įranga kaip kalėjime, nesugadinama. Dar po 1 tūkst. eurų kas mėnesį gali kainuoti jo priežiūra.

DZŪKIJOS SOSTINĖ. Maždaug prieš metus Alytaus miesto parke uždarius tarybinių laikų viešąjį tualetą, savivaldybės taryba diskutavo apie konteinerinio pastatymą už 30 tūkst. eurų. Pasiūlymas nesulaukė palaikymo.

ZANAVYKŲ SOSTINĖ. Šakių rajono savivaldybė pernai ilgokai diskutavo apie naujo šiuolaikinio tualeto statybas. Apsvarsčius 70 tūkst. eurų vertės projektą, klausimas buvo atidėtas. Antrą kartą ėmus diskutuoti, vietos politikai sulaukė pasiūlymo statyti už varėniškiams tikusią – 100 tūkst. eurų – sumą. Tada nuspręsta, kad zanavykai apsieis be auksinio tualeto.

AUKŠTAITIJOS SOSTINĖ. Panevėžiečiai prieš gerą dešimtmetį degė iš gėdos dėl to, kad nėra kur mieste užeiti bėdai prispyrus. Vieno modernaus tualeto (kartu su priežiūra metams) kaina neprilygo Kaunui – 27 tūkst. eurų (tuomet siekė 94 tūkst. litų).

TUALETAS NR.1. Didžiausias tualetinis skandalas Lietuvoje kilo 2006-aisiais, kai besirengiant Anglijos karalienės Elžbietos II vizitui, buvo paskelbta, kad prezidentūroje 2 kv. m tualetas suremontuotas už kosminę 72,5 tūkst. eurų sumą. Sensacija subliūško, kai paaiškėjo, jog maždaug 60 tūkst. eurų kainavo 100 kv. m patalpos, tarp jų – ir žymusis tualetas.

TIKRAI AUKSINIS. 2016 m. Niujorko Guggenheimo muziejuje lankytojams pasigrožėti įrengtas auksinis tualetas. Šią instaliaciją, pavadintą "Amerika", sukūrė italų menininkas Maurizio Cattelano. Deja, apie šio kūrinio kainą neskelbiama.