KAS LAIMĖS VILNIAUS MERO RINKIMUS?

Kam vilniečiai kitą kadenciją patikėtų sostinės mero postą? Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad yra du lyderiai – dabartinis meras Remigijus Šimašius ir buvęs meras Artūras Zuokas. Kiti labai jau stipriai atsilikę nuo jų.

Dar nėra žinoma, kiek kandidatų dalyvaus Vilniaus miesto mero rinkimuose. Vienas buvusių realių pretendentų europarlamentaras Antanas Guoga jau pranešė, kad jis nekandidatuos. O kaip balsai pasiskirstytų jei kandidatuotų? Jo užsakymu spalio 5–14 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikta sostinės gyventojų apklausa parodė, kad dabartinio mero R.Šimašiaus persvara prieš konkurentus labai trapi. Už jį balsuotų 26,8 proc. Antroje vietoje vilniečių minimas Artūras Zuokas praktiškai neatsilieka. Nors jis apie dalyvavimą rinkimuose apskritai nėra kalbėjęs, rinkėjai A.Zuokui atiduotų net 26,6 proc. balsų. Kiti galimi kandidatai į Vilniaus merus sulauktų mažesnės paramos: rinkimuose vis dėlto nusprendęs nedalyvauti A.Guoga ir Dainius Kreivys surinktų po 6,5 proc. balsų, Viktoras Uspaskichas – 6 proc., Valdemaras Tomaševskis – 4,8 proc., Gintautas Paluckas – 3 proc. balsų.

Kodėl pirmose vietose R.Šimašius ir A.Zuokas? Kaip "Vilniaus dienai" teigė politologas prof. dr. Algis Krupavičius, atsakymas labai paprastas: nuomonės inercija. Vienas yra dabar einantis mero pareigas, kitas buvo Vilniaus miesto meras. "Labai dažnai, kai klausiama nuomonės apskritai, pasirenkami tie atstovai, kurie jau pretendavo į vienas ar kitas pareigas arba eina vienas ar kitas pareigas. A.Zuokas, kaip politikas, visuomenėje visų pirma tapatinamas su Vilniaus miesto mero pareigomis. Savo komunikacijoje jis taip pat pirmoje vietoje visuomet pabrėžia Vilniaus miestą ir savo, kaip Vilniaus miesto mero, veiklą", – teigė A.Krupavičius.

Panašiai mano ir politologas prof. Lauras Bielinis. Anot jo, A.Zuoko ir R.Šimašiaus įvaizdžiai yra ryškiausi. R.Šimašius yra dabartinis meras ir žmonės jį mato, o A.Zuoko įvaizdis labiausiai siejasi su mero įvaizdžiu. "Taigi yra du kandidatai su stipriu įvaizdžiu, o visi kiti yra tiesiog kandidatai, kurių mes nepažįstame arba nenorime pažinti", – sakė politologas.

Meras – vidutinybė

A.Krupavičiaus manymu, R.Šimašius, būdamas mero poste, turėjo daug galimybių ir tikrai tos galimybės nėra išnaudotos. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais Vilnius prarado teigiamą dinamiką kaip miestas, įvaizdžio požiūriu Vilnių šiandien tikrai lenkia Kaunas, kuris atrodo dinamiškesnis, veržlesnis, energingesnis ir t. t. R.Šimašius, politologo manymu, buvo ir liko toks biurokratinis politikas, kuris dirba savivaldybėje, miesto taryboje, vykdo mero pareigas, bet tik tiek.

"R.Šimašius, sakyčiau, meras vidutinybė. Jam trūksta vaizduotės, polėkio, – sakė A.Krupavičius. – Kai kurie tikrai labai rimti Vilniaus miesto projektai, kurie galėjo stiprinti jo kaip sostinės vadovo įvaizdį, neįgyvendinti. Manyčiau, kvintesencija tų neįgyvendintų projektų yra nacionalinis stadionas – kaip buvo griuvėsiai, taip tie griuvėsiai ir tebestovi. Laiko vienokiu ar kitokiu būdu spręsti tą klausimą buvo, bet nieko taip ir neįvyko. R.Šimašiaus vadovavimo miestui laikotarpiu Vilnius tapo toks, sakyčiau, vidutiniškas miestas pagal ambicijas, įvaizdį."

R.Šimašius, sakyčiau, meras vidutinybė. Jam trūksta vaizduotės, polėkio.

L.Bielinis irgi panašios nuomonės: "Dar vienas R.Šimašiaus minusas – nematėme vieningo jo, kaip mero, vaizdinio. Daug pažadėta, ilgai laukta, kažkas daroma, bet nežinia, ar specialiai, ar atsitiktinai, nėra aiškaus vaizdo, kad tai, kas įvyko ar kas padaryta Vilniuje, yra jo pastangų dėka. Matome, kad krantinė tvarkoma, troleibusai važiuoja, bet nesiejame to su meru. Tiesiog mieste vyksta gyvenimas."

R.Šimašiaus bandymas dalyvauti rinkimuose su komiteto vėliava, A.Krupavičiaus teigimu, taip pat kelia įvairiausių klausimų: "Viena vertus, R.Šimašius buvo vienas iš pagrindinių Liberalų sąjūdžio veidų, tad kam kam, o būtent jam dalyvauti rinkimuose su komiteto vėliava yra mažiausiai patrauklus sprendimas. Bet kuriuo atveju, R.Šimašius nuo Liberalų sąjūdžio įvaizdžio niekur toli nepabėgs. Galima vynioti į skirtingus popierėlius save ir liberalų frakciją miesto taryboje, tačiau niekas tuo nepatikės. Būnant partijos lyderiu staiga pasakyti: žinote, kadangi liberalams nepasisekė, jie yra krizėje, aš keičiu vėliavėles ir dalyvauju rinkimuose su naujomis, yra, švelniai tariant, nesąžininga ir savo paties, ir vilniečių atžvilgiu."

Turi pranašumą

Vertindamas A.Zuoką politologas A.Krupavičius teigė, jog jis turi esminę labai teigiamą savybę – jis visuomet turi idėjų. Kartais tos idėjos atrodo ne itin realios, bet faktas, kad daug dalykų Vilniuje yra įvykę dėl A.Zuoko ir per A.Zuoką. Pavyzdžiui, Vilniaus administracinis ir verslo centras dešinėje Neries krantinėje kažkada atrodė idėja fiks, sunkiai įmanoma, bet šiuo metu Vilniaus geografija yra pasikeitusi. Kitaip sakant, A.Zuokas turi idėjų, žino, kaip jas įgyvendinti, ir moka tas idėjas pateikti visuomenei, nes yra neblogas komunikatorius.

"Tiesa, vienu metu atrodė, kad A.Zuokas tą energiją, veržlumą yra gerokai praradęs, net buvo pradėjęs kartotis, ir to ankstesniojo A.Zuoko buvo pradėję trūkti. Atrodė, kad jis dalyvauja politikoje iš reikalo, iš inercijos, – sakė politologas A.Krupavičius. – Tačiau sakyčiau, kad dabar mes matome tam tikrą naują kvėpavimą – po tos pauzės, kuri įvyko jo politinėje karjeroje, jis vėl atgavo veržlumą, vėl turi idėjų, vėl yra pastebimas ir vėl save pozicionuoja kaip neabejotiną Vilniaus miesto lyderį. Sakyčiau, kad visi tie ženklai suteikia jam visai neblogą perspektyvą."

Dabar mes matome tam tikrą naują kvėpavimą – po tos pauzės, kuri įvyko jo politinėje karjeroje, jis vėl atgavo veržlumą, vėl turi idėjų, vėl yra pastebimas.

A.Krupavičiaus įsitikinimu, miesto žmonėms svarbūs tie dalykai, kuriuos jie gali "pačiupinėti". Po R.Šimašiaus vadovavimo vargu ar bus daug ką "pačiupinėti", o A.Zuokas gali priminti, ką nuveikęs. Jis turi istoriją – ir su pliusais, ir su minusais, bet, lyginant su R.Šimašiumi, jis tikrai atrodo geriau, tad turi akivaizdų konkurencinį pranašumą.

"Šiandien akivaizdu, kad Vilnius, pavydėdamas Kaunui, laukia savo Visvaldo Matijošaišio, ir A.Zuokas yra savotiškas V.Matijošaitis, tik jaunas ir su kitokia pavarde", – teigė L.Bielinis. – A.Zuoko sugebėjimas ūkininkauti, organizuoti, kūrybiškas požiūris į daugelį situacijų, iš tikrųjų kažkada išjudino Vilnių – to, matyt, žmonės tikisi ir dabar. Jo minusas yra tai, kad oponentai neleidžia jam sutelkti visų jėgų bendro darbo labui. Jis visada turėjo gana stiprią opoziciją, konfrontuojančią su juo miesto taryboje, matyt dabar taip pat turės, ir tai silpnina jį. Yra ir visada bus tų, kurie jo nemėgsta, ir visada stengsis jam maksimaliai sugadinti gyvenimą."

Katė maiše

Kito kandidato – Dainiaus Kreivio – stiprioji pusė, A.Krupavičiaus manymu, tai, kad jis turi Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramą ir tai partijai atstovauja. Tačiau vietos politikoje jis yra "katė maiše" – neturi jokios rimtos patirties, netapatinamas su Vilniaus miestu. Partijos parama yra jam ir pliusas, ir minusas vienu metu. Anot politologo, neabejotina, kad Krikščionys demokratai turės nemenką frakciją miesto taryboje, bet, ko gero, TS-LKD rinkėjų Vilniuje yra per mažai, kad šios partijos kandidatas galėtų tapti miesto meru – dalis rinkėjų šią partiją labai myli, bet kiti niekada už ją nebalsuos, ir pastarųjų, matyt, yra daugiau.

"Su tokiu palaikymu galima laimėti rinkimus tam tikruose rajonuose, galbūt Seimo nario mandatą, o norint laimėti miesto mero postą, reikia gauti didesnę rinkėjų paramą. Bijau, kad D.Kreiviui rinkėjų neužteks. Dar daugiau – tuos balsus centro dešinėje dalysis keli kandidatai, D.Kreivys nėra vienintelis, pretenduojantis į centro dešinės balsus – tas pats R.Šimašius, ideologiškai į dešinę nuo centro labiau net A.Zuokas. Manau, D.Kreivys turi nemažai galimybių finišuoti trečias miesto mero rinkimuose, tačiau vargu ar daugiau", – sakė A.Krupavičius.

Jam antrina L.Bielinis: "D.Kreivio didžiausias pliusas yra jo politinė partija. Šiandien konservatoriai yra ant bangos, jie turi gerą organizacinę struktūrą, intelektualiai gana stipriai pakaustyti ir geba atrasti sprendinius, kaip išviešinti savo žmogų. Tad jo pagrindinė atrama yra jo partija. Jeigu partija jį palaikys ir skirs jo pergalei daug energijos, jis gali pasiekti labai daug. Partijos reitingas yra D.Kreivio reitingas – tą jis, ko gero, pats puikiai supranta. Tačiau kadangi jis pats asmeniškai nešviečia ar šviečia pernelyg silpnai, kad galėtų būti savarankiškas, tai jo minusas yra ta pati jo partija. Jeigu ji nuspręs, kad turi svarbesnių uždavinių, jis neturės galimybių laimėti".

Kiti tikslai

Paprašytas įvertinti V. Uspaskicho ketinimus dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose, L.Bielinis buvo labai konkretus: "V.Uspaskichui būdinga daryti klaidų."

A.Krupavičius svarsto, kad V.Uspaskichas dalyvauja Vilniaus mero rinkimuose turėdamas kiek kitokį tikslą: siekdamas bent šiek tiek sugrąžinti Darbo partijos įtaką Lietuvos politikoje ir po to gegužės mėnesį dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, tikintis, kad bent vieną mandatą Darbo partijai pavyktų laimėti. Kitaip sakant, tas dalyvavimas mero rinkimuose – siekis priminti apie save, apie Darbo partiją, parodyti, koks esu šaunus ir vis dar energingas. Bet galimybių pasiekti kokių nors rezultatų Vilniaus miesto mero rinkimuose jis neturi – jo arsenale nėra ginklų, su kuriais būtų galima tikėtis laimėti.

Kitaip sakant, tas dalyvavimas mero rinkimuose – siekis priminti apie save, apie Darbo partiją, parodyti, koks esu šaunus ir vis dar energingas.

Negali V.Uspaskichas tikėtis net tautinių mažumų palaikymo mero rinkimuose, nes tautinės mažumos Vilniaus krašte renkasi Lenkų rinkimų akciją, ir jų pasirinkimo modelis nepasikeis. Tik štai Valdemaras Tomaševskis Lenkų rinkimų akcijai, politologo manymu, nėra geras pasirinkimas. Jo dalyvavimo mero rinkimuose esmė ir prasmė ir vėl – ruoštis artėjantiems Europarlamento rinkimams ir tikėtis, kad Lenkų rinkimų akcijai ten pavyks gauti bent vieną mandatą.

"Net nežinau, kuo rinkėjus galėtų pritraukti V.Tomaševskis, – sakė L.Bielinis. – Akivaizdu, kad jis atsirems į savo partiją, ir dabar jam tenka liūdėti, kad Vilniaus miestui nepriklauso Vilniaus rajonas, nes ten jis turėtų labai stiprią atramą. Vilniuje jis gali susirinkti tik dalies tautinių mažumų atstovų balsus, nes šiuo metu tautinės mažumos nėra vieningos. Vien lenkai jo neišgelbės, juo labiau kad lenkų gretose yra labai protingų žmonių, kurie realiai vertina V.Tomaševskio galimybes ir potencialą."

Abejotinas sprendimas

Politologams ypač daug abejonių kelia socialdemokratų atstovo Gintauto Palucko sprendimas dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose.

Anot A.Krupavičiaus, partijos vadovui iš esmės privalu būtų laimėti rinkimus. Tačiau šiuo atveju tokių galimybių nelabai yra – turėtų įvykti stebuklas, kad taip atsitiktų. Politologo manymu, gal būtų buvęs mažiau nuostolingas sprendimas, jei partija iš savo gretų būtų iškėlusi kitą kandidatą į Vilniaus merus, o G.Paluckui, bent laikinai, reikėjo svarstyti galimybę dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose: autoriteto, prestižo būtų daugiau, neslėgtų pralaimėjimo dėmė, tad tokia taktika, ko gero, būtų geresnė prieš būsimus 2020 m. Seimo rinkimus. Kitaip sakant, taktiniu požiūriu G.Palucko dalyvavimas Vilniaus miesto mero rinkimuose yra klaida.

L.Bielinis pritarė: "G.Palucko sprendimas – klaida. Jo asmeninis įvaizdis nėra toks stiprus, kad jis galėtų būti tikras dėl savęs, todėl jam belieka atsiremti į savo partiją. O partiečiai, "išstumdami" jį arba įkalbėdami jį kandidatuoti, galbūt ėmėsi gudrybių ir turi savo tikslų. Mat kitų metų pirmoje pusėje vyks partijos suvažiavimas, kurio metu bus perrenkamas partijos lyderis. Ir šie mero rinkimai, kuriuose G.Paluckas pralaimės, bus argumentas teigti, kad "G.Paluckas – nepajėgus".

Kitaip sakant, šiuo metu jam formuojamas minusų paketas partiniams reikalams. Manyčiau, čia yra partinė intriga ir juo yra žaidžiama, taip bandant jo įvaizdį partijos viduje sumenkinti."

Būtina dirbti

Profesorius L.Bielinis įsitikinęs – Vilniaus meras visų pirma turi būti asmenybė. Antra – tai turi būti žmogus, turintis patikimą ir gerai veikiančią komandą. Partija, jeigu ji kandidatą parems, padės laimėti, bet jeigu laimėjęs rinkimus politikas neturės komandos, neturės su kuo dirbti, jam bus labai sunku.

A.Krupavičiaus teigimu, iki rinkimų dar yra laiko, tad dar daug kas gali keistis. Jo manymu, kol kas bene labiausiai neapibrėžta situacija yra su R.Šimašiumi – kaip jį paveiks Liberalų sąjūdžio krizė, kaip vertins vilniečiai jo sprendimą dalyvauti su komitetu savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose.

"Yra sakančių, kad vietos valdžia nėra politinė. Tai mitas. Politika yra viešųjų reikalų tvarkymas, tad ji yra kiekvienoje bendruomenėje, net namo bendrijoje, nes reikia spręsti bendrus, kolektyvinius reikalus, – sakė A.Krupavičius. – Aš labai norėčiau, kad ir į vietos politiką sugrįžtų būtent viešųjų reikalų tvarkymas. Dabar tą viešųjų reikalų tvarkymą arba kitaip – politiką, pakeičia viešieji ryšiai. Gyvename įvaizdžių karų laikais, kai pirmiausia stengiamasi parodyti, kokie mes esame gražūs ir kokie mes esame ponai. Ironizuoju, be abejo, bet reikia, kad vietoj viešųjų ryšių į politiką sugrįžtų viešųjų reikalų tvarkymas. Būtina žinoti, ką tu nori padaryti, kaip ir ką gali padaryti, ir dirbti, kad bent jau dalis patikėtų, jog jų labui ir su jais kartu yra bandoma kažką padaryti. Dabar, deja, visuose lygiuose valdžia yra sau, piliečiai – sau. Kartais mane apima jausmas, kad mūsų valstybę, kaip sugedusį kompiuterį, reikia "perkrauti".