L. Linkevičius ragina nedelsti nukelti Generolo Vėtros atminimo lentą | kl.lt

L. LINKEVIČIUS RAGINA NEDELSTI NUKELTI GENEROLO VĖTROS ATMINIMO LENTĄ

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina institucijas nukabinti karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą Vilniaus centre, įvertinus jo kolaboravimą su nacių okupantais.

Ministro teigimu, sąžiningas istorijos įvertinimas padėtų užkirsti kelią priešiškai propagandai, kuri melagingai juodina Lietuvos laisvės kovotojų atminimą.

„Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

„J. Noreikos pavyzdys kaip tik toks ir yra. Jo gyvenimas buvo įvairus, tiesa, kad jis kalėjo konclageryje, kovojo už Lietuvą. Bet taip pat prieš akis turiu kopijas dokumentų, kurios liudija apie aiškų kolaboravimą su naciais, formuojant žydų getus ir nusavinant žydų turtą“, – teigė L. Linkevičius.

Mes neturime padėti propagandistams. Turime principingai reaguoti, iškilus nenuginčijamiems faktams apie atskirų žmonių nederamą elgesį ar kolaboravimą su naciais.

„Savivaldybė, Mokslų akademija, Vrublebskių biblioteka neturėtų stumdyti atsakomybės vieni nuo kitų ir imtis priemonių, kad tos lentelės ten neliktų. Mes čia turėtume nesvyruoti“, – sakė ministras.

Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai jau ne vienus metus ragina pašalinti  J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre. Jie teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

J. Noreikos atminimo lentos gynėjai akcentuoja, kad J. Noreika vėliau karo metais  buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą, buvo Gestapo areštuotas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos lagerį. Jie taip pat pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, kai jis su bendražygiais aktyviai ruošėsi sukilimui. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Anot L. Linkevičiaus, Lietuvai neišsprendžiant šio klausimo, propaganda juo naudojasi, melagingai kaltindama kolaboravimu su naciais visą partizaninį pasipriešinimą.

„Konkretūs asmenys, kurie dalyvavo nusikaltimuose, turi būti deramai įvertinti. Jei to nedarome, prisidedame prie propagandos mašinos, kuri nori apjuodinti visus, – sakė L. Linkevičius.

Lietuvos žydų bendruomenė anksčiau ragino atminimo lentą nukelti iki rugsėjo 23-osios, kai bus minimos Vilniaus geto likvidavimo 75-osios metinės. Rugsėjo 23-oji Lietuvoje yra minima kaip Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.

Rašyti komentarą
Komentarai (35)

Kur

Kur irodymai kuriu niekas nemato tik visoki pletkai

T0mas J.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra – smetoninės Lietuvos karininkas, teisininkas, 1941 m. sukilimo prieš okupantus rusus dalyvis. 1942 m. įsitraukė į antinacistinę veiklą – kovojo prieš okupantus vokiečius, vadovavo rezistencinei pogrindžio kovai Žemaitijoje. 1945 m. buvo išvaduotas iš vokiečių nelaisvės Štuthofe, turėjo progos pasitraukti į Vakarus, kur jau buvo žmona ir duktė. Bet jis pasirinko grįžti į Tėvynę, 1946 m. įkūrė Lietuvos Tautinę Tarybą, kurios tikslas – atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvą. 1946 m. rusų okupantų suimtas ir 1947 m. vasario 26 d. LTSR okupacinės valdžios sušaudytas. Pagarba lietuviui, kuriam Tėvynė rūpėjo labiau už viską! Pasakysiu kodėl esu tikras, kad Vėtra nedalyvavo holokauste: jei būtų dalyvavęs – būtų įrodymų ir jie jau būtų paskelbti viešai. / Jei bus nuimta atminimo lenta Vėtrai, motyvuojant kad jis kolaboravo su okupantais - tada prasidės lupimas bet kokių atminimo ženklų ir kolaborantams Brazauskui, S.Nėriai, J.Marcinkevičiui, P.Cvirkai..

Poetas

Čia - Lietuva, čia komsomolcais lyja...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS