PRAVIENIŠKIŲ GAUJĄ Į TEISMĄ ATLYDĖJO PUSŠIMTIS KONVOJAUS PAREIGŪNŲ

Vilniaus apygardos teismas penktadienį surengė pirmą posėdį Pravieniškių pataisos namuose veikusio itin pavojingo organizuoto nusikalstamo susivienijimo byloje, jo nariai kaltinami platinę narkotines medžiagas, prievartavę turtą iš kitų nuteistųjų ir žaloję besipriešinančiuosius.

Į teismą atvežta 13 suimtų kaltinamųjų, dar su vienu teismas bendrauja vaizdo konferencijos ryšiu. Kadangi byla susijusi su itin sunkiais nusikaltimais, imtasi ypatingų saugumo priemonių – kaltinamuosius saugo pusšimtis konvojaus pareigūnų.

Karaliavo Pravieniškėse

Vaizdo konferencijos būdu teismas bendrauja su kaltinamuoju Gintaru Žagarnausku. Jis į teismą neatvežtas, nes tuo metu buvo apsvaigęs.

„Pagal tarnybinius pareigūnų pranešimus buvo apsvaigęs, atsisakė tikrintis, nerišli kalba. Pareigūnai negalėjo tokio negalėjo konvojuoti į teismą, todėl teismas jo dalyvavimą nusprendė užtikrinti vaizdo konferencijos būdu“, – sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.

Kaltinamasis teigė, kad buvo apsvaigęs nuo gydytojo skirtų vaistų.

„Man geriau būtų dalyvauti ten (teisme – BNS), o ne čia sėdėti prieš kažkokį televizorių“, – pareiškė G. Žagarnauskas.

Iš viso byloje yra 16 kaltinamųjų, paskelbė teisėjas.

Į posėdį neatvyko dalis nukentėjusiųjų, vieno kaltinamųjų advokatas.

Kaltinimai pateikti Aidui Kupčiūnui, Andriui Obelieniui, Artūrui Račkeliui, Artūrui Zykovui, Rimvydui Purmaliui, Erlandui Palukaičiui, Svajūnui Darbutui, Artūrui Lekavičiui, Ryčiui Gudynui, Tomui Mimonskui, Deividui Vonžodui, Arnui Karmazinui, Algimantui Gibui, Dariui Razučiui, Gintarui Žagarnauskui ir Evaldui Baronėnui. Pastarasis yra dirbęs pataisos namų kriminalinės žvalgybos specialistu.

Pareigūnai sako, kad pataisos namuose veikęs susivienijimas susijęs su subkultūros – neformalių taisyklių puoselėjimu – įkalinimo įstaigose.

16 asmenų nuo 20 iki 55 metų, tarp jų vienas buvęs pataisos namų darbuotojas, kaltinami padarę labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Pareigūnai sako, kad nusikalstamą susivienijimą organizavo ir jam vadovavo teisėsaugai gerai žinomi asmenys – aktyvių ir pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, už padarytus sunkius nusikaltimus nuteisti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis.

Šie asmenys įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir kitus nuteistuosius. Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.

Susivienijimo dalyviai kaltinami narkotinių medžiagų platinimu pataisos namuose, turto prievartavimu iš kitų nuteistųjų, nuteistųjų kūno sužalojimu, pasikėsinimu nužudyti ir nuteistojo nužudymu.

Tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis yra sakęs, kad susivienijimas veikė 2011–2017 metais.

„Tai vienas pirmųjų tyrimų, jis padėjo išaiškinti brutalius nusikaltimus“, – sakė A. Roginskis.

Anot jo, jei nuteistieji nenorėjo dalyvauti gaujos nusikaltimuose, jie buvo verčiami tą daryti. Nors asmuo siųstas už grotų pasitaisyti, jis ten įgydavo kitokios patirties.

Prokuratūros duomenimis, grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.

Jie taip pat skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.

Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą ir kt.

Įtariama, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.

Byloje taip pat esama duomenų, kad šio nusikalstamo susivienijimo nariai, užsitikrinę neformalų vadovavimą bei įtaką pataisos namuose, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų pristatymą į pataisos namus.

Vadovaujamų pareigų neužėmęs buvęs prižiūrėtojas kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.

Už inkriminuojamus nusikaltimus nusikalstamo susivienijimo dalyviams gali grėsti laisvės atėmimas iki 15 metų, o susivienijimo organizatoriams bei vadovams – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Politikai ir pareigūnai žinojo apie kalinių subkultūrą

Vieno iš kaltinamųjų Pravieniškių pataisos namuose veikusio itin pavojingo organizuoto nusikalstamo susivienijimo byloje advokatas Simonas Slapšinskas sako, kad į teismo posėdį kvies liudyti byloje minimu laikotarpiu Kalėjimų departamentui ir Teisingumo ministerijai vadovavusius asmenis.

„Subkultūros apraiškos buvo žinomos politikams, Vyriausybei, Kalėjimų departamentui. Nuteistieji buvo siunčiami į įstaigą, kur veikė nusikalstamas susivienijimas. Proceso metu gynyba prašys iškviesti apklausti Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento vadovus“, – teismo posėdyje sakė S. Slapšinskas.

Pasak advokato, bus prašoma kviesti pareigūnus, kurie apie subkultūros egzistavimą yra kalbėję viešai.

„Jeigu pataisos namuose egzistavo nusikalstamas susivienijimas ir tai buvo žinoma visų lygių valdžių atstovams, tai natūralu – kodėl tarp teisiamų asmenų nėra nei Kalėjimų departamento, nei Teisingumo ministerijos, nei Vyriausybės atstovų, kuriems apie tai buvo puikiai žinoma?“ – žurnalistams teisme sakė S. Slapšinskas.

Jis tvirtino, kad kvies liudyti visus politikus, valdžios atstovus, kurie nors kartą yra viešai kalbėję apie subkultūros egzistavimą kalinimo įstaigose. Gynėjas kol kas neįvardija konkrečių politikų ir pareigūnų, kuriuos norėtų apklausti. Ar apklausti šalių nurodytus liudytojus, sprendžia teisėjų kolegija.

S. Slapšinskas gina vieną iš pagrindinių bylos kaltinamųjų Aidą Kupčiūną.

„Visą šį procesą galima pavadinti prokuratūros eksperimentu, kuris valstybę įstums į didelius finansinius sunkumus. Kodėl aš darau tokią išvadą – kadangi iš viešų pasisakymų tiek politikų, tiek Vyriausybės atstovų, tiek Kalėjimų departamento, tiek akademinės visuomenės, akivaizdu, kad visiems buvo žinoma, kad visose Lietuvos pataisos įstaigose egzistuoja subkultūra. Ir vertinant prokuratūros pasiūlytą poziciją, galima daryti išvadą, kad asmenys buvo siunčiami atlikti bausmės į pataisos įstaigą žinant, kad ten veikia nusikalstamas susivienijimas“, – žurnalistams po posėdžio sakė S. Slapšinskas.

Anot jo, dėl šių aplinkybių nacionaliniai ir tarptautiniai teismai gali sulaukti ieškinių.

Jis mano, kad iš tikrųjų joks nusikalstamas susivienijimas jokioje pataisos įstaigoje neegzistavo, o subkultūrų klausimas Vakarų pasaulyje sprendžiamas bausmių vykdymo kodekso tvarka, bet ne kriminalinėmis bausmėmis.

Pasak S. Slapšinsko, vienintelė valstybė, kriminalizavusi subkultūrą, yra Gruzija. Tą ji padarė 2005 metais.

„Jokia Vakarų valstybė tokių veikų nėra kriminalizavusi. Mes kalbame apie nusikaltimą, kuris net nelaikomas nusikaltimu“, – mano S. Slapšinskas.

Jis stebėjosi, kad prokuratūra nusikalstamą susivienijimą tapatina su subkkultūra.

„Eksperimentas ir nieko daugiau“, – mano advokatas.