Už stambaus masto sukčiavimą pasisavinant beveik 370 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų nuteistas advokatas Andrius Marapolskas žada skųsti jam paskelbtą nuosprendį.

„Teisėja A. Survilienė priėmė aiškiai šališką, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nuteisdama mane dėl sukčiavimo stambiu mastu pasisavinant ES ir LR biudžeto paramos lėšas dėl ko įstatymo numatytais terminais būtinai pateiksiu apeliacinį skundą“, – rašoma BNS atsiųstame advokato pareiškime.

Advokatas piktinasi, kad teisėja Aiva Survilienė byloje neskyrė nei vienos ekspertizės, o tik apklausė liudytojus ir pagarsino dokumentus.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį A. Marapolską pripažino kaltu dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 tūkstančius 959 eurus ir paskyrė jam lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Byla susijusi su Europos Sąjungos lėšų pasisavinimu.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas teisininkui atidėtas metams, nuosprendžiu jis įpareigotas dirbti arba be pažeidimų registruotis Darbo biržoje, paskelbė teisėja A. Survilienė.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai advokatas turės atlyginti padarytą turtinę žalą – patenkintas 369 tūkstančių 959 eurų ieškinys. Siekiant užtikrinti žalos atlyginimą, advokato turtui taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Dar dviejuose sukčiavimo epizoduose advokatas buvo išteisintas jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

Dėl dokumentų klastojimo byla advokatui nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Kartu su A. Marapolsku buvo teisiamas jo tėvas Edvardas Marapolskas, jam byla dėl dokumentų klastojimo nutraukta suėjus apkaltinamojo  nuosprendžio senaties terminui. Dėl sukčiavimo jis išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

E. Marapolskui taip pat dviejuose epizoduose suėjus senačiai nutraukta byla dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Buhalterė Renatai Guk byla visuose epizoduose dėl dokumentų klastojimo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

Dėl kitų kaltinimų ji išteisinta neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Byla teismui perduota dar 2011 metais, tačiau jos nagrinėjimas teisme strigdavo.

2011-2015 metais nuolat sirgo advokatai, kaltinamieji, be to, keitėsi jų gynėjai. Proceso dalyviai reikšdavo prašymus, rašydavo skundus aukštesnės instancijos teismui.

Advokatui A. Marapolskui suėmimas buvo pakeistas į piniginį užstatą, įtarus, kad jis gali vilkinti bylos nagrinėjimą. Vėliau suėmimas buvo panaikintas.

Šioje byloje, kaip kad ir Darbo partijos byloje, kaltinamiesiems buvo paskirti valstybės gynėjai. Tuomet bylos nagrinėjimas pajudėjo.

Tuo metu advokatas A. Marapolskas teigia, kad jo bylos nagrinėjimas 7 metus užsitęsė dėl teisėjos kaltės.

„Teisėja A. Survilienė mano atžvilgiu bylą nagrinėjo demonstratyviai lėtai skirdama po vieną 2-3 valandų trukmės posėdį per mėnesį. Kartais neskirdama posėdžių ištisus mėnesius, taip galimai tikėdamasi išeidama į Vilniaus apygardos teismą atsikratyti ir mano bylos“, – teigia A. Marapolskas.

Kaip skelbė šią bylą tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įtarimai sukčiavimu pateikti teisininkui A. Marapolskui, jo tėvui E. Marapolskui. Pastarasis ėjo teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktoriaus pareigas ir buvo ūkininku, įgyvendinančiu ES lėšomis remiamą projektą.

Įtarimų sulaukė ir subrangos darbus atlikusios bendrovės buhalterė R. Guk.

Teisėsauga įtarė, kad ūkininkas E. Marapolskas, įgyvendindamas didelės vertės projektą, steigiant kaimo turizmo sodybą Kalvio kaime, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateikė mokėjimo prašymą apie projekto vykdymo metu patirtas išlaidas, pagrįsdamas jas statybos rangovo PVM sąskaitomis faktūromis ir objekto atliktų darbų aktais, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų laiką, kiekį ir vertę.

Projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

Išaiškinta, kad siekiant padidinti išlaidas, svečių namų ir klėties statybai buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, realiai neatlikusi jokių darbų. Statybų subrangovo, kuriame tuo metu dirbo dvi darbuotojos, suklastotais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais) buvo įformintos tikrovės neatitinkančios kaimo turizmo sodybos statybos išlaidos ir nurodytas nepagrįstai didesnis grąžintinas iš biudžeto lėšų pridėtinės vertės mokestis.

Pasak FNTT, atskleista, kad buhalterė R.Guk, imituodama vieno asmens, neva dirbančio kaip savarankiškas ūkio subjektas, darbą, naudojo dviejų vyrų vardu įgytus elektroninės bankininkystės duomenis ir atliko piniginius mokėjimus įvairiems asmenims kaip atsiskaitymą su tariamais užsakovo rangovais.