Vieninteliam pasirodymui Palangoje atvyksta ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje žinomi atlikėjai kilę iš šio krašto. Gros Lietuvos kamerinis orkestras. Norint suderinti visų jų veiklos grafikus deryboms prireikė net pusės metų. Scenos gilumoje įkurdintas orkestras, tarp aktorių vaikštantis bei grojantis smuikininkas – tik dalis žiūrovų laukiančių netikėtumų.

Plačiau apie projektą pasakoja Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro atstovas Baltijos šalims Viktor Ašmarin.

-Kuo ypatingas muzikinis projektas „365 – Metų laikai“, kuris jau per pirmas dvi premjerų dienas Charkove surinko 3000 žiūrovų? Kaip kilo mintis atvykti į Lietuvą?

-Mes esame iš Charkovo, Ukrainos, kone jūsų kaimynai. Tiek mes, tiek jūs turime panašią gyvenimišką patirtį, galime lengviau susikalbėti – mokame rusų kalbą, tad puikiai galime vieni kitus suprasti. Mums labai norėjosi pas jus atvykti su išskirtiniu muzikiniu projektu „365“.

Muzikinį projektą „365“ sudaro dvidešimt keturi sceniniai vaizdai trunkantys pusantros valandos. Tai tarsi kinofilmo kadrų rinkinys. „365 – Metų laikai“ - jaunatviškas kūrybinis projektas su satyra, lyrika – visais tikro gyvenimo aspektais. Svarbiausia, kad tai spektaklis su laiminga pabaiga, kuriame kiekvienas žiūrovas atpažins save ir savo artimuosius.

Reginys skirtas plačiajai publikai, kurį kiekvienas supras savaip, o tai ir yra mūsų siekiamybė. Vieni žiūrovai po šio reginio išeina su šviesia nuotaika linksmai stebėdamiesi kaip buvo gražu, kiti – nuliūdęs bei klausiantys kitų kodėl aš tai supratau kitaip, ne taip džiugiai... Supratimas ir pojūčiai skirtingi kaip ir žiūrovų amžius, jų gyvenimiškos patirtys.

– Papasakokite apie spektaklio siužetą ir jame skambančią muziką.

– Projekte harmoningai susilieja Antonio Vivaldi ir Astor Piazzolla muzika kartu su šiuolaikišku plastišku teatru kalbanti žiūrovams aktualiomis temomis.

Siužete pasakojama apie smuikininką, kuris atitrūksta nuo gimtojo namų lizdo bei pažįsta visus savarankiško gyvenimo džiaugsmus bei išbandymus. Jis sutinka savo meilę, patiria daug kliūčių siekdamas savo laimės bei pats to nenorėdamas stebi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo paveikslą.

A.Vivaldžio ir A. Piazzolla „Metų laikai“ atliekami Lietuvos kamerinio orkestro taps paprastų žmonių gyvenimo leitmotyvu su jų baimėmis, iliuzijomis, fobijomis ir nusivylimais.

Muzikinis projektas "365 – Metų laikai" siūlo žiūrovams daug abstrakčių įsivaizdavimų pasitelkdamas gyvūnų, augalų ir žmonių pavidalus. Svarbiausia kiekvienam iš mūsų suteikiamas pasirinkimas nuspręsti mėgsti tai ar ne. Žiūrovo nepratusio prie tokios užduoties laukia sunkus darbas – priimti kūrėjų siūlomas žaidimo taisykles. Norint susiorientuoti kas vyksta scenoje žiūrovui teks susitapatinti su personažais ir taip atspėti jų esmę.

– Pristatykite projekto atlikėjus. Kuo jie ypatingi?

– „365 - Metų laikai“ – bendras Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro bei Charkovo nepriklausomo teatro „Nuostabiosios gėlės“ muzikinis projektas, kurioje susijungia geriausi abiejų meno šventovių menininkai. 2011 m. įsikūrusio Nepriklausomo dramos teatro „Nuostabiosios gėlės“ artistai turi daug žinomų pastatymų bei labai populiarūs Charkove. Jie garsėja kaip savito bekalbio stiliaus fank-futurizmo atstovai, turintys aktorinio meistriškumo mokyklą. Nepriklausomo teatro kūrybiniai interesai nukreipti į miesto ir šalies teatro meno plėtrą, siekiama kuo aukštesnio meninio lygio, derinant senas ir naujas teatro formas bei technologijas. Aktoriams kilo mintis dramą sujungti su muzika. Jų idėją palaikė Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro vadovybė, tad gimė bendras muzikinis projektas. Idėjos autoriai bei pastatymo režisieriai – Igor Kliučnik ir Artiom Vusik.

Palangoje mūsų pasirodymas bus ne tik pirmą kartą rodomas Lietuvoje. Tai pirmas projekto pasirodymas užsienyje. Išvyką pavyko suderinti tik po pusmečio derybų, nes visi atlikėjai garsūs užimti įvairiuose projektuose, spektakliuose.

Pasirodymas bus išskirtinis tuo, jog pagrindinį smuikininko vaidmenį atliks ne vienas grojantis smuikininkas Michail Zacharov iš Charkovo, bet ir keturi smuikininkai iš Lietuvos kamerinio orkestro. Smuikininkai spektaklio metu keisis ir tai sukurs ne tik netikėtą vaizdą, bet ir nuostabią muziką skirtą tik to vakaro klausytojams.

Žiūrovus stebinsime ir tuo, kad projekto metu grosiantis Lietuvos kamerinis orkestras bus įkurdintas scenos gilumoje, o muzikinio projekto veiksmas vyks arčiau žiūrovų, kone prie scenos krašto bei taip taps labiau matomu. Aplink vaikštantį bei grojantį smuikininką suksis pantomimos aktoriai. Čia neišgirsite žmogiškosios kalbos – visi jausmai bus išreikšti per muziką bei judesį. Speciali bei netikėta misija muzikinio projekto metu skirta ne tik smuikininkui, bet ir orkestro dirigentui. Jie abu tampa ne tik muzikos atlikėjais, bet ir aktoriais, scenoje vykstančio siautulio pilnateisiais veikėjais.

Pasirodymui Lietuvoje iš Ukrainos atvyksta devyni aktoriai, Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas Jurij Jakovenko ir pagrindinis smuikininkas Michail Zacharov. M.Zacharov - ne tik Ukrainoje garsus smuikininkas. Jis gyvena ir dirba Austrijoje, tačiau iš meilės savo šaliai bei palaikydamas kolegas menininkus jis dažnai atvyksta į Charkovą bei dalyvauja įdomesniuose projektuose. Smuikininkas dažnai rengia solinius pasirodymus ne tik Ukrainoje, bet ir Austrijoje, Europoje, tad pasirodymo Lietuvoje metu žiūrovai galės gėrėtis aukštos klasės profesionalu ir jo atliekama muzika.

Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro vyr.dirigentas Jurij Jakovenko – ne tik vienas geriausių dirigentų Ukrainoje, bet ir labai ryški, charizmatiška asmenybė, pasirodymui suteikianti ypatingo žavesio bei daug netikėtų akcentų. Išduosiu paslaptį, kad pasirodymo metu tarp jo ir aktorių vyksta „konfliktai“ ir panašūs sceniniai netikėtumai. Veiksmą scenoje jūs stebėsite sulaikę kvėpavimą – pažadame.

Tarp į Lietuvą pasirodymui atvykstančių aktorių išvysite  Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro vyr.režisierių Armen Kalojan. Vyriausiam teatro režisieriui ši aktorystė – netikėtas amplua, tad mes dėkingi, kad jis sutiko trumpam tapti trupės nariu. A.Kalojan ne tik vaidina, bet ir padėjo vertingais patarimais statant spektaklį.

Muzikinis projektas „365“ sukurtas prieš dvejus metus. Įvyko aštuoni pasirodymai Ukrainoje renkantys pilnas sales žiūrovų. Svarbiausia, kad žiūrovai atlikėjus visada palydi plojimais ir susižavėjimo šūksniais. Kodėl? Ukrainoje tai išskirtinis projektas: netikėta atlikimo technika, geriausi menininkai.

– Jei galima, trumpai papasakokite kaip gyvena menininkai šalyje, kurios teritorijoje vyksta neramumai. Ar tai netrukdo susikaupti, kurti?

– Charkovas sąlyginai netoli Donecko, Lugansko... Nepaisant to Ukrainoje po revoliucijos viskas atgimsta, atstatoma. Jaučiame didelę europiečių paramą, tad jaučiamės ramūs. Visgi, suprantame, jog norint gerų rezultatų reikia laiko. Turime galimybę keliauti po Europą be vizų ir tai leidžia jaustis laisviau, pasitikėti savimi. Planuojamos gastrolės į Lietuvą mums taip pat europinis pripažinimas.

Kyla mūsų kultūrinis lygis. Beje, Charkovo N.V.Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro atlikėjai dažnai vyksta su pasirodymais palaikyti kovojančių kareivių. Manome, kad tai svarbi mūsų misija – kultūra pozityviai veikia žmones ir suteikia geresnio rytojaus viltį.

Charkovo nepriklausomo teatro „Nuostabiosios gėlės“ aktorius, vienas iš projekto idėjos autorių bei pastatymo režisierių Artiom Vusyk paprašytas papasakoti apie tas kas vyks scenoje juokauja: „Šoksime? Ne. Vaidinsime? Ne. Sukursime tokį vizualų ir konceptualų sceninį paveikslą, kuris sėkmingai „kausis“ su galingiausia muzikine kompozicija“.

- „365 – Metų laikai“ – bendras Charkovo N. V. Lysenko nacionalinio operos ir baleto teatro bei Charkovo nepriklausomo teatro „Nuostabiosios gėlės“ muzikinis projektas, kuriame susijungia geriausi miesto menininkai. Kaip atsirado šis projektas?

- Projektas gimė gavus Armen Kalojan pasiūlymą, kuris skambėjo taip: Charkovo N.V.Lysenko nacionalinis operos ir baleto teatras suteikia Charkovo nepriklausomo teatro „Nuostabiosios gėlės“ kūrėjams didžiąją sceną, dirigentą ir orkestrą, atliksiančius „Metų laikus“ pagal Antonio Vivaldi ir Astor Piazzolla muziką. Iš mūsų laukta projekto idėjos, koncepcijos ir režisūros.

Klausydami nuostabios „Metų laikų“ muzikos kartu su Igor Kliučnik ėmėme kurti projekto scenarijų. Leidome skleistis mūsų fantazijoms. Taip pamažu gimė personažai ir situacijos, kurios neva galėjo vykti skambant šiai muzikai. Atsižvelgėme ir tai, kad projekto scenarijus turi atitikti mūsų atstovaujamą laikmetį. Po dviejų savaičių scenarijus buvo paruoštas, prasidėjo aktorių, kurie tiktų šiems vaidmenims, atranka. Repeticijoms skyrėme pusantro mėnesio.

- Koks spektaklio siužetas?

- Siužetas susideda iš sceninių paveikslų su atskiromis kompozicijomis. Istorija prasideda nuo to, kad mama ir tėvas savo ūgtelėjusį sūnų (Michail Zaharov, pirmas smuikas) išleidžia į suaugusiųjų pasaulį. Vaikinas groja orkestre, sutinka merginą. Jaunas vaikinas paraleliai tampa įvairių šiuolaikinio gyvenimo su savitomis problemomis ir tendencijomis liudininku. Spektaklis gvildena šiuolaikinio gyvenimo beprasmiškumą, priklausomybę nuo šiuolaikinių technologijų, turtinę ir lytinę nelygybę, mūsų beribes siekiamybes, visą griaunantį valdžios troškimą ir kitas problemas.

- Kaip įvardinti tai kas vyksta scenoje? Kas tas unikalus fank-futurizmas arba modernusis menas?

- Spektaklio žanrą galima nusakyti kaip groteską susipinusią su bufonada ir satyra, kur pagrindiniu sceninio meno atskleidimo instrumentu tampa aktoriaus kūnas. Tai galima palyginti su „Commedia dell’arte“ (plačiau žinoma kaip „itališkoji komedija“, t.y. humoristinių vaidinimų pateikimas) arba su nebyliuoju kinu. Daugelis scenoje vykstančių situacijų sustiprinamos netikėtais siurrealistiniais posūkiais, kas dar labiau paryškina mūsų šiuolaikinio pasaulio absurdiškumą.

- "365 – Metų laikai" žiūrovams pateikia abstrakčių personažų - gyvūnų, augalų ir netgi objektų, pasižyminčių žmogaus savybėmis, rinkinį. Kaip žiūrovai tai supranta ir priima?

- Šiuolaikiniai žiūrovai ne tik išprusę, bet ir išlepinti, tad simboliai teatre jų nestebina ir nėra sunkiai suvokiami. Priešingai: jie žiūrovai suteikia papildomą galimybę pamąstyti, suprasti ir skvarbiau pasinerti į spektaklio pateikiamos istorijos gilumą.

Šiuolaikinis žiūrovas pasiruošęs mąstyti ir užduoti sau klausimus. Negana to, žiūrovas tapo reiklesnis ir tai mums, menininkams, leidžia su publika kalbėti vis sudėtingesne scenine kalba. Kas sunkiai pasiekiama šiuolaikiniam menui.

- „Metų laikai“ pagal Antonio Vivaldi (barokas) ir Astor Piazzolla (tango nuevo) muziką. Kaip projekto dalyviams pavyksta papildyti bei įsijungti į įstabų muzikos žaismą bei scenoje tapti bendra visuma?

- Šiuolaikinis teatras tampa sintetiniu, prisitaikančiu bei daugiasluoksniu menu. Šis menas sugeba apjungti atrodytų nesujungiamus dalykus, o tai leidžia į vieną ar kitą temą pažvelgti kitaip arba atskleisti kitu rakursu.

Mūsų visuomenėje įsigali greitas ir dinamiškas informacijos perteikimas, o tai atsispindi ir teatre. Mes negalime likti nuošalyje. Tad norint patraukti ir išlaikyti šiuolaikinio žiūrovo dėmesį, jį būtina nuolat stebinti, neleisti nuobodžiauti. Tam mes sąmoningai naudojame įvairių meno žanrų, stilių ir pakraipų asorti.

- Kaip Charkovo nepriklausomo teatro „Nuostabiosios gėlės“ artistams pavyksta išlikti pastebimais šios įstabios muzikos fone?

- Visiškai sutinku, kad sukurti tokį vizualų ir konceptualų sceninį paveikslą, kuris galėtų sėkmingai „kautis“ su galingiausia muzikine kompozicija – didelis iššūkis. Kiekvienos repeticijos ir kiekvieno spektaklio metu mes tobuliname savo meistriškumą: kažką pridedame, kažko – atsisakome. Spektaklio tobulinimo procesas niekada nesibaigia.

- Ką norėtumėt perduoti žiūrovams, kurie planuoja ateiti į spektaklį? Arba kaip juos paraginti ateiti?

-Mūsų pakvietimas-pasiūlymas Lietuvos žiūrovams: būkite pasiruošę išvysti „kažką tokio“ naujo ir atviri „kažką tokio“ priimti. Mes pasistengsime, kad spektaklis Lietuvoje būtų įsimintinas visiems: tiek žiūrovams, tiek atlikėjams.