Prisimintum tą kaitinančią vidudienio saulę, pastelines miestų spalvas ir kaimelių gyvenimo idilę. Galų gale, kad prisimintum, kokia plati gali būti skonių paletė. Deja, ne visi nuvykę į Italiją būtent tai ir patiria – kai šalis tampa Europos turistų rojumi, gatvės, rajonai ar net ištisi miestai virsta labiau turistiškais nei itališkais. Pabėgimas nuo to – Abrucų regionas, kuriame atgimsta viskas, apie ką svajojame, girdėdami žodį Italija.
Neseniai iš šio krašto sugrįžusi kelionių ekspertų „Baltic Tours“ atstovė Rasa Levickaitė kviečia prisiminti, jog Italija nėra vien žinomi miestų pavadinimai. Joje telpa kelios dešimtys regionų ir beveik 100 provincijų. Vienas šių regionų – Abrucai – nors nuo Romos nutolęs tėra 100 km, sukuria įspūdį tarsi būtumėte visiškai kitoje šalyje. Šalyje, kuri daugiau bendro turėtų su praeities kinu nei dabarties chaosu.
Gamtos burtai ir įkvėpimas fotografui
Paklausta, ką vertėtų pamatyti ir patirti kol kas apytuščiuose, bet vis populiarėjančiuose Abrucuose, R. Levickaitė neabejoja: „Tai regionas, kuriame esi absoliučiai užburiamas gamtos stebuklų ir vietinių gaminto maisto, kuris priverčia ir vėl pasimėgauti paprasto, bet su meile ir aistra pagaminto patiekalo skoniu.“
Tai regionas, kuriame esi absoliučiai užburiamas gamtos stebuklų ir vietinių gaminto maisto, kuris priverčia ir vėl pasimėgauti paprasto, bet su meile ir aistra pagaminto patiekalo skoniu.
Vienas šalia kito Abrucų regione tyvuliuoja dešimtys ežerų, prie pat jų iškilusios smailios kalnų viršukalnės, tarp kurių veda šimtai serpantinų keliukų. „Kad ir su basutėmis galima užkopti į pusantro kilometro siekiančius kalnus, o juose prigulti vienoje iš olų, kur temperatūra paprastai būna maždaug 10 laipsnių vėsesnė nei vasarą įprasti 25–30 laipsnių. Jei norisi didesnio iššūkio – ne viena viršūnė aplink aukštesnė nei 2500 m, tačiau kažin, ar jų reikėtų imtis be pasiruošimo“, – pasakoja kelionių ekspertė.
Tarp vietinių regionas labiausiai garsėja dėl savo gamtos bei palyginus netoli Romos randamos ramybės. Todėl turbūt nieko keisto, jog tokius Antiką menančius miestelius kaip Bominaco ar Scanno myli fotografai bei kino kūrėjai, rašoma pranešime spaudai. Viena jų, vokiečių kilmės menininkė Hilde Lotz-Bauer, 1930-aisiais savo nuotraukomis pirmoji popkultūroje ir išgarsino tarp žymiausių Italijoje nepatenkantį regioną.
Stiprus ir švelnus kraštas
Bet jei netikite vien keliautojų atsiliepimais – štai įdomus faktas. Abrucai yra laikomi „žaliausiu Europos regionu“, nes beveik pusė jo teritorijos yra paskirta parkams bei rezervatams. Pagal „žalios“ teritorijos procentą regionas yra pirmas visoje Europoje. Čia yra trys nacionaliniai bei vienas regioninis parkas ir 38 gamtos rezervatai. Ir tai ne tik dėl grožio – būtent laukinėse šio regiono dalyse gyvena dešimtys gyvūnų, jau išnykusių likusiose Europos dalyse.
„Visi italai puikiai žino vieną pusiau legendinę frazę apie Abrucų regioną. XIX amžiuje čia atvykęs žurnalistas kraštą apibūdino kaip „stiprų ir švelnų“ vienu metu. Ir tai labai puikiai prilipo, nes būtent toks regionas ir yra: su šimtmečių senumo namais, vietiniais, kurie, rodos, niekada net nepagalvojo palikti savo gimtojo miestelio, ir su miškais, kriokliais bei žygiais. Sunku ir patikėti, kad visa tai yra vos kelios valandos už Romos“, – atskleidžia R. Levickaitė.
Ir iš tiesų – būtent čia stūkso didžiausia Apeninų viršukalnė, bet prie pat jos įsikūrę dešimtys kilometrų smėlingų Adrijos jūros paplūdimių.
Kaipgi be itališkų miestelių?
Miestelių ir kultūrinių objektų, kuriems galima paskirti kad ir visą dieną Abrucuose – gyva galybė. Štai Alba Fucens, įkurtas 300 metų prieš mūsų erą prie Monte Velino kalno. Jame iki šiol stovi antikinis amfiteatras bei forumas, o „Apollo“ šventykloje esančios freskos vis dar puikiai išsilaikiusios. Vieta charakteringa ir tuo, kad imperatoriui Klaudijui įsakius, jos apylinkėse buvo nutiesta 11 km ilgio nusausinimo sistema. Projektas įgyvendintas taip kokybiškai, kad jo apimties rekordas pagerintas tik XIX amžiuje.
Verta užsukti į dėmesio nusipelniusią regiono sostinę L‘Akvilą. Nors miestelėnų čia yra tik apie 80 tūkstančių, tai kultūros, meno ir mokslo epicentras, kurį visoje Italijoje išgarsino čia kūrusių menininkų, poetų bei dailininkų darbai. Sostinė pastatyta prieš daugiau kaip 700 metų, tačiau 2009-aisiais žemės drebėjimas jai pridarė rimtos žalos – čia susidraugausite ne vien su itališku kuklumu, bet ir elegantiškai itališku pakilimo iš skausmo menu.
„Kartais atvykus į miestą ar šalį reikia gerai susiplanuoti kiekvieną žingsnį, juk norisi pamatyti kuo daugiau. Abrucai nėra vieta, kur veikia toks dėsnis. Šis kraštas gyvena savo ritmu ir reikia leisti sau jame būti laisvai: vieną dieną skirti žygiui po kalnus, kitą – vaikščiojimui po miesto centrą, o dar kitą – paplūdimiams ir skanėstams. Tegul pats regionas parodo jums, koks turi būti itališkas gyvenimo būdas“, – išbandyti Abrucus ragina kelionių ekspertė.
