Įtariama, kad 2018–2022 metais įmonė fiziniams asmenimis galėjo parduoti iš užsienio tiekėjų įgytos produkcijos už beveik 2,4 mln. eurų. Veikdami kartu, asmenys galimai dalies sandorių nefiksavo bendrovės finansinėje apskaitoje.

Anot pranešimo, manoma, kad siekdami nesukelti įtarimų, klientams pardavę prekes jie išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, pirkėjams atsiskaičius grynaisiais pinigais buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, tačiau pareigūnai įtaria, kad šie dokumentai nebūdavo įtraukiami į įmonės apskaitą. Gautos pajamos neatsispindėjo ir VMI teikiamose deklaracijose.

FNTT pareigūnai Vilniuje ir Klaipėdoje atliko dešimt kratų asmenų gyvenamosiose vietose, automobiliuose, parduotuvių patalpose ir sandėliuose. Kratų metu paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, telefonai, rasta ir paimta beveik 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, jį atlieka FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistais.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Diana Mikelėnienė, jis yra tęsiamas. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia per 141 tūkst. eurų.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Legendinis sporto klubas ir „Tesonet“ šiemet taip pat kartu įsteigė sporto technologijų startuolį „Žalgiris Ventures“ bei toliau bendroje veikloje koncentruosis į sporto klubo komercinės veiklos plėtrą, verslo auginimą bei inovacijų kūrimą.

„Žalgirio“ organizacija per paskutinius kelerius metus įrodė, kad gali pasiekti gerų rezultatų sporto versle ir su stipria vadybos komanda plėsti komercinius projektus. Dabar prisijungus strategiškai stipriam partneriui su vertinga tarptautine patirtimi, įgyvendinsime dar didesnius planus. „Tesonet“ investuos į mūsų verslo modelį ir suteiks galimybes augti ir užsidirbti daugiau pinigų patiems, juos reinvestuojant į stipresnę komandą“, – apie sandorio esmę kalbėjo Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

„Dabartinė „Žalgirio“ vadybos komanda – teisingo požiūrio partneriai, kurie kelia sau aukščiausius tikslus ir demonstruoja puikius verslo rezultatus. Suvienijus šį sporto verslo „know-how“ (liet. žinoti kaip) ir „Tesonet“ atsineštas IT žinias bei tarptautinių prekės ženklų kūrimo patirtį, kartu įgyvendinsime ambicingus planus. Ateiname inovuoti bei kurti skaitmeninę transformaciją. Naudodami moderniausias technologijas suteiksime sirgaliams unikalią patirtį ir galimybę pasijusti komandos dalimi.

Taip pat padėsime „Žalgiriui“ generuoti papildomus pajamų srautus, kurių neribos arenų vietų skaičius ar valstybių sienos, o gautos lėšos vėliau bus naudojamos komandos formavimui bei infrastruktūros tobulinimui“, – teigė vienas iš „Tesonet“ įkūrėjų Tomas Okmanas.

Naujos technologijų galimybės

Vienas pirmųjų žingsnių, padarytų dar prieš mėnesį, kartu su „Tesonet“ įkurtas sporto ir technologijų startuolis „Žalgiris Ventures“.

„Esame parengę savo ilgalaikę inovacijų strategiją, kurios vizija yra Kauno „Žalgiriui“ tapti tarptautiniu mastu pripažintu prekės ženklu sporto inovacijų srityje. Tai taptų proveržiu mūsų veikloje, pasitelkiant inovacijas bei modernias technologijas. „Žalgiris Ventures“ įkūrimas ir partnerystė su „Tesonet“ taps stipria šios strategijos varomąja jėga“, – teigė P. Motiejūnas.

Turima penkerių metų strategija apibrėžia organizacijos judėjimo kryptis sporto vadybos, klientų patirties bei įsitraukimo ir verslo partnerysčių srityse.

Sporto vadybos srityje bendradarbiaujant su inovacijų kūrėjais ir naudojant naujas technologijas bus didinamas darbo našumas, vykdomas geresnis duomenų surinkimas bei analizė. Tai leis priimti protingesnius, greitesnius ir efektyvesnius sprendimus treniruojant komandą. Naujas technologijas numatoma pasitelkti ir sportininkų sveikatai prižiūrėti.

Dar viena vystymo kryptis – aistruolių patirties gerinimas, naudojant modernius sprendimus ir technologijas, įskaitant ir turinio platformos „Žalgiris Insider“ plėtojimą.

Struktūros pakeitimai

Dar iki sandorio užbaigimo įsteigta ir nauja visas grupės įmones sujungianti UAB „Žalgiris group“, po kuria veiks visos kitos organizacijos įmonės, – tokios kaip „Kauno Žalgirio“ futbolo klubas, atributikos platintojų UAB „Delegatai“ (Žalgirisshop.lt), Kauno „Žalgirio“ Garbės Klubas ir kt. Visų įmonių sujungimas po bendra grupės vėliava efektyvins projektų ir žmogiškųjų resursų valdymą bei įves aiškumo ir išorinėje komunikacijoje.

Įvairiuose objektų operavimo konkursuose ir toliau dalyvaus „Žalgirio“ areną valdanti UAB „Kauno arena“, kurios patyrimas ir žinios leistų prisidėti prie dar daugiau infrastruktūros projektų vystymo Lietuvoje.

„Tesonet“ įsigijus 25 proc. holdinginės kompanijos „Žalgiris Group“ akcijų, prie valdybos prisijungia ir vienas iš akceleratoriaus valdybos narių Jonas Karklys. Likusi akcijų dalis – 75 proc. – lieka P. Motiejūno rankose, kuriam akcijas pardavė ir neatsiejama „Žalgirio“ dalis – Arvydas Sabonis, liekantis aktyviai dalyvauti organizacijos vadyboje. Jis yra pakviestas tapti Kauno „Žalgirio“ organizacijos garbės prezidentu.

Jeigu reikėtų pasirinkti, kuo būti vadovu ar akcininku, atsakomybės prasme turbūt geriau būti akcininku. Jo atsakomybę prieš kreditorius įrodyti yra daug sunkiau nei vadovo.

Kodėl? Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas: organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tuo tarpu akcininkai tokios pareigos neturi.

Akcininkai neturi ir svarbiausios pareigos –  domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylą jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiškai žino apie įmonės nemokumą. Ar būna atvejų, kai nežino? Tikrai taip. Įskaitant atvejus, kai byloje sugeba įrodyti faktinį nežinojimą, kai iš tikrųjų žinojo…

Tai kokiu atveju atsiranda pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus nevykdant akcininko pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo? Nustačius faktą, kad akcininkai žinojo apie įmonės nemokumą atsiranda "atviras kelias" pradėti galvoti apie realų teismo sprendimo palankumą kreditoriams.

Jeigu reikėtų pasirinkti, kuo būti vadovu ar akcininku, atsakomybės prasme turbūt geriau būti akcininku. Jo atsakomybę prieš kreditorius įrodyti yra daug sunkiau nei vadovo.

Tačiau ir šio fakto neužtenka. Manymas ir tam tikrų faktų pateikimas, kad akcininkai žinojo apie įmonės nemokumą dar nieko nereiškia. Lieka surasti atsakymą į "slidžiausią" klausimą – kada sužinojo apie nemokumą? Arba kada turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą?

Nustačius momentą nuo kada tiksliai akcininkas sužinojo apie įmonės nemokumą, lieka atsakyti į kitą svarbų klausimą: kuria apimtimi sumažėjo ir kuria padidėjo kreditorių reikalavimų sumos nuo privalėjimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki bankroto bylos iškėlimo. Ši suma kiekvieno akcininko atveju turi būti įvardijama itin preciziškai. Nei cento daugiau ar mažiau. Juk skaičiuojamas žalos atsiradimas!

Dažna teismų sprendimuose daroma klaida: teismai nueina lengviausiu keliu ir priteisia tiesiog žalą lygią bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams bei priteisia ją solidariai iš visų vadovų ir visų akcininkų teigiant, kad tariamai nėra įmanoma nustatyti kiekvieno asmens "indėlio" į žalos atsiradimą.

Taip, suplakti viską į "bendrą košę" yra daug paprasčiau nei individualizuoti, bet vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, taip elgtis negalima.

Teigti, kad akcininkas piktnaudžiavo įmonės ribota atsakomybe, galime tik tada, kai įrodoma ir atsakoma į klausimus:

kada konkrečiai akcininkas (-ai) vėliausiai sužinojo apie įmonės nemokumą?

nesikreipdami į teismą šie asmenys pažeidė akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe;

kiek išaugo bendrovės skolų dydis, kurio bendrovė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nuo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo;

ar yra bendros išaugusios įmonės skolų kreditoriams sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys.

Kadangi įrodyti aukščiau esančius aspektus praktikoje yra pakankamai sudėtinga, tai turbūt ir yra atsakymas į klausimą – kodėl didelė dalis ieškinių yra pateikiama tik vadovo (-ų) atžvilgiu?

„Teismas įpareigojo ieškovus iki gruodžio 8 dienos sumokėti likusią 2,4 tūkst. eurų žyminio mokesčio už ieškinį dalį. Ieškovai per nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino, nutarties neskundė, todėl yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovams“, – rašoma teismo nutartyje.

Ją per 7 dienas galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

R. Baranausko šeima siekė, kad negaliojančiu būtų pripažintas namo pardavimo varžytynėse aktas, taikyta restitucija ir jiems grąžintas namas bei sklypas.

Rugpjūtį antstoliai baigė R. Baranausko šeimos namo pardavimo sandorį. BNS žiniomis, turtą įsigijo Vilniaus bendrovė „Toša“ – ją per įmonę „Kenova Group“ valdo Kęstutis ir Norbertas Faktorovičiai.

Liepos pradžioje antstolių rengtose varžytinėse už namą bei sklypą pasiūlyta daugiau nei 1,515 mln. eurų. Pradinė kaina buvo 1,35 mln. eurų.

Turto varžytinės paskelbtos po to, kai „Snoro“ bankroto administratoriaus prašymu Generalinė prokuratūra panaikino apie šešerius metus galiojusį namo areštą. Į prokurorus kreipėsi bankroto administratorius, susirūpinęs turto nuvertėjimu.

Bendroves "Norfos mažmena" ir "Rivona" valdantys verslininkai, atrodo, susirado įtakingą gynėją. Per pusantrų metų už daugiau kaip milijoną litų "Lietuvos ryte" pasireklamavusios įmonės šio dienraščio puslapiuose minimos tik geruoju, o pagrindinis jų akcininkas Dainius Dundulis nuolat gauna tribūną juodinti jam neįtikusius asmenis ir institucijas.

Atseikėjo dosniai

Į didžiausių šalies reklamos užsakovų dešimtuką net nepatenkanti bendrovė "Norfos mažmena" pagal vieną kriterijų vis dėlto yra neabejotina lyderė. Tas kriterijus – tai dienraštyje "Lietuvos rytas" spausdinamų "Norfos" parduotuvių tinklo reklamų kiekis.

Kodėl "Norfos mažmena" didelę savo reklamos biudžeto dalį skiria vienam šaltiniui? Specialistai teigia, kad į šį klausimą nesunku atsakyti pažiūrėjus, ką ir kaip apie "Norfą" pastaruoju metu rašo "Lietuvos rytas". Peršasi išvada, kad dosniai reklamos "Lietuvos ryte" užsisakę "Norfos mažmeną" ir pagrindinę šios bendrovės prekių tiekėją "Rivoną" valdantys verslininkai redaktoriams gali diktuoti ir tai, kas turi būti rašoma.

O pinigų iš savo reklamos biudžeto "Norfos mažmena" "Lietuvos rytui" atseikėjo išties dosniai. Bendrovės TNS LT duomenimis, praėjusiais metais bendrovės "Maxima LT" gross išlaidos (skaičiuojant pagal oficialius kainininkus, be galimų nuolaidų ir PVM) reklamai "Lietuvos ryte" sudarė 98,023 tūkst. litų, vieno didžiausio šalies reklamų užsakovo "Eurovaistinių" tinklo – 6,82 tūkst. litų, parduotuves "Iki" valdančios bendrovės "Palink" – 417,714 tūkst. litų, o "Norfos mažmenos" – beveik 700 tūkst. litų.

Dar labiau atotrūkis tarp "Norfos mažmenos" ir kitų didžiausių reklamos užsakovų "Lietuvos ryte" išaugo šiais metais. TNS LT duomenimis, "Palink" gross išlaidos reklamai "Lietuvos ryte" šiemet sudarė 93,32 tūkst. litų, "Eurovaistinės" 15,137 tūkst. litų, o "Norfos mažmena" jau baigia pasivyti praėjusių metų rodiklį ir "Lietuvos rytui" skyrė 643,49 tūkst. litų gross reklamos išlaidų.

Perka reklamą, gauna įtaką?

"Tokios sumos, išleidžiamos reklamai viename kanale, išties stebina. Nebūtų nieko nuostabaus, jei "Norfos mažmena" tiek pat reklamuotųsi ir kitur, tačiau taip nėra. O dabar net nereikia būti dideliu ekspertu, kad suprastum, jog transliuoti reklamą daugiausia vienu kanalu nėra efektyvu", – teigė vienoje žiniasklaidos planavimo agentūroje dirbantis reklamos rinkos specialistas. Pasak jo, akivaizdu, kad tiek daug reklamos pinigų "Lietuvos rytui" skiriantys "Norfos mažmenos" valdytojai turi savų tikslų – visų pirma, daryti įtaką dienraščio turiniui.

"Kalbant apie "Lietuvos rytą", kurio grupės nuostoliai pernai sudarė 4,6 mln. litų, tai, žinoma, kad iš "Norfos mažmenos" reklamos gaunamos pajamos yra dideli pinigai, kurių netekti būtų skaudu. Aišku, kad tai supranta ir "Norfos mažmenos" savininkai, todėl greičiausiai spaudžia "Lietuvos rytą" daryti tam tikras nuolaidas. O "Lietuvos rytas" greičiausiai su tomis nuolaidomis sutinka, nes, kaip minėjau, pinigai išties dideli", – svarstė pašnekovas.

Užsipuolė tikrintojus

Rodos, tokie samprotavimai – ne be pagrindo. Pastaruoju metu "Lietuvos ryto" puslapiuose kliūva visiems, kurie neįtinka per 100 parduotuvių valdančios "Norfos mažmenos" ir jos tiekėjos "Rivonos" pagrindiniam akcininkui D.Dunduliui. Dienraščio publikacijose kritika žeriama teisėjams, prokurorams, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai.

Pastaraisiais mėnesiais Valstybinė ne maisto prekių inspekcija bendrovei "Rivona" skyrė ne vieną baudą už iš Kinijos atvežtus, nekokybiškus ir pavojų keliančius žaislus, kuriais buvo prekiaujama "Norfos" prekybos tinklo parduotuvėse.

Gegužės mėnesį apie "Norfos" lentynose pasirodžiusį abejotinos kokybės žaislą – plastikinį ančiuką kiaušinyje – Ne maisto produktų inspekcijai pranešė jį savo vaikams nupirkęs tėvas.
Pirkėjo nuogąstavimai pasitvirtino – pagal nustatytą metodiką vykdant tempimo ir smūgių bandymus žaislo detalės atsiskirdavo, vaikams ypač pavojingas galėjo būti aštrus metalinis žaislo smaigalys. Per tyrimą nustatyta, kad išbandytas žaislas neatitinka žaislų saugos techninio reglamento reikalavimų.

Liepos pabaigoje tai pačiai "Rivonai" vėl buvo skirta 5 tūkst. litų bauda, kai paaiškėjo, kad "Norfos" prekybos centruose parduodamos servetėlės, kurios net gali kelti pavojų mažų vaikų gyvybei.

Užuot puolęs atsiprašyti savo klientų, "Norfos mažmenos" ir "Rivonos" akcininkas D.Dundulis smogė atsakomąjį smūgį ne kur kitur, o "Lietuvos ryte", ir ėmė skelbti apie neva prieš jo verslą pradėtą ne maisto produktų kontrolierių karą.

"Inspektoriai įsisiautėjo", "Inspektoriai atakuoja prekybininkus", "Rinkos prievaizdų atakos gresia didžiuliais nuostoliais". Tokiomis antraštėmis papuošti straipsniai pasirodė "Lietuvos ryte".
Publikacijose cituojamas D.Dundulis skaitytojus bandė įtikinti, kad Ne maisto prekių inspekcijos specialistai yra nekompetentingi, subjektyviai sprendžia, kurie žaislai tinkami vaikams, o kurie – ne.

Teisėjas jautėsi spaudžiamas

Savo interesus per "Lietuvos rytą" vienas turtingiausių šalies verslininkų D.Dundulis gina ne tik atmesdamas inspektorių priekaištus dėl prekybos nekokybiškomis prekėmis, bet ir teismuose kovodamas dėl 7 mln. litų, kuriuos jo įmonėms teismas nurodė sumokėti už parduotus mažesnius, nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, sklypus.

Likus vos kelioms dienoms iki teismo sprendimo priėmimo, "Lietuvos ryte" pasirodė straipsnis, kuriame buvo užsipultas bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Rinkevičius.

Pats teisėjas šį straipsnį įvardijo kaip bandymą daryti spaudimą teismui: "Kai toks straipsnis pasirodo prieš paskelbiant sprendimą, tai yra akivaizdus spaudimas teismui. Kitaip nė nepavadinsi."

"Aišku, tokioje situacijoje teisėjas negali jaustis gerai. Bet nusišalinus nuo bylos būtų parodyta, kad toks spaudimas Lietuvoje galimas. Tai būtų dar blogiau. Teko priimti sprendimą byloje. Publikacija jam neturėjo jokios įtakos. Bet kokiu atveju sprendimas būtų buvęs toks pats", – teigė D.Rinkevičius.

Pažeidimų daugėja

Kol D.Dundulis savo interesus gina "Lietuvos ryto" puslapiuose, jo valdomose "Norfos" parduotuvėse toli gražu ne viskas gerai. Atrodo, kad milžiniškas pinigų sumas reklamai "Lietuvos ryte" išleidžiančios įmonės savininkas savo kieme susitvarkyti nesugeba.

"Norfos" parduotuvių valdytojai į VMVT specialistų vizitus ir jų patarimus, rodos, žvelgia pro pirštus. Pernai šiose parduotuvėse buvo atlikti 373 patikrinimai, 33 proc. atvejų nustatyta pažeidimų. Pirmą šių metų pusmetį šis rodiklis buvo dar prastesnis. Per 162 "Norfos" parduotuvėse atliktus patikrinimus pažeidimų buvo nustatyta jau 35 proc. atvejų.
Bendrovės "Norfos mažmena" prekybos centrai nuo konkurentų atsilieka ir pagal tai, kiek vartotojų skundų pasitvirtina. Pernai pasitvirtino 32 proc. dėl šių parduotuvių VMVT pateiktų vartotojų skundų, toks pats šis skaičius išliko ir pirmą šių metų pusmetį.