„Žmonės, kurie gyvena kartu su rūkančiais ir yra priversti rūkyti pasyviai, rizikuoja susirgti plaučių vėžiu, obstrukcine plaučių liga, nekalbant apie bronchitą, astmą, alergijas ir panašiai. Pasyvus rūkymas labiausiai kenkia pažeidžiamiausiems – kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, kurie serga lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis“, – teigė A. Kaletkienė.

Žinutė dažnai sergančių vaikų tėvams

Lietuvoje uždraudus rūkyti balkonuose, ne vienas rūkalius persikėlė prie atviro lango ar ventiliacijos angos. Gydytoja A. Kaletkienė sako, kad kaimynų rūkalų kvapas gali būti nemalonus ir erzinantis, o dalelės gali patekti ir nusėsti mūsų namuose, tačiau reikšmingos žalos mūsų kvėpavimo takams tai greičiausia nepadarys. Kas kita – alergijos.

Pasyvus rūkymas labiausiai kenkia kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis.

„Jeigu žmogus yra alergiškas, serga alergine sloga arba astma, reakciją jam gali sukelti net vienkartinis pabuvimas rūkančio kaimyno aplinkoje. Net ir mažos dalelės, dūmų pavidalu patekusios į aplinką, nusėdusios ant paviršių ar mūsų odos, gali veikti kaip dirgiklis ir sukelti priepuolius“, – sakė A. Kaletkienė.

Alergines reakcijas gali sukelti ir buvimas automobilyje, kuriame yra rūkoma, ypač – vaikams. Pasak gydytojos pulmonologės, bet koks toksinas mūsų aplinkoje gali dirginti ir kenkti, ypač mažam, besivystančiam vaiko organizmui, kurio autoimunines reakcijos dar tik vystosi, o imunitetas tik susipažįsta su aplinka. Kaip organizmas reaguoja su aplinka, priklauso nuo kiekvieno vaiko, kiek jis yra jautrus ir kiek laiko jam tenka išbūti aplinkoje, kurioje yra rūkoma.

„Kartais tėvai ir gydytojai spėlioja, kodėl vaikas dažnai serga sloga, ausies uždegimu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, suserga astma ar alerginėmis odos ligomis, kartojasi dermatitai. Galime net nepagalvoti, kad tai susiję su buvimu aplinkoje, kurioje rūkoma“, – sakė A. Kaletkienė.

Freepik.com nuotr.

Neįvertiname nuorūkų pavojaus

Pasak gydytojos, apie tretinį rūkymą ir jo žalą kol kas kalbama per mažai. Lygiai taip pat kol kas galima tik spėti, kokį poveikį mūsų sveikatai turės didėjantis aplinkos užterštumas cigarečių nuorūkomis.

„Civilizaciją atspindi tai, ką randame šiukšlėse, o mūsų šiukšlėse dominuoja plastikas, balionai iš vaikų švenčių, traškučių pakeliai ir cigarečių nuorūkos. Pažiūrėkime, kiek mes išmetame cigarečių nuorūkų – kiek jos kenkia augalijai, kiek nikotino patenka į vandenynus“, – kalbėjo A. Kaletkienė.

Problemą didina ir vienkartinių elektroninių cigarečių surinkimo ir perdirbimo iššūkiai. Jose yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas. Nemažai žmonių vienkartinių elektroninių cigarečių vis dar atsikrato lengviausiu keliu – išmesdami į šiukšliadėžes ir komunalinių atliekų konteinerius.

Pažiūrėkime, kiek mes išmetame cigarečių nuorūkų – kiek jos kenkia augalijai, kiek nikotino patenka į vandenynus.

Alternatyvūs bedūmiai gaminiai, įskaitant kaitinamo tabako įtaisus bei elektronines cigaretes, JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) laikomi ir kai kuriose šalyse rekomenduojami kaip mažiau žalinga alternatyva ir viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti. A. Kaletkienės manymu, padedant žmonėms mesti rūkyti ypač svarbu užtikrinti, kad elektroninės cigaretės nebūtų prieinamos paaugliams.

Baidote uodus? Išeikite iš kambario

Greičiausiai nėra namų, kuriuose nebūtų naudojami namų kvapai, kvapiosios žvakės ar smilkalai. Visi jie skleidžia eterinių aliejų daleles, kurias įkvepiame. Tai, kiek įkvėptos dalelės pažeidžia kvėpavimo takus, labai priklauso nuo imuninės mūsų sistemos, tačiau svarbu žinoti, kad ir šie iš pirmo žvilgsnio nekenksmingi daiktai nėra jau tokie nekalti.

„Jeigu kontaktas su kvapiomis medžiagomis neilgas ir retas, dažniausiai nieko nenutiks, bet žmonėms, labiau linkusiems į alergines reakcijas, net ir maža įkvėpta dalelė gali sukelti priepuolį, o ilgiau ir dažniau būnant alergeno aplinkoje gali išsivystyti alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas, atopiniai dermatitai, odos pažeidimai, taip pat ir alerginė astma“, – kalbėjo gydytoja.

A. Kaletkienė ypač įspėja dėl kvapiųjų medžiagų, kurios naudojamos atbaidyti vabzdžius. Jų instrukcijoje rašoma, kad įjungus negalima būti toje pačioje patalpoje, bet ne visi žmonės tai perskaito. Prisikvėpavus cheminių medžiagų gresia kvėpavimo takų infekcijos, sloga, bronchitas ar kosulys, apie kurių tikrąją priežastį galima nė nenujausti.

Įvairūs vabzdžiai kiekvieną vasarą sukelia aibes problemų, ypač – alergiškiems žmonėms. Vabzdžius turinčios atbaidyti priemonės padeda toli gražu ne visada.

Pavojinga alergiškiems

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Apsinuodijimų informacijos biuro vyriausioji specialistė Daiva Gutauskaitė, kalbant apie vabzdžių įgėlimų keliamą pavojų, reikėtų išskirti dvi žmonių grupes – tie, kurie yra alergiški bičių nuodams, ir tie, kurie nealergiški.

Nealergiški žmonės įgėlimo vietoje paprastai jaučia skausmą, niežėjimą, atsiranda patinimas, paraudimas, kartais gali susidaryti pūslelė odoje. Tokiu atveju didžiausias pavojus – kasant nešvariomis rankomis įnešti į žaizdą infekciją.

Kartais odos uždegimas labai išplinta, pradeda niežėti visą odą. Šie požymiai paprastai pranyksta po 24–48 val.

Nealergiškiems žmonėms įgėlimas irgi gali būti pavojingas, jeigu pataikoma į gyvybiškai svarbias vietas – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį. Ten kyla vietinė audinių reakcija, kuri gali būti grėsminga gyvybei – kvėpavimo takų audinių tinimas sudaro kliūtį patekti orui į plaučius.

Jei žmogus alergiškas, jam gali būti labai pavojingas ir vienas įgėlimas. Kyla labai audringa organizmo anafilaksinė reakcija į nuodą, kuri jau reikalauja labai greito ir rimto gydymo. Kadangi nuodą sudaro baltymai, fermentai, alergiško žmogaus organizmas audringai reaguoja į svetimas medžiagas. Laiku nesuteikus pagalbos, nukentėjusįjį gali ištikti mirtis.

Alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams dažniau atsiranda tiems, kurie sirgo arba serga alergine liga arba kurių artimiausi giminaičiai serga alergine liga, netoleruoja kai kurių vaistų. Alergiškai dažniausiai reaguojama į bičių nuodus, būna ir alergija širšių, vapsvų nuodams bei skruzdžių įkandimams. Mažiems vaikams alergiją gali sukelti uodų, aklių, musyčių įkandimai.

Teigiama, kad bičių nuodams jautresnės moterys, vaikai ir senjorai. Tačiau yra žmonių, kurių organizmas greitai pripranta prie bičių nuodų ir silpnai arba visai nereaguoja į juos.

Kuo skiriasi bitės įgėlimas nuo vapsvos ar širšės? Anot D.Gutauskaitės, bitės įgėlimo vietoje lieka geluonis, vapsvos ir širšės geluonies nepalieka. Bitės geluonį reikėtų peilio kraštu atsargiai nubraukti nuo odos, kad nuodas iš geluonies liaukutės nebetekėtų į organizmą. Bandydami bitės geluonį ištraukti pirštais ar pincetu, mes suspaudžiame su geluonimi likusį nuodų maišelį, taigi susileidžiame ir nuodus.

Vabzdžio įgėlimas, pasak specialistės, net ir nealergiškam žmogui gali būti mirtinas, jeigu įgelia daug vabzdžių – pasireiškia sisteminė organizmo reakcija.

Kaip elgtis įgėlus?

Pasak D.Gutauskaitės, vabzdžius dažniausiai pritraukia maistas: bites – saldumynai, kitus – vaisiai, gėrimai, net mėsa. Tad ypač svarbu nepalikti atidarytos neskaidrios gėrimų taros, nes į vidų gali būti įlindusi vapsva ar širšė, kuri geriant gali įgelti į ryklę, burnos gleivinę, o tada jau dėl tinimo gali kilti gyvybei pavojinga būklė, kai užspaudžiami kvėpavimo takai.

Jeigu pasireiškia sisteminė reakcija – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, sumažėjęs kraujospūdis – reikėtų skubiai vykti į gydymo įstaigą.

Bičių reikėtų saugotis vaikštant pievose, kur jos renka iš žiedų nektarą. Giedrą vasaros dieną geriau nedėvėti ryškių spalvų drabužių. Darbuotis, vaikštinėti ar ilsėtis patartina pavėsyje arba tose vietose, kur augalai jau nužydėję.

Specialistai pataria patiems būti atsargiems ir mokyti vaikus atsargumo – neliesti ropojančių vabzdžių. Negalima leisti vaikui žaisti arti avilių ar tų vietų, kur skraido širšės, vapsvos ar bitės, be priežiūros ragauti prinokusių nukritusių obuolių, kriaušių – juose gali būti įsigraužusi širšė arba vapsva.

Pamačius atskrendantį vabzdį, nereikėtų mosuoti rankomis ar daryti staigių judesių – tai tik sustiprins jo agresiją.

Galima naudoti vabzdžius atbaidančias priemones – yra repelentų nuo vabzdžių. Tačiau toli gražu ne visi ir ne visada būna veiksmingi.

Įgėlus vabzdžiui D.Gutauskaitė pataria stebėti organizmo reakciją. Įgėlimas gali būti per kelias valandas savaime praeinantis. Skausmą, niežėjimą, tinimą galima prislopinti pridėjus įgėlimo vietoje kažką rūgštaus. Galima patepti įgeltą vietą šaldančiu, niežėjimą mažinančiu tepalu ar tiesiog uždėjus ledo.

"Jeigu pasireiškia sisteminė reakcija – galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas, sumažėjęs kraujospūdis – reikėtų skubiai vykti į gydymo įstaigą, – sakė specialistė. – Alergiški žmonės paprastai žino, kad taip gali atsitikti, ir nešiojasi su savimi specialių vaistų, nes alerginė reakcija po kiekvieno įgėlimo būna vis stipresnė."

Gresia ligos

Upiniai mašalai kanda skaudžiai, būna didelių paraudimų, tinimų, kurie ilgai laikosi. D.Gutauskaitės teigimu, mašalų sukandžioti žmonės į medikus kreipiasi gana dažnai, tačiau didelių alerginių reakcijų tai nesukelia, kokio nors specifinio gydymo ir šiuo atveju nėra. Tad nukentėjus nuo mašalų taikomas tas pats vietinis gydymas: mažinti alergiją priešalerginiais tepalais, šaldyti sukandžiotas vietas. Jei pasireiškia stipri alerginė reakcija – kreiptis į medikus ir jie skiria gydymą, jei nusprendžia, kad tai reikalinga.

Skruzdžių pagrindinį nuodą sudaro organinė skruzdžių rūgštis. Ji sukelia tik vietinį dirginimą – iš karto po sąlyčio su oda ją degina, oda parausta, patinsta, atsiranda uždegimo požymių, gali susidaryti pūslelių. Pasak specialistės, tai yra labai nemalonu, skausmas gana stiprus, bet kokio nors specialaus gydymo nereikia, nes nuodo kiekis yra menkas ir tie reiškiniai paprastai savaime praeina – kažkokios sisteminės reakcijos, alerginių reakcijų nebūna.

Kur kas daugiau nerimo, pasak D.Gutauskaitės, pastaruoju metu kelia daugeliui įprasti uodai. Mat uodai žinomi ir kaip įvairių infekcinių ligų pernešėjai. Ir nors Lietuvoje dar neplinta maliarija, kitos karštinės, parazitologų manymu, pastaruoju metu, dėl vis šiltėjančio klimato, plisti toms ligoms jau yra sąlygos ir Lietuvoje. Maliarinių uodų mūsų šalyje yra, tad trūksta tik pačios maliarijos sukėlėjo, kad šią ligą uodai pradėtų platinti ir Lietuvoje.

Uždegimas ir infekcija

Aštuonerių Morta, užuot vasaros dienas leidusi kaime su šeima, gydosi Respublikinėje Kauno ligoninėje. Mergaitei – plaučių uždegimas.

"Jeigu žinotum, nuo ko susirgai, daugiau nesusirgtum. Klastingos tos ligos. Buvo karšta, gal kondicionierius sušaldė, o gal kaime vėjas perpūtė", – svarstė prie dukters lovos palatoje sėdintis Mortos tėtis.

Paklausus, ar labai nuobodu ligoninėje, Morta nusišypsojo ir papurtė galvą: nuolat kartu būna ir tėtis, ir mama.

Morta/Eitvydo Kinaičio nuotr.

"Žaidžiame įvairius žaidimus, spalviname paveiksliukus, kuriame istorijas. Dabar žaidžiame karus", – tai pasakiusi Morta suskubo sulaikyti fotografą, kad jis nefotografuotų iš arti, nes tėtis pamatys jos karius.

Mergaitės tėtis patvirtino, kad dabar daug laiko praleidžia su dukrele. Sugadintos atostogas – ne bėda, svarbiausia – kad dukra pasveiktų.

Naktis Kauno klinikose

Dviejų mažamečių mama Kristina pasakojo, kaip su savo keturmečiu sūneliu Tauru lankėsi Kauno klinikose. Vaikas pradėjo karščiuoti, buvo vangus, todėl atvažiavo pasitikrinti.

"Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad virusinė infekcija, trūksta skysčių. Paguldė į Stebėjimo skyrių. Ten praleidome naktį. Stebėjo būklę, lašino skysčius ir rytą išleido namo", –  mažamečio sunkumus apibūdino jo mama Kristina.

Ji nežino, kaip sūnus užsikrėtė.

"Tokio amžiaus vaikai labai smalsūs, viską paragauti reikia, įsitikinti, valgoma ar nevalgoma, tai, gydytojai sakė, priežasčių galėjo būti daug. Tačiau, spėjame, galėjo apsikrėsti nuo sergančio auklės augintinio, kurį ji buvo atsivedusi", – svarstė moteris.

Bakterijoms, kurios sukelia plaučių uždegimą, šiluma taip pat tinka ir patinka, todėl jos dauginasi.

Ji pasakojo, kad labai atidžiai moko vaikus higienos: visada visi plaunasi rankas – grįžę iš lauko, prieš valgį. Nevalgo neplautų vaisių, daržovių.

Nuo sugedusio maisto

Respublikinės Kauno ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Inga Levickienė nustebino sakydama, kad ir vasarą vaikai dažniausiai serga peršalimo ligomis.

"Šiltuoju metų laiku žmonės mažiau saugosi ir nepagalvoja, kad norėdami atsigaivinti, pavyzdžiui, šaltais ledais gali susirgti angina. Kai lauke karšta, o ledai šalti, susidaro labai didelis temperatūrų skirtumas, ir organizmas to neatlaiko", – paaiškino gydytoja.

Bakterijoms, kurios sukelia plaučių uždegimą, šiluma taip pat tinka ir patinka, todėl jos dauginasi. Vienintelis pranašumas vasarą, anot gydytojos, yra tas, kad vaikai neina į mokyklą ir neplatina ligų. Beje, vasaros stovyklose tomis bakterijomis gali pasidalyti.

"Žarnyno infekcijomis vasarą serga tikrai daug vaikų. Taip nutinka todėl, kad karštyje greitai genda maistas. Ir virusinės, ir bakterinės žarnyno infekcijos sukelia virškinimo sutrikimus, vaikai pradeda vemti, viduriuoti", – gydytoja I.Levickienė pabrėžia, kad neretai taip nutinka visai šeimai.

Inga Levickienė/ Eitvydo Kinaičio nuotr.

Sergant reikia gerti daug vandens. Vaikai to nenori ir labai greitai nusilpsta. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad daug ligų vaikai parsiveža iš atostogų. Skrendant lėktuvu visi kvėpuoja tuo pačiu oru, ir net vienas sergantis žmogus gali užkrėsti kitus. Didesnė tikimybė susirgti vaikams yra dėl to, kad jų imuninė sistema silpnesnė už suaugusio žmogaus.

Kai gamta žydi

Vasarą paūmėja ir įvairios alergijos. Žydėjimas ypač pavojingas bronchine astma sergantiems vaikams.

Kartais tėvai patys išprovokuioja savo vaikams alergiją, kai maniakiškai viską dezinfekuoja, nuolat šveičia namus. Taip jie išnaikina ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias. Pastarosios mažiau atsparios.

"Jeigu nustatoma, kad vaikas alergiškas kuriam nors augalui ir prasideda to augalo žydėjimo sezonas, reikia vengti tų vietų, kur jis žydi. Patariame neiti į lauką, nevėdinti kambarių, jeigu už lango žydi alergiją sukeliantys augalai. Į kambarį gali patekti žiedadulkės ir sukelti alergijos paūmėjimą", – aiškina gydytoja I.Levickienė.

Alerginė reakcija – imuninės sistemos atsakas į dirgiklį, todėl reikia vartoti vaistus, kad imuninė sistema aprimtų. Labai sunkiais atvejais žmonės net emigruoja, kai ateina alergijų sezonas, nes reakcijos gali būti labai pavojingos.

"Kartais tėvai patys išprovokuioja savo vaikams alergiją, kai maniakiškai viską dezinfekuoja, nuolat šveičia namus. Taip jie išnaikina ne tik blogąsias bakterijas, bet ir gerąsias. Pastarosios mažiau atsparios," – persistengiančius tėvus drausmina gydytoja.

Vanduo saugo

"Laikantis pagrindinių asmens higienos taisyklių žarnyno infekcijų grėsmė yra minimali. Bet vaikai pamiršta plauti rankas. Suaugusieji turi priminti jiems, kad infekcijų yra ir smėlio dėžėje, ir parduotuvėje ant vežimėlių, žaidimų kambarių durų rankenų, visur", – primena gydytoja I.Levickienė .

Dar labai svarbu gerti daug vandens. Būtina su savimi jį nešiotis karštą vasaros dieną, kad neištiktų šilumos smūgis.

"Prakaituodami skysčius išgariname, o jų nepapildant – pakankamai negeriant vandens pradeda pykinti, skauda galvą, vemiama, pakyla temperatūra. Simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei jautrumo. Dėl šilumos smūgio ne vienas vaikas patenka į ligoninę", – gydytoja perspėja, kad tai labai pavojinga būklė.

Kai vaikui trūksta skysčių, išsausėja burnos gleivinė. Lūpos būna sausos, šiek tiek limpa. Vaikas tuo nesiskundžia, bet tėvai privalo pasirūpinti, kad jis gertų daugiau vandens. Kai pabąla, išsausėja liežuvis, tai rodo, kad skysčių labai trūksta.

"Jei vaikas per dieną į tualetą nueina vos tris kartus, tai rodo, kad trūksta skysčių ir organizmas pradėjo juos taupyti. Rimtai neįvertinus situacijos gali ištikti šilumos smūgis", – dar vieną pavojaus požymį įvardijo I.Levickienė.

Geriausia – nesirgti

Ar, vaikui susirgus, būtina skubėti į ligoninės skubios pagalbos skyrių? Atsakydama į šį klausimą vaikų ligų gydytoja aiškina, kad iš pirmo žvilgsnio ligos nustatyti neįmanoma.

"Atliekame tyrimus, vertiname vaiko būklę, stebime, ir kartais po valandos ar dviejų nebūna jokių pakitimų nei vaiko kraujyje, nei elgesyje. Kai karščiavimas tęsiasi ilgiau – parą ar dvi, reikia kreiptis į vaikų priėmimo skyrių, jei tai daryti pataria šeimos gydytojas.

Skubios pagalbos skyriuje visi vaikai apžiūrimi, įvertinama jų būklė, nepaisant, kad čia dirbančių medikų misija – teikti skubią pagalbą susirgusiesiems ūmiai, susižalojusiesiems, kai šeimos gydytojai yra nepasiekiami ar negali padėti", – aiškina vaikų ligų specialistė I.Levickienė.

Geriausia, kai vaikų nereikia guldyti į ligoninę, kai jie greitai pasveiksta. Žinoma, dar geriau, kai neserga.

Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė doc. Violeta Kvedarienė pasakoja, kokios  medžiagos vasarą patenka pro atvirus langus bei kaip vėdinti patalpas, kad jaustumės gerai.

Gyvenimas tarp oro teršalų

Žmogaus temperatūros pojūčiui didelę reikšmę turi oro drėgmė. Geriausiai, jei santykinė patalpos oro drėgmė yra 30–60 proc. Antraip, jei per drėgna ir patalpoje vėsu, padidėja rizika sušalti, jei per karšta – perkaisti. Be to, netinkamai vėdinamoje, drėgnoje patalpoje palanku veistis įvairiems mikroorganizmams ir gyvuoti pelėsiams.

„Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi ne tik nemalonūs kvapai, bet didėja ir kvėpuojant žmogaus išskiriamo anglies dioksido kiekis, kaupiasi įvairiausių cheminių junginių, pavyzdžiui, sieros vandenilio, metanolio, acetono, o taip pat didėja ir namų dulkių erkių, jei aplinkoje yra sergančių, netgi virusų koncentracija“, – pasakoja doc. V. Kvedarienė.

doc. Violeta Kvedarienė/ Asmeninio arch. nuotr.

Patalpų oro teršalai, anot gydytojos, gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kuriems apibūdinti vartojamas terminas „nesveiko pastato sindromas“. Dažniausiai šis reiškinys pastebimas moderniuose, tačiau blogai vėdinamuose namuose, rašoma pranešime spaudai.

Kaip jaučiamės blogai vėdinamoje patalpoje?

Gyvendami ar dirbdami prastai vėdinamose patalpose, galime pastebėti įvairių dėl gleivinių dirginimo atsirandančių simptomų. Pavyzdžiui, sudirgusią, užsikimšusią nosį, dažną slogą; gerklės gleivinės, kuomet juntamas burnos arba gerklės skausmą; kamuoja sudirgintos, sausos ar ašarojančios akys. Taip pat gali kamuoti odos simptomai – sausumas, niežulys ar dirginimas, kartais bėrimas. Mažiau būdingi požymiai yra galvos skausmas, mieguistumas, irzlumas ir prasta koncentracija.

Gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip 3 kartus per valandą.

„Jei minėti simptomai žmogui kurį laiką nesilankant patalpose pranyksta, o negalavimų požymiai ir vėl atsinaujina į jas grįžus, negalavimus galima sieti su konkrečių patalpų oro tarša. Dažniausiai „nesveiko pastato sindromo“ priežastis yra nepakankamas ar neefektyvus patalpų vėdinimas“, –  teigia V. Kvedarienė.

Specialistai turėtų ištirti, ar kambaryje nėra jūsų sveikatai kenksmingų ir dirginančių produktų arba alergenų. Taip pat ir pačiam namų gyventojui reikėtų įsitikinti, ar jis nėra alergiškas, tokiu atveju tiek į cheminius dirgiklius, tiek į alergenus žmogus reaguos greičiau.

Kartu su šviežiu oru į namus patenka ir alergenai

Norint kambariuose palaikyti sveiką mikroklimatą, būtina oro tėkmė. Jei oras nejuda, prastėja savijauta, taigi reguliarus patalpų vėdinimas padeda pašalinti įvairius teršalus, dulkes ir mikroorganizmus. Gyvenamose patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip 3 kartus per valandą. Dažniausiai patalpas renkamės vėdinti mechaniniu būdu – atidarydami langą. Tiesa, anot gydytojos, tokiu būdu vėdindami patalpas vasarą, galime padaryti sau „meškos paslaugą“.

„Kartu su pro langą patekusiu šviežiu oru įkvepiame ir žiedadulkes. Jei žmogus joms jautrus, pradeda varginti čiaudulys ir ašarojimas. Išvengti žiedadulkių padės patalpoje instaliuoti įvairūs filtrai, oro jonizatoriai,  net paprasčiausiai pakabintos sudrėkintos užuolaidos. Na, o jei norite praverti langą, svarbu žinoti, kada tai geriausiai daryti“, – atkreipia dėmesį doc. V. Kvedarienė.

Anot gydytojos, didžiausia žiedadulkių koncentracija susidaro ankstyvą rytą, tad patalpas reikėtų vėdinti antroje dienos pusėje arba po lietaus.

Dažnos pacientės – švaros specialistės

Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog per pastaruosius du dešimtmečius alergijomis sergančių žmonių skaičius pakilo apie dešimt kartų. Šiuo metu bent vienam alergenui alergiją turi 21,2 proc. Europos gyventojų. Prieš dvidešimt metų analogiškas skaičius svyravo tarp 1–2 proc.

„Jei žvelgtume į statistiką, drastiškiausias alergijų skaičiaus kilimas vyko iki 2012-ųjų. Tačiau faktas tas, jog aplink mus alergenų daugėja ir nuo jų visiškai apsisaugoti darosi sunkiau. Vienintelė priežastis, kodėl ir taip skaudi statistika nekyla dar labiau, yra pačių žmonių sąmoningumas – vis dažniau jie lankosi, klausia ir negaili pinigų chemiją namuose pakeisti tokia, kuri turėtų mažiau alergenų. Kitaip skaičiai kiltų dar labiau“, – tikina N. Vaičiulionienė.

Anot jos, vienas iš svarbiausių alergijų sukėlėjų – buitinė chemija. Jose esančioms medžiagoms (nikelis, kobaltas, chromas, kanifolija, harmaldehidai ir t. t.) alergiškas vidutiniškai kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas. Problema ta, jog net stengiantis jų naudoti mažai ir kaskart atidžiai išvalyti bet kokius pėdsakus, cheminių medžiagų dalelės pasklinda po orą, o tuomet net pačią švelniausią alergiją turintiesiems kelia dirglumą.

„Kiekvieno organizmo atsakas į alergenus skirtingas, nes vieni tiesiog jiems atsparesni. Todėl yra tokių, kuriems būti ir labai užterštame ore nereiškia nieko, bet yra ir tokių, kuriems smulkios dalelės jau kelia dirglumą. Nuo to gali išsivystyti kontaktinis dermatitas, egzema, alerginės slogos, bronchitas ar netgi broncho astma. Ypač dažnai sulaukiame valytojų ar slaugių – nors tokios profesijos, rodos, dirba švarų darbą, joms nuolat reikia susidurti su chemikalais, kurie galiausiai išprovokuoja kūno reakciją“, – aiškina alergologė.

Neieškant sprendimo gali išsivystyti liga

Pasak alergologės, jei žmogus pradeda jausti kažkokį odos ar kvėpavimo sutrikimą, jei vizualiai matomas sudirgimas, tuomet jam būtina išsitirti sveikatą ir sužinoti, nuo kokios tai medžiagos. Tuomet ieškoti, kokioje buitinėje chemijoje naudojama ši medžiaga, ir jos vengti.

„Turėkite omenyje, kad alerginė reakcija nebūtinai yra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio – tai ir odos paraudimas ar nosies užburkimas, kosulys. Bet nieko nedarant šie simptomai gali ryškėti, o juos pagydyti išsivysčius ligai yra be galo sudėtinga“, – aiškina alergologė.

Ji rekomenduoja buitinės chemijos priemones keisti periodiniu namų paviršiaus valymu – taip ne tik pašalinami alergenai, bet ir neužteršiama aplinka cheminėmis medžiagomis, kurios sukelia nemalonų pojūtį. Kad tokie sprendimai vis dažniau naudojami, patvirtina ir buitinės technikos gamintojos „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis. Išaugęs susirgimų skaičius ir didesnis dėmesys alergijai, pasak jo, keičia namų tvarkymo įpročius.

„Alerginiams susirgimams virstant masiniu reiškiniu, vis daugiau žmonių vietoje cheminio valymo renkasi mechaninį — ne kaip papildomą, o kaip pagrindinį švaros sprendimą. Siurblių gamintojai persiorientuoja, kad iš siurblių į aplinką nepakliūtų ne tik dulkės, bet ir alergenai — jau yra gaminių, kurie filtruoja iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių. Taip bent jau užtikrinama, kad liga nepaūmės“, – aiškina ekspertas.

Rekomenduoja rinktis natūralias medžiagas

L. Skruibis atkreipia dėmesį, kartais žmonės, ieškodami sprendimo, patys to nežinodami tik padeda išsivystyti alergijoms. Viena šių klaidų – investavimas į kuo galingesnį siurblį, nors visų pirma reikia ne galios, o specialios konstrukcijos.

„Elementariausias pavyzdys yra vadinamieji cikloniniai siurbliai, kurie neturi maišelių ir dėl to esą pašalina būtinybę žmogui liesti dulkes. Bet jei gyvenate bute, tą dulkių konteinerį vis tiek turėsite iškratyti į šiukšliadėžę ir kas nutiks tada? Visos tos medžiagos iškart grįš į aplinką ir darbas bus nuėjęs veltui. Tikrai švarai nebūtina didžiulė galia, jai būtinas pažangus filtras, atitinkamos formos antgalis ir maišelis, kuris sandariai užsidarys ir kurio net liesti nebereikės“, – aiškina „Electrolux“ atstovas.

N. Vaičiulionienė papildo, kad nežinojimas ir ribota informacija yra didžiausia problema sprendžiant alergijos problemą: „Viskas būtų labai paprasta, jei kiekvienas žinotų savo alergenus ir tada jų vengtų. Bet dažnai aplink mus būna pasislėpę alergenai – mažos dalelės, kurias labai sunku užfiksuoti, todėl jų nėra net sudėtyse, tačiau mes jas vis tiek jaučiame“.

Anot ekspertės, išvengti to galima nebent perkant iš natūralių medžiagų pagamintas prekes, o geriausia – dar ir pažymėtas ženklu, kad jos tinkamos naudoti prie vaikų.

Vis tik vaistininkai perspėja, jog lūžiai, kad ir kokie baisūs bebūna, toli gražu nėra dažniausiai pasitaikantis atostogautojų sveikatos sutrikimas. Tad ko reikia žiemos kelionės vaistinėlėje, jog apsisaugotumėte nuo labiausiai tikėtinų pavojų?

Vaistininkė Jolita Skinderskienė teigia, kad nesvarbu, ar keliaujama į šiltus, ar į šaltus kraštus – dažniausiai sutrinka virškinimas. Be to neretai pasitaiko alerginės reakcijos ir smulkios traumos. Tad daugeliu atvejų išgelbėti gali net ir mažytė kelioninė vaistinėlė.

„Prieš metų pabaigos šventes vaistinėlės turiniu susirūpinančių klientų vaistinėse skaičius išauga – sulaukėme tiek slidininkų, tiek norinčių pabėgti į šiltesnes šalis. Deja, tokie pirkėjai vis vien sudaro pakankamai mažą dalį, o daugelis renkasi keliauti nepasidomėję, ar sutrikus sveikatai turės kaip sau padėti“, – teigia J. Skinderskienė.

Kone kas antram keliautojui išvykus sutrinka virškinimas.

Anot jos, kone kas antram keliautojui išvykus sutrinka virškinimas. Ir nors šios problemos retai kada užtrunka ilgiau nei kelias dienas, jų sprendimu vis tiek reikėtų pasirūpinti iš anksto.

„Keliaudami ne visada turime galimybę valgyti reguliariai, vartojame savo organizmui mažiau įprastus produktus bei patiekalus, o dar prisideda ir faktas, kad radikaliai pasikeičia gyvenimo tempas ir patiriame daugiau streso. To pasekmės dažnai yra pilvo pūtimas bei maudimas. Todėl pirmiausia ruošdamiesi kelionei turėtume pasirūpinti vaistais nuo viduriavimo, užkietėjimo ir rėmens, taip pat virškinimo fermentais“, – aiškina vaistininkė.

Didžiausias skirtumas tarp šiltiems ir vėsiems kraštams skirtų vaistinėlių yra tepalai nuo vabzdžių bei saulės šviesos. Tiesa, net vykstant į kalnus reikėtų turėti omenyje, kad oda vis vien bus stipriai veikiama ir apsauginis kremas yra tiesiog būtinas, rašoma pranešime  spaudai. Tiek nušalusiai, tiek nudegusiai odai reikėtų turėti raminančios, drėkinančios, regeneraciją skatinančios priemonės, tokios kaip medetkų ar šaltalankių aliejus. Važiuojant į šaltesnį klimatą peršalimo ligos pasitaiko dažniau, tačiau vaistinėlėje visuomet reikėtų turėti karščiavimą mažinančių vaistų.

„Gintarinės vaistinės“ specialistė neabejoja, jog didžiausia keliautojų klaida yra atostogoms ruošiantis pernelyg atsipalaiduoti ir visiškai pamiršti pasirūpinti priemonėmis, be kurių nelaimės atveju išsiversti bus labai sunku.

„Prieš išvykstant į tolimą kelionę būtina pagalvoti ne tik apie pačias elementariausias priemones, bet ir pasidomėti reikiamomis vakcinomis. Visuomet reikėtų turėti ir kelionės draudimą, o vykstant į Europos Sąjungos šalis būtina pasirūpinti Europos draudimo kortele, kuri bet kokios didesnės nelaimės atveju leis apsaugoti sveikatą nesirūpinant dėl kaštų“, – pataria J. Skinderskienė.

Alergijas turintiems, net jei šios kamuoja tik išskirtiniais atvejais, būtinai reikėtų su savimi turėti nuo to apsaugančių preparatų. O smulkių traumų vengiant reiktų nepamiršti skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų, šaldančio tepalo, elastinio binto bei pleistrų.

„Šiandien žmonės į kelionės vaistinėlę žiūri atsakingiau nei prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, apsauginio kremo nuo saulės dauguma keliautojų jau nebepamiršta. Tačiau reikėtų įsidėmėti ir tai, jog kiekvieno organizmas yra skirtingas – žmonės ir ne kelionės metu dažnai vartoja vieną ar kelis preparatus, todėl norint išvengti suderinamumo pavojaus protinga būtų vaistinėlės turinį derinti su medicinos profesionalais“, – įspėja ekspertė.

Džiaugiasi, kai lyja

"Aš jaučiuosi puikiai tik tuomet, kai lyja lietus", – sako kaunietė verslininkė Asta, ir šypsosi, kai dangus verkia, tuo piktindama kolegas.

Juk šį pavasarį taip ilgai laukėme saulės ir šilumos. Tačiau Astą pateisina jos gydytoja Roma Dabulskienė, Dainavos poliklinikos alergologė: sergantiesiems šienlige lietus yra lyg vaistai, nes jis nuplauna ligonius alergizuojančias žiedadulkes.

"Pavasarį užklumpa dabar jau gerai žinoma liga – šienligė. Tuo periodu jos simptomai labai vargina žmones ir jie pas mus ateina pagalbos", – sako gydytoja R.Dabulskienė ir priduria, kad liga, ko gero, kankina žmoniją jau seniai, tik anksčiau medikai neturėjo galimybių jos diagnozuoti ir patirties gydyti.

Dabar žino, kad ši liga paūmėja, kai žydi medžiai, žolės, piktžolės, saulėtu oru, kai jame sklando žiedadulkės. Tačiau vis dar pasitaiko, kad, ligoniui pirmą kartą pajutus šienligės simptomus, klysta net ir medikai.

"Kai ligonis pirmą kartą šeimos gydytojui skundžiasi sloga, akių perštėjimu, varvančia nosimi, čiauduliu, kartais – galvos skausmu ir kosuliu, diskomfortu burnoje – niežėjimu, perštėjimu, galvojama, kad tai – eilinis peršalimas, ir skiriamas antivirusinis gydymas", – pripažįsta gydytoja alergologė R.Dabulskienė.

Jei šios sveikatos problemos pasikartoja ir kitą pavasarį, o ligonis prisimena, kad taip pat sirgo pernai tuo pačiu metu, tuomet jau įtariama šienligė. Gydytoja džiaugiasi, kad šiuolaikinis jaunimas daug skaito ir pavasarį, vos susidūręs su alerginės ligos simptomais, ateina ir klausia: "Kažin, ar man ne šienligė?"

Tyrimų laikas ribotas

Dainavos poliklinikos gydytoja vaikų alergologė Valda Darginavičienė patvirtina, kad labai svarbu laiku nustatyti šienligės diagnozę, nes suklydus žala sveikatai yra dviguba.

Ši gydytoja neseniai konsultavo pacientą, trejų metų berniuką, kuriam buvo nustatytas jautrumas beržinių medžių mišiniui.

Iki tol vaikas visą mėnesį buvo gydytas nuo virusinės infekcijos. Jam buvo paskirti įvairūs vaistai, netgi dviejų rūšių antibiotikai, bet sveikata negerėjo.

"Taip atsitiko, nes ligonis gydytas ne tais vaistais, kurie buvo reikalingi. Paaiškinau, kad tai gali būti alerginis procesas, todėl gydymas medumi, homeopatiniais vaistais ar antibiotikais nerekomenduojamas dėl dar didesnės alergizacijos. Nustačius, kad ligos priežastis – alergija, būtinas tik priešalerginis gydymas, o ne antibiotikai", – pabrėžia V.Darginavičienė.

Beje, kai žmogus serga pirmą kartą, ligą diagnozuoti, esant ūmiam periodui, yra sunku, alerginis testas net neskiriamas. Alerginiai tyrimai tiksliausi tik kai yra ramus periodas, o taip būna, kai atvėsta orai, žiedadulkių sumažėja – geriausia žiemos periodu. Pagal nusiskundimus gydytojai bando įtarti alergeną, kuriam organizmas jautrus. Yra atliekamas odos dūrio testas su specialia adatėle, kurios medikai adata nevadina, kad neišgąsdintų vaikų.

"Ant rankos odos, dilbio srityje, užlašinamas alergenas ir įbrėžiama specialia adatėle. Tai neskausminga, nekraujuoja. Šiuo metodu tiriama dėl alergijos namų dulkių erkutei, pelėsiui, gyvūno plaukams ir įvairių žiedadulkių mišiniams bei maisto alergenams. Įskaičiavus du kontrolinius lašiukus, iš viso uždedama dešimt–dvylika lašelių. Po 20 minučių galime pasakyti, kam pacientas jautrus", – apie diagnostikos metodą papasakojo vaikų alergologė V.Darginavičienė ir pridūrė, kad jis neatliekamas ne tik ūmiu ligos laikotarpiu, bet ir vartojant vaistus nuo alergijos.

Ateina žmonės, tikėdamiesi, kad iš karto nustatysime alergeną, paskirsime specifinį vaistą, ir visi simptomai išnyks. Stebuklų nebūna, tai dažniausiai yra jautrumas visam gyvenimui ir reikia su tuo išmokti gyventi.

Juos nutraukus tyrimas galimas po savaitės.

"Ateina žmonės, tikėdamiesi, kad iš karto nustatysime alergeną, paskirsime specifinį vaistą, ir visi simptomai išnyks. Stebuklų nebūna, tai dažniausiai yra jautrumas visam gyvenimui ir reikia su tuo išmokti gyventi. Galime tik patarti, ko vengti, kokie alergenai tuo metu dominuoja aplinkoje, bet jų nustatyti pacientui, esant ūmiam periodui, negalime", – pakartojo V.Darginavičienė.

Naujos kartos vaistai

Žiedadulkėms alergiškų žmonių labai daug, jų skaičius kasmet auga.

"Manoma, kad kuriuo nors gyvenimo etapu šienlige suserga kas penktas šalies gyventojas. Dažniausiai tai prasideda vaikystėje arba paauglystėje, apie 40 proc. ligonių – iki šešerių metų amžiaus", – gydytoja R.Dabulskienė perspėja, kad kuo anksčiau liga pasireiškia, tuo ji sunkesnė.

O kada ji baigiasi? Tai priklauso nuo organizmo, gyvenamosios vietos, gyvenimo režimo, gydymo ir jo efektyvumo.

"Yra naujų gydymo būdų, kurie tikrai veiksmingi", – gydytoja R.Dabulskienė tikina, kad gydymui nebenaudojami senosios kartos antihistamininiai vaistai, tokie kaip tavegilis, nes juos pakeitė naujosios kartos, duodantys gerų rezultatų. Juos galima vartoti darbo metu, vairuojant, nes šie vaistai nemigdo.

"Yra veiksmingų vietinio vartojimo vaistų – nuo alergijos, kortikosteroidų, kurie yra hormoniniai. Skiriame pacientams ir specifinę imunoterapiją. Tai šiuo metu vienintelis būdas, kuris gali pakeisti natūralią alergijos eigą ir sutabdyti kelią alerginių ligų progresavimui", – naujovėmis džiaugiasi R.Dabulskienė.

Ji paaiškino, kad specifinė imunoterapija – tai gydymas palaipsniui didėjančiomis priežastinių alergenų dozėmis, siekiant sukelti jiems imuninės sistemos toleranciją, kad konkreti žiedadulkė taptų ne priešu, o draugu. Šiuo metodu vaistai leidžiami po oda arba vartojami per burną tablečių ar lašų pavidalu. Sergantiesiems šienlige jie skiriami tik šaltuoju metų laiku – vėlyvą rudenį, žiemą, kai niekas nežydi. Gydymas tęsiamas nuo trejų iki penkerių metų.

Ar tai nėra panašu į skiepus, ar nesukelia neigiamo šalutinio poveikio? Gydytoja R.Dabulskienė atsako, kad kiekvienas gydymo būdas turi šalutinį poveikį ir tvirtina, kad ji visiškai pasitiki specifine imunoterapija. Medikė apgailestauja dėl vieno: šis gydymo metodas, kaip ir visi vaistai nuo šienligės, suaugusiesiems nėra kompensuojami, o kainuoja gana nemažai ir dėl to kai kurie ligoniai atsisako specifinės imunoterapijos. Negydoma šienligė komplikuojasi, gali išsivystyti į bronchinę astmą.

"Anksčiau sakydavome, kad sloga – ne liga. Dabar taip nebesakome, gydymas yra tikslingas, nes alerginė sloga gali sukelti sunkių komplikacijų. Žiedadulkės veikia į nosies gleivinę, akių junginę, ir užsiveda visas mechanizmas", – perspėja gydytoja.

Kalta aplinka ir genai

Kodėl vis daugiau žmonių yra alergiški, ši diagnozė nustatoma net naujagimiams? Gydytoja V.Darginavičienė įvardija dvi priežastis: tai aplinka ir genai.

"Jei tėvai nėra alergiški, jiems sunku patikėti, kai šią problemą nustatome jų vaikui. Tačiau aplinkoje yra daug alergizuojančių faktorių. Be to, mažai būname gamtoje, daugiau – uždarose patalpose, prie kompiuterio. Kaltas ne jis, o toks gyvenimo būdas", – aiškina gydytoja ir priduria, kad polinkis alerginėms ligoms gali būti paveldimas.

Alergiškų vaikų yra gana daug, gydytojos alergologės pacientai – vos mėnesio kūdikėliai ar net naujagimiai. Ligos išraiškos priklauso nuo amžiaus.

"Iki trejų metų dominuoja reakcija į maistą, ji pasireiškia odos bėrimu. Paaugus dažnesnės reakcijos į aplinką, kurių simptomai – alerginė sloga, astmos požymiai ar net visa jų puokštė. Aplinkos alergenai – tai namų dulkių erkutės, pelėsiai, gyvūnų epitelis ir žiedadulkės", – gydytoja V.Darginavičienė aiškina, ko reikia saugotis labiausiai.

Kūdikiams alerginiai tyrimai del maisto alergijos nėra tikslūs, jie keičiasi vaikui augant. Dėl žiedadulkių tyrimai atliekami ne mažesniems nei trejų metų vaikams, kurie dažnai sloguoja, kosti ir įtariama alergija. Jai pasitvirtinus, skiriamas medikamentinis gydymas. Specifinė imunoterapija gali būti taikoma vaikams nuo penkerių šešerių metų.

Gydytoja R.Dabulskienė primena dar vieną pavojų – burnos alergijos sindromą, kai beržo žiedadulkėms alergiškam žmogui ligą išprovokuoja tokie maisto produktai kaip obuoliai, persikai, nektarinai, vyšnios, morkos, salierai, paprikos ir kai kurie kiti. Juos valgant ūmėja sloga, prastėja savijauta.

"Tokiems pacientams rekomenduojame šių maisto produktų atsisakyti arba juos apdoroti termiškai. Tokiu būdu suardomi alergenai, nes jie neatsparūs karščiui", – dar vieną aspektą prideda R.Dabulskienė.

Žydėjimo sezonui pasibaigus ar lietingu laikotarpiu burnos alergijos sindromas išnyksta. Šis pavasaris buvo vėlyvas, viskas sužydėjo staiga ir vienu metu, todėl gydytojai alergologai turi labai daug pacientų. Jų srautas priklauso ir nuo lietaus.

Patarimai alergiškiems žmonėms

Namų langus atverti tik rytą ir vakare, kai žolė rasota, taip pat po lietaus, kai ore mažiau žiedadulkių.

Drėkinti užuolaidas ar įmontuoti į langus drėgną marlę ir ją drėkinti, arba įmontuoti specialius tinklelius nuo žiedadulkių.

Važiuojant automobiliu langus laikyti uždarytus.

Jei įmanoma, išvengti būti ir dirbti lauke, kai oras saulėtas ir labai sausas.

Grįžus iš lauko persirengti, nusiprausti veidą, susišlapinti plaukus ir būtinai jūros vandeniu išsiplauti nosį.

Jei yra galimybė, medžių žydėjimo metu pakeisti gyvenamąją vietą. Galima išvykti į pajūrį, kur gamta žydi vėliau – taip laimima laiko ir sveikatos.

Tai susiję tiek su genetika, tiek ir su aplinkos veiksniais bei pasikeitusia mityba. Gydytoja pripažįsta, jog pasigenda valstybinio požiūrio sprendžiant alergologijos problemas.

– Šiemet minimas alergologijos šalies devyniasdešimtmetis. Lietuvos alergijos ir astmos asociacija įkurta prieš šešiolika metų, koks buvo jos tikslas bei kokios yra šiandienos aktualijos?

– Asociacijos tikslas buvo kur kas globalesnis, o jos veikloje dalyvauja ne tik gydytojai alergologai, imunologai ar pulmonologai, bet ir slaugytojos, pacientai ar net sveiki žmonės. Tikslas – atkreipti didesnį dėmesį į vyraujančias alergologijos problemas. Jų yra nemažai, o sprendžiant jas trūksta dėmesio tiek pačios visuomenės, tiek valstybės mastu. Labai tikiuosi, kad jas išjudinti iš sąstingio pavyks naujai asociacijos prezidentei mokslų daktarei Violetai Kvedarienei.

– Kokius vienus didžiausių alergologijos srities laimėjimų galėtumėte įvardinti šiandien?

– Pirmiausia, žiūrint Lietuvos mastu, išsipildė mano svajonė. Labai norėjau, kad universitete, nesvarbu net ar Vilniuje, ar Kaune, būtų įkurta atskira Imunologijos ir alergologijos klinika. Kolegoms kauniečiams šią svajonę pavyko įgyvendinti. Džiugu, nors esu, kaip sakoma, Vilniaus atstovas.

– Neapmaudu, kad tokia klinika įkurta Kaune, o ne Vilniuje. Juk, jei neklystu, net ir būdama kaunietė visada norėjote dirbti Vilniaus universitete ir itin stengėtės, kad tokia klinika atsirastų čia...

– Paradoksas, kad pati būdama kaunietė svajojau studijuoti ir dirbti būtent Vilniaus universitete. Daugeliui net buvo keistas mano sprendimas medicinos studijas rinktis sostinėje, o ne Kaune. Kodėl Vilnius? Čia – seniausias universitetas.

Tuometiniame Medicinos institute buvo tik medikai, o Vilniaus universitete – įvairiapusiškumas. Juk jame studijavo ir lituanistai, ir istorikai. Žodžiu, mane viliojo didelė įvairovė. Žinoma, kaip ir kiekvienam jaunam žmogui norėjosi pabėgti ir nuo tėvų.

O kalbant apie kliniką, iš tiesų buvo įdėta nemažai pastangų, bet man nepavyko. Tačiau tai nėra nusivylimas, mane džiugina, kad apskritai tokia klinika įkurta.

– Alergologija, kaip specialybė, irgi buvo svajonė?

– Ne, tai labiau atsitiktinumas. Daug ieškojau, bandžiau, o ant kelio užvedė docentas Eduardas Razgauskas. Tiksliau, jis pasakė: „Spjauk į visus ieškojimus ir eik į alergologiją“. Taip netikėtai, neplanuotai ir įsivažiavau, nors turiu pripažinti, kad svajojau dirbti mokslinį darbą, ką nors svarbaus atrasti. Iš pradžių net planavau studijuoti biochemiją, o ne mediciną.

– Tačiau ir kaip mokslininkė nuveikėte nemažai. Esate pirma moteris Lietuvoje, kuri ėmėsi mokslinio darbo tiriant namų dulkių erkes ir už tai gavote valstybinę premiją. Sunku moteriai prasibrauti į mokslo pasaulį?

– Prasibrauti tikrai nelengva. Turi dvigubai daugiau dirbti ir turėti be galo daug užsispyrimo. Bet manau, kad moterims sunkiau nei vyrams visose srityse. Ir ne todėl, kad jos prastesnės, bet, kaip sakau, yra prigimtiniai dalykai, kurie vargu, ar kada pasikeis. Kad ir kaip būtų, moteriai šeima, buitis rūpi šiek tiek labiau nei vyrams. Tačiau reikia ir įvairovės – vien namų šeimininke negali būti, juk ne viduramžiai. Tačiau siekiat karjeros teks nemažai derinti darbą ir šeimą.

– Kartais susidaro įspūdis, kad alergiškų žmonių vis daugėja. Kas pasikeitė? Ar diagnostika taip pagerėjo? Kokios alergijos dabar vyrauja šalyje?

– Taip, alergiškų žmonių, tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų, daugėja. Įtakos turi genetika ir, žinoma, aplinkos veiksniai. Kalbant apie vyraujančias alergijas jos tokios pat kaip ir pasaulyje, skiriasi tik alergenai. Lietuvoje vyrauja namų dulkių erkės, žiedadulkės. Europoje pirmaujame pagal pelyno žiedadulkių bei lazdyno riešutų įsijautrinimą. Augančiam alergiškų žmonių skaičiui įtakos turi ir pasikeitusia mityba. Juk dabar joje atsirado sezamai, žemės riešutai... Beje, įsijautrinimas šiems riešutams Lietuvoje taip pat auga. Anksčiau tokių produktų tiek daug nevartojome.

– Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms kelią bandoma užkirsti prevencinėmis programomis. O ar yra būdų, kaip išvengti alergijos?

– Kol kas dar tokių niekas neatrado. Tačiau nereikia galvoti, kad tai - pasaulio pabaiga. Alergijos gali būti valdomos ir nesukelti žmonėms didesnio diskomforto, tačiau tam reikia tinkamo gydymo. Alergologija labai įdomi specialybė, kur turi dirbti kaip seklys Morka. Maža to, vien medicininių žinių neužtenka. Turi gerai išmanyti ir biologiją, ir zoologiją. Tiesa, būtų gerai, kad turėtume valstybinę strategiją, kaip spręsime alergologijos problemas, kurių pastaruoju metu ne mažėja, o tik daugėja.

Dosjė

Lietuvos Mokslų Akademijos tikroji narė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų. dermatologijos ir alergologijos klinikos profesorė. Iki šio meto paskelbta per 200 spausdintų darbų, 4 monografijos, 2 vadovėliai, 1 žinynas, 16 metodinių priemonių. Už vadovėlį „Alergologija“ 2002 metais suteikta paskatinamoji  Lietuvos švietimo ir Mokslo ministerijos premija.

2003 m. suteikta antroji Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos premija už vadovėlį „Alergologija“; 2004 m. skirta Lietuvos mokslo premija;  2007 m. skirta Lietuvos mokslų akademijos akad. V. Lašo premija; 2008 m. – paskatinamoji Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo populiarinimo premija; 2013 m. – Vilniaus universiteto Rektoriaus premija už mokslinius pasiekimus.

Nuo 1975 m. dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakultete; nuo 1994 m. profesorė. Nuo 1992 m. iki 2008 m. vadovavo Lietuvos alergologijos centrui.

Nuo 1995 m. žurnalo „International Revue of Allergology and Clinical Immunology“ red. kolegijos narė, nuo 2002 m. žurnalo „Alergologija ir klinikinė imunologija“ vyr. redaktorė.

Atakuoja besiformuojantį imunitetą

Antibiotikų vartojimas kūdikystėje labai padidina alergijos atsiradimo riziką. Tai nustatė Utrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkai, išanalizavę 1966–2015 metų medicininių duomenų statistiką. Jie nagrinėjo antibiotikų vartojimo per pirmuosius dvejus gyvenimo metus įtaką šienligei ir egzemai atsirasti vyresniame vaiko amžiuje.

Mokslininkai apibendrino 32 skirtingų studijų, kurių metu ištirta beveik 590 tūkst. pacientų, rezultatus. Tyrimai buvo skirti egzemos ir šienligės atsiradimui. Egzema – tai dažnai pasikartojantis alerginis odos uždegimas, kuris pasireiškia niežtinčiu išbėrimu. Šienligę sukelia augalų žiedadulkės, o jos simptomai primena peršalimą: varva bei užsikemša nosis, kamuoja kosulys, ašaroja akys.

Tyrimas parodė, kad gydant kūdikį antibiotikais egzemos rizika išauga 15–41 proc., o šienligės – 14–56 proc. Šių alerginių ligų rizika dar labiau padidėja, jei mažylis praėjo daugiau nei vieną gydymo antibiotikais kursą.

Mokslininkai tokį ryšį aiškina tuo, kad antibiotikai, matyt, labai stipriai paveikia ne tik dar besiformuojančią vaiko žarnyno mikroflorą, bet ir imuninę sistemą. Ji formuojasi su „klaidomis“, todėl vėliau audringai reaguoja į visai nekenksmingas organizmui medžiagas.

Padidina ir maisto alergijos riziką

Antibiotikų vartojimas kūdikystėje daro įtaką ir maisto alergijai. Taip tvirtina Pietų Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai. Ankstesnės studijos parodė, kad žarnyno bakterijų pokyčiai ankstyvuoju gyvenimo periodu gali neigiamai paveikti mažylio sveikatą. Kaip žinoma, antibiotikai naikina ne tik ligą sukėlusius mikrobus, bet ir žarnyno mikroorganizmus. Todėl padidėja nutukimo, astmos ir maisto alergijos tikimybė.

Amerikiečių mokslininkai, atsižvelgę į kolegų darbus, pabandė išsiaiškinti, kokią įtaką antibiotikai daro maisto alergijos atsiradimui, jeigu jie būna vartojami per pirmuosius gyvenimo metus. Jie ištyrė 1504 vaikus, turėjusius alergiją nors vienam maisto produktui. Mokslininkai sužinojo, kad dar metukų amžiaus nesulaukusiems mažyliams iš viso buvo skirta 9324 antibiotikai – dažniausiai penicilinas, cefalosporinai, sulfonamidai.

Paaiškėjo, kad antibiotikais gydyti kūdikiai 1,21 karto dažniau gali susirgti maisto alergija, nei tokių vaistų negavę bendraamžiai. Be to, rizika didėja priklausomai nuo gautų dozių dydžio. Pavyzdžiui, jei mažylis praėjo tris gydymo antibiotikais kursus, maisto alergijos tikybė padidėja 1,31 karto.

Keturi gydymo kursai riziką padidina 1,43 karto, o penki – 1,64 karto. Anot tyrėjų, didžiausią pavojų kelia cefalosporinai ir sulfonamidai.

Atliekant tyrimą buvo įvertinti ir rezultatus galintys iškreipti veiksniai: žindymas, astma, egzema, motinos amžius, gyvenimo vieta.

Kai kuriuose vandens telkiniuose gyventojai jau dabar gali pastebėti žalią, melsvai žalią, pilką, kartais net mėlyną vandens spalvą, plūduriuojančius dumblius. Tokių vandens telkinių vanduo drumstas, prie kranto gausu putų.

Pagrindiniai šio reiškinio sukėlėjai – įvairios vandenyje gyvenančios smulkios dumblių rūšys, tačiau vandens „žydėjimo“ metu ima vyrauti melsvadumbliai, kitaip dar vadinami melsvabakterėmis.  Jie ne tik padengia vandens paviršių žalia ar melsva plėvele, bet taip pat gali gaminti toksines sunkiai skaidomas medžiagas.

Viena iš pagrindinių sąlygų, skatinančių dumblių vystymąsi bei dauginimąsi, yra didelis biogenų (ypač azoto bei fosforo junginių) kiekis vandenyje. Taip pat dumbliams daugintis palankios sąlygos – dideli karščiai, šiltas vanduo, silpnas ir pastovus vėjas. Gausiai žydintys dumbliai intensyviai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį. Esant deguonies trūkumui, gali pradėti dusti žuvys.

Kai vandens telkinių pakrantėse matomos didelės dumblių sankaupos, maudytis tokiame vandenyje nepatartina. Ypatingai atsargūs turėtų būti alergiški bei įvairiomis odos ligomis sergantys žmonės.