Pasak pranešimo, šalies vadovas akcentavo būtinybę visoms Nemuno vidurupio savivaldybėms sutelkti jėgas ir lėšas vandens keliui tvarkyti, o centrinės valdžios institucijoms – planuoti biudžeto lėšas įrengto vandens kelio priežiūrai taip, kad visa Nemuno atkarpa tarp Druskininkų ir Kauno marių galėtų būti eksploatuojama bei saugi laivybai.

Aptariant galimybes užtikrinti Nemuno vandens kelio eksploataciją, taip pat keleivinių laivų maršrutus Nemuno vidurupyje, prezidentas pažymėjo vidaus vandens kelių reikšmę turizmo industrijai, skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą.

Kaip nurodo Prezidentūra, Prienų rajono savivaldybės vadovai atkreipė dėmesį į kelių remonto ir priežiūros finansavimo stoką, prastą krašto kelio Kaunas-Prienai-Alytus būklę.

G. Nausėda teigė, jog kelių finansavimo lygis, Vyriausybės nustatytas pastarųjų metų valstybės biudžetuose, netenkina, pastaruosius trejus–ketverius metus savivaldybėms tenkantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas praktiškai nesikeitė, o dėl infliacijos šuolio faktiškai sumažėjo.

Prezidentas pabrėžė, kad nepakankamai finansuojamos, netvarkomos kelių infrastruktūros būklė prastėja progresiškai, galų gale už jos sutvarkymą tenka mokėti nepalyginamai daugiau, o ilgalaikė žala šalies susisiekimo infrastruktūrai kenkia ir regionų, ir visos Lietuvos ekonomikos konkurencingumui.

„2024 metų valstybės biudžeto formavimo procese paaiškėjo, kad Vyriausybė šių argumentų neįvertino, todėl imuosi inicijuoti įstatymų pakeitimus, kuriais siūlysiu didinti savivaldybėms tenkantį Kelių priežiūros ir plėtros programos krepšelį, skatinsiu Vyriausybę išnaudoti visus prieinamus instrumentus didinti pajamas strateginiams valstybiniams kelių projektams finansuoti“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas su Prienų rajono savivaldybės atstovais taip pat aptarė sveikatos reformos įgyvendinimą, progresą kuriant sveikatos centrą Prienuose, Prienų ligoninės stiprinimo klausimus, išbandomo pacientų pavėžėjimo paslaugos modelio veiksmingumą.

„2019–2021 m. Simona Vaicekauskaitė-Šalčė savo pamėgtame degalinių „Viada“ tinkle lankėsi bent 104 kartus. 23 sykius ją ten aptarnavo kasininkas, kurio tarnybinis numeris 3396. Klientė degalinėje naudojo bent 13 tinklo nuolaidų kortelių“, – rodo „Skaidrinam“ tyrimas.

Pažymima, jog Prienų rajono tarybos narės išlaidų ataskaitose – ir kompensuojamos ryšio išlaidos, tarp kurių yra užuominų ir į kompensuotas prekes.

„Dokumentų byloje yra buhalterijos laiškas tarybos narei, kuriuo klausiama, ar S. Vaicekauskaitė-Šalčė kompensuoti pateikia ir tas sąskaitas, kurių mokesčių mokėtojų pinigais kompensuoti negalima. Pvz., už išmaniosios televizijos paslaugas. Yra ir tarybos narės atsakymas, esą pretenzijose į kompensaciją jokių išmaniųjų televizijų jos pateiktose sąskaitose nėra“, – nurodoma tyrime.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Prienų taryboje Jonas Vilionis savo išlaidų ataskaitoje nurodė 2022-ųjų rugpjūčio 30-ąją kuro už kelias dešimtis eurų pylęsis 8 kartus.

„LVŽS paprastai reaguoja greičiausiai iš visų partijų – mes kreipėmės, jie išsigaudė Vilionį ir nors tarybos narys aiškino nieko blogo nedaręs, jis jau suspendavo narystę partijoje“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje penktadienį skelbė „Skaidrinam“ iniciatorius Andrius Tapinas.

Yra ir tarybos narės atsakymas, esą pretenzijose į kompensaciją jokių išmaniųjų televizijų jos pateiktose sąskaitose nėra.

Tuo metu konservatorius Audrius Narvydas iš savivaldybės lėšų kompensavosi per 150 eurų išlaidų už du portfelius. Vieną portfelį už beveik 180 eurų taip pat kompensavosi socialdemokratas Vytas Bujanauskas.

Įprotis – piltis kurą kelis kartus per dieną

Nurodoma, jog iš visos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2019–2023 m. kadencijoje tik vienas Prienų tarybos narys – Algis Marcinkevičius – kompensavosi mažiau savivaldybės lėšų, nei galėjo. Pažymima, kad pirmaisiais kadencijos metais jis gavo 196,36 euro išmokų, vėliau jų nebegavo dėl to, kad 2019 m. gegužę tapo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Buvusi tarybos narė, savivaldybės taryboje darbą tik 2022 metais pradėjusi Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ atstovė, menininkė, pedagogė Aušra Deltuvienė per pusantrų metų kompensavosi 5483,25 eurų už išlaidas kurui,

Po kelis kartus per dieną kurą pylėsi taip pat ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Cezaras Pacevičius, konservatorius Vytautas Jonelis, „Laisvės ir teisingumo“ narys Vaidas Kupstas, socialdemokratai Algimantas Šidlauskas, Mindaugas Rukas, Angelė Mickienė – jos išlaidos susijusios su tarybos nario veikla per kadenciją taip pat viršija 16 tūkst. eurų. Regionų partijos atstovas Egidijus Visockas.

Tuo metu socialdemokratė Rima Zablackienė praėjusį gruodį kuro dešimtimis litrų kelių dienų skirtumu pylėsi Panevėžyje, Šilalėje, Šiauliuose ir, jau vėliau – Prienuose, po to – Kaune, iš viso išnaudodama apie 215 litrų degalų su keturiomis skirtingomis mokėjimo kortelėmis.

Kita Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narės Loretos Jakinevičienės išlaidų ataskaitose – išlaidos ne tik kurui, bet ir ryšio bei išmaniosios televizijos paslaugoms su rusiškų kanalų rinkiniais.

Vis dėlto, šių metų spalį L. Jakinevičienė 5695,28 euro savivaldybei grąžino. Kaip nurodė politikė – už kuro ir kanceliarinių prekių sąnaudas.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės bei Ukmergės rajonų savivaldybių.

Iš 16 STT pradėtų tyrimų kol kas įtarimai pareikšti dviem tyrimuose figūruojantiems asmenims – buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui ir dabartiniam Jonavos merui, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentui, socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui.

„Gyvenimas rodo, kad dviese, tariantis ir konsoliduojant išteklius, galima nuveikti daugiau. Daug metų bendradarbiaujame su Kauno miesto, Jonavos, Birštono savivaldybėmis, džiaugiuosi ir gražiu dialogu su kolegomis iš Prienų“, – kalbėjo V. Makūnas.

„Mūsų bendri projektai vyksta ne dėl „paukščiuko“, o teikia konkrečios naudos. Žmonės teigiamai vertina autobusų maršrutus per Pakuonį, į sodų bendrijas. Tikiu, kad ir kapinių skaitmenizavimas bus naudingas abiejų savivaldybių gyventojams“, – pabrėžė A.Vaicekauskas.

Kauno rajone yra 92, Prienų rajone – 75 kapinės. Jos naudojant dronus bus nufilmuotos, išmatuotos, paskui bus sukurti skaitmeniniai kapinių žemėlapiai. Senasis rankraštinis laidojimo duomenų archyvas irgi bus suskaitmenintas, tai leis sukurti laidojimo duomenų informacinę sistemą. Gyventojai internetu galės gauti reikiamus dokumentus: leidimą laidoti, įrengti kapavietę arba ją pertvarkyti, laidojimo vietą patvirtinančią pažymą.

Nauja duomenų bazė palengvins darbą ir kapinių administratoriams. Bus organizuojami mokymai, kaip naudotis šia sistema. Projektas bus įgyvendintas pagal 2021–2030 m. LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonę. Jo vertė – beveik 0,5 mln. eurų. Kauno rajono savivaldybė skirs 298 tūkst., o Prienų rajonas – 184 tūkst. eurų.

Tai ne vienintelis kaimynų bendras darbas. Pernai Kauno rajono savivaldybė perėmė Prienų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausiusį kelią Išlaužo kaime. Šiemet jis buvo suremontuotas, pakeista asfalto danga, gatvė sužymėta. Kauno rajono savivaldybės taryba šiam tikslui skyrė 150 tūkst. eurų.

Abi savivaldybės organizuoja viešojo transporto maršrutą „Kauno autobusų stotis–Mastaičiai–Pažėrai–SB „Aronija“. Savivaldybių tarybos sutarčiai jau pritarė. Pagal ją transporto įmonė „Kautra“ paslaugas pradės teikti vasaros pabaigoje.

Susitikimo metu buvo diskutuota apie dalyvaujamojo biudžeto projektus, aptartos švietimo problemos. A. Vaicekauskas pakvietė V. Makūną ir jį lydėjusį administracijos direktorių Šarūną Šukevičių ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėją Astą Tamonienę į ekskursiją po atgimstančius Prienus.

Prieniškiams sekasi renovuoti daugiabučius, tvarkyti viešąsias erdves. Prienai, kaip ir Kauno rajonas, turi savo baseiną, kuriame vaikai mokomi plaukti. Mieste suintensyvėjo gyvenamojo sektoriaus statybos, didėja šiuolaikinio būsto pasiūla, vystosi verslas.

Rekonstravus krašto kelią Kaunas–Prienai–Alytus, kaimynams bendrauti bus dar patogiau. Jau vyksta keliui platinti reikalingų sklypų išpirkimo procedūros, o rangos darbai suplanuoti 2024–2026 m.

Ruošiasi ne tik tikintieji, bet ir Jiezno bažnyčios klebonas Rolandas Bičkauskas. Tam, kad mišias galėtų girdėti ne tik žmonės viduje, o ir šventoriuje, aplink bažnyčią pastatomi galingi garsiakalbiai. Dažnai ir pamaldos vyksta šventoriuje, bet šiemet buvo nutarta, kad pagrindinis veiksmas vyks 1670 metais pastatytoje ir tais pačiais metais vyskupo Kazimiero pašventintoje šventovėje. Statybos vyko 15 metų. Vėliau bažnyčia Pacų giminių buvo rekonstruota.

Šalia šventoriaus, kaip įprasta, šurmuliavo mugė. Bet mieliausia buvo stebėti į atlaidus atvykstančius žmones. Jie bendravo, dalijosi įspūdžiais, prisimindavo jaunystę ir bendrus žygius. Ir aš sutikau daug pažįstamų. Tarp kitų buvo įsimaišęs ir Šv. Mišių klausėsi mūsų krašte į Seimą išrinktas Andrius Palionis, pamaldose dalyvavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas ir kai kurie Tarybos nariai.

Bažnyčia labai greitai užsipildė ir tikintieji rinkosi šventoriuje. Nemažai žmonių su savimi turėjo nuosavas kėdutes, nes visiems suolų neužteko.

Artėjant Šv. Mišių laikui ir bažnyčioje, ir šventoriuje įsivyravo rimtis ir malda. Išlaužo parapijos klebonas Vilius Sikorskas priminė tikintiesiems Šv. Roko gyvenimą, jo atsidavimą žmonėms, kraštiečių nepagarbą ir paskelbimą šventuoju.

Po liturgijos ir procesijos aplink bažnyčią susirinkusiems koncertavo dainininkas Liudas Mikalauskas.

Prienų rajono savivaldybės narys Audrius Narvydas feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame nurodė, jog meras A. Vaicekauskas gegužės pabaigoje galimai pažeidė karantino reikalavimus.

„Karantinas lyg ir artėja į finišą, gal tik tarpinį, bet vis tik į finišą... Galės kiek lengviau atsikvėpti šaunūs medikai, mokyklos pradės ruoštis naujiems mokslo metams. Tas finišas galėjo priartėti žymiai anksčiau, jei ne „gudručiai“, nepaisantys nieko, nešiojantys nusmukusias veido kaukes, nesilaikantys reikiamų atstumų prekybos centruose ar pan. Jau kuris laikas Prienuose sklando kalbos ir apie karantino taisyklių pažeidimą, kurį galimai padarė Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas, kartu su gausia palyda gegužės 25 d. dalyvaudamas asmeninėje šventėje vienoje kaimo sodyboje. Šventė, žinoma, labai gražu, tačiau, kad tokiu būdu galimai buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ patvirtinti reikalavimai bei draudimai, tikrai negerai“, – feisbuke rašė A. Narvydas.

Labai įdomu bus stebėti, ar Prienų policija turi stuburą, ar yra visiems piliečiams vienodai teisinga?

Pasak tarybos nario, rajono valdžia visuomenei turėtų rodyti tinkamą pavyzdį. „Kadangi tokie neatsakingi veiksmai karantino metu kelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, taigi, kelia pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai, tokie pažeidimai užtraukia ir administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, bei numato baudą fiziniams asmenims nuo 500 iki 1 500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 1 500 iki 6 000 eurų. Kas jau kas, o rajono valdžios galvos turėtų tai žinoti ir rodyti gyventojams tinkamą asmeninį pavyzdį, o ne viena kalbėti, o kita daryti. Man oficialiai pasiteiravus dėl informacijos apie šį įvykį, Policijos departamento atstovai pranešė, kad dėl šio įvykio yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tyrimą atlieka Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai. Labai įdomu bus stebėti, ar Prienų policija turi stuburą, ar yra visiems piliečiams vienodai teisinga?“ – įrašą socialiniame tinkle baigė A. Narvydas.

Alytaus policijos Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė portalo žurnalistams patvirtino, kad policija yra gavusi pranešimą apie galimus karantino pažeidimus.

„Dėl jūsų minimo atvejo pradėta administracinė teisena dėl galimo karantino sąlygų pažeidimo. Šiuo metu renkama tyrimui reikalinga informacija, nustatinėjami ir apklausiami su įvykiu susiję asmenys. Pranešimas apie galimą pažeidimą gautas 2021 m. gegužės 25 d. Kad nepakenktume sėkmingai tyrimo baigčiai, pranešimo informacijos nedetalizuosime“, – teigė policijos atstovė.

Žmonės pasikvietė, kad pasveikinti. Ir dabar iš to daryti šou, žmogui gadinti nuotaiką...

Portalo žurnalistams susisiekus su Prienų rajono savivaldybės meru A. Vaicekausku, jis pateikė kiek kitokią versiją nei ta, kuri pasirodė socialiniame tinkle.

„Tai labai sena informacija. Primiršta net. Kiek savaičių praėjo jau. Pirmiausia – ne jokioje kaimo sodyboje, o sveikinant šimtametę. Ten su seniūne pasveikinome šimtametę jos namuose ir aš jau turėjau Galimybių pasą. Kita vertus, mes visas procedūras atlikome lauke, tik ta šimtametė paprašė nusifotografuoti ir kelioms minutėms aišku nusiėmėme kaukes. Toks epizodas daug kam užkliuvo. Bet net ir turint Galimybių pasą yra komentuojama, kad galima dalyvauti asmens šventėse“, – kalbėjo meras.

A. Vaicekauskas taip pat pridūrė žinantis, kad apie šį įvykį buvo informuota ir policija. „Dar su manimi niekas nesusisiekė, niekas manęs neklausinėjo, tai nežinau to skundo turinio. Iš feisbuko paskyros nelabai norėčiau komentuoti. Galite tiksliau pasitikslinti pas tuos, kurie pateikė skundą. Tuščias reikalas, galvoju. Tikrai aš visur laikiausi karantino, niekur nepažeidinėjau. Kartais oponentai ieško detalės, kur galėtų prikibti. Žmonės pasikvietė, kad pasveikintume. Ir dabar iš to daryti šou, žmogui gadinti nuotaiką... Žmonės nė vienas nesiskundė, jokių pretenzijų neturi, o čia pašaliečiai iš feisbuko paskyrų, tai čia žinote, tuščias politikavimas“, – pokalbį baigė pašnekovas.

Skęstančios pievos

Prienų rajono savivaldybė bandė nusausinti ne vieną melioracijos griovį, tačiau atrodo, kad projektams skirti europiniai pinigai buvo tiesiogiai išmesti į balą. Netaisyklingai atlikus projektavimo darbus, pievos toliau skęsta ir niekas dėl to neprisiima atsakomybės.

Minėtos savivaldybės tarybos narys Arūnas Vaidogas "Kauno dienai" aiškino, kad ne kartą posėdžių metu kėlė klausimus, kodėl Prienų rajono Veiverių seniūnijoje atliekant melioracijos darbus nebuvo reikalingo tarybos sprendimo. Jis nurodė, kad, pagal galiojančius teisės aktus, jei iš savivaldybės lėšų įgyvendinami projektai viršija 175 tūkst. eurų, jiems turi pritarti taryba.

Šiuo atveju, pasak A.Vaidogo, projektas kainavo daugiau nei 200 tūkst. eurų, tačiau tarybos posėdyje klausimas nė karto nebuvo svarstytas. Negana to, A.Vaidogas tikino, kad savivaldybės specialistai netinkamai suprojektavo darbus, todėl viskas buvo atlikta atvirkščiai, nei reikėtų. Pasak jo, dabar po liūčių pievose ir melioracijos grioviuose vandens telkšo net daugiau, nei buvo prieš minėtus darbus.

"Visada tokie darbai pradedami nuo žemiausios vietos ir kylama į viršų. Čia darbus pirmiau atliko viršuje, o tuo metu žemupio šlaitai užslinko. Dabar visi laukai apsemti ir vanduo stovi, žiotys patvenktos, laukais negalima naudotis. Projektui panaudotos europinės lėšos, bet ūkininkams padėtis ne pagerinta, o kaip tik pabloginta.

Dabar po liūčių pievose ir melioracijos grioviuose vandens telkšo net daugiau, nei buvo prieš darbus.

Dabar griovių šlaitai išmirkę, jie nuolat slenka, todėl melioracijos darbams skirti pinigai panaudoti netikslingai. Manau, kad savivaldybė nieko nedarys, nes kiek jų klausiau, jie nieko neatsako, nors vanduo toliau kaupiasi. Kiek žinau, jie skyrė papildomų lėšų, bet vis tiek viskas jau sugadinta", – pastebėjo Prienų rajono savivaldybės tarybos narys.

Jis pridūrė, kad darbus atlikę rangovai yra nekalti, nes viską darė pagal projektą – taip, kaip savivaldybės specialistai užsakė, todėl darbų garantija, esant šiai situacijai, nelabai ir gelbėja.

"Yra ir daugiau pažeidimų. Juk be tarybos pritarimo buvo įgyvendintas projektas. Dabar sukišta 200 tūkst. eurų, kurie nueis šuniui ant uodegos, bet man niekas neatsako, kas dėl to prisiims atsakomybę. Jei tokios klaidos nebus taisomos, tai ir milijonai bus iššvaistyti", – teigė pašnekovas.

Grioviai sutvarkyti netinkamai, todėl vanduo laikosi pievose. ("Kauno dienos" skaitytojo nuotr.)

Neaiškūs projektai

Pro akis tarybos nariui nepraslydo ir kiti melioracijos griovių tvarkymo projektai, kurie kelia įtarimų, kad galimai yra švaistomi europiniai pinigai.

"Europa skyrė pinigų liūčių padariniams šalinti, tad Prienų rajono savivaldybė dalį lėšų naudojo būtent melioracijos grioviams tvarkyti", – pridūrė pašnekovas.

A.Vaidogas pateikė duomenis, kad vieną projektą savivaldybė ketino įgyvendinti per savaitę, prieš pat Naujuosius. Kito projekto darbų kaina gerokai viršijo nuostatas.

"Juodbūdžio kaime iš viso absurdas padarytas. Visų darbų suma yra 5 tūkst., o projektavimas kainavo 2,8 tūkst. Iš kur tokia suma projektuojant, kai ten vien laukai ir reikia nubrėžti tiesią liniją? Suprantu, kai mieste reikia padaryti, – daugiau darbo, o čia gal su auksiniais pieštukais braižo projektą? Be to, pagal įstatymus numatyta, kad projektavimo darbai neturi viršyti 10 proc. visų darbų sumos. Tai čia jie sudarė daugiau nei pusę visos sumos", – stebėjosi A.Vaidogas.

Jis nurodė, kad praėjusių metų pabaigoje buvo dar vienas keistas melioracijos darbų projektas. Vyšniūnų kaime rangovai griovius sutvarkyti turėjo per kelias dienas, įsiterpusias tarp didžiųjų metų švenčių. Šio projekto sutartis pasirašyta 2019 m. gruodžio 23 d. ir nurodyta, kad darbai turėjo būti atlikti iki praėjusių metų gruodžio 30 d., vėliau pridėta dar viena diena. Pasak A.Vaidogo, visi supranta, kad tarpušvenčiu niekas tokių darbų neatlieka.

"Čia aiškiai buvo paimti pinigai, nes metų pabaigoje reikėjo panaudoti lėšas, o darbai daryti vėliau. Kiek žinau, jie tikrai nespėjo griovio per kelias dienas sutvarkyti", – pridūrė Prienų rajono tarybos narys.

Specialistų pozicija

Kaip nurodė Prienų rajono tarybos narys A.Vaidogas, už melioracijos griovių tvarkymo darbų projektus atsakinga Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė. Ji pati dienraštį tikino, esą visi projektai buvo padaryti teisingai.

"Žinoma problema, be ten dar tiesiog nebaigtas projektas, – taip paklausus apie 200 tūkst. eurų kainavusį melioracijos griovių projektą, po kurio pievos toliau tebeskęsta, kalbėjo A.Tamošiūnienė. – Kadangi tai derinta su miškininkais ir reikalinga šalinti bebrų užtvaras, tai viskas bus padaryta. Viskas buvo teisingai suprojektuota, nes tas upelis eina pro Kazlų Rūdos miškus, kuriuos patikėjimo teise valdo savivaldybė. Tas projektas buvo parengtas praėjusį pavasarį, bet dėl derinimo darbų mes šiek tiek viską sutrumpinome. Kadangi nenorėta patekti į saugomą teritoriją, projektuotojai patikino, kad vandens kritimas tikrai bus. Taip, šiandien toje vietoje yra šiokia tokia patvanka, bet greitai viskas pajudės."

Perklausus, ar projektas neturėjo jau būti iki galo įgyvendintas, Žemės ūkio skyriaus vedėja aiškino, kad pirminiai darbai buvo atlikti iš savivaldybės lėšų, nes tai buvo kaip avarijos padarinių šalinimas, tad tokiems darbams tarybos pritarimas nereikalingas.

"Kiekvienais metais savivaldybė solidarumo principu gauna dotaciją liūčių pažeistai melioracijai tvarkyti. Dabar parengtas šių metų prioritetinis sąrašas. Būtent ta minėta atkarpa iš praėjusių metų buvo perkelta į šiuos metus ir pirmas darbas, kurį reikės padaryti, bus pavalyti tą griovį. Dėl derinimo neatlikti žemupio tvarkymo darbai, todėl buvo parengta iš savivaldybės pinigų, o už tuos 200 tūkst. eurų atlikti darbai, bet vanduo teka ne taip gerai, kaip norėtume", – bandė aiškinti A.Tamošiūnienė.

Ji nurodė, kad kiti du tarybos nario A.Vaidogo įvardyti projektai taip pat atitiko visus reikalavimus. Vyšniūnų projektas, pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjos, buvo įgyvendintas per kelias paskutines praėjusių metų dienas. Pasak jos, buvo išvalytas griovys ir darbai atlikti 100 proc.

Po melioracijos griovių tvarkymo ūkininkų laukuose kaupiasi vanduo. ("Kauno dienos" skaitytojo nuotr.)

"Tai buvo labai mažos sumos projektas, atliktas iš paskutinių likučių. Mes pinigus gauname ketvirčiais ir negalime panaudoti visų europinių lėšų vien vasarą. Kadangi pagal pirkimo procedūras susitaupė pinigų, paskutiniai darbai vykdomi būtent paskutinėmis metų dienomis. Bet kadangi rangovai tai žino, viskas laiku būna padaryta", – dėstė specialistė ir pridūrė, kad ir Juodbūdžio kaimo projekte nebuvo permokėta pinigų už projektavimą, esą suma buvo paskirstyta kelių griovių projektams.

Detaliai aš visko nežinau, bet, manau, kad to nėra.

Pinigų nešvaisto?

Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas "Kauno dienai" aiškino, kad detalių ataskaitų už melioracijos griovių tvarkymo darbus jis nežino, tačiau, pasak jo, negalima sakyti, kad kažkur galimai švaistomi pinigai.

"Detaliai aš visko nežinau, bet, manau, kad to nėra. Taryba buvo pritarusi, bet ten projektas praėjusių metų ir su juo buvo tam tikrų nesklandumų, bet tikrai buvo pritarta. Svarstant projektą buvo minėta, kad darbus reikia atlikti nuo žemupio link aukštupio, tačiau specialistai tvirtino, kad viskas bus gerai, todėl negalėčiau patvirtinti, kad ten kažkas nepasiteisino", – kalbėjo Prienų rajono meras.

Jis tikino, kad nuolat atliekamas auditas, ar už paslaugas nėra permokami pinigai, nes projektams naudojamos europinės lėšos. "Manau, kad nėra tiksli informacija, nes vyksta nuolatinė projekto priežiūra. Tikrai čia nešvaistomi pinigai", – savo pozicijos laikėsi A.Vaicekauskas.

„Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas nesutinka, kad pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, todėl skųs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2018 metų liepos 11 dieną priimtą sprendimą“, – rašoma pranešime.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį konstatavo, kad Prienų meras kelis kartus supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Anot komisijos, A. Vaicekauskas privačių interesų deklaracijoje nenurodė narystės „Prienų ūkininkų sąjungoje“, kurios nariu buvo nuo 2014 metų spalio iki šių metų vasario. Be to, meras 2015 metais savivaldybės tarybos posėdyje nenusišalino svarstant du su šia asociacija susijusius klausimus.

Komisija taip pat paskelbė, jog A. Vaicekauskas yra kredito unijos „Prienų taupa“ narys nuo 1999 metų, tačiau yra deklaravęs tik iš jos paimtą paskolą, o ne narystės faktą. Konstatuota, kad meras tris kartus nenusišalino tarybos posėdžiuose sprendžiant dėl savivaldybės patalpų nuomos sutarčių su šia kredito unija.

Tyrimo duomenys rodo, jog vykdydamas individualią veiklą A.Vaicekauskas 2016 ir 2017 metais sudarė 3 tūkst. eurų viršijančius sandorius, tačiau jų nenurodė savo interesų deklaracijoje.

VTEK taip pat konstatavo, kad iš banko „Swedbank“ paskolą paėmęs Prienų meras 2016 metų gruodį ir pernai lapkritį nenusišalino tarybos posėdžiuose svarstant klausimus dėl savivaldybės paimtos paskolos grąžinimo šiam bankui termino.

Nustatytus pažeidimus žada įvertinti ir Lietuvos socialdemokratų partija. A. Vaicekauskas yra šios partijos Prienų skyriaus pirmininkas.

Pats meras sako su komisijos išvadomis sutikti nelinkęs ir svarsto skųsti jas teismui.

LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas ketvirtadienį BNS teigė, kad Prienų mero klausimas svarbus ir partijos reputacijai.

„Paaiškėjusią informaciją įvertins partijos Etikos ir procedūrų komisija. Mes labai rimtai žiūrime į tuos dalykus, nes tai yra reputacinis klausimas ne tik mero, bet ir visos partijos“, – BNS ketvirtadienį sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį konstatavo, kad Prienų meras kelis kartus supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Nedeklaravo narystės, sandorių

Anot komisijos, A. Vaicekauskas privačių interesų deklaracijoje nenurodė narystės „Prienų ūkininkų sąjungoje“, kurios nariu buvo nuo 2014 metų spalio iki šių metų vasario. Be to, meras 2015 metais savivaldybės tarybos posėdyje nenusišalino svarstant du su šia asociacija susijusius klausimus.

Komisija taip pat paskelbė, jog A. Vaicekauskas yra kredito unijos „Prienų taupa“ narys nuo 1999 metų, tačiau yra deklaravęs tik iš jos paimtą paskolą, o ne narystės faktą. Konstatuota, kad meras tris kartus nenusišalino tarybos posėdžiuose sprendžiant dėl savivaldybės patalpų nuomos sutarčių su šia kredito unija.

Tyrimo duomenys rodo, jog vykdydamas individualią veiklą A.Vaicekauskas 2016 ir 2017 metais sudarė 3 tūkst. eurų viršijančius sandorius, tačiau jų nenurodė savo interesų deklaracijoje.

VTEK taip pat konstatavo, kad iš banko „Swedbank“ paskolą paėmęs Prienų meras 2016 metų gruodį ir pernai lapkritį nenusišalino tarybos posėdžiuose svarstant klausimus dėl savivaldybės paimtos paskolos grąžinimo šiam bankui termino.

G. Paluckas teigė, kad kai kurie nustatyti pažeidimai yra „bendragyvenimiški“ ir mažareikšmiai. Vis dėlto jis tvirtino, kad „tokie konstatuoti pažeidimai merui garbės tikrai nedaro“.

„Naudos negavau“

Prienų meras pripažįsta kai kur padaręs klaidų, tačiau tvirtina jokios naudos negavęs. Jis svarstys galimybę teismui skųsti VTEK išvadas.

„Kai gausime raštu visas išvadas, net nežinome iki šiol kai kurių dalykų, tada ir apsispręsime“, – BNS sakė A. Vaicekauskas.

„Manau, kad VTEK nuėjo ne tuo keliu, kur tirti konkrečius atvejus, kur politikai tikrai naudojasi, piktnaudžiauja padėtimi ir gauna iš to naudos. Šiuo atveju jokios naudos negavau“, – pridūrė jis.

Meras tvirtino pamiršęs apie savo narystę „Prienų ūkininkų sąjungoje“, nes nebuvo aktyvus jos narys ir nemokėjo nario mokesčio. Savivaldybės vadovo manymu, viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje pakako nurodyti tik paskolą „Prienų taupoje“, kad visuomenė galėtų matyti jo galimą suinteresuotumą.

A. Vaicekauskas teigė deklaravęs visas savo pajamas centų tikslumu, todėl deklaruoti atskirų su ūkininkavimu susijusių sandorių nematęs reikalo.

Tai ne pirmas kartas, kai VTEK konstatuoja, jog Prienų meras supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Pernai gruodį etikos sargai konstatavo, kad A. Vaicekauskas dalyvavo svarstant 2017 metų Prienų savivaldybės biudžetą nepaisant to, kad juo buvo skirtas finansavimas ir mero sutuoktinės vadovaujamai Pakuonio pagrindinei mokyklai.

Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė trečiadienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Meras A. Vaicekauskas taip pat pažeidė ir daugiau įstatymo nuostatų - vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad A. Vaicekauskas privačių interesų deklaracijoje nenurodė narystės asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“, kurios nariu buvo nuo 2014 metų spalio iki šių metų vasario.

Meras tikino iš asociacijos išstojęs žodiniu pareiškimu 2015 metais ir nebemokąs nario mokesčio.

Tačiau VTEK nustatė, kad A. Vaicekauskas sumokėjo įmoką už 2015 metų narystę, o raštišką prašymą narystę nutraukti asociacijai pateikė tik šiemet.

Be to, meras nesiėmė veiksmų interesų konfliktui išvengti, kai 2015 metų birželį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje nenusišalino svarstant du su „Prienų ūkininkų sąjunga“ susijusius klausimus.

Taip pat nustatyta, kad A. Vaicekauskas yra kredito unijos „Prienų taupa“ narys nuo 1999 metų ir yra sudaręs galiojantį paskolos sandorį. Ši narystė nėra pasibaigusi, tačiau to meras nedeklaravo.

Jis teigė manęs, kad narystė unijoje „Prienų taupa“ yra formali, todėl pakanka deklaruoti gautą paskolą.

VTEK nurodo kritiškai vertinusi šiuos teiginius, nes konkrečias išstojimo iš kredito unijos sąlygas nustato pastarosios įstatai.

Be kita ko, 2015 metų gegužę, 2016 metų kovą ir 2017 metų lapkritį meras nenusišalino savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant klausimus dėl savivaldybės patalpų nuomos sutarčių su „Prienų taupa“nutraukimo ir pakeitimo.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, jog, vykdydamas individualią veiklą, A. Vaicekauskas 2016 ir 2017 metais sudarė deklaruotino dydžio – 3 tūkst. eurų sumą viršijančių – sandorių, tačiau jų nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje.

„Rašytinio sandorio nebuvimas nepaneigia fakto, kad A. Vaicekauską ir septynis juridinius asmenis, kuriems jis išrašė PVM sąskaitas-faktūras, šalis sieja sutartiniai įsipareigojimai. Šios PVM sąskaitos-faktūros yra apskaičiuotos ir pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai – tai patvirtina, kad sutartiniai santykiai yra įvykę“, - rašoma VTEK pranešime.

Tyrimo metu pasitvirtino ir tai, kad A.Vaicekauskas, saistomas galiojančio paskolos sandorio su „Swedbank“, 2016 metų gruodį ir 2017 metų lapkritį nenusišalino Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiant klausimus dėl savivaldybės paimtos paskolos grąžinimo minėtajam bankui termino.

Pagal įstatymą, asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio teisės akto nuostatas, jeigu per vienerius metus jis buvo pakartotinai pripažintas pažeidusiu šio įstatymo nuostatas.

2017 metų gruodį VTEK konstatavo, kad A.Vaicekauskas pažeidė VPIDVTĮ reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, kai dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant dėl savivaldybės 2017 metų biudžeto patvirtinimo. Šiuo sprendimu, be kita ko, buvo skirtas finansavimas ir mero sutuoktinės vadovaujamai Pakuonio pagrindinei mokyklai.

VTEK pabrėžia, kad kita sandorio šalis yra laikytina asmens privačiu interesu, dėl kurio eidamas tarnybines pareigas asmuo negali išlikti objektyvus ir nešališkas. Tiriant nustatyta, kad A.Vaicekauskas privačių interesų deklaracijoje nenurodė narystės asociacijoje „Prienų ūkininkų sąjunga“, kurios nariu buvo nuo 2014 m. spalio iki šių metų vasario.

Meras tikino iš asociacijos išstojęs žodiniu pareiškimu 2015 m. ir nebemokąs nario mokesčio. Tačiau VTEK nustatė, kad A.Vaicekauskas sumokėjo įmoką už 2015 metų narystę, o raštišką prašymą narystę nutraukti asociacijai pateikė tik šiemet. Be to, meras nesiėmė veiksmų interesų konfliktui išvengti, kai 2015 m. birželį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje nenusišalino svarstant du su „Prienų ūkininkų sąjunga“ susijusius klausimus.

Taip pat nustatyta, kad A.Vaicekauskas yra kredito unijos „Prienų taupa“ narys nuo 1999 m. ir yra sudaręs galiojantį paskolos sandorį. Ši narystė nėra pasibaigusi, tačiau to meras nedeklaravo. Jis teigė manęs, kad narystė unijoje „Prienų taupa“ yra formali, todėl pakanka deklaruoti gautą paskolą. VTEK kritiškai vertina šiuos teiginius, nes konkrečias išstojimo iš kredito unijos sąlygas nustato pastarosios įstatai. Be kita ko, 2015 m. gegužę, 2016 m. kovą ir 2017 m. lapkritį meras nenusišalino savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant klausimus dėl savivaldybės patalpų nuomos sutarčių su „Prienų taupa“ nutraukimo ir pakeitimo.

Kaip rašoma VTEK pranešime, tyrimo duomenys taip pat rodo, jog, vykdydamas individualią veiklą, A.Vaicekauskas 2016 ir 2017 m. sudarė deklaruotino dydžio – 3 tūkst. eurų sumą viršijančių – sandorių, tačiau jų nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje. Rašytinio sandorio nebuvimas nepaneigia fakto, kad A.Vaicekauską ir septynis juridinius asmenis, kuriems jis išrašė PVM sąskaitas-faktūras, šalis sieja sutartiniai įsipareigojimai. Šios PVM sąskaitos-faktūros yra apskaičiuotos ir pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai – tai patvirtina, kad sutartiniai santykiai yra įvykę.

Tyrimo metu pasitvirtino ir tai, kad A.Vaicekauskas, saistomas galiojančio paskolos sandorio su AB „Swedbank“, 2016 m. gruodį ir 2017 m. lapkritį nenusišalino Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose sprendžiant klausimus dėl savivaldybės paimtos paskolos grąžinimo minėtajam bankui termino.

VTEK nustatė, kad A.Vaicekauskas nepažeidė VPIDVTĮ nuostatų, kai privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie savo sūnų ir žentą. Gautame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas, teigta, jog minėtieji merui artimi asmenys vadovauja įmonėms, o savivaldybės taryba, esą, 2016 ir 2017 m. sprendė klausimus dėl smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo. VTEK tyrimo duomenys rodo, kad savivaldybės taryba yra įsteigusi smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondą bei skyrusi finansavimą smulkaus ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programai, tačiau mero sūnaus ir žento įmonės nėra teikusios prašymų pagal šią programą.

Gautame pranešime taip pat teigta, kad A.Vaicekauskas neužtikrino tinkamos kontrolės, jog Prienų rajono Jiezno gimnazijos, Stakliškių gimnazijos ir VšĮ Jiezno pirminės sveikatos priežiūros centro vadovai nustatyta tvarka ir terminais deklaruotų privačius interesus. Tačiau, nesant pakankamai duomenų teisiniam mero veikos vertinimui, VTEK tyrimą dėl šio epizodo nutraukė.

Pagal VPIDVTĮ, asmuo laikomas šiurkščiai pažeidusiu šio teisės akto nuostatas, jeigu per vienerius metus jis buvo pakartotinai pripažintas pažeidusiu šio įstatymo nuostatas. 2017 m. gruodį VTEK konstatavo, kad A.Vaicekauskas pažeidė VPIDVTĮ reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, kai dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje sprendžiant dėl savivaldybės 2017 m. biudžeto patvirtinimo. Šiuo sprendimu, be kita ko, buvo skirtas finansavimas ir mero sutuoktinės vadovaujamai Pakuonio pagrindinei mokyklai.