Tačiau kiti komiteto nariai skeptiškai vertina tokią idėją. Jos nepalaiko ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė. Anot jų, reikia diegti kitokią gyvūnų laikymo kultūrą. 

Siūlymai griežtinti reikalavimus šunų ir kačių augintojams praėjusią savaitę aptarti Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas. 

„Klausimas, ar visuomenė pilnai pasiruošusi laikyti ir prižiūrėti augintinius. Ar visi turi supratimą, kaip jį reikia prižiūrėti tą gyvūną? Ar neturėtume eiti iš kitos pusės – reikalauti pasiruošimo gyvūno auginimui. Vaikas užsinori kačiuko ir jo užgaida pildoma. Po kiek laiko nebereikia, nuveža į kaimo vietovę, išmeta ir jis slampinėja ten ir dauginasi“, – svarstė komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas. 

Vaikas užsinori kačiuko ir jo užgaida pildoma. Po kiek laiko nebereikia, nuveža į kaimo vietovę, išmeta ir jis slampinėja ten ir dauginasi.

Jis mano, kad reikėtų specialių gyvūnų priežiūros kursų.   

„Norint gyvūną laikyti turi būti kursai kažkokie. Jeigu kursus išklausei, tam tikrą egzaminą išlaikyti NMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje – BNS). Ar visi sąlygas turi laikyti gyvūną? Tarnyba išduoti turėtų tokį leidimą pasižiūrėjusi sąlygas“, – kalbėjo parlamentaras. 

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tokius užmojus pavadino „sukarinta tvarka“.

„Reikia formuoti ne tokią griežtą sukarintą tvarką, bet diegti tam tikrą gyvūnų laikymo kultūrą. Ne visi ūkininkai yra išklausę veterinarinius kursus, bet laiko ir karves, avis, ožkas“, – kalbėjo jis.

A. Stančikas be kita ko įsitikinęs, kad įsigydamas augintinį, žmogus turi susirasti ir veterinarą.

„Ar visi esame tokie specialistai, kurie galime pasakyti, ar gyvūnas serga, ar ne? Prieš įsigyjant gyvūną, turėtų sudaryti sutartį su gyvūnų klinika, kad jis laikas nuo laiko pažiūrėtų, ar gyvūnas neserga“, – tvirtino jis. 

A. Stančikas siūlo, kad ateityje augintinius žmonės galėtų įsigyti tik iš specializuotų veislynų, kur jie būtų registruojami ir čipuojami. 

Tačiau Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė abejoja tokiais A.  Stančiko siūlymais.

„Jeigu žmogus nesutinka skirti 10-15 eurų paženklinti savo gyvūną, apie kokius kursus kalbėti? Kaip mes jį priversime į juos eiti?“ – teigė B. Kymantaitė.

B. Kymantaitės teigimu, augintinių turėtojai ženklinti juos turėtų savo lėšomis: „10-15 eurų neturėtų būti laikoma didele našta žmogui, kuris priėmė sprendimą laikyti augintinį, nes jis ne pienas ar duona, kas gyvybiškai svarbu.“

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje įsiplieskė skandalas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais ir nelegalių veisyklų, kuriose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, daug jų perduota globos organizacijoms. Dabar NMVT ir policija atlieka 19 tyrimų. 

Jau kryžiuojamos ietys

Vis labiau įsisiūbuoja diskusijos dėl apie maksimalaus tiesioginių išmokų dydžio ribojimą nuo kitų metų. Praėjusią savaitę apie tai kalbėjosi Žemės ūkio rūmų taryba ir Žemės ūkio ministerijos atstovai. Žemdirbių savivalda dar gegužę yra pritarusi paramos ribojimui, tačiau reikia nuspręsti dėl jos viršutinių ribų. Lietuva iki rugpjūčio 1-osios apie tai privalo informuoti Europos Komisiją (EK), tada naujoji tvarka įsigaliotų 2019 m.

Tai leistų pasirengti 2021–2027 m. laikotarpiui, jam EK ketina 6 proc. mažinti žemės ūkio finansavimą, o išmokų dydžio ribojimas, jei tam pritars Europos Parlamentas, jau taps visoms šalims privalomas. Iš dalies tai sietina su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES. Briuselis taip pat reikalauja, kad dar 10 proc. paramos ūkininkams valstybės narės dengtų iš nacionalinio biudžeto.

Kokios turėtų būti tiesioginių išmokų viršutinės ribos Lietuvoje? Žemės ūkio rūmų tarybos atstovai mano, kad maksimali suma galėtų siekti 150 tūkst. eurų. Dėl to dalį pajamų prarastų daugiau nei po 2 380 ha deklaruojantys ūkiai. Žemės ūkio rūmų duomenimis, tokių Lietuvoje yra 26. Tačiau šias išmokų viršutines ribas EK rekomenduoja ateityje dar labiau nuleisti – iki 60 tūkst. eurų.

Jeigu Lietuva pasirinktų minimalų ribojimą, būtų sutaupyta apie 69 tūkst., o maksimalaus ribojimo atveju – 1,39 mln. eurų. Ši suma būtų perkelta į Kaimo plėtros programų paketą.

Sutaupytų tik lašą

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius, sako, kad dabartiniai siūlymai riboti paramą yra tik simboliniai. Net pagal griežtesnę formulę iš didžiųjų ūkių planuojami paimti 1,39 mln. eurų yra tik lašas jūroje. Ką jau kalbėti apie juokingus 69 tūkst. eurų visos Lietuvos mastu.

"Tai pateikiama kaip didžiulis žingsnis padedant smulkiesiems ūkiams ir kovojant su monopoliniais, – tvirtina K.Starkevičius. –  Čia tik figos lapelis. Jei ryžtųsi kitam žingsniui, kad susietos žemės ūkio įmonės bendrai negalėtų gauti nustatytos maksimalios sumos, nesvarbu ar 60 tūkst. ar 150 tūkst. eurų, tai atsilieptų visiems stambiesiems žemvaldžiams.

Jei ryžtųsi kitam žingsniui, kad susietos žemės ūkio įmonės bendrai negalėtų gauti nustatytos maksimalios sumos, nesvarbu ar 60 tūkst. ar 150 tūkst. eurų, tai atsilieptų visiems stambiesiems žemvaldžiams.

Bet naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys apie tai nekalba, šneka populistiškai, kad štai čia bus stiprinamas smulkus ūkis. Bet tai jokių problemų nesprendžia. Įsivaizduokite, ES parama per metus tiesioginėmis išmokomis siekia maždaug 400 mln. eurų, o mes perskirstysime 60 tūkst. Labai padėsime, jei ir milijoną perskirstysime? Nenorima matyti realios situacijos Lietuvoje. Ir toliau bus skatinama kurti kuo daugiau ūkių, kad būtų galima pasiimti kuo daugiau lėšų."

Anot K.Starkevičiaus, jei nebus patvirtinti apribojimai susijusiems asmenims, nutiks panašiai, kaip su žeme buvo, kai buvo skaidomi didžiuliai plotai į mažesnius: "Kodėl visą laiką turime ant to pačio grėblio lipti? Bet dabartinio Seimo daugumai tokia formulė netinka, nors siūliau Kaimo reikalų komitete. Čia net nereikia įstatymo, pakanka ir poįstatyminio akto. Jei dabar koncernas gauna kokius 4 mln. eurų tiesioginių išmokų, ateity per visus ūkius begautų 150 tūkst."

Atsakymas – R.Karbauskis?

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, paklaustas, ar bus priimtas siūlymas, kad maksimali išmoka būtų išmokėta ne kiekvienai susietai žemės ūkio įmonei, o visam koncernui, sakė suprantąs, kad turima omeny, – "Agrokoncernas". Tačiau Lietuvoje ne vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis yra didelis žemvaldys.

"Dabar diskutuojama, kam turėtų taikomos viršutinės ribos, –  sakė A.Stančikas. – Vis dėlto linkstama prie to, kad išmokas gautų visos bendrovės, jos juk ūkiskaitinės. Šiandien daugiausia produkcijos pagamina būtent stambūs ūkiai. Taip, svarbus socialinio verslo modelis, bet mes galime sukurti situaciją, kad didieji ūkiai negalėtų egzistuoti. Bet kas Lietuvai iš to? Ar bus geriau gyventi? Pavyzdžiui, Olandijoje ūkių sumažėjo per pusę."

Griaunamas kaimas

Buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius pastebi, kad mes ES pagal sukuriamą pridedamąją vertę esame priešpaskutiniai. Šie rodikliai ėmė blogėti nuo 2012-ųjų. 2004–2016 m. Lietuvos ūkininkams ES ir valstybės biudžeto parama siekė beveik 7,7 mlrd. eurų. Jo teigimu, 2009–2011 m. krizės metu kaimas buvo ekonomikos garvežys: kai šalies ekonomika krito 15 proc., žemės ūkyje augo 1,6 proc. Deja, nuo 2012 iki 2016 m. žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sumažėjo sukuriama bendroji pridėtinė vertė sumažėjo 15 proc.

"Giriamasi, kad 2012 m. buvo padidintos išmokos už pirmuosius 30 ha, lyg ir sustiprinti smulkieji ūkiai, – atkreipė dėmesį K.Starkevičius. – Tačiau čia mokamos socialinės išmokos, o negalima to daryti paslėptai per žemės ūkio fondus. Jos neskatina gamybos. Daug ūkių iš viso nieko neaugina. Kaip trihektarininkai. Tik deklaruoja, kad dirba, o pinigus pasiiima. Šios lėšos pravalgomos, neinvestuojamos į gamybą. Jei 10–20 ha ūkis augina braškes, jis privalo gauti tas didesnes išmokas. Bet daugumai ūkių rėmimas to skelbiamo didžiulio efekto nedavė.

Smulkų ūkį stiprinti reikia visai kitaip. Pavyzdžiui, teikti didesnę paramą gamybos priemonėms įsigyti. Gal net 70 proc. galėtų būti finansuojama. Tada tikrai būtų efektas. Ir tai galėtume daryti iš sutaupytų lėšų, jei patvirtintume ES paramos viršutines ribas  susijusiems ūkiams. Tada tų pinigų liktų ne 70 tūkst. ir ne 1,5 mln., o 10–20 mln. eurų."

K.Starkevičiaus manymu, nesunkiai galima kontroliuoti, ar trihektarininkai iš tiesų dirba žemę. Pakaktų deklaruoti, kiek ir ko užaugino, tada galėtų gauti išmokas. Tačiau niekas to nereikalauja ir skatinama ne gaminti žemės ūkio produkciją, o tik deklaruoti žemę.

Smulkieji – neperspektyvūs

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas mano kitaip. Anot A.Stančiko, pas mus smulkusis ūkis neturi iš kur investuoti ir niekada neturės, nes jo veiklos apimtys yra mažos, gali tik save išlaikyti. Į naujas technologijas, jeigu nėra papildomos dotacijos, jis negali investuoti, nes jo pajamos neleidžia.

"Taip, turint 10 ha specializuotą ūkį, organizuojant perdirbimą, galima gauti didesnę pridėtinę vertę ir gyventi geriau nei turint 500 ha. Bet tai lemia sugebėjimai", – sako A.Stančikas. Jis priminė, kad prieš keletą metų buvo smulkiesiems pieno ūkiams buvo siūloma parama organizuoti perdirbimą. Nepateikta nė vieno projekto, nes investuojant reikia pridėti savo lėšų. O ir bankai smulkius ūkius laiko neperspektyviais, atsisako kredituoti.

"Turime kalbėti apie žmogaus užimtumą, kad jis turėtų pajamų. Tada valstybė jam turi garantuoti bent minimalų pragyvenimą, –  aiškino parlamento Kaimo reikalų komiteto vadovas. – Šiandien matome to padarinius. Jis nebenori nieko veikti, pirmiausia jis nori gauti už dyką iš valstybės pinigus. O kai nėra veiklos, prisigalvoja visokių ir negerų dalykų. Tada geriau bent nedidelis ūkis, tada žmogus užimtas, turi kažkokias minimalias pajamas. Valstybei kur kas pigiau kainuoja jį dotuoti. Bet tas dotavimas turi būti pasvertas, kad pinigai nebūti "įsisavinami", kad iš to būtų gautas kažkoks rezultatas. Jeigu skiriame paramą, turi būti tikslas."

Finansų viceministrė sako, kad apsisprendžiant dėl lengvatų ūkininkams likimo, bus įvertinama ir iš ES Lietuvos žemdirbius pasiekianti finansinė parama, palyginti su kitomis bendrijos šalimis.

"Mokesčių peržiūrėjimo iki naujojo finansinio laikotarpio neturėtų būti. Žemdirbiai yra pasiruošę mokėti ir kitokius mokesčius, bet turi pasikeisti ir sąlygos ūkininkavimo - kol jos nėra pasikeitusios, tos diskusijos turi būti nutrauktos ir neeskaluojamos", - trečiadienį komiteto, kurio 6 nariai iš 10-ties priklauso "valstiečių" frakcijai ir yra smulkesni ar stambesni ūkininkai, posėdyje pareiškė jo vadovas A.Stančikas.

Pasak jo, dabar Lietuvos ūkininkų pajamos bei tiesioginės ES išmokos yra mažiausios, kaip ir jų uždarbis. Tačiau pastarosios išmokos nėra apmokestinamos jokiais mokesčiais.

Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė informavo, kad Žemės ūkio ministerijos paprašyta "įžvalgų dėl žemės ūkio lengvatų pagrįstumo".

"Turėsime visas nuomones, jas įvertinsime, be kita ko, įvertinsime ir tą argumentą, kurį išsakė komiteto pirmininkas - dėl europinės paramos lygio, lyginant su kitomis ES šalimis", - teigė viceministrė.

Žemės ūkioministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorėsReginos Mininienės teigimu, jeigu dalis Lietuvos ūkininkų negautų tiesioginių išmokų, jie žlugtų.

"Dauguma iš ūkių nebūtų gyvybingi, jeigu negautų tiesioginių išmokų", - pareiškė R.Mininienė. Pasak jos, ūkiai, gaunantys per metus 50 tūkst. eurų pajamų, be šių išmokų neišgyventų.

A.Stančikas taip pat kalbėjo, kad jaunimas neperima tėvų ūkių, o išvyksta į užsienį, kur dirba žemės ūkyje.

Pasak konservatoriaus Kazio Skarkevičiaus, Valstybės kontrolė skelbia, jog ūkininkai naudojasi 25 mokesčių lengvatomis, nors realiai 13 tų lengvatų nesinaudoja.

Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento vyriausiosios auditorės Kristinos Vaivadienės teigimu, minimos lengvatos žemdirbiams buvo nustatytos 2013 metų birželį, kada kontrolieriai analizavo jų administravimo efektyvumą. "Šiai dienai gali būti situacija pasikeitusi, bet tada visos nuostatos, ar tai yra mokesčio lengvata, ar apmokestinimo sąlygos, buvo suderinta ir su Finansų, ir su Žemės ūkio ministerijomis, ir su "Sodra" - ne Valstybės kontrolė nusprendė", - teigė ji.

D.Brasiūnaitės teigimu, į pranešimus apie lengvatų, kurios taikomos ūkininkams, gausą, reikėtų žiūrėti atsargiai.

"Nesakyčiau, kad į tas 25 ar kiek tų lengvatų reikėtų žiūrėti labai paraidžiui, tai tiesiog yra indikatorius, kuris parodo, kad taip, yra žemės ūkyje numatytų tam tiktų išskirtinių sąlygų. Tam tikros lengvatos, kurios išvardintos, yra privalomos pagal ES teisę, pavyzdžiui, dėl PVM importo, tai tokių lengvatų niekas nesiruošia naikinti. Ūkininkai, kaip ir kiti individualia veikla užsiimantys asmenys naudojasi kai kuriomis tomis pačiomis lengvatomis", - aiškino D.Brasiūnaitė.

Pasak jos, dėl ūkininkams taikomų akcizų, gyventojų pajamų bei pelno mokesčių lengvatų ūkininkams suteikiama paramos už 121 mln. eurų, iš kurių 87 mln. eurų - dėl pigesnio, arba žymėto dyzelino pardavimo. 20 mln. eurų - dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Ūkininkams taikomas ne įprastas 15 proc., o tik 5 proc. GPM tarifas.

D.Brasiūnaitės teigimu, užpernai ūkininkai deklaravo 210 mln. eurų žemės ūkio veiklos pajamų ir sumokėjo 10,5 mln. eurų GPM.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra pareiškęs, kad smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai, todėl jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai. Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį teigė, kad Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui.

VMI duomenimis, 2015 metais ūkininkai deklaravo 1,111 mlrd. eurų pajamų (10,3 proc. daugiau nei 2014 metais), jie sumokėjo 65,68 mln. eurų (7,1 proc. daugiau) mokesčių - vos 1 proc. visų gautų mokesčių (6,659 mlrd. eurų).

„Žemės ūkyje yra labai daug iššūkių. Jau ilgai kalbame apie kaimų nykimą ir emigraciją. Jaunimas emigruoja ne tik į užsienį, bet ir į didžiuosius miestus. Vienas uždavinių - reikia išlaikyti kaimo gyvybę ir sustabdyti emigraciją. Ne visi žmonės bus ūkininkai, vienas iš uždavinių turi būti smulkaus ir vidutinio verslo plėtra. Verslas sukuria darbo vietas, kur smulkus ūkininkas gali papildomai užsidirbti“, - BNS tvirtino A.Stančikas.

Jo teigimu, vienas pagrindinių darbų žemės ūkio srityje turėtų būti dialogas tarp valdžios ir ūkininkų, kokia kryptimi ilguoju laikotarpiu bus nukreiptas žemės ūkis.

A.Stančiko nuomone, Lietuvoje geriausia būtų auginti genetiškai nemodifikuotas kultūras. Be to, būtų toliau sprendžiamos pieno sektoriaus problemos.

„Kas laukia grūdų sektoriaus? Man nuojauta kužda, jog su šiuo sektoriumi ateityje gali būti problemų. Mes turime šalia Ukrainą ir matome, kad didžiulės kompanijos su genų inžinerija ateina į šalį. Matome, kaip vokiečiai ateina su ekologinių produktų auginimu. Ukrainoje yra pačios geriausios žemės ir pakeitus žemės ūkio technologijas, jų derliai bus 3-4 kartus didesni. Visa Europa bus užversta grūdais. (...) Jeigu mes išlaikytume Baltijos valstybių ir Suomijos regioną, tai pasauliniu mastu galėtume auginti paprastai užaugintus produktus. Tai nebūtų genetiškai modifikuoti arba ekologiškai auginti produktai“, - BNS teigė A.Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas kalbėjo, jog norėtų, kad Žemės ūkio ministerija atsisakytų kai kurių savo funkcijų.

„Žemės ūkio ministerija turi daug nebūdingų jai funkcijų - kas yra susiję su verslu, turi pereiti verslui, kas būdinga žemdirbių savivaldai, tas turėtų pereiti bendrai savivaldai. Ministerija turi pasilikti kontrolės paketą. Šioje vietoje kai kuriuos klausimus turi spręsti patys žemdirbiai“, - teigė A.Stančikas.

Jis kalbėjo, kad kitas kandidatais į žemės ūkio ministro arba Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko postus yra Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, „valstiečių“ partijos narys Bronius Markauskas - jis anksčiau partijos vadovų buvo įvardintas kaip kandidatas į žemės ūkio ministrus.

A.Stančikas negalėjo įvardinti, kurias pareigas labiau norėtų užimti, tačiau teigė, jog „valstiečių“ kandidatai į komitetų pirmininkus ir ministerijas turėtų paaiškėti per 1-2 savaites.

A.Stančikas nuo 2011 metų yra Žemės ūkio rūmų, kurie atstovauja daugeliui Lietuvos žemės ūkio ir kaimo reikalų asociacijų, pirmininkas, kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas. Keletą kartų jis yra buvęs Plungės rajono savivaldybės tarybos nariu.

"Trumpuoju laikotarpiu tie pinigai padės mūsų žemdirbiams. Ūkiams padės susimokėti mokesčius bei einamąsias sąskaitas ir galbūt suteiks viltį neatsisakyti pieno gamybos. Situaciją kardinaliai gali pakeisti tik kainų augimas. Tos dotacijos suveikia tik trumpuoju laikotarpiu", - BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

"Šiandien mes matome, kad netgi vidutiniai ir stamboki ūkiai traukiasi iš gamybos. Šioje vietoje tai kelia tam tikrą nerimą, nes mes kalbame apie gamybos vystymą. Potencialo žaliavos gamybai turime daug", - pridūrė A.Stančikas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį teigė, kad šiuo metu Europos Sąjungos (ES) rinkose po truputį didėja pieno produktų kainos, bet ši tendencija Lietuvą pasieks vėliau.

EK pirmadienį pranešė, kad Lietuvos pieno gamintojams skirs 13,3 mln. eurų paramos, o dar tiek pat turės skirti valstybė.

Lietuva skaičiuoja, kad šalies pieno gamintojams reikėtų apie 75 mln. eurų paramos dėl pernai patirtų nuostolių. Sumažėjus pieno supirkimo kainoms, gamintojai teigia nebegalintys išlaikyti ūkių.

Lietuviškų produktų – mažuma

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas "Lidl" iki liepos esą atidarys daugiau kaip 10 parduotuvių.

Perspektyvoje turėtų atsirasti apie 30 parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Telšiuose, Tauragėje, Ukmergėje, Kretingoje.

Regis, šie planai turėtų džiuginti mūsų šalies maisto produktų gamintojus, tačiau taip nėra, nes pirmenybė "Lidl" parduotuvėse bus teikiama ne lietuviškai produkcijai. Tą patvirtino ir bendrovės "Lidl Lietuva" atstovė Agnė Dalia Gaižauskienė.

"Mūsų pasiūla aprėpia visas kasdienio vartojimo prekių grupes: "Lidl" parduotuvėse galima įsigyti mėsos gaminių ir šviežios mėsos, pieno produktų, šaldytų gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, duonos ir pyrago gaminių, kosmetikos bei buities prekių. "Lidl" siūlo apie 1 600 įvairių prekių asortimentą, tarp jų – nemažai "Lidl" privačių prekės ženklų. Per 320 prekių yra lietuviškos. Likusią didžiąją dalį sudaro Vokietijos bei kitų šalių (Prancūzijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos ir kt.) gamintojų produkcija", – pabrėžė A.D.Gaižauskienė.

Lyginant su kitais mažmeninės prekybos tinklais, vietos gamintojų produkcija "Lidl" parduotuvėse užims labai kuklią vietą.

Pavyzdžiui, prekybos tinklo "Iki" lentynose Lietuvos tiekėjų produkcija sudaro iki 50 proc. prekybos tinklo asortimento, "Maxima LT" – lietuviški maisto produktai iki 80 proc., o "Norfos" parduotuvėse – apie 85 proc.

Pienininkai tikisi dėmesio

Nors prekybos tinklas "Lidl" visur deklaruoja, jog didžioji dalis prekių bus Vokietijos gamintojų, tačiau Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas išreiškė viltį, kad dalis mūsų šalies pieno gamintojų produkcijos vis dėlto pateks į šio tinklo parduotuves.

Esą kai kurie produktai yra specifiniai, skirti greitam vartojimui, kitaip tariant, greitai gendantys, ir jų neapsimoka vežti iš svetur, juolab kai kurie yra gaminami tik Lietuvoje.

"Kalbu apie varškę. Tuo labiau kai kurios šalys tokios varškės ar varškės sūrių, kokiais prekiaujama Lietuvoje, net ir negamina. Ir toje pačioje Vokietijoje mes vargiai jų rastume, nes vartotojai nėra pratę prie šių produktų, skirtingai nei Lietuvoje. Yra nemažai produktų, kuriuos mėgsta Lietuvos gyventojai ir jie gaminami tik mūsų šalyje. Todėl esu tikras, kad jais irgi bus prekiaujama šiame prekybos tinkle", – pabrėžė A.Stančikas.

Tačiau, anot Žemės ūkio rūmų pirmininko, kitų šalių praktika rodo, kad prekybos tinklas "Lidl" didžiąją dalį prekių veikiausiai atsiveš iš užsienio, tai yra iš Vokietijos.

"Manau, kad pradėjus veikti šiam prekybos tinklui šalies gamintojai ieškos galimybių parduoti produkciją per "Lidl" parduotuves. Pieno produktų mes pagaminame labai daug, yra jo perviršis, tad vidaus rinkoje jo norėtųsi parduoti daugiau. Nes, remiantis statistika, nuo visos perdirbtos žaliavos žiemos metu yra eksportuojama apie pusė, o vasarą į kitas valstybes išvežama net 60 proc. visų pagamintų šalies pieno produktų", – teigė A.Stančikas.

A.Stančikas esą neturi duomenų, ar kiti mažmeninės prekybos tinklai noriai priima lietuvių gamintojų produkciją, bet pripažįsta, kad konkurencija tarp mūsų pačių įmonių yra didelė.

"Vis dėlto vidaus rinka šiuo metu yra pati pelningiausia, todėl visos įmonės stengiasi kiek įmanoma daugiau savo produkcijos realizuoti per mūsų šalies prekybos tinklus, tą jie darys ir atsiradus naujam rinkos žaidėjui", – įsitikinęs A.Stančikas.

Lenkų produktai – antrarūšiai?

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius neslėpė, kad mūsų šalies rinka, kalbant apie mėsos produkciją, neperspektyvi, ji yra uždara, perkamoji galia neauga, gyventojų mažėja.

"Vidaus rinkoje mūsų gamybiniai pajėgumai yra labai dideli. Juk anksčiau išmaitindavome Maskvą ir Leningradą. Šiuo metu mūsų pajėgumai faktiškai neišnaudojami, todėl jei surandame kokias nors nišas, išvežame ir šviežią mėsą, ir jos gaminius. Tik tų nišų dar nėra tiek daug. ES šalys nėra patrauklios, nes jose nežino lietuviškų gaminių ir iš mūsų labiau mėgsta pirkti šviežią mėsą. Tad Prancūzijos ar Vokietijos rinkai užkariauti reikia ne vienų metų įdirbio", – tikino E.Mackevičius.

Labai didelių vilčių mėsos gamintojai į "Lidl" atėjimą nededa. Nors tikisi tiekti savo produkciją šiam prekybos tinklui. Esą "Lidl" dominuos lenkiški mėsos produktai, kurių kokybė labai skiriasi nuo lietuviškų.

E.Mackevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galioja mėsos standartas, dabar vadinamas reglamentu. Pagal šiuos reikalavimus visa įvežama mėsos produkcija turi būti paženklinta, kad vartotojas galėtų atskirti, ar tai yra aukščiausia rūšis, pirma ar antra rūšis.

"Tai svarbu, nes, pavyzdžiui, lenkai nepagamina aukščiausios rūšies mėsos produkcijos, tokios pasitaiko tik vienetiniai gaminiai. Jie daugiausia gamina pirmos ar antros rūšies mėsos gaminius, tai yra labiau vandeningą, labiau riebią produkciją. Panaši situacija ir kalbant apie kitus užsienio mėsos gaminius. Svarbiausia, kad tie importiniai produktai pirkėjui būtų lengviau identifikuojami ir jie žinotų, ką perka. Pamatysime, kai čia bus atėjusi "Lidl", bet didelių iliuzijų neturime", – dėstė E.Mackevičius.

"Šakėmis ant vandens"

Panašiu laukimu gyvena ir daržovių augintojai. Ūkininkas Martynas Laukaitis pripažino, kad tikisi, jog "Lidl" tinklas pirks jo užaugintas daržoves, tačiau aiškumo kol kas irgi dar nėra.

"Jau susisiekėme su "Lidl" tinklo atstovais, bet ar jie pirks, nežinau. Kol kas visi susitarimai – tik šakėmis ant vandens, tik kalbos. Tinklai užmesti, bet aiškumo nėra. Girdėjau, kad jie daugiausia prekiaus įvežtiniais gaminiais ir produktais", – sakė M.Laukaitis.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė apgailestavo, kad augintojai labai dažnai yra nežinioje, nes su prekybos tinklais nėra sudaromos išankstinės sutartys.

"Situaciją gelbėdavo eksportas. Bet tai irgi priklauso nuo ūkio. Kai kurie augintojai, kai buvo atvira Rusijos rinka, ten išveždavo iki 70 proc. savo užaugintos produkcijos. Lietuvos rinka nėra imli. Mes kasdienių daržovių užauginame kur kas daugiau, nei mūsų vartotojai nuperka. Džiugina bent tai, kad mūsų vartotojai labiau mėgsta pirkti vietinę produkciją", – teigė Z.Cironkienė.

Pasak Z.Cironkienės, su naujuoju mažmeninės prekybos tinklu "Lidl" augintojų pokalbiai dėl produkcijos tiekimo vyko, bet kokie bus rezultatai, neaišku. Esą informacija ribojama prisidengus komercinių paslapčių šydu.

Neseniai šalies pienininkus protestui prieš valdžią subūrusi Lietuvos pieno gamintojų asociacija savo padėtį norėtų aptarti su prezidente Dalia Grybauskaite.

Asociacijos vadovas Jonas Vilionis ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas BNS patvirtino, kad susitikimo detalės jau derinamos.

A. Stančikas BNS teigė, toks susitikimas būtų labai svarbus, nes Europos Vadovų Taryba svarstys sprendimą dėl ES ūkininkų rėmimo - jo prašoma dėl pasaulio pieno krizės ir Rusijos embargo padarinių.

„Norime, kad Lietuvos pieno gamintojams - ūkininkams būtų sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių žemdirbiams. Mes įstojome į Europos Sąjungą, o ne į aborigenų sąjungą“, - trečiadienį BNS teigė J. Vilionis.

Siekdama atkreipti dėmesį į pienininkų problemas, asociacija kovo pabaigoje Vilniaus centre surengė protesto akciją.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo Žemės ūkio rūmų piktnaudžiavimo, žirgų veislininkystės organizacijoms skirstant valstybės paramą, rūmų vadovas Andriejus Stančikas neigia padaręs ką nors nusikalstama.

„Aišku, jeigu yra kažkoks įtarimas, tegu STT tiria, padaro išvadas. Esame tų tyrimų įvairių turėję, bet kaip ištiria ir nieko tokio neranda. Neįsivaizduoju, ką mes ne taip esame padarę“, - teigė rūmų pirmininkas.

A.Stančiko teigimu, dėl paramos nuolat vyko ginčai tarp žirgų augintojus vienijančių asociacijų, kurios pripažįsta, kad niekada nesusitars ir nepriims visus tenkinančių sprendimų ir „dėl to bus nuolatinis karas“.

STT aiškinsis, ar į paramą pretenduojančios asociacijos galėjo būti verčiamos sudaryti konsultavimo sutartis su rūmais. Be sutarčių paramos skyrimas joms būdavo vilkinamas, sudaromos įvairios kliūtys.  

Atlikti paramos veislininkystės sričiai skirstymo antikorupcinį vertinimą paprašė Seimo Antikorupcijos komisija, kurios vadovas Vitalijus Gailius sako, kad į ją kreipėsi kelios nepatenkintos Žemės ūkio rūmais arklių veisimo asociacijos.

„Kas perka (iš Žemės ūkio rūmų - BNS) paslaugas, konsultavimas, tas išmokas gauna anksčiau, o prie kitų kabinėjamasi ir iš esmės biudžeto lėšų paskirstymas tampa pasipelnymo šaltiniu. Veisėjai buvo verčiami sudarinėti fiktyvias sutartis“, - BNS teigė komisijos pirmininkas.

Arklių augintojų asociacijos valdybos direktorius Vilgelmas Grūdė BNS taip pat teigė, kad Žemės ūkio rūmai reikalavo, kad asociacijos sudarytų įvairių paslaugų sutartis.

„Mes nesutikome pasirašyti jų pateikiamas fiktyvias suartis - atsiunčia sutartį, kur teiks jie mums kažkokias paslaugas, konsultacijas. Mes jiems ir rašom, kad jie tam neskyrė pinigų, antras dalykas, neturite specialistų, kurie teiktų tas konsultacijas“, - aiškino V.Grūdė.

Jis informavo, kad nusamdyti teisininkai jau ruošia dokumentus teismui.

„Teiksime ieškininį pareiškimą teismui, kad Žemės ūkio rūmus paduoti į teismą, bet bus kabinama ir Žemės ūkio ministerija, kad sudarė sąlygas rūmams piktnaudžiauti. Jau baigiamas ieškininis pareiškimas“, - teigė V.Grūdė.

V.Grūdė teigė, kad kai kurios asociacijos buvo pradėtos „skriausti“ maždaug prieš penkerius metus.

„Kai tapo ministru Kazimieras Starkevičius, kauniečių draugelių prašomas, nutarė valstybės lėšų skirstymą atiduoti Žemės ūkio rūmams ir jie pradėjo manipuliuoti lėšų skirstymu - mažiems, bet saviems, duoda daug, o dideliems, kuriems daugiau ir priklausytų, duoda labai mažai arba iš viso neduoda. Neproporcingai nuskriaustos yra mūsų, Baltijos hanoverių, trakėnų asociacijos, o kitoms - prancūziškų ristūnų, arabų žirgams mūsų sąskaita duodama daug daugiau. Pavyzdžiui, nepilnų 200 žirgų jungianti asociacija  gauna 89 tūkst. litų, o tokiai asociacijai kaip mūsų, kuri turi virš 2,5 tūkst. žirgų, skiria 76 tūkst. litų“, - teigė V.Grūdė. 

Anot jo, devynioms arklių augintojų asociacijoms, turinčioms teisę užsiimti arklių veislininkyste, pernai buvo skirta 700 tūkst. litų valstybės paramos, kuri buvo dalijama pagal Žemės ūkio rūmų nustatytus individualius kriterijus.

Tuo tarpu A.Stančikas BNS teigė, kad lėšų skirstymo kriterijus yra nustačiusios pačios arklių augintojų asociacijos, kurios dalyvauja rūmų Veislininkystės komitete ir priima sprendimus, kurie patvirtinami rūmų tarybos posėdyje.

Pasak V.Grūdės, 2013 metais Arklių augintojų asociacija gavo 92 tūkst. litų, 2014 metais jai buvo skirta 76 tūkst. litų, bet pinigai nebuvo pervesti, nes, Žemės ūkio rūmai vėliau pranešė asociacijai, kad ji yra skolinga ir dėl to jai numatytos lėšos bus grąžinamos į biudžetą.

„Kaip mes galėjome jiems mokėti nepasirašę jokios sutarties?“ - aiškino asociacijos valdybos direktorius.

Tačiau A.Stančikas sako, kad buvo kitaip - asociacija atsisakė pateikti informaciją apie gautos paramos panaudojimą ir dėl to jai nebuvo pervesti pinigai: „Gal jie čia įžvelgia, kad čia mes juos reketavome“.

V.Grūdės teigimu, nuo 2015 metų parama arklių veislininkystei turėjo būti skirstoma pagal naujas taisykles, kurias yra nustatęs Agrarinės ekonomikos institutas, tačiau Nacionalinei mokėjimų agentūrai 2015 metų finansinei paramai gauti prašymo asociacija dar nėra pateikusi, nes vėl yra nepatenkinti paruoštais paramos skirstymo kriterijais.   

„Mes kovojam, kad kiekvienai asociacijai tam pačiam darbui padaryti būtų skirta vienoda parama, nes pagal instituto taisykles dabar numatytas skirtingas lėšų paskirstymas. Ir mažoms ir retų žirgų asociacijoms vėl tenka didelės sumos“, - teigė V.Grūdė.

Pasak jo, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sutinka, kad valstybės lėšos arklių veisimu užsiimančioms asociacijoms būtų skirstomos pagal jų dydį. V.Grūdės teigimu, tokią poziciją ministrė išdėstė praėjusią savaitę susitikusi su Arklių augintojų asociacijos prezidentu Henriku Martuzevičiumi.

2014 metų liepą Valstybės kontrolė paskelbė, kad Žemės ūkio ministerija neužtikrino skaidraus lėšų veislininkystei skyrimo ir panaudojimo.

Lietuvos ūkininkai per keletą metų perprato naujausias augalininkystės technologijas, o derlius šoktelėjo milijonu tonų. Šis papildomas grūdų kiekis keičia šalies ekonomiką ir patį žemės ūkį, rašo "Verslo žinios".

"Daugelį metų Lietuvos ūkininkai ėmė iki 4 mln. tonų javų, tačiau jau keletą metų iš eilės į aruodus pribyra 1-1,5 mln. tonų grūdų daugiau. Šiemet taip pat laukiame rekordinio derliaus ir aišku, kad tai nebe atsitiktinumas, o tendencija", - pasakoja "Linas Agro Group" prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas ir priduria, kad 1 mln. tonų javų - tai iki 200 mln. eurų, atsižvelgiant į rinkos kainą, papildomų pajamų ūkininkams.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad derlius kyla ne tik dėl palankių klimato sąlygų, bet ir dėl to, kad pradėjo naudoti naujausias technologijas, moderniausią techniką, įgijo daugiau žinių.