Sulaukė 47 pranešimų

Sekmadienio ryte, maždaug 7 val., Klaipėdą užgriuvo stichinė liūtis.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, per vieną valandą iškrito 53 mm lietaus, faktiškai 36 litrai vandens į kvadratinį metrą.

Tai yra daugiau nei pusė viso mėnesio normos.

Labai intensyvus lietus truko apie pusvalandį. Natūralu, kad užtvino dalis Klaipėdos gatvių, jos tapo neišvažiuojamos.

Pranešimus apie apsėmimus ne tik gatvėse, bet kiemuose ar statiniuose gyventojai ir įstaigos siuntė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ dispečeriams, taip pat ugniagesiams gelbėtojams.

Įspūdis: sekmadienio rytą iškart po stichinės liūties šalia upės esanti Danės gatvė labiau panėšėjo į Vilhelmo kanalą nei į automobilių eismui skirtą kelią. Feisbuko grupės „Orai ir klimatas Lietuvoje“ Rolando Sutkaus vaizdo medžiagos stop kadras.

Šie dar nepasibaigus liūčiai skubėjo į vieną Klaipėdos ligoninę, kur turėjo išpumpuoti vandenį iš įstaigos patalpų.

„Klaipėdos vandens“ vadovo Benito Joniko teigimu, iš viso sulaukta 47 pranešimų apie apsėmimus.

Beveik visi pranešimai šį sykį buvo iš šiaurinės miesto dalies ir tik vienas – iš pietinės.

Žaibas smogė į siurblinę

„Klaipėdos vandens“ vadovo teigimu, dėl intensyvaus lietaus gatvėse vanduo nespėjo sutekėti į šulinius gatvėse, o dėl elektros įtampos svyravimų sutriko siurblinių, pašalinančių perteklinį vandenį, darbas.

Problemiškiausiose vietose keičiame tiek šulinius, tiek kolektorius.

„Mums didžiausią iššūkį kėlė elektros įtampos svyravimai siurblinėse, dėl to turėjome labai daug sutrikimų. Iš viso 11-oje siurblinių kilo problemų. Būtent dėl šios priežasties buvo užtvindytas ruožas Herkaus Manto gatvėje po viaduku. Siurblinėje, kuri šioje vietoje išpumpuoja susitelkusį vandenį, buvo žaibo išlydis“, – teigė B. Jonikas.

Sekmadienį 9 val. ryto „Klaipėdos vandens“ darbuotojai pastebėjo, kad ši siurblinė nebedirba.

Elektrikams per dvi valandas pavyko atstatyti nuotekų siurblinės darbą.

„11 val. siurblinė buvo paleista, pradėjo dirbti du siurbliai. Siurblinė paprastai būna apsemta apie 1,7 metro, šiuo atveju buvo virš trijų metrų vandens. Du siurbliai iki 16 val. išpumpavo po viaduku labai didelį kiekį vandens“, – teigė B. Jonikas.

Benitas Jonikas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Anot jo, kol vyko šie darbai, nepaisant užtvindyto kelio po Herkaus Manto gatvės viaduku, kur vandens lygis siekė apie pusantro metro, atsirado keli vairuotojai, pamėginę įveikti šitą kliūtį.

Potvynio vietoje dirbusių „Klaipėdos vandens“ avarinės tarnybos darbuotojų raginimo važiuoti aplinkui jie nepaisė.

Beje, išpumpavę vandenį, darbuotojai dar keturias valandas nuo kelio dangos paviršiaus valė apie 10 cm sluoksnį nusėdusių sąnašų ir purvo.

Danės gatvės bėdos

Per liūtį sekmadienį buvo visiškai užlieta Danės gatvė. Pasak „Klaipėdos vandens“ atstovų, lietaus nuotekų šulinių gylis šioje gatvėje nuo Pilies iki Biržos tilto yra tik apie 1–1,2 m.

Ties Biržos tiltu šuliniai jau gilesni – iki 2,5 m.

„Taip yra todėl, kad šalia yra Dangės upė. O lietaus nuotekų išleidimo kolektoriai yra faktiškai po upe. Todėl esant dideliam lietui, remiantis susisiekiančių indų principu, lietaus vanduo savaime ištekėti negali, visame šitame gatvės ruože siurblinių nėra, todėl ir buvo užlieta Danės gatvė. Siurblinė šiuo atveju labai pagelbėtų“, – paaiškino B. Jonikas.

Klaipėdoje yra aštuonios lietaus nuotekų siurblinės. Akivaizdu, kad jų per mažai.

Nuplovė: per sekmadieninę liūtį Klaipėdos gatvėse ne vienas vairuotojas pametė automobilio valstybinius numerius. Feisbuko paskyros „Reidai II“ nuotr.

Tiesa, rekonstravus Danės skverą, buvo įrengtas naujas kolektorius ir pastatytas atbulinis vožtuvas, kad kylantis upės vanduo neužtvindytų gatvės ir skvero.

Jei tokių kolektorių būtų daugiau, jie padėtų pratekėti lietaus vandeniui greičiau, bet problemos neišspręstų. Šioje vietoje reikėtų lietaus nuotekų siurblinės, priešingu atveju, pakilus upės lygiui, bus susidurta su tokia pačia potvynio problema.

Diegia hidraulinį modelį

Klaipėdos tarybos sprendimu, miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymas bendrovei „Klaipėdos vanduo“ perduotas 2016 m.

„Oficialiai Klaipėdoje driekiasi apie 360 km lietaus nuotekų tinklų. Tačiau yra dar ir bešeimininkių, iš viso jų turėtų būti apie 500 km. Bendrovei „Klaipėdos vanduo“ yra perduota apie 180 km tinklų, jie yra naujesni, tie, kurių geodezinius duomenis mes turėjome. Tačiau problemiškiausių vietų mes nežinome“, – tvirtino B. Jonikas.

„Klaipėdos vandens“ vadovo teigimu, gatvių ir kitų vietų užliejimo problemą išspręstų mieste pritaikytas hidraulinis modeliavimas – faktiškai mokslinis darbas, kurio tikslas – paskaičiuoti lietaus nuotekų vamzdžių diametrus, šulinių gylius, amplitudes, tada reikėtų suvesti duomenis į tam tikrą programą, kuri parodytų, kur pratekėjimas yra didesnis, kur mažesnis ir ką reikia tvarkyti.

Tuomet būtų matoma, kur labiausiai tvinsta, kur reikia siurblinės pagalbos, šalinant lietaus vandenį.

Hidraulinio modeliavimo pritaikymą mieste sunkina tai, kad „Klaipėdos vanduo“ valdo tik apie pusę visų lietaus nuotekų tinklų, apie kuriuos turi tik dalį informacijos.

Likusi tinklų dalis tarsi niekam nepriklauso, apie juos nėra tikslios informacijos.

„Mes daugmaž žinome fiziškai, kur tai yra, tie tinklai yra seni, avarinės būklės, apie juos informacijos net savivaldybė neturi“, – aiškino B. Jonikas.

75 proc. lietaus nuotekų tinklų Klaipėdoje įrengti prieš daugiau nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė.

„Hidraulinis modeliavimas gali parodyti, ar lietaus nuotekų pralaidumas pakankamas ir kur jį reikėtų didinti, nes dėl mažo vamzdynų pralaidumo ir vyksta potvyniai. Tiesiog stichinis kiekis lietaus vandens nesuspėja išbėgti tinklais per trumpą laiką“, – paaiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ gamybos direktorius Vaidotas Girdvainis.

Įmonės atstovai teigia, jog yra parengę dalies tinklų, vadinamojo 8-ojo baseino, pietinės miesto dalies nuo Kauno gatvės, hidraulinį modelį.

„Šioje teritorijoje mes jau priėmėme sprendimus, pradėjome darbus. Problemiškiausiose vietose keičiame tiek šulinius, tiek kolektorius“, – teigė B. Jonikas.

Trys svarbiausi darbai

Kad pradėtų taikyti hidraulinį modelį kitose miesto vietose, pirmiausia būtina tuos lietaus nuotekų tinklus perimti „Klaipėdos vandeniui“, juos visus inventorizuoti.

„Hidraulinis modelis būtinas visam miestui. Tam mes turime pasiruošti. Reikia kiekvieną šulinį išmatuoti, kad galėtume informaciją susivesti į savo duomenų bazę. Dabar viskas priklauso nuo to, kokiu greičiu savivaldybė gali surinkti mums reikalingus duomenis, atlikti geodezinius matavimus, taip pat bešeimininkius tinklus įregistruoti, kad mes galėtume pradėti skaičiavimus ir imti tvarkytis“, – kalbėjo B. Jonikas.

Kol šie darbai neatlikti, siekiant sumažinti gatvių patvankos riziką, svarbiausia yra jų valymas.

Lietaus vandens ištekėjimą apsunkina medžių lapai ar kitos sąnašos, neretai užkemšančios šulinių groteles.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad rugpjūčio pradžioje, kai prasideda dalinis medžių lapų kritimas, miesto gatvės, taip pat ir lietaus nuotekų šulinių grotelės, valomos kartą per savaitę, o centrinėje dalyje ir senamiestyje – kasdien.

Liūtys dažniausiai yra lydimos didelio vėjo, kuris drasko lapus, šie ir užkemša šulinių groteles.

Yra kita problema – tie šuliniai neretai užstatyti automobiliais ir miesto tvarkytojai jų tiesiog negali išvalyti.

Vis dėlto šiuo metu tai – ne didžiausia problema.

„Iš tikrųjų sekmadienį grotelės buvo užsikimšusios tik dviejose miesto vietose, kur reikėjo fiziškai išvalyti – Liepų gatvėje ir Sausio 15-osios bei Rumpiškės gatvių sankryžoje. Visur kitur vanduo fiziškai negalėjo taip greitai susigerti, nes kritulių kiekis buvo tiesiog rekordinis“, – patikino B. Jonikas.

„Suprantu, jog pagrindiniai dalykai, ką skubiausiai reikia spręsti, – siurblinių įrengimas, visų lietaus nuotekų tinklų inventorizacija ir hidraulinių modelių parengimas“, – po pokalbio su įvairių institucijų atstovais dėl per liūtis tvinstančio miesto reziumavo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteo.lt, prognozuotas trumpas lietus, nepastovus vėjas, nuo 5 iki 10 m/s, perkūnija, nuo 11 iki 16 laipsnių šilumos.

Tačiau Kauno gyventojai dalijosi vaizdo įrašais ir nuotraukomis, kuriuose matosi vos pravažiuojamos Kauno gatvės.

Teigiama, kad blogiausia padėtis Pramonės prospekte, S. Žukausko gatvėje.

Dėl gausaus lietaus gatvėse strigo eismas, skęndo transporto priemonės. Žmonių užfiksuotuose nuotraukose matoma, kad kai kurie automobiliai nebevažiuoja, teko kviesti techninę pagalbą.

Į lietraus pinkles pateko ir Partizanų gatvė. Tuo tarpu kitose miesto vietose gyventojus stebino kruša.

Feisbuko nuotr.

18. 30 val. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų valdymo skyriaus budintysis informavo, jog dėl liūties patvindytose gatvėse į keblias situacijas patekę vairuotojai pagalbos į ugniagesius nesikreipė.

Tuo tarpu „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos atstovas pranešė, kad registruojama kaip reta daug avarinių situacijų ir gedimai pagal galimybes kuo operatyviau šalinami.

Kauno gyventojai taip pat dalijosi apsemtų kiemų nuotraukomis.

Feisbuko nuotr.

Birželio 29-ąją internautai dalijasi vaizdais ir įrašais iš skirtingų sostinės gatvių. Kaip skelbiama įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, lietaus vanduo semia L. Asanavičiūtės gatvę, esančią Karoliniškėse, taip pat Šeškinės mikrorajono gatves, Laisvės prospektą, Geležinio Vilko ir daugelį kitų gatvių.

Nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kad kai kuriose Vilniaus gatvėse iš gatvių nuo lietaus vandens pertekliaus trykšta fontanai. Dėl to driekiasi milžiniškos spūstys, vairuotojai lūkuriuoja, kol situacija pagerės, nes gatvės – nepravažiuojamos. Tie, kurie ryžtasi važiuoti per dideles lietaus vandens sankaupas, transporto priemonėmis per važiuojamąja dalį kone plaukia ir perspėja apie iškeltus šulinių dangčius, kurių nesimato po vandeniu.

Portalo žurnalistams susisiekus su ugniagesių budinčiu darbuotoju ir papasakojus apie problemą, jis sakė, kad ugniagesiai pranešimų, kur reikėtų jų pagalbos antradienį dar negavo. Dažniausiai vykstama šalinti nuvirtusių medžių, tačiau to pavyko išvengti.

Darbuotojas užsiminė, kad už problemines vietas, kurias tvindo lietaus vanduo, atsakingi „Vilniaus vandenys“.

Savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos vadovas Egidijus Steponavičius LRT sakė, kad nuo 6 val. pradėjus intensyviai lyti, sudėtingiausia situacija kai kuriose Geležinio Vilko gatvės atkarpose.

„Vairuotojai puikiai žino Geležinio Vilko-Žalgirio gatvių sankryžą ir Geležinio Vilko-Ukmergės gatvių sankryžą. Tos vietos dabar yra labiausiai užtvindytos ir vairuotojus labai skatintumėme rinktis kitus maršrutus, kol mūsų budintys ekipažai išlaisvins“, – sakė jis.

Pasak „Grindos“ atstovo, šios vietos yra pravažiuojamos, bet rekomenduojama jų vengti. Jis taip pat patvirtino, kad Vilniuje formuojasi didesnės nei įprastai rytinės spūstys.

Autobusų ir troleibusų maršrutų sostinėje lietus nesutrikdė.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną daug kur vyraus trumpas lietus, perkūnija, kai kur galima kruša. Vėjas bus nepastovios krypties, 6–11 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai sieks iki 15–20 m/s. Aukščiausia oro temperatūra sieks nuo 27 iki 32, pajūryje – nuo 24 iki 26 laipsnių šilumos.

Renčia sodo namelius

"Nauja mada, o mums – naujas iššūkis tai suvaldyti. Visoje šalyje siaučiantis nekilnojamojo turto bumas atsirito iki sodų bendrijų. Labai daug perkama sklypų, o juose statomi neva gyvenamieji namai. Visi jie – iki 80 kv. m. Tokie statiniai atitinka sodo namelio sąvoką. Pagal įstatymą, žmogus keturis mėnesius gali jame nakvoti ir sodininkauti. O iš tiesų juk nuolat gyvenama", – tvirtino sodų bendrijos "Dituva" pirmininkas Tadas Vaitkus.

Iš tiesų nekilnojamojo turto skelbimų portaluose šiuo metu apstu skelbimų apie parduodamus nedidelės kvadratūros namus sodų bendrijose.

Tokį namą siūloma įsigyti nuo 50 iki 90 tūkst. eurų.

Jei pastatas įrengtas, sutvarkyta aplinka, sumontuoti baldai, kainos gali šoktelėti iki beprotiškų aukštumų. Sodų bendrijoje prie Gargždų už įrengtą gyvenamąjį namą prašoma net 279 tūkst. eurų.

Blaškosi po kelis sklypus

Dituvoje T.Vaitkus net keliuose sklypuose mato tuos pačius dirbančius veidus.

"Nuperka pigiai ir vienu metu keliuose sklypuose pradeda statyti namelius. Dažniausiai – karkasinius. Kartais tokių statybininkų gebėjimai kelia nuostabą. Panašu, kad jie patirties semiasi tik iš "YouTube" kanalo internete. Statybos mūsų sodų bendrijoje klesti. Viena vertus, tai nėra blogai, jei statytojas yra atsakingas, derina savo veiksmus su bendrija. Deja, atsiranda veikėjų, kuriems atrodo, kad negalioja jokios taisyklės. Tokiems statytojams galioja tik viena taisyklė – pastačiau, pardaviau, dingau", – šiurpo T.Vaitkus.

Nutraukė kabelį

Kartais tokių statybininkų gebėjimai kelia nuostabą. Panašu, kad jie patirties semiasi tik iš „YouTube“ kanalo internete.

Vieni tokių statytojų, rausdami sklypus, nutraukė šviesolaidinio interneto kabelį.

"Jei žmonės kažkur kasis, tegul bent jau į bendrijos administraciją kreipiasi, mes jau daugmaž žinome, kas kur paklota, kokios komunikacijos driekiasi. Jei nežinome, atsiunčiame žmones su detektoriais. Bet šiuo metu viskas daroma lyg laukinių laikais", – pasakojo T.Vaitkus.

Kita didelė bėda nutiko dėl nutraukto drenažo.

"Per patį atlydį, kai polaidžio vanduo sėmė daugybę Vakarų Lietuvos vietovių, tvino upės, o vanduo jau grasino sodyboms, statybininkai Dituvos soduose nutraukė drenažą. Baisiausia tai, kad jie atkasė, sulaužė ir vėl užkasė, kad niekas nepamatytų", – šiurpo T.Vaitkus.

Sodų bendrija turėjo atsigabenti specialią techniką ir vėl atkasti tą pačią pažeisto drenažo vietą.

"Neįmanoma buvo išpumpuoti, vanduo tiesiog kliokė. Ten jau viską iš naujo reikia kloti. O gatvės atkastos nelaikysi, žmonės juk turi važinėti. Rezultatas – nutraukti kabeliai, iškastas ir sugadintas drenažas, apsemti visos gatvės namų rūsiai, jau semiami sklypai. Bendrijos vyrai dvi dienas, atsitraukę nuo svarbių darbų, maudėsi šaltame vandenyje, bandydami ištaisyti pridirbtas nesąmones. Nustatinėjame žalą ir ruošiamės ją išieškoti iš kaltininkų", – tikino T.Vaitkus.

Tadas Vaitkus: tokiems statytojams galioja tik viena taisyklė – pastačiau, pardaviau, dingau.

Darbų brokas pritrenkia

Vieną šios bendrijos gyventoją, neseniai įsigijusią namelį, pribloškė tokių statybininkų darbas.

"Moteris pasakojo, kaip įsikėlusi mėgino įsijungti elektros prietaisą. Įjungė kištuką į rozetę, o ji neveikia. Paaiškėjo, kad rozetės laidas tik 30 cm įkištas į sieną, ir viskas, jokia elektra neįjungta. Visos rozetės visame name taip įrengtos", – pečiais gūžčiojo T.Vaitkus.

Pasirodo, tokius nemalonius siurprizus pirkėjams prakišinėja ta pati statybininkų grupelė.

"Namus stato mikliai. Jie stato kelis namus, tipinio projekto, po 76,8 kv. m ploto. Ir mikliai parduoda", – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Patys kontroliuoti negali

Eismas intensyvėja, drenažai neprijungti, keliai tyžta. Ir nieko negali padaryti, nes nėra jokios kontrolės.

Vienoje siauroje Dituvos gatvelėje per dvejus metus iškilo trys nauji gyvenamieji namai.

"Eismas intensyvėja, drenažai neprijungti, keliai tyžta. Ir nieko negali padaryti, nes nėra jokios kontrolės. Iki 80 kv. m ploto namai statomi be statybos leidimų. Net pati bendrija neturi svertų imtis kontrolės", – tikino pašnekovas.

Bendrijos "Dituva" pirmininkas T.Vaitkus ėmė ieškoti patarimų sodininkų bendrijų asociacijoje.

"Tariamės su advokatais. Vis dėlto vertėtų įvesti kontrolės mechanizmus. Kreipiamės į Statybos inspekciją. Gal net vertėtų koreguoti įstatymą. Norint statyti gyvenamąjį namą, bendrijos sutikimo reikia, bet sodo nameliui tokio sutikimo neprivalu gauti. Pati sodo namelio sąvoka iškreipta. Oficialiai tai iki 80 kv. m ploto namas, iki 8,5 m aukščio. Projekto net nereikia. Bet kas gali pasibraižyti languoto sąsiuvinio lape sau projektą ir pasistatyti trijų aukštų namą", – stebėjosi T.Vaitkus.

Siutina sugadintos gatvės

Statybininkai, mikliai pakėlę "dėžučių" sienas ir jas pardavę pirkėjams, dingsta kaip į vandenį.

"Vienas toks statytojas taip išmalė gatvę, kad ji liko visiškai neišvažiuojama. Aš jam skambinu, klausiu: gal verta atitaisyti į buvusią padėtį? O jis tik nusispjovė, esą ne jo čia darbas. Jau imu gailėtis, kad prekybos centrai kuriasi, infrastruktūra gerėja. Darėme juk žmonėms, o jų daugėjant situacija jau tampa nebevaldoma. Rankos nusvyra", – atviravo T.Vaitkus.

Į tokių statytojų pinkles patenka ir pirkėjai.

Vienas toks statytojas taip išmalė gatvę, kad ji liko visiškai neišvažiuojama. Aš jam skambinu, klausiu: gal verta atitaisyti į buvusią padėtį? O jis tik nusispjovė, esą ne jo čia darbas.

"Nedidelė dalis pirkėjų užeina ir viską išsiklausinėja. Klausia, kaip keliai, kokios perspektyvos, kokia kaimynystė? Žmonės žino, kokius lūkesčius gali puoselėti. Tačiau yra kita visuomenės dalis. Dažniausiai tai šiek tiek užsienyje užsidirbęs jaunimas, kuris nusiperka tokį sodo namelį. Įsikelia su vaikais ir jau po dviejų savaičių ima reikalauti asfaltuotų gatvių, šaligatvių, apšvietimo", – pastebėjo T.Vaitkus.

Pirmininkas tikino kantriai tokiems naujakuriams aiškinantis, kas yra sodų bendrija.

"Tokių nuolat gyvenančiųjų yra tik 15 proc. O 85 proc. sklypų yra skirti ūkininkavimui, sodininkystei. Labai greitai gyvenamoji statyba neįsivyraus. Šiuo metu vis dar madinga gyventi mieste, o kaip užmiesčio sodybą turėti sodą. Žmonės atvažiuoja vasarai, kepa šašlykus, ilsisi", – kalbėjo T.Vaitkus.

Nuostoliai: sodininkų bendrijų pirmininkai jau vienijasi, sukdami galvas, kaip pažaboti statybų bumą soduose, tariamasi su advokatais, kaip suvaldyti kreivarankius statybininkus. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Sodininkai – prieš naujakurius

Dituva kol kas dar nevirsta priemiesčio tipo gyvenviete, tačiau naujakurių reikalavimai išties auga.

"Šiemet sniego valymui reikės išleisti 20 tūkst. eurų. Tie, kurie negyvena, o sode būna tik vasarą, manęs klausia, kam aš švaistau pinigus? 85 proc. sklypų žiemą yra tušti. Žmonės sako, mūsų juk ten nėra", – pasakojo T.Vaitkus.

Norintieji vakarais vaikštinėti šviesiais keliais taip pat nepaskaičiuoja, kad vieno apšvietimo stulpo įrengimas kainuoja apie 700–800 eurų.

Negalime apkerpėti. Vis tiek keliai turi būti tvarkomi, mes neketiname nuleisti rankų.

"Norint pastatyti 50 apšvietimo stulpų suma juk susidaro įspūdinga. O dar elektrą reikia prijungti. O kas už ją mokės? Sodininkai paskui priekaištauja, kam aš moku už elektrą, juk 85 proc. žmonių jos žiemą nereikia. O ir patiems sodininkams nieko nereikia. Sodininkai nori vieno – mažinti bendrijos nario mokestį", – tikino T.Vaitkus.

Tačiau bendrijos pirmininkas tikina, kad tai nereiškia, jog bendrijos infrastruktūra neturi būti gerinama.

"Negalime apkerpėti. Vis tiek keliai turi būti tvarkomi, mes neketiname nuleisti rankų. Tai, kas šiuo metu vyksta soduose, yra pandemijos pasekmė. Daug kas dirba iš namų, taip pat nori gyventi name, ne bute. Gal tas nekilnojamojo turto burbulas sprogs, gal nuslūgs viskas? Bet kol kas pirkimo–pardavimo sandorių įforminama dešimtimis. Išpirkti visi tušti sklypai", – pasakojo T.Vaitkus.

Pasekmės: tokius vaizdus sodų bendrijoje "Dituva" gyventojai išvydo po to, kai gudruoliai statybininkai, sulaužę lietaus drenažą, tyliai jį užkasė ir paliko. Gatvė netrukus paplūdo, vanduo užsėmė rūsius. "Klaipėdos" skaitytojo nuotr.

Nori įstatymo pataisų

Tam, kad atsirastų kontrolė, sodininkų bendrijos administracija norėtų pataisų Sodininkų bendrijų įstatyme.

Teisininkai pritaria, kad idealiausia būtų, jog bet kokios statybos, kurios planuojamos soduose, būtų derinamos su bendrija. Būtų harmonija.

"Pirmiausia reikia susitvarkyti su chuliganais. Norėdami parduoti nuosavybę, statytojai vis tiek turi ateiti į bendriją pažymos. O čia prasideda gudravimai. Jei pilietis jaučia, kad pridirbo ką nors negero, jis vengia akistatos ir tyliai nori parduoti sklypą. Kitaip bendrija gali pareikalauti atlyginti bendrijos nuosavybei padarytą žalą. Kartais tokie veikėjai patykoja, kai tik iš bendrijos vadovybės nieko nėra administracijos patalpose, atskuodžia skubios pažymos. Prašo mergaičių, kad tik išrašytų, esą už valandos numatytas vizitas pas notarą. Juk nesistumdysiu su tokiu", – pasakojo T.Vaitkus.

Bendrijos vadovai neturi priekaištų tiems, kurie statė tinkamai, neardė kelių ir kaimynams nepadarė žalos. Pažymas jiems išduoda be klausimų.

"Jei mums patikėta prievolė prižiūrėti 700 ha ploto teritoriją, turime ją ir kontroliuoti. Teisininkai pritaria, kad idealiausia būtų, jog bet kokios statybos, kurios planuojamos soduose, būtų derinamos su bendrija. Būtų harmonija", – patikino T.Vaitkus.

Vietos savivaldybės duomenimis, iš viso apsemta 70 sodybų, kuriose gyvena 93 gyventojai.

Kaip BNS sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, taip pat apsemti bei nepravažiuojami kai kurie keliai, o sudėtingiausia situacija – Žalgirių kaime, važiuojant iš Šilutės į Rusnę.

„Vienoje Šilutės seniūnijoje yra virš 40, o dar patikslinsime, kiek kitose, bet yra tiek Saugose, tiek Kintuose, tiek Juknaičių, tiek Usėnų seniūnijose apsemta. Bus tikrai didesnis skaičius“, – pirmadienį sakė V. Pozingis.

„Klausimas tas, kad iš sodybos negali išvažiuoti. Žalgirių kaime turime, kur nebeišeina žmonėms išvažiuoti, kalbamės su gyventojais, kaip pristatysime geriamą vandenį, apsišnekėjome su mūsų įmonės vadovu, tikriausiai, nuo 11 val. nustatysime grafiką ir vietą“, – pridūrė jis.

Anot V. Pozingio, vietomis apsemtas ir kelias už Šilutės-Rusnės estakados, kai kur vandens gylis siekia ir 50 centimetrų, tačiau kol kas šis kelias dar pravažiuojamas.

Direktorius sako, kad pirmadienį taip pat tariamasi, ar skelbti ekstremalią situaciją, tačiau to įstatymai kol kas neleidžia padaryti. Savivaldybės administracija stebi situaciją ir dar tikisi, kad vanduo nusės.

„Dar konsultuosimės tiek su Klaipėda, tiek su Vilniumi, kokia yra galimybė, bet ar paskelbsi, ar nepaskelbsi ekstremalią padėtį, pirmiausia reikalinga pagalba tiems gyventojams, kurių sodybos yra apsemtos. Mes su tais gyventojais palaikome ryšį“, – kalbėjo jis.

Ledus pralaužus, vanduo išteka į Kuršių marias ir greičiau atslūgsta. Bet ledlaužio neturime.

Pasak V. Pozingio, gyventojams pagalbą pasiruošę teikti ir ugniagesiai, jie jau atvežė į vieną sodybą generatorių, kadangi teko atjungti elektros tiekimą.

Pora gyventojų jau evakuoti, jie turi kur gyventi. Jei prireiks evakuoti daugiau gyventojų, savivaldybė numačiusi patalpas laikinam jų apgyvendinimui.

Kai kuriems gyventojams išdalintos ir žvejų naudojamos guminės kelnės, vadinamosios bridkelnės, leidžiančios vaikščioti po apsemtas teritorijas. Jei prireiks, jiems bus sudaryta galimybė nusipirkti maisto.

Savivaldybės administracijos vadovas sako, kad potvyniai greičiausiai susidarė svyruojant temperatūrai, kai susikaupęs vanduo sušalo ir nespėjo ištekėti per pralaidas, o neigiamą temperatūrą vėl pakeitė atlydys.

Savo ruožtu Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis informavo, kad pirmadienio rytą aptarti situaciją susirinko apsemtų teritorijų seniūnai, o didžiausia problema yra susikaupęs ledas Atmatos upėje.

Jis neatmetė, kad jei situacija negerės, gali būti prašoma ir kariuomenės pagalbos sprogdinant ledus.

„Ledus pralaužus, vanduo išteka į Kuršių marias ir greičiau atslūgsta. Bet ledlaužio neturime. Jei pasitvirtins prognozės, kad vanduo mažės, tuomet nieko. Jei nemažės, tuomet gal kalbėsimės su krašto apsauga, esame kažkada ir sprogdinę ledus. Bet dabar dar tokio reikalo nėra, nes stabilizavosi vandens kilimas“, – teigė meras.

Ugniagesiai informavo apie kelis iškvietimus siekiant padėti apsemtų sodybų gyventojams, jie plukdė ir ESO darbuotojus tvarkyti elektros gedimų, kai kuriems žmonėms prireikė pagalbos ir persikeliant per apsemtas kelių atkarpas – jie perplukdyti valtimi.

Potvynio valdymo priemones pirmadienį su ugniagesių ir Šilutės rajono savivaldybės vadovais aptarė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, informavo Vidaus reikalų ministerija. Anot ministrės visos tarnybos yra pasiruošusios operatyviai reaguoti į kylančius iššūkius potvynio zonoje.

„Mūsų prioritetas – žmonių saugumas. Situaciją atidžiai stebime. Kilus pavojui, ugniagesiai gelbėtojai bet kuriuo metu pasiruošę padėti potvynio apsemtiems pamario gyventojams“, – teigia A. Bilotaitė.

Kilus pavojui, ugniagesiai gelbėtojai bet kuriuo metu pasiruošę padėti potvynio apsemtiems pamario gyventojams.

Susitikime aptartos pagalbos priemonės nuo potvynio kenčiantiems pamario gyventojams, Šilutės savivaldybės ir PADG pasirengimas reaguoti ir suteikti pagalbą, jei situaciją blogėtų. Įvardintos reikiamos techninės priemonės, taip pat iškeltas klausimas dėl būtinybės keisti kriterijus ekstremalios situacijos paskelbimui.

Pasak ministerijos, taip pat aptarti klausimai dėl kompensavimo, likviduojant potvynio padarinius – dažniausiai tokių stichijų metu nukenčia namai ir keliai.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, eismas dėl potvynio draudžiamas šiuose keliuose: Kelyje Šilutė-Šyša nuo 1,4 iki 9,9 kilometro – čia vandens gylis siekia 70 centimetrų, Rusnė–Galzdonai–Plaškiai, nuo  0,8 iki 6 kilometro (vandens gylis – 60 cm), Plaškiai-Lazdėnai – nuo 0 iki 6,208 kilometro (vandens gylis 30 centimetrų),  Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė - nuo 3,5 iki 6,8 kilometro (vandens gylis 50 centimetrų).

Taip pat draudžiama vykti kelio Rusnė–Galzdonai–Plaškiai atkarpa nuo 12,8 iki 15 kilometro, kelyje Užliekniai–Paleičiai, nuo 3,3 iki 3,8 kilometro – čia vandens gylis siekia 50 centimetrų, kelio Žemaitkiemis–Vabalai ruožu nuo 4,2 iki 7,2 kilometro (vandens gylis – 30 centimetrų), keliais Sausgalviai–Žalgiriai, nuo 0,5 iki 5,8 kilometro (vandens gylis 80 centimetrų), Juknaičiai–Sausgalviai–Tatamiškiai  nuo 7,2 iki 8,5 kilometro (vandens gylis 60 centimetrų) ir 5,35-5,85 kilometre.

Dėl potvynio uždaryta ir kelio Rukai–Šilgaliai–Nausėdai atkarpa nuo 1,85 iki 3,9 kilometro (vandens gylis – 70 centimetrų) ir kai kuriose kitose vietose.

Potvyniai, ypač per pavasario atlydį, Šilutės rajone, Nemuno deltos teritorijoje yra įprasti, vis dažniau vanduo čia pakyla ir žiemos metu.

Dešimtmečius trukusios Rusnės gyventojų susisiekimo problemos per potvynius išspręstos prieš kelis metus čia pastačius estakadą.

„Šiais metais pirma tokia rimtesnė audra. Prieš daugelį metų aišku yra buvę baisesnių, kai važiuodavom šalinti po 20 medžių. Bet kuo daugiau išvarto, tuo mažiau krenta“, – juokavo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Juozas Vintilas.

Klaipėdos mieste vairuotojams kelias buvo užtvertas trijose vietose – prie Taikos prospekto 137 numeriu pažymėto namo, Kopų gatvės 69 namo ir Minijos gatvėje.

Didesnės žalos išvengta. Tačiau pravažiuoti trukdė ne tik nuvirtę medžiai. Socialiniuose tinkluose žmonės dalinosi nuotraukomis iš patvinusių gatvių ir kiemų. Automobiliai geso vandenyje po viaduku Herkaus Manto gatvėje. Potvynį primenančiais kiemų vaizdais dalinosi ir Taikos prospekto gyventojai. Daugelyje kitų miesto vietų į naktinę liūtį patekę miestiečiai taip pat turėjo bristi per upėmis virtusias gatves ir šaligatvius.

Vairuotojams nepavydėtinais vaizdais iš minėtos vietos pasidalyta socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Reidas Vilniuje“. Tačiau vaizdo įraše matyti, kad, vis dėlto, atsiranda drąsuolių, tikinčių, kad jų automobiliai gali įveikti tokį gylį vandens, ir bandančių važiuoti. Tačiau, aišku viena, – vėliau be pagalbos neapsieinama.

„Padarė dvi žiedines sankryžas, o po viaduku – duobė, iš kurios niekur niekas nenubėga, ko čia tikėtis“, – stebėjosi po įrašu komentavęs Česlavas. „O kodėl žmonės bando važiuoti? Bala akina?“ – stebėjosi Justina.  „Gal galvoja, kad išdžius“, – šmaikštavo Anastasija.

„Geri projektuotojai pas mus, Vilniuje“, – kritikos strėles laidė Erikas. O Stanislavas jam antrino: „Na, taip, Štai, yla iš maišo ir išlindo – drenažai tai neįrengti – tik muliažas“.

Portalo žurnalistams susisiekus su bendrovės „Kelių priežiūra“ atstovais, atsakingais už minėtą 171 kelio atkarpą Avižieniai-Vilnius, esančią Vilniaus rajone, po viaduku, jie neslėpė – ši kebli situacija yra žinoma.

„Priežastis, kodėl liūties vanduo ten kaupiasi, paaiškės tada, kai kolegos išsiurbs ir pašalins vandenį nuo kelio. Siurbimo darbai pradėti vakar ir tęsiami dar šiandien, tik gal ne taip greitai kaip norėtumėme, bet pasitelkiame visus pajėgumus – tiek siurblius, tiek mašinas, kurios siurbia“, – sakė „Kelių priežiūros“ atstovė Giedrė Čekavičienė.

Pasak pašnekovės, kai kuriose vietose čia vandens gylis siekia 1,20 cm. „Prašome vairuotojų kantrybės ir, jeigu įmanoma, išvengti šio kelio ruožo“, – akcentavo G. Čekavičienė.

Rekordinis lietus

Kaip skelbia BNS, Vilniuje antradienį iškritęs stichinis lietaus kiekis buvo rekordinis, pranešė Hidrometeorologijos tarnyba.

Iki katastrofinio meteorologinio reiškinio pritrūko vos 0,3 mm.

Per liūtį Vilniuje registruota 79,7 mm kritulių per dvylika valandų. Iki katastrofinio meteorologinio reiškinio pritrūko vos 0,3 mm.

Šis stichinio lietaus atvejis Vilniuje yra rekordinis: ankstesnis kritulių kiekio per dvylika valandų rekordas sostinėje buvo 75 mm, registruotas 1988 metų rugpjūčio 23 dieną.

Vilniuje lyti pradėjo dar liepos 5-osios vakarą, o didžiausiais – 24,1 mm – kritulių kiekis iškrito liepos 6-ąją tarp devintos ir dešimtos valandos. Didžiausias kritulių intensyvumas registruotas naktį, per dešimt minučių tarp 4.50 val. ir 5 val. iškrito 10,6 mm.

Pasak meteorologų, tai kone visa mėnesio norma, sostinėje siekianti 92 mm.

Dalyje Lietuvos registruoti pavojingo lietaus atvejai, siekiantys 15−50 mm per mažiau nei dvylika valandų. Iš šių registruotų atvejų didžiausias – 48,2 mm – kritulių kiekis iškrito Alytuje. Labai intensyviai Alytuje lijo tarp 11.30 ir 12 val., kai per pusę valandos būta 33,6 mm kritulių.

Trumpa, bet labai intensyvi liūtis registruota ir Pakruojyje, čia per pusę valandos tarp 10.10 val. ir 10.40 val. iškrito 24 mm kritulių.

Pavojingi lietūs registruoti ir dalyje kitų meteorologijos stočių. Vis dėlto didesnėje Lietuvos dalyje kritulių nebuvo visai ar buvo mažai ir nei stichinio, nei pavojingo meteorologinio reiškinio kriterijus pasiektas nebuvo.

Antradienį pirmoje dienos pusėje Vilniuje iškrito stichinis lietaus kiekis, todėl keliose vietose buvo kilę sunkumų transportui, BNS informavo savivaldybės įmonės „Grinda“ atstovas. Užsikišo kanalizacijos grotelės, vanduo negalėjo subėgti greitai, o tai paskatino milžiniškų balų susidarymą – jose skendo transporto priemonės.

Teigiama, kad dėl liūties padarinių kreipėsi daugiau nei 300 žmonių, todėl šalinami išvirtę medžiai, tvarkomos nuošliaužos. Liūtis vietomis išjudino ir kelio bei šaligatvio dangas. Gaunama daug pranešimų ir apie užlietus kiemus, rūsius.

Apie 15 val. kauniečiai pradėjo siųsti pranešimus, kad krituliai neaplenkė ir Kauno, tačiau situacija tikrai ne tokia tragiška, kaip kaimyniniame mieste.

„Matėme vaizdus iš Vilniaus, todėl pradėjome nerimauti, kad ir pas mus gali nutikti kažkas panašaus. Kol kas keliaudami namo pro Tunelio gatvę matėme tik dideles balas“, – portalui pasakojo vyras.

Nemenkas lietus skalavo ir Gričiupio, ir Šilainių rajonų gyventojus.

Kaip internete informavo Vilniaus gatves prižiūrinti įmonė „Grinda“, šiuo metu apsemtos gatvės yra ne vienoje miesto vietoje, todėl vertėtų pasirinkti arba kitą maršrutą, arba saugų greitį.

Apie apsunkintas eismo sąlygas vilniečių prašoma pranešti tel. 1355.

„Šiuo metu eismo sutrikimai vis dar fiksuojami šiuose taškuose:

16:28 - Paco/Pavasario g. remontuojamo šaligatvio vietoje į gatvę paplautas smėlis. Pranešta darbų rangovui.

16:24 - Pavilnionių g. į Vakarinį aplinkkelį iš statybvietės liejasi gruntas. Valymo darbus atlieka statybos rangovai.

16:11 - apsunkintas pravažiavimas ties Naujosios Riovonių g. 11 ir 13 namais. 16:26: vandens kiekis nedidelis, eismas vyksta.

16:04 - Tūkstantmečio g. ties Tunelio g. (link Geležinio Vilko g.) ant važiuojamosios gatvės dalies prinešta smėlio ir akmenų. Būkite atidūs, rinkitės saugų greitį. Pradedami valymo darbai.

15:50 - dėl sustojusios sunkvežimio apsunkintas pravažiavimas po Savanorių žiedu.

15:47 - Žirnių gatvė užnešta skysto smėlio ir purvo sluoksniu.

15:44 - po Savanorių žiedu avarija. Rinkitės apvažiavimą per žiedą.

15:34 - Geležinio Vilko g. 33 į (nuo Vingio parko - centro link) didelės smėlio sąnašos. Būkite atidūs!

15:31 - Naugarduko g. 55 apsemtas įvažiavimas, pirma juosta ir šaligatvis

15:27 - Naugarduko g. po Tūkstmantmečio tiltu - apsemta viena juosta, tačiau eismas vyksta.

15:25 - Savanorių pr. ties "Plasta" (Savanorių pr. 180) centro kryptimi - apsemta viena juosta, tačiau transportas juda. 15:40 - trapai išvalyti, vanduo slūgsta.

15:22 - Verkių-Lakūnų g. sankryža apsemta, tačiau eismas vyksta.

15:05 - budintys ekipažai vyksta į paskirties vietas, – socialinio tinklo paskyroje vilniečius informuoja „Grinda“.

Sostines gatves prižiūrinti įmonė „Grinda“ tvirtina, jog šiuo metu Vilniuje vykdomi didžiuliai paviršinių nuotekų rekonstrukcijos darbai, tačiau kol darbai nebaigti, tikėtina, kad kai kurios gatvės gali būti užtvindytos.

Ekipažai budės:

- ties T. Narbuto g. žemuma. Tikėtina, kad daugiausia lietaus gaus Pilaitė, Lazdynai, Karoliniškės, tad lietaus srautai garmės į liūdnai pagarsėjusią dirbtinai suformuotą žemumą T. Narbuto g.

- prie Konstitucijos pr. žiedinės sankryžos ir ties Geležinio Vilko-Žalgirio g. sankryža. Čia susikerta vandens srautai iš kelių didžiausių Vilniaus miesto lietaus nuotekų surinkimo baseinų (Šeškinė, Fabijoniškės, Baltupiai, Šnipiškės).

- Geležinio Vilko g. ties Tūkstantmečio viaduku. Čia patenka srautai ir nuo Tūkstantmečio g. (Pietinio aplinkkelio), ir nuo didelės dalies Vilkpėdės. Lietaus nuotekų sistemų pajėgumai čia labai riboti.

- Verkių-Lakūnų g. sankryžoje (ties Medžio centru). Lietaus nuotekų surinkimo pajėgumai čia taip pat labai riboti.

„Šiose vietose stebėsime situaciją ir būsime pasirengę nukreipti eismą kitais maršrutais“, – rašoma „Grindos“ pranešime feisbuko paskyroje.

Vairuotojams rekomenduojama:

- Jei turite galimybę, rinkitės maršrutą tomis gatvėmis, kurios yra rečiau užtvindomos.

- Nevažiuokite per apsemtas vietas.

- Klausykite eismą reguliuojančių darbuotojų nurodymų.

- Apie sunkiau įveikiamas gatves informuokite tel. 1355.