„Sekmadienį šeimoje pavalgėme pietus, mano gamintos paelijos, ir visi nuėjo į savo kambarėlius užsiimti savomis veiklomis. Kai kas prigulė ant sofos, tarp jų – ir aš. Man begulint ant sofos pradėjo permušinėti širdis. Toks jausmas, kad širdies permušinėjimas atsiliepia į užpakalinę smegenų dalį. Pulsavimas širdis-galva-širdis-galva. Pasijutau prastai ir paprašiau vyro, kad pabūtų šalia manęs. Pakilau, norėjau nueiti į vonios kambarį. Beeinant pradėjau alpti, smukti. Galvojau, kad tai –  sveikatos sutrikimas: galbūt širdies permušimas. Vyras padėjo nueiti iki vonios kambario. Ten, pasak vyro, aš nualpau, prasidėjo traukuliai. Jis pradėjo kviesti vaikus į pagalbą, kad kažkas atneštų telefoną, išsikviestų greitąją pagalbą. Sūnus iš savo kambario atėjo svirduliuodamas, jis užtruko ilgiau. Tada jau vyras suprato, kad ir su sūnumi kažkas negerai. Aš buvau be sąmonės. Atsibudau tik tada, kai greitosios darbuotojai nešė mane į automobilį. Supratau, kad visa šeima, išskyrus vyrą, yra išnešinėjama. Vyras savo kojomis nuėjo iki greitosios pagalbos mašinos. Kadangi sūnus dar nepilnametis, jį išvežė į Antakalnį, vaikų reanimacijos skyrių. O mus, tris suaugusius, išvežė į Lazdynų ligoninę“, – savaitgalio įvykius LNK televizijai pasakojo aktorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Pirmiausia pagalvojote, kad apsinuodijote savo gamintu maistu?“ –  R. Dominaitytės teiravosi žurnalistė

„Taip“, – pirminę versiją patvirtino žinoma moteris.

„Kada paaiškėjo, kad situacija  – kita?“ – smalsavo žurnalistė.

„Greitosios pagalbos medikų versija buvo, kad mes apsinuodijome maistu. Mūsų klausė, ką valgėme. Mūsų šunelis apsivėmė. Kadangi paelijoje buvo žuvies, tai galėjo būti, kad ji nelabai šviežia. Bet atvažiavus į ligoninę, gydytojai iškart pasakė, kad tai yra smalkės. Atliko kraujo tyrimą ir paaiškėjo, kad mūsų organizme yra 30–40 proc. smalkių. Tai – vidutinio laipsnio apsinuodijimas“ – sakė R. Dominaitytė. 

Supratau, kad visa šeima, išskyrus vyrą, yra išnešinėjama.

„Dažniausiai žmonės, išgirdę, kad tai yra apsinuodijimas smalkėmis, gali pagalvoti, kad tai nutiko sename, malkomis kūrenamame name. O tiesa yra dar baisesnė – jūs gyvenate šiuolaikiniame daugiabutyje ir smalkėmis apsinuodijote per ventiliaciją?“ – stebėjosi žurnalistė.

„Mes tiksliai nežinome, kur yra didžioji problema ir kodėl mes apsinuodijome smalkėmis. Mums buvo šokas, kad gali taip atsitikti Vilniaus centre, daugiabutyje. Namas  – 20 metų senumo. Ventiliacijos problema. Greičiausiai pritrūko deguonies. Yra versija, kad vienu metu veikė per daug įrenginių, naudojančių ventiliacines angas. Ir pas mus buvo įjungtas gartraukis, dujinis katilas apšildo visą namų sistemą, tarp jų – ir vandenį, kaip tik tuo metu sūnus  maudėsi. Įvyko tai, kas tapo didele problema“, – sakė R. Dominaitytė.

Specialisto komentaras

„Kaip susidaro smalkės ir ką reikėtų žinoti žmonėms?“ – žurnalistė teiravosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurimo Gudžiausko.

„Smalkės yra bekvapės, bespalvės dujos. Jos yra klastingos,  jas sunku aptikti. Smalkės susidaro patalpose, kai deginamas bet kokios rūšies kuras, turintis anglies. Tai gali būti anglys, malkos, dujos ar bet kokios kitos rūšies kuras. Jeigu neužtikrinama pakankama ventiliacija, oro apykaita, gali susidaryti nepilno degimo produktai, tarp jų ir smalkės. Jos kaupiasi patalpose ir veikia labai toksiškai žmogaus sveikatą. Žmogus gali apsinuodyti per gana trumpą laiką“, – teigė pareigūnas.

Ar gali būti, kad dėl to kaltas dujinis katilas? „Smalkės gali susidaryti sutrikus dujinio katilo veiklai, degant bet kokiam kurui. Ypatingai jeigu trūksta deguonies, jei patalpose neužtikrinama reikiama ventiliacija. Tuomet sutrikus degimo procesui, gali išsiskirti smalkės ir iš dujinio katilo“, – sakė A. Gudžiauskas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, apie 15 val., bute Pavoverės kaime, Pabradės seniūnijoje, rasti 20-mečio vyro ir 28 metų moters kūnai be išorinių smurto žymių.

Į pareigūnus kreipėsi vyras, jis nurodė, kad jo pusbrolis su drauge galėjo apsinuodyti smalkėmis. Pranešėjas teigė, kad durys užrakintos, abu asmenys neatsiliepia į mobiliojo ryšio telefono skambučius.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai panaudojo diskinį pjūklą ir laužtuvą, išlaužė buto duris ir į vidų įleido policijos pareigūnus ir medikus.

Bute rasti du kūnai. Įtariama, kad asmenys mirtinai apsinuodijo smalkėmis.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Apsinuodijimo šaltiniai

Kasmet dėl apsinuodijimo anglies monoksidu (CO) Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose ambulatoriškai gydoma daugiau kaip 120 asmenų, o ligoninėse hospitalizuojama apie 40 pacientų, pasitaiko ir mirties atvejų.

Kaip teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytojai toksikologai, anglies monoksido šaltiniai ne visada gali būti akivaizdūs. Apsinuodyti galima įkvėpus dūmų, taip pat šių dujų gali susidaryti veikiant transporto priemonėms, šildymo, maisto gaminimo ar kitiems prietaisams, kuriuose deginamas bet koks anglies turintis kuras. Didelį išmetamųjų dujų kiekį (tai gali būti ypač pavojinga uždarose patalpose) išskiria dujomis varoma įranga, dujomis ar dyzelinu varomi krautuvai, dujiniai elektros generatoriai ir pan. Jei patalpų ventiliacijos sistema netvarkinga ar pasikeitė kitos sąlygos, netinkamai naudojamas dujinis ar kietojo kuro katilas, boileris, žibalo šildytuvai, kepsninės su anglimis ar netgi viryklė, taip pat gali išsiskirti sveikatai pavojingas kiekis anglies monoksido.

Kam pavojingiausia?

Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas. Apsinuodijus pažeidžiamos beveik visos organizmo sistemos, tačiau labiausiai deguonies badui jautrios yra žmogaus smegenys.

Apsinuodijimo sunkumas priklauso nuo kvėpavimo anglies monoksidu trukmės, taip pat nuo šių dujų koncentracijos įkvėptame ore ir (arba) kitų toksiškų dujų. Papildomi rizikos veiksniai yra – esamos smegenų ar širdies ir kraujagyslių, plaučių ligos, mažakraujystė, amžius. Hipoksijai yra jautresni senyvi asmenys, maži vaikai (ypač naujagimiai, kuriems anglies monoksido poveikis sukelia psichomotorinių sutrikimų, protinį atsilikimą ir kitų neurologinių sutrikimų), besilaukiančios moterys. Sunkus ūmus motinos apsinuodijimas anglies monoksidu kelia didelį trumpalaikį ir ilgalaikį pavojų vaisiui, kartais net lengvas motinos apsinuodijimas gali sukelti sunkių komplikacijų vaisiui ar net vaisiaus žūtį.

Pagrindiniai simptomai

Ankstyvieji apsinuodijimo anglies monoksidu simptomai gali būti nestiprūs ir nespecifiniai: galvos skausmas, svaigimas, dirglumas, pykinimas, vėmimas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, dažnesnis širdies plakimas ir dusulys fizinio krūvio metu. Šį apsinuodijimą galima lengvai supainioti su kitomis ligomis, įskaitant į gripą panašius virusinius susirgimus, depresiją, lėtinio nuovargio sindromą ir migreną ar kitus galvos skausmus.

Simptomai priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo.

Lengvai apsinuodijus anglies monoksidu (kai CO koncentracija aplinkos ore >50 ppm), gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, irzlumas, pykinimas, dusulys fizinio krūvio metu, apsvaigimas.

Patekęs į žmogaus organizmą, anglies monoksidas jungiasi su kraujo hemoglobinu 300 kartų geriau nei deguonis, tad šių dujų poveikis yra itin greitas ir pavojingas.

Jei apsinuodijimas yra vidutinio sunkumo (kai CO koncentracija aplinkos ore >200 ppm), vargina stiprus galvos skausmas, silpnumas (įskaitant raumenų kontrolės praradimą), alpulys, mieguistumas, haliucinacijos, pažinimo ir emociniai sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, traukuliai, vėmimas, padažnėjęs širdies plakimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kvėpavimo dažnis, neryškus matymas, spengimas ausyse. Simptomų gali atsirasti ne tik iš karto po apsinuodijimo. Po kelių dienų ar savaičių gali paūmėti ir pasireikšti neurologiniai ar psichikos sutrikimai.

Sunkus apsinuodijimas anglies monoksidu (kai CO koncentracija aplinkos ore >400 ppm) sukelia sąmonės netekimą (gali likti nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, atminties, psichikos sutrikimai), sumišimą, dezorientaciją, žemą kraujo spaudimą, širdies ritmo sutrikimų, širdies veiklos ir kvėpavimo slopinimą, plaučių edemą, krūtinės skausmą, miokardo infarktą, ūminį inkstų nepakankamumą, mirtį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant palyginti mažos anglies monoksido koncentracijos ore ilgalaikiam (lėtiniam) poveikiui, irgi gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, pažinimo sutrikimų, depresija ir sumišimas. Pakartotinis ilgalaikis (lėtinis) poveikis kelia didesnę riziką vaisiui ir asmenims, sergantiems vainikinių arterijų liga, gali pasunkėti arba atsirasti kraujotakos sutrikimų. Lėtinių apsinuodijimų dažniau pasitaiko tarp gaisrininkų, liejyklų, motorinių transporto priemonių patikrą atliekančių darbuotojų.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Įtariant apsinuodijimą anglies monoksidu, būtina skubiai tiekti deguonį, atidaryti langus, duris, išnešti nukentėjusįjį į gryną orą, atlaisvinti kvėpavimo takus, prasegti drabužius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Visais atvejais geriausia nedelsiant skambinti skubios pagalbos telefonu 112 arba į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. (8 5) 236 2052). Skyriuje dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą. Labai svarbu atminti, kad apsinuodijimas smalkėmis gali būti grėsmingas gyvybei, tad delsti jokiu būdu negalima.

Apsisaugoti nuo apsinuodijimo anglies monoksidu galima, jei:

namuose bus įrengta į anglies monoksidą reaguojanti signalizacija (CO detektorius);

garaže, net jei jo durys bus atidarytos, automobilis stovės tik užgesintu varikliu;

kamino sklendės nebus uždarytos, prieš tai neįsitikinus, kad kuras visiškai sudegė ir liepsna užgesusi;

tinkamai bus prižiūrimi dujų prietaisai, o namų šildymo sistemos priežiūrai (įrengimui, valymui, remontui) bus kviečiami tik tos srities specialistai;

bent kartą per metus bus tikrinama ir valoma krosnis, šildymo katilai, dujiniai boileriai ir pan.

Nelaimė įvyko ankstų pirmadienio rytą, Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime.

6.50 val. buvo gautas pranešimas, kad iš dujinio katilo nutekėjo dujos, apsinuodijo trys žmonės, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Atvykę gelbėtojai budėjo, kol atvyko dujų avarinė tarnyba. Dujų avarinė tarnyba dujų nuotėkio nenustatė, paaiškėjo, kad apsinuodijimas ištiko dėl dujinio katilo smalkių.

Buto šeimininkas ir jo sūnus buvo apsinuodiję ir liko namie, dukra išvežta į gydymo įstaigą.

Žingsnis iki tragedijos

„Kauno diena“ rašė, kad pakaunės greitosios medicinos pagalbos medikai šį įvykį pavadino naujamečiu stebuklu. Gruodžio 31-ąją, apie 14 val., buvo gautas skubus iškvietimas – be sąmonės parkritęs aštuonerių berniukas, kuriam prasidėjo traukuliai. Pirma gydytojams atėjusi mintis – epilepsijos priepuolis.

Toli gražu ne iš karto medikams pavyko rasti kvietusiųjų pagalbą butą. Daugiabutis didelis, bet nei laiptinė, nei durų kodas nebuvo nurodyti, tik butas. Skambinusiojo telefonu jau niekas neatsiliepė. Laimė, namo ėjusi kaimynė įleido gydytojus.

„Tuomet nutiko tai, kam išvis nebuvome pasiruošę: vos užlipus į reikiamą aukštą, buto tarpduryje suklumpa lengvai apsirengęs, pusiau sąmoningas vyras, kuris pradeda šaukti: „Ten du vaikai, aš nesuprantu, kas darosi!“ – feisbuko paskyroje rašė medikai.

Greitai griebėme vaikus ant rankų ir sukaupę paskutines jėgas išnešėme juos į koridorių, kuo skubiau ištempėme ir jų tėvą.

Vyras tiesiog gulėjo ant nugaros, atrodė lyg tuoj praras sąmonę ir tegalėjo pasakyti: „Ten vaikai.“ Buto svetainėje gydytojai rado sukniubusį, silpnai kūkčiojantį berniuką. Apie dešimties metų mergaitę aptiko kitame kambaryje, lovoje. Ji buvo nesąmoninga.

Netrukus ir greitosios pagalbos medikams pradėjo temti akyse, darytis silpna. „Abu atsisukome vienas į kitą ir kartu paklausėme: jauti? Suvokėme, kad tai, ko gero, bus apsinuodijimas dujomis ir labai greitai galime tapti kitomis šio apsinuodijimo aukomis. Greitai griebėme vaikus ant rankų ir sukaupę paskutines jėgas išnešėme juos į koridorių, kuo skubiau ištempėme ir jų tėvą. Kitas žingsnis buvo pradėti tiekti nukentėjusiesiems deguonį“, – neeilinės situacijos pasakojimą tęsė greitosios pagalbos medikai.

Suteikus pirmąją pagalbą, šeima buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Jų būklė stabilizavosi. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo apsinuodijimas smalkėmis.

Nusprendė netirti

Apie šį įvykį greitosios medicinos pagalbos medikai pranešė Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. „Jaučiamas stiprus dujų kvapas. Užsuktos dujos, išvėdintos patalpos. Dujų avarinės tarnybos darbuotojai dujų nuotėkio nenustatė. Iš buto medikai išvežė du mažamečius vaikus ir jų tėtį į Kauno klinikas dėl apsinuodijimo smalkėmis“, – konstatavo pareigūnai.

Tačiau nusiraminti ir atsipalaiduoti buvo dar gerokai per anksti. Nepraėjus nė porai valandų, gelbėtojai buvo kviečiami ir vėl į tą patį daugiabutį Raudondvaryje. „Suveikė dūmų signalizacija. Penkiuose butuose patikrintas dujų nuotėkis. Viename bute aptiktas padidėjęs anglies monoksido kiekis. Patalpa išvėdinta, atjungtas šildymo katilas, palikti atviri langai, liepta kreiptis į dujinius katilus remontuojančią įmonę“, – buvo rašoma Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos įvykių suvestinėje.

Šiuo atveju medikų pagalbos neprireikė. Tačiau tokia pasikartojanti situacija lyg ir turėjo būti priimta kaip ženklas, kad dujiniai prietaisai yra nekokybiški arba jie netinkamai įrengti.

Situacija: smalkių mįslė šiame daugiabutyje taip ir liko neįminta. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie nelaimę daugiabutyje buvo informuotas ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Policijos atstovė patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 31 d. 14.26 val. gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Raudondvario kaime, Šiaudinės gatvėje, jaučiamas stiprus dujų kvapas, yra nualpęs vaikas. Tą pačią dieną 16.06 val. buvo gautas dar vienas pranešimas to paties namo adresu, kad suveikė dūmų detektorius.

„Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo tikslinti aplinkybes, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos požymių ir konstatavus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas“, – teigė policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.

Niekas nenumirė, tad gal ir ne policijos darbas aiškintis dujinių katilų ar kitų prietaisų ypatumus. Tačiau smalkių mįslė taip ir liko neįminta.

Liūdnos patirtys

Keistas sutapimas – apie šį daugiabutį „Kauno diena“ rašė kelis kartus. Pirmą kartą 2017 m. Tąsyk gyventojai pasakojo, kad byrančios plytelės, trūkinėjančios sienos, griūvančios laiptinės, rūdijantys balkonai – tik keletas keistų naujos statybos „džiaugsmų“.

Gyventojai skundėsi, kad pagal pirminius statytojų pažadus likę daug kas nepadaryta. Susitarimų, esą, buvo ne vienas. Kiemas turėjo būti visai kitoks, vaikų žaidimų ir automobilių aikštelės turėjo būti privačios, su užkardu. Gyventojai aiškino, kad tai, ko nebaigė statytojai, tenka užbaigti patiems.

Po dvejų metų, 2019-aisiais redakciją pasiekė anoniminis gyventojų skundas dėl galimų finansinių machinacijų parduodant butus. Skunde buvo aiškinama, kad statytojai galimai siekė išvengti mokesčių, nes preliminariose sutartyse buvo nurodytos didesnės parduodamo buto kainos nei galutinėse.

Mes kartą per metus kviečiame specialistą, kuris patikrina mūsų dujinius prietaisus. Tačiau tai kainuoja, todėl net nežinau, ar kiti kaimynai tikrina jų butuose esančius katilus.

„Pasirašant notarines pirkimo–pardavimo sutartis, mums buvo paaiškinta, kad įmonė negali rodyti visos parduodamų butų, parkavimo vietų kainos. Esą, jeigu rodys visą kainą, negalės pritaikyti nuolaidos. Mūsų buvo paprašyta kainos skirtumus grynaisiais perduoti į rankas įmonės atstovams“, – buvo rašoma anoniminiame laiške „Kauno dienai“.

Minimą daugiabutį pradėjusi statyti statybos bendrovė bankrutavo. Nebaigtą statinį iš bankroto administratoriaus ir banko perėmė kita bendrovė ir baigė, o vėliau išpardavė butus.

Pagal statybos reikalavimus, baigtas statyti namas atiduodamas vertinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Kad statyba būtų pripažinta baigta, būtini gyventojų saugumą užtikrinančių institucijų atsakingų atstovų parašai.

Kiek anksčiau gyventojų „Kauno dienai“ išdėstytos peripetijos susijusios su smalkių mįsle, sunku atsakyti. Panašu, kad niekas ir nesiaiškino, ar gyventojai gali šiame daugiabutyje saugiai ir ramiai gyventi, ar jų gyvybei pavojaus daugiau neiškils.

Pasidalijo prielaidomis

„Kauno dienai“ pavyko pasikalbėti su vienu namo gyventoju, kuris pasidalijo savo pastebėjimais. Vyras pasakojo, kad nelaimės išvakarėse, grįždamas namo, pastebėjo vykstančius kažkokius darbus ant stogo. Jam buvo paaiškinta, kad keičiamas dujinis katilas, į kaminą dedami nauji įdėklai. Tačiau šie darbai vyko kitoje laiptinėje, nei gyvena nukentėjęs tėvas su vaikais.

Kaip daugiabučio gyventojai vertina nutikimus dėl galimo dujų nuotėkio, smalkių, vyras negalėjo atsakyti, esą, žmonės mažai bendrauja. Pats neslėpė, kad jaučiasi mažiau saugus.

„Mes kartą per metus kviečiame specialistą, kuris patikrina mūsų dujinius prietaisus. Tačiau tai kainuoja, todėl net nežinau, ar kiti kaimynai tikrina jų butuose esančius katilus“, – dėstė vyras.

Jis taip pat pasidalijo prielaida, kad dujų degimo produktas smalkės į butus galėjo patekti per ventiliacijos angas. „Tas namas bet kaip pastatytas. Kad ir kur kreipiausi, niekur negavau jokių normalių atsakymų, kaip turėtų būti ir kas čia už ką atsakingas“, – pasakojo daugiabučio gyventojas.

Svarbūs patarimai

Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) „Kauno dienai“ pateikė atsakymą dėl naujamečiu stebuklu pavadinto įvykio.

Daroma prielaida, kad gyventojai apsinuodijo degimo produktu – smalkėmis, kurios pateko į gyvenamąją patalpą.

„Darbuotojams atvykus į vietą, jokio dujų nuotėkio nei patalpose, nei prie dujas deginančių prietaisų nebuvo užfiksuota. Papildomai patalpos patikrintos po poros valandų – tos, kuriose buvo jaučiamas pašalinis kvapas. Jose irgi nebuvo fiksuotas joks dujų nuotėkis. Daroma prielaida, kad gyventojai apsinuodijo degimo produktu – smalkėmis, kurios pateko į gyvenamąją patalpą“, – nurodė ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Jis patikino, kad ESO atsakinga už dujų tiekimą iki namo, o dujų įrangos statymo darbus atlieka sertifikuotos įmonės. Tačiau pajutus namuose dujų kvapą, būtina pranešti ESO Dujų avarinei tarnybai tel. 1804. Pabrėžiama, kad telefonu reikėtų naudotis tik aplinkoje, kur nėra dujų kvapo.

Kol laukiama dujų avarinės tarnybos, gyventojams patariama atlikti šiuos saugumo veiksmus: išjungti dujinius prietaisus, uždaryti čiaupus, esančius prieš dujinius prietaisus, plačiai atidaryti duris ir langus ir taip sukelti skersvėjį.

Reikėtų vengti patalpų, kuriose užuodžiamas dujų kvapas. Nekurti atviros ugnies, jei ji dega – užgesinti. Nerūkyti, nesinaudoti ugnies šaltiniais. Nesinaudoti elektros prietaisais, telefonais, telefonspynėmis ar kita pastato ryšio įranga.

Kalbinti daugiabutį administruojančios bendrovės atstovai teigė, kad jiems nepriklaiuso tikrinti dujinę šildymo sistemą ir įrenginius.

„Šiaudynės gatvės namo gyventojai naudoja individualius katilus, todėl už jų priežiūrą atsakingi butų savininkai“, – teigė būsto administratoriai.

Ne išimtis ir šie metai – praėjusią savaitę žiniasklaidoje taip pat nuskambėjo istorija apie šeimos apsinuodijimą Kaune, o vien čia per pastaruosius devynis mėnesius fiksuoti devyni apsinuodijimo smalkėmis atvejai, vienas asmuo neišgyveno.

Specialistai atkreipia dėmesį į klastingą smalkių pavojų ir tai, kad jis aktualus ne tik kietuoju kuru, bet ir dujomis šildomų namų gyventojams. Svarbiausia prevencija, pasak ekspertų – tinkama kaminų ir šildymo įrangos priežiūra bei anglies monoksido nuotėkį fiksuojančių daviklių įrengimas.

Per žingsnį nuo tragedijos

Kaunietė Silvija, sutikusi pasidalyti savo istorija, savo namuose vos per plauką išvengė tragedijos. 

„Tą lemtingą vakarą vonioje suklupo dukra Karilė. Iškvietėme greitąją pagalbą, nors jokio kvapo ar įtarimų, nuo ko galėjo sunegaluoti dukra, mums nekilo“, – pasakoja Silvija. Kaip paaiškėjo, tai buvo apsinuodijimas smalkėmis.

Smalkės yra labai pavojingos – jos gali pažeisti raumenis, tad žmogus, net būdamas sąmoningas, gali nesugebėti savo jėgomis išeiti iš nuodingos patalpos.

„Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį“, – apie savo patirtis kalbėjo Silvija.

Smalkės – nepastebimos

Smalkes ekspertai vadina klastingomis dujomis, nes jos bekvapės, beskonės ir bespalvės, žmogus jų nei užuodžia, nei mato. Todėl laiku suprasti, kad patalpoje pasklido šių dujų neturint specialių daviklių – neįmanoma.

„Apsinuodijus smalkėmis žmogaus organizme hemoglobinas tampa nebepajėgus pernešti deguonį. Tad žmogus pradeda jausti deguonies stokos požymius – galvos svaigimą, pykinimą, kol galiausiai prarandama sąmonė. Kaip greitai šie procesai vyksta, priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpoje“, – sakė Respublikinės Vilniaus Universiteto ligoninės (RVUL) toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras.

Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį.

Pasak jo, svarbiausia pagalba smalkėmis apsinuodijusiam žmogui – grynas oras. Tad reikėtų nedelsiant pradaryti langą, o nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, pralaisvinti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, iškviesti greitąją pagalbą.

Gydytojas priduria, kad sveikam žmogui be specialios įrangos eiti į smalkėmis užterštą patalpą taip pat pavojinga: jeigu dujų koncentracija didelė, galima greitai pačiam apsinuodyti. Tad pirmiausia reikėtų atidaryti duris ar langą patalpoje, siekiant kuo greičiau sumažinti dujų koncentraciją.

Apsinuodijusio žmogaus gydymas, anot toksikologo, priklauso nuo jo būklės. Jeigu žmogus apsinuodija nesunkiai, jam gali užtekti ir tiesiog patekti į gryną orą ir gauti deguonies, o sunkūs apsinuodijimo atvejai gali grėsti ir ilgalaikėmis pasekmėmis – trumpalaikės atminties sutrikimais, neurologine simptomatika.

Pasak RVUL toksikologijos centro vadovo, norintys apsisaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis turėtų arba nuolat prižiūrėti šildymo katilus, įrangą, arba įsirengti anglies monoksido jutiklius.

Policijos departamento teigimu, vasario 25 d. 18.06 val. Joniškyje, Žvejų gatvėje esančiuose namuose, rasti mirusių vyro, gimusio 1949 metais, ir moters, gimusios 1953-aisiais, kūnai be išorinių smurto žymių.

Įtariama, kad apsinuodyta smalkėmis.

Tą pačią dieną apie 22.10 val. tokio pobūdžio nelaimė įvyko ir Vilniuje.

Pranešta, kad Kalvarijų gatvėje, bute, rastas mirusios moters, gimusios 1944 metais, kūnas be išorinių smurto žymių.

Taip pat įtariama, kad moteris apsinuodijo smalkėmis.

Dėl abiejų atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.

„Apsinuodijimas smalkėmis“, – teigiama šioje išvadoje, nors, kaip jau rašyta, automobilio, ant kurio sėdynių buvo aptikti velionių kūnai, variklis buvo išjungtas.

Neatmetama, kad jis galėjo užgesti, pasibaigus benzinui.

Kaip jau rašyta, šį šiurpų radinį kovo 17-ąją, apie 13.20 val., aptiko garažo savininkas, išvakarėse leidęs šioje patalpoje vienam iš žuvusiųjų pasiremontuoti savo automobilį.

Nelaimė konstatuota tik kitą dieną. Todėl labiausiai tikėtina, kad alų (rasti du tušti jo „bambaliai“) garaže stovinčiame automobilyje gėrę vyrai šildėsi, įsijungę variklį. Ir apsvaigę galėjo užmigti. Kaip jau ne kartą yra buvę tokiais atvejais, – amžiams.

Tačiau, šią versiją dar turi patvirtinti specialisto išvada, ar draugai buvo pavartoję alkoholio ir pan. O šis tyrimas užtrunka.

Gavus specialisto išvadą ir neradus joje nieko netikėto, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti turėtų būti nutrauktas, nesant nusikaltimo sudėties.

Kaip jau rašyta, jokio išorinio smurto žymių ant jau sutingusių velionių, vienas iš kurių buvo gimęs 1972 metais, o kitas – 1961 metais, kūnų per jų apžiūrą įvykio vietoje neaptikta. Nerasta jokių galimo smurto pėdsakų ir atliekant palaikų skrodimą.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo patarimais, kaip išvengti nelaukto susidūrimo su liepsnomis kūrenant krosnis, nes itin didelį pavojų kelia smalkės.

„Norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų, niekada per anksti neužstumkite sklendės. Tai galite padaryti tik įsitikinę, kad pakuroje nėra rusenančių žarijų“ – rašė jie.

Pasak ugniagesių, įvykus nelaimei ir apsinuodijus smalkėmis ima kamuoti lengvas apsvaigimas, mieguistumas ir sąmonės netekimas. 

Tačiau apsaugoti savo gyvybę, pataria Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai,  galima įsirengus į anglies monoksidą (smalkes) reaguojantį dūmų detektorių.

Anot Policijos departamento pranešimo, 79-erių moters kūnas aptiktas apie 9 val. T. Ivanausko skersgatvyje esančio namo rūsyje.

Ant jos kūno išorinių smurto žymių neaptikta. Įtariama, kad moteris apsinuodijo smalkėmis.

Taip pat namo virtuvėje rasta apdegusi spintelė bei aprūkusi patalpa.

Gaisro priežastis nustatinėjama.