Vienas iš jų – Arkadijus Babčenka. Jis Rusijoje pripažintas užsienio agentu ir įtrauktas į teroristų ir ekstremistų sąrašą. Prieš kelerius metus vyras gavo prieglobstį Estijoje. Dabar Arkadijus padeda kariaujančiai Ukrainai ir nerimauja dėl savo saugumo.

„Ypač susirūpinau prieš maždaug pusantro mėnesio, kai mūsų organizacijai SAB UA buvo atsiųstas laiškas su grasinimais mano dukters adresu – „mes ją pagrobsime, išžaginsime, nužudysime“ ir pan. Vėliau gavome dar vieną laišką “, – sakė A. Babčenka.

Kaip pažymi ERR, išpuolis prieš L. Volkovą privertė daugelį Rusijos politinių emigrantų susimąstyti apie savo saugumą.

„Kai dėl užpuolimo Lietuvoje, tai, žinoma, mūsų didžiojo kaimyno tikslas buvo įbauginti žmones. Taip gali nutikti bet kur, tačiau Estijoje nėra priežasčių nerimauti. Jei žmogus būgštauja ar įtaria, kad jam gresia pavojus, jis visada gali kreiptis į policiją, kuri padės rasti geriausią būdą apsisaugoti“, – pakomentavo situaciją Vidaus reikalų ministerijos vicekancleris vidaus saugumui Joosepas Kaasikas.

Kaip tik taip ir pasielgė A. Babčenka, rašo ERR.

„Pateikiau pareiškimą internetiniam konstebliui. Jis atsakė, kad tai ne jų reikalas, ir pasiūlė parašyti pareiškimą policijai. Nusiunčiau pareiškimą policijai. Man atsiuntė maždaug tokį atsirašinėjimo pavyzdį – „baudžiamosios bylos iškėlimas smarkiai pažeidžia žmogaus teises“. Girdi, „atsiknisk, bylos nebus“, - skundėsi Rusijos opozicijos aktyvistas.

Jei žmogus būgštauja ar įtaria, kad jam gresia pavojus, jis visada gali kreiptis į policiją, kuri padės rasti geriausią būdą apsisaugoti.

Pasak Estijos pareigūnų, policijos atsisakymo kelti baudžiamąją bylą priežastis buvo suformuluota kitaip: „... turi būti pagrindo būgštauti, kad grasinimas bus įvykdytas. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė nė vienos aplinkybės ar fakto, kurie leistų rimtai vertinti galimybę, kad grasinimas bus įvykdytas“.

„Jeigu jo netenkina gautas atsakymas, jis, žinoma, turi galimybę dar kartą kreiptis ir pateikti papildomų paaiškinimų. Esu įsitikinęs, kad policija vėl svarstys šį atvejį, ypač turint omenyje tai, kas įvyko Lietuvoje. Mes kiekvieną atvejį vertiname individualiai. Aš dabar nežinau šio konkretaus atvejo aplinkybių, bet esu tikras, kad policija įvertino tuo metu egzistavusias rizikas ir priėmė tokį sprendimą. Galbūt šiandien šios rizikos pasikeitė. Todėl reikėtų dar kartą kreiptis ir išdėstyti savo reikalą“, – paaiškino J. Kaasikas.

Dar prieš karą Arkadijus svarstė galimybę įsigyti ginklą savigynai. Tačiau Estijos ginklų įstatymo pakeitimai jam atėmė šią galimybę.

„Jei Estijos valstybė mano, kad visa tai yra nesąmonė ir net nereikia atlikti tyrimo, norėčiau turėti galimybę apsiginti. Aš suprantu, kiek čia yra tokių „miegančių“ agentų, kiek čia yra Putino ir Rusijos agresijos rėmėjų, todėl norėčiau tam tikrų išimčių“, – pareiškė A. Babčenka.

Kaip pranešė ELTA, antradienio vakarą Vilniaus pakraštyje kol kas nenustatytas asmuo užpuolė ir sužeidė kalėjime mirusio Aleksejaus Navalno bendražygį 43 metų Leonidą Volkovą.

Šis susitikimas vyko praėjus trims savaitėms po to, kai Ukrainos saugumo tarnybų padedamas Kremliaus kritikas suvaidino savo mirtį, kad apsisaugotų nuo įtariamo pasikėsinimo nužudyti.

„Jis dabar yra tokioje specialioje situacijoje, stipriai suvaržytas jo gyvenimo būdas. Taip suprantu, kad per tas savaites tai yra pirmas kartas, kai jam pavyko ištrūkti“, – BNS telefonu iš Kijevo sakė ministras.

„Jis man pasirodė stiprus ir tvirtas“, – pridūrė L. Linkevičius.

Praėjus dienai po tariamo A. Babčenkos nužudymo jo namuose gegužės 29 dieną, jis pasirodė gyvas Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) spaudos konferencijoje.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad sumanymas inscenizuoti A. Babčenkos nužudymą buvo gudrybė, turėjusi sužlugdyti Maskvos regztą pasikėsinimą į jo gyvybę.

Pasak L. Linkevičiaus, žurnalistas neabejoja, kad už pasikėsinimą yra atsakinga Rusija.

„Jis tikrai neabejoja, kad daugiausiai mėnesio reikės, kuomet tikrai paaiškės labai daug detalių ir visos tos priežastys, kodėl čia vyko pasikėsinimas į jo gyvybę ir kad viso to priežastys slypi Rusijoje“, – kalbėjo ministras.

Gegužės pabaigoje nesuprantama „specoperacija“ A. Babčenkos ir Ukrainos pareigūnų veiksmus pavadinęs L. Linkevičius sakė dabar to komentuoti nenorintis: „Aš tiesiog nenoriu tos temos daugiau plėtoti, nes tai yra tarpinė situacija tarp noro atlikti kažkokias operatyvines priemones ir tarp to masto, kuriame visa tai vyko“.

Susitiko su politikais

L. Linkevičius Ukrainoje taip pat susitiko su šalies pareigūnais ir politikais, tarp jų – prezidentu Petro Porošenka, užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Aleksandru Turčinovu.

Ministras dalyvavo susitikimuose ir su parlamentare Julija Tymošenko, Kijevo meru Vitalijumi Kličko.

Jis pasveikino Ukrainos parlamentarų neseniai priimtą įstatymą dėl specialiojo teismo korupcijos byloms kūrimo, bet toliau ragino šalį vykdyti reformas.

„Yra daug blogų dalykų, bet yra ir pastangos, žingsniai padaryti“, – teigė ministras.

„Mums svarbu padėti ten, kur daroma teisingai, kur daromos teisingos reformos“, – sakė jis.

Lietuva išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europos Sąjungoje. L. Linkevičius pareiškė, kad kai kurie bendrijos pareigūnai nėra visiškai objektyvūs vertindami Ukrainos padėtį ir dažnai piešia ją pernelyg juodomis spalvomis.

Ministras paragino turėti omenyje, kad Ukraina reformas vykdo, nors tuo pačiu turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose.

„Tas karas kainuoja apie 5 mlrd. dolerių per metus. Nereikia to pamiršti, kai skatiname juos lygiagrečiai vykdyti reformas, restruktūrizuoti ekonomiką, vykdyti privatizaciją, sveikatos sistemos, teisingumo sistemos reformas“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Penktadienį jis vyks į Luhansko sritį, kur su jos administracijos vadovais aptars galimą ekonominį bendradarbiavimą.

Ten L. Linkevičius taip pat susitiks su Ukrainos kariais bei nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą nuo karo nukentėjusiems žmonėms.

Ukrainos pajėgos ir Maskvos remiami separatistai kovoja nuo 2014 metų pavasario. Šis konfliktas nusinešė daugiau nei 10 tūkst. gyvybių.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) praeitą mėnesį inscenizavo A. Babčenkos mirtį, o Kijevas pareiškė, kad ši gudrybė turėjo sužlugdyti tikrą pasikėsinimą į žurnalisto gyvybę, esą organizuotą Maskvos.

SBU atstovas Bohdanas Tyvodaras sakė žurnalistams, kad buvo suimtas neįvardytas Ukrainos pilietis, esą atsiųstas iš Rusijos įvykdyti virtinės „teroro aktų“ kaimyninėje šalyje.

Saugumo tarnyba penktadienį taip pat nurodė ieškanti kito įtariamo planuoto pasikėsinimo organizatoriaus – Ukrainos piliečio Viačeslavo Pivovarniko, esą šiuo metu pabėgusio į Rusiją.

Prieš Kremlių nusistatęs žurnalistas A. Babčenka praeitą mėnesį pasirodė prieštaringų vertinimų sulaukusioje spaudos konferencijoje Kijeve, nepraėjus nė parai po Ukrainos tarnybų pranešimų, jog reporteris buvo nušautas savo namuose ir tapo numanomo užsakomojo nužudymo auka.

Kijevas sulaukė aštrios kritikos, kai pripažino inscenizavęs nužudymą, nors tvirtino, kad tokiu būdu siekta sužlugdyti planus įvykdyti tikrą žmogžudystę.

Kitas ukrainietis, Borisas Hermanas, gegužės 31-ąją buvo suimtas įtariant organizavus pasikėsinimą nužudyti. Pasak Kijevo, šis asmuo buvo užverbuotas Rusijos slaptųjų tarnybų.

Buvęs ukrainiečių ortodoksų dvasininkas Oleksijus Cymbaliukas, kovęsis su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, sakė Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC, kad B. Hermanas pasiūlė jam už atlygį nužudyti A. Babčenką.

O. Cymbaliukas sakė apie tai pranešęs SBU.

Tuo metu B. Hermanas, bendros Ukrainos ir Vokietijos ginklų įmonės „Schmeisser“ vykdomasis direktorius, sakė bendradarbiavęs su ukrainiečių saugumo tarnybomis ir iš pat pradžių žinojęs, kad A. Babčenkos nužudymas buvo tik suvaidintas.

A. Babčenka 2017 metų vasarį pasitraukė iš Rusijos, sulaukęs grasinimų.

Jis bendradarbiavo su keletu žiniasklaidos priemonių, įskaitant Rusijos opozicijos laikraštį „Novaja gazeta“. Be to, jis buvo aktyvus tinklaraštininkas ir kaltindavo Rusijos valdžią žudant Kremliaus kritikus, taip pat kurstant karus Ukrainoje, Sirijoje ir kitur.

A. Babčenka papasakojo apie operaciją, per kurią pasaulis turėjo būti įtikintas, jog žurnalistas buvo nušautas. Pasak jo, jam netgi teko apsivilkti marškinėlius su skylėmis, tarsi padarytomis kulkų, ir išsitepti kiaulės krauju.

Maskva piktai neigė visus kaltinimus dėl jos numanomo vaidmens nužudymo sąmoksle ir tvirtino, kad ši „provokacija“ buvo surengta siekiant diskredituoti Rusiją.

„SBU spaudos centras „BBC News“ patvirtino, kad dokumente, paskelbtame svetainėje „Strana.ua“, figūruoja tos pačios pavardės kaip ir sąraše, paimtame per specialiąją operaciją“, – sakoma pranešime, kuris trečiadienį buvo paskelbtas BBC svetainėje.

„Strana.ua“ birželio 5 dieną paskelbtame sąraše, be kitų, figūruoja interneto leidinio „Ukrajinska pravda“ vadovė Olena Prytula, televizijos ATR generalinis direktorius Aideras Muždabajevas, radijo projekto „Radio Krym. Realii“ vadovas Volodymyras Prytula, svetainės ZN.UA vyriausioji redaktorė Julija Mostova ir jos pirmasis pavaduotojas Serhijus Rachmaninas, LB.ua redaktorė Sonia Koškina, žiniasklaidos holdingo „Media Grupa Ukrajina“ generalinis prodiuseris Oleksijus Mustafinas, Odesos portalo „Dumskaja“ vyriausiasis redaktorius Olehas Konstantinovas.

Sąraše taip pat yra žurnalistai ir televizijos laidų vedėjai Matvejus Hanapolskis, Jevgenijus Kiseliovas, Romanas Skrypinas, Romanas Čaika, Tetjana Danylenko, Pavelas Kazarinas, rašytojai Jurijus Andrukovyčius, Jurijus Vynyčukas, Oleksandras Volodarskis, Larysa Nicoi, Otaras Dovženka, Janas Valetovas, žurnalistai ir visuomenės veikėjai Denisas Kazanskis, Osmanas Pašajevas, Dmytro Riznyčenka, Karlas Volochas, istorikai ir publicistai Danyla Janevskis ir Andrijus Plachoninas.

Birželio 5 dieną SBU pradėjo baudžiamąjį procesą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimo, susijusį su potencialių teroro aktų Ukrainos teritorijoje aukų vardų paskelbimu žiniasklaidoje.

„Publikacijoje nurodytos Ukrainos ir užsienio valstybių piliečių, kuriuos planuota fiziškai sunaikinti per teroro aktus mūsų šalies teritorijoje, pavardės. Atitinkamų duomenų jokiems asmenims, įskaitant minėtos interneto leidinio publikacijos autorių, ... ikiteisminio tyrimo institucija ir proceso vadovas neteikė“, – nurodė specialioji tarnyba.

SBU atstovė Olena Hitlianska naujienų agentūrai „Interfax“ antradienį sakė, kad SBU „niekam nieko neperdavė“, o minimas „sąrašas yra tyrimo paslaptis“.

Birželio 1 dieną Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad tirdami pasikėsinimą į žurnalistą A. Babčenką tyrėjai teisėtai surengė jo nužudymo imitaciją ir tai sudarė sąlygas gauti svarbių įrodymų apie sulaikyto organizatoriaus ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, taip pat – tikslesnės informacijos apie numanomus tikslus.

„Dėl šios operatyvinės kombinacijos tyrėjai gavo 47(!) žmonių, kurie galėjo būti kitos teroristų aukos, sąrašą. Tai daugiausia žinomi ukrainiečių ir buvę rusų žurnalistai ... Jie informuoti apie pavojų, organizuojama jų apsauga“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė J. Lucenka.

Vėliau generalinis prokuroras radijui „Radio NV“ sakė, kad į sąrašą įtrauktų žmonių susitikime su ukrainiečių teisėsaugininkais dalyvavo 17 žmonių, kuriems buvo pasiūlyta paprašyti apsaugos. Visus dalyvius SBU vadovas supažindino su ta informacijos dalimi, kuri būtina norint suprasti pavojaus laipsnį, pavojaus šaltinius, tai, kaip buvo gauta ši informacija.

„Po to šie 17 asmenų nuėjo dirbti su tyrėjais, kurie turi gauti jų oficialius pareiškimus dėl apsaugos skyrimo. O kas to nenori – tai to žmogaus teisė“, – pridūrė generalinis prokuroras.

Jis pažymėjo, kad visi 17 asmenų pasirašė sutikimą neskelbti sužinotos informacijos.

Gegužės 29-osios vakarą pasirodė informacija apie A. Babčenkos nužudymą. Tačiau kitą dieną SBU vadovas Vasylis Hrycakas pareiškė, kad tai buvo ukrainiečių teisėsaugininkų specialiosios operacijos dalis siekiant užkirsti kelią pasikėsinimui į žurnalistą.

SBU vadovas pranešė, kad gegužės 30 dieną Kijeve buvo sulaikytas A. Babčenkos „nužudymo“ organizatorius – bendros ukrainiečių ir vokiečių įmonės „Schmeisser“ vykdomasis direktorius, Ukrainos pilietis Borisas Hermanas, užverbuotas Rusijos specialiųjų pajėgų. Teigiama, kad nusikaltimo organizatorius rusų specialiųjų tarnybų užsakymu rengė iš viso 30 žmonių pašalinimą Ukrainoje.

Lennarto Meri konferencijos, kasmet Estijos sostinėje rengiamo saugumo sąskrydžio, delegatai vakarieniavo po prieškarinio šalies laivyno pasididžiavimo, povandeninio laivo „Lembit“, korpusu, pakabintu didingame gelžbetoniniame hidroplanų uosto angare, kuriame dabar veikia jūrų muziejus. Kitoje miesto pusėje esančiose karių kapinėse amžino poilsio vietą rado sovietų, estų, vokiečių ir britų kariai – kaip ir „Alioša“, paminklas nežinomam sovietų kareiviui. Jo perkėlimas į šias kapines iš Talino centro 2007 metais išprovokavo riaušes ir pirmąją pasaulyje valstybės prieš kitą valstybę įvykdytą kibernetinę ataką.

Konferencijos diskusijų temos buvo įvairios, pradedant susimąstyti skatinančiais abstrakčiais pasvarstymais, baigiant kontroversiškais praktiniais reikalais. Žurnalistika yra pirminis istorijos juodraštis, todėl gluminantys įvykiai, susiję su žurnalisto Arkadijaus Babčenkos inscenizuota mirtimi Ukrainoje, buvo gyvai aptarinėjami. Didžiosios daugumos dalyvių nuotaikos buvo proukrainietiškos: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid didelę dalį savo įžanginės kalbos skyrė šios šalies aktyviai pilietinei visuomenei girti ir ragino užsieniečius palaikyti Kijevo pastangas atremti Rusijos agresiją. Vėliau ji dalyvavo viename žaibiškame sambūryje, kuriuo demonstruotas palaikymas ukrainiečių politiniams kaliniams Rusijoje.

Tačiau daugeliui taip pat atrodė, kad Babčenkos afera yra sunkiai pateisinama. Kaip pasakė vienas dalyvis iš Ukrainos, apsimesti mirusiu siekiant sučiupti žudiką (ir užkirsti kelią tolesnėms mirtims) yra viena. Klaidinančios informacijos sąmoningą sklaidą palaikyti sunkiau. Ukrainos valdžia dėl pono Babčenkos mirties nedelsdama ir tiesiogiai apkaltino Rusiją. Neabejotina, jog tai buvo viliojantis pasirinkimas, žinant Rusijos piktavališkų veiksmų ir slapto kenkimo istoriją. Tačiau tai sumenkino šios gudrybės operatyvinę sėkmę.

Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė.

Žurnalistai dabar, o vėliau – istorikai mėgins visa tai suprasti. Kai kuriems svarbi naujiena – kad SBU, prieštaringai vertinama Ukrainos žvalgybos tarnyba, galiausiai ėmėsi saugoti žurnalistus, patiriančius didelių pavojų.

Kiti, pavyzdžiui, emigravęs rusų aktyvistas Garis Kasparovas, sako, kad Ukrainos valdžia be reikalo kritikuojama už šią „keistą apgaulę“, nes Rusijos tarnyboms užsiimti žudymais ir bauginimais yra įprasta.

Kritikai pateikia kitokių argumentų. Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė. Ji gali būti susijusi su verslo ir politine konkurencija; Rusijos valstybės vaidmuo nebuvo įrodytas.

Šia prasme Babčenkos byla yra mikrokosmosas, atspindintis platesnius ginčus dėl tolimesnės praeities. Svarbiausia – ne nustatyti, kas teisus ir kas klysta, o turėti galimybę laisvai apie tai diskutuoti. Rusijoje šios galimybės nėra – nei susiduriant su kasdieniais Kremliaus nusižengimais, nei su šios šalies pastangomis paversti istoriją ginklu ir pridengti praeities nusikaltimus imperialistine pompastika.

Toks požiūris į istoriją yra pačių susikurtas kalėjimas. Viena iš Talino konferencijos temų buvo „Kam priklauso istorija?“, bet šios sekcijos dalyviai argumentavo, kad toks klausimas neteisingas iš principo. Istorija priklauso mums. Mūsų gebėjimą ją suprasti ribojamas tik mūsų protų energija. Dar daugiau, tai lemia mūsų gyvenimą. Pasak vieno iš pranešėjų, dabartis yra mūsų patirties (ir kaip ją vertiname) bei mūsų lūkesčių derinys.

Praeitis savo ruožtu nėra iškalta akmens plokštėse, kad jos reikėtų mokytis ir ją garbinti. Nauji faktai, argumentai ir vertinimai lemia, kad ji nuolat yra peržiūrima. Kremliaus polemikai dažnai sako, kad Rusijos kritikai mėgina „perrašyti istoriją“ – pavyzdžiui, keldami klausimus dėl Sovietų Sąjungos vaidmens prieš Antrąjį pasaulinį karą, jo metu ir jam pasibaigus. Tačiau, kaip pastebėjo vienas konferencijos pranešėjų, „būtent tai ir yra istorikų darbas“.

„SBU (Ukrainos saugumo tarnyba) įsitikinusi, kad nesiėmus visų priemonių, būtų naujų žmogžudysčių, kurių būtų neįmanoma išvengti. Tyrimą atliekanti generalinė prokuratūra ir toliau informuos visuomenę ir tarptautinę bendruomenę, ko pavyko išvengti“, – per Mariupolyje vykusią spaudos konferenciją dalyvaujant Vokietijos diplomatijos vadovui Heiko Maasui (Heikui Masui) sakė ministras.

Ukrainos URM vadovas teigė, kad Rusijos specialiosios tarnybos savo veikloje pasitelkia visus įmanomus metodus.

„Rusijos vykdoma destabilizacijos taktika apima visus, absoliučiai visus metodus. Turime būti pasiruošę tai atremti“, – apibendrino P. Klimkinas.

Gegužės 29-ąją buvo pranešta apie A. Babčenkos nužudymą, tačiau kitą dieną SBU vadovas Vasylis Hrycakas pareiškė, jog žurnalisto mirtis buvo inscenizuota, siekiant sugauti jį nužudyti norėjusius asmenis.

V. Hrycakas informavo, kad teisėsauga Kijeve sulaikė įtariamąjį sąmokslo sumanytoją – bendros Ukrainos ir Vokietijos įmonės „Schmeisser“ vykdomąjį direktorių Borisą Hermaną. Anot SBU, Rusijos specialiosios tarnybos pavedė jam nužudyti 30 žmonių Ukrainoje.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu tokius kaltinimus Rusijai pavadino insinuacija.

„Bet kokie pareiškimai, kad Rusija galėjo prisidėti prie šios inscenizacijos yra tiesiog insinuacija, neatitinkanti tikrovės“, – penktadienį sakė žurnalistams D. Peskovas.

Į prašymą pakomentuoti įtariamojo B. Hermano pareiškimus, kad pasikėsinimo į A. Babčenką sumanytojas yra „Vladimiro Putino privačiame fonde“ dirbantis žmogus, D. Peskovas atsakė: „Žinoma, jokių tokių fondų Rusijoje nėra.“

Tuo tarpu Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pareiškė, kad gavo visų minėtų 30 asmenų sąrašą. Pasak jo, kiekvienam jų bus suteikta apsauga.

Penktadienį J. Lucenka buvo susitikęs su Vokietijos, Kanados, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos diplomatais.

A. Babčenka ketvirtadienį pirmą kartą smulkiai papasakojo žurnalistams apie antradienio įvykius po to, kai Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnai atskleidė inscenizavę jo mirtį, siekdami išaiškinti įtariamą Maskvos slaptųjų tarnybų rengtą sąmokslą jį nužudyti.

Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje A. Babčenka sakė, kad galėjo atsisakyti dalyvauti incenizacijoje, kai maždaug prieš mėnesį į jį kreipėsi Ukrainos pareigūnai. Jis sakė sutikęs joje dalyvauti savo noru.

„Mano tikslas buvo likti gyvam ir užtikrinti savo šeimos saugumą. Tai yra pirmas dalykas, apie kurį galvoju. Žurnalistikos standartai yra paskutinis dalykas, apie kurį dabar mąstau“, – sakė rusų žurnalistas.

Po susitikimo su Ukrainos prezidento Petro Porošenkos administracijos atstovais A. Babčenka sakė priėmęs pasiūlymą padėti jam gauti Ukrainos pilietybę.

„Kalbėjomės apie (jų) pagalbą gauti (Ukrainos) pilietybę. Pasakysiu atvirai: neatsisakiau“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

Pasak A. Babčenkos, jis turi leidimą nuolat gyventi Ukrainoje, o jo šeimos nariai taip pat yra pateikę prašymus dėl tokio leidimo.

Kijevas ir nacionalinė policija antradienį paskelbė, kad Kremliaus kritikas A. Babčenka mirė nuo kelių šūvių i nugarą jo namo Ukrainos sostinėje laiptinėje, o krauju paplūdusį vyrą rado jo žmona. Kitą dieną jis gyvas pasirodė spaudos konferencijoje, kur buvo pranešta, kad pareigūnai sulaikė įtariamąjį šioje byloje.