Šiais metais turnyro pradžia sutapo su išskirtine diena - Baltijos kelio 30-mečiu.

Šiemet turnyre dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankininkai, kurie pirmąją turnyro dieną simboliškai pakartojo Baltijos kelio gyvąją grandinę, skambant trikalbei dainai "Bunda jau Baltija!".

"Tokią dieną norėjome padaryti ką nors išskirtinio, nes sutapo dvi svarbios progos - Baltijos kelio sukaktis ir tarptautinis rankinio turnyras, kuriame kaip tik dalyvauja visų trijų šalių atstovai. Bent porai minučių aikštelėje buvome ne varžovai, o tiesiog draugiškų, broliškų šalių piliečiai, prisiminę ir pagerbę tuos du milijonus žmonių, prieš trisdešimt metų susikibusių rankomis nuo Vilniaus iki Talino", - apie kilusią idėją kalbėjo Klaipėdos rankinio klubo "Dragūnas" vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas.

„Lietuvoje kaip buvome aukščiausiame lygyje, taip ir turime likti. Tai yra pagrindinis uždavinys. Kas komandoje bežaistų, uždaviniai yra laimėti Lietuvos čempionatą, iškovoti Lietuvos taurę“, – pabrėžė A. Juškėnas.

Europos taurės rungtynės – išvykoje

Rugsėjo pradžioje „Dragūno“ laukia dvikovos su Izraelio „Maccabi Rishon Lezion“ ekipa. Rugsėjo pabaigoje turėtų prasidėti Lietuvos čempionatas ir Baltijos rankinio lygos kovos.

„Dirbame jau antrą savaitę. Pirmoji savaitė buvo labiau įvadinė, o šią savaitę pradedame rimčiau dirbti. Pradėti pasiruošimą anksti verčia dalyvavimas Europos taurėje. Turėjome žaisti jau rugsėjo 1-ąją, bet abejas rungtynes žaisime išvykoje Izraelyje rugsėjo 7 ir 8 dienomis. Taip pasiūlė mūsų varžovai“, – sakė A. Juškėnas.

Svarbiems susitikimams „Dragūnas“ ruošis dalyvaudamas turnyre ir draugiškose rungtynėse.

Rugpjūčio 24-25 dienomis vyks tradicinis tarptautinis rankinio turnyras pulkininkui leitenantui Rimantui Baltušiui atminti. Jame šiais metais dalyvaus 5 komandos: Klaipėdos „Dragūnas“, Kauno „Granitas-Karys“, Dobelės „Tenax“, Uogrės „Ogre/Miandum“ (Latvija) ir Kehros „Kehra/Horizon Pulp&Paper“ (Estija). Turnyre turėjo dalyvauti dar trys komandos iš užsienio, tačiau dėl techninių kliūčių buvo pakeista turnyro data ir jos nebegali dalyvauti.

Iki šio turnyro „Dragūnas“ dar turėtų sužaisti dvejas draugiškas rungtynes Latvijoje su Dobelės „Tenax“ komanda.

Subyrėjo pirmasis septynetas

Pasibaigus 2018-2019 m. rankinio sezonui „Dragūną“ paliko net keturi pirmojo septyneto žaidėjai: Karolis Stropus, Modestas Vaitekūnas, Maksim Voliuvač ir Karolis Bliuvas. Dar neaišku, ar komandoje lieka Lukas Simėnas ir Deividas Virbauskas.

„Situacija netekus keturių pirmo septyneto žaidėjų yra aštri, o nežinia dėl Luko Simėno ir Deivido Virbausko daro padėtį dar aštresne. Taip pat šiuo metu neturime ir Luko Juškėno, kuriam vasarą buvo atlikta operacija ir jis į aikštelę grįš turbūt tik po Naujųjų metų. Teoriškai žaidėjų užtenka, tačiau jeigu komandą paliks Lukas ir Deividas, reikės ieškoti, kuo pasistiprinti“, – komentavo A. Juškėnas.

Prie komandos prisijungė keturi jauni žaidėjai: 17-metis klaipėdietis Orestas Biknius, 19-metis Mindaugas Impolis iš Pasvalio, kuris praėjusį sezoną atstovavo Pasvalio ir Panevėžio ekipoms pirmoje ir aukščiausioje šalies lygose ir du varėniškiai – 17-metis Ignas Savičius ir 18-metis Tomas Valentukevičius.

„Kol kas turime naujų veidų, iki rimtų žaidėjų jiems dar toli. Mėginsime iš jų padaryti žaidėjus. Matysime, kaip seksis, bet kol kas vyrai nuoširdžiai dirba ir tikiuosi, kad kažkas pavyks. Po kelių savaičių pamatysime, kaip jiems pavyks įsitvirtinti komandoje“, – sakė komandos strategas.

Komandos kapitonas Arvydas Bučius sakė manantis, kad komplektacija yra nebloga ir viskas turėtų būti gerai.

Žaidėjas Gintaras Cibulskis patikino, kad „Dragūnas“ mėgsta iššūkius, tad, ko gero, laukia daug darbo.

„Kol kas treniruojamės, sunku, verkiam, – šmaikštavo G. Cibulskis. – Tikėkimės, bus eiliniai geri metai. Kiekvienais metais būna nelengva, visi nori mums įgelti.“

Jo nuomone, tikimasi, kad į aikštelę po pertraukos su nauja jėga grįš Lukas Vanagas, savo puikų žaidimą toliau demonstruos Žanas Gabrielius Virbauskas.

Vyriausiasis treneris A. Juškėnas pasidžiaugė, kad jaučiama finansinė miesto parama ir palaikymas. Tačiau vis dar nepavyksta prisibelsti į Klaipėdos verslo duris, rasti didžiųjų rėmėjų, kurie įvertintų Klaipėdos rankinio pasiekimus ir padėtų siekti dar didesnių aukštumų.

2019-2020 m. sezono komandos sudėtis

Vartininkai: Benediktas Pakalniškis, Mantas Stankaitis

Kairysis kraštas: Laurynas Simonavičius, Mindaugas Impolis

Kairysis pusiau kraštas: Lukas Vanagas, Lukas Simėnas

Centras (įžaidėjai): Žanas Gabrielius Virbauskas, Tomas Valentukevičius, Lukas Juškėnas

Dešinysis pusiau kraštas: Gytis Šmantauskas, Deividas Virbauskas, Ignas Savičius

Dešinysis kraštas: Mykolas Lapiniauskas, Orestas Biknius

Linija: Arvydas Bučius, Gintaras Cibulskis, Benas Butkus

Baltijos rankinio lygos čempionais ketvirtą sezoną iš eilės tapo Ryhimakio „Cocks“ komanda, treniruojama lietuvio Gintaro Savukyno, pusfinalyje po baudinių serijos įveikusi Minsko SKA, o finale – Zaporožės ZTR.

Klaipėdos „Dragūno“ vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas apgailestavo, kad nepavyko parsivežti medalių, tačiau patikino, kad džiaugiasi geru komandos žaidimu visą sezoną.

„Viską sugadinome pusfinalio rungtynėse su ZTR. Nesakau, kad turėjome jas laimėti, bet tikrai neturėjome taip pralaimėti. Pralaimėjimas pralaimėjimui nelygus. Antrose rungtynėse su Minsku, manau, tikrai buvome verti geresnio rezultato, bet buvo daug kitokių priežasčių, dėl ko mes pralaimėjome. Taigi dėl pralaimėjimo vienu įvarčiu nedarau jokios tragedijos“, – kalbėjo A. Juškėnas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iš vykusių 4 rungtynių dvejos baigėsi vos vieno įvarčio skirtumu, dar vienose buvo lygiosios ir prireikė mesti septynių metrų baudinius ir tik vienose buvo aiškus nugalėtojas.

Artėjant finalo ketvertui Baltarusijos spaudoje buvo rašoma, kad „Dragūnas“ – nerimtas varžovas, meistriškumo klase atsiliekantis nuo SKA, tad šis finalo ketvertas „Dragūnui“ buvo galimybė parodyti, ką sugeba. A. Juškėno nuomone, tai, kad nepavyko nugalėti ZTR ir kautis Baltijos lygos finale, galėjo lemti ir rungtynių trūkumas – pavyko sužaisti tik draugiškas rungtynes su Rygos „Celtnieks“ komanda, tačiau tai, deja, nebuvo pakankamai aukšto lygio varžovas.

„Mes prieš rungtynes su ZTR daug ilsėjomės ir mums trūko gerų rungtynių, nes jėgų pasitikrinimas Rygoje nebuvo adekvatus. Rezultatas finalo ketverte parodė, kad mes buvome silpnesni. Jeigu mes būtume trečią kartą iš eilės laimėję prieš ZTR, manau, ZTR vadovybė būtų turėjusi imtis kardinalių priemonių. Dabar rungtynes sužaidėme labai prastai ir kritikai turi teisę mus kritikuoti, bet antrose rungtynėse su SKA mes jau buvome tas „Dragūnas“, kurį aš noriu matyti. Pralaimėjome tai pralaimėjome, bet tai yra sportas, tai rankinis – čia ne seksas, abudu nebus patenkinti, kažkas turi pralaimėti. Šiandien pralaimėjome mes, bet pretenzijų komandai neturiu. Norėjome daug, pasiekėme mažokai, bet vis dėlto ir žaidėme tikrai ne su moliais. Galėjome padaryti stebuklą, deja, šįkart nepavyko“, – komentavo A. Juškėnas.

Siekti daugiau ar stovėti vietoje?

„Faktas, kad tai buvo gero lygio finalo ketvertas. Taip pat buvo puiki organizacija, didelis žiūrovų skaičius, rungtynės buvo įvairiai išnaudojamos rankiniui populiarinti ir vaikams į šį sportą pritraukti. Tikrai matėme daug dalykų, kurių galime pasimokyti, tačiau daug ko negalime įgyvendinti dėl trūkstamų resursų. Tarkime, vienas iš trūkumų yra tas, kad salėje, kurioje treniruojamės ir žaidžiame rungtynes, nėra galimybių pateikti informaciją dideliame ekrane, todėl pradedame galvoti, gal jau laikas mums bent dalį rungtynių žaisti „Švyturio“ arenoje. Tam reikia pasiruošti pačiam klubui – turėti gerą komandos sudėtį, žmonių, kurie dirbtų klube.

Ir vėl, norime ar nenorime, grįžtame prie finansinių dalykų – mums privaloma dvigubinti, trigubinti savo biudžetą, jeigu norime išsilaikyti lygyje, kuriame esame dabar ir nežengti žingsnio atgal. Man pačiam nemalonu nuolat kalbėti apie pinigus, tačiau tokia yra realybė, kad šiuolaikiniame sporte tai, ką mes esame pasiekę dabar, yra riba, ką galime pasiekti be didesnio biudžeto. Nebegalime iš žaidėjų reikalauti dar daugiau, nes jie turi jaustis gerai, gaudami už savo darbą adekvatų atlygį. Žinau, kad susilauksiu kritikos dėl tokių savo žodžių, kad galvoju tik apie pinigus, bet, deja, tokia yra realybė ir netrukus mums gali tekti rinktis – ar siekti daugiau, ar nebe. Žaidėjų spausti daugiau nebegalima, nes jie aukoja savo laisvą laiką, sveikatą“, – pabrėžė A. Juškėnas.

Apskritai, trenerio teigimu, šis Baltijos rankinio lygos sezonas klubui buvo neblogas.

„Antra vieta pogrupyje tarp tokių stiprių komandų, manau, jau yra didelis pasiekimas. Finalo ketverte dalyvavome po labai ilgos pertraukos, o tokiame finalo ketverte, kur žaidėme su tokiomis stipriomis komandomis, manau, išvis dalyvavome pirmą kartą. Kai prieš daug metų iškovojome Baltijos lygos bronzą, joje žaidė visai kito lygio komandos, nes dabar lygis yra kur kas aukštesnis. Šiais metais finalo ketverte buvo trys profesionalios komandos, kurios dalyvauja ir Čempionų lygoje, tad tai labai stiprūs varžovai.

Kitą sezoną lyga planuoja dar labiau profesionalėti, esame kviečiami prie jos prisijungti. Svarstoma, kad galbūt joje žaistų ir dar vien Čempionų lygos komanda – Zaporožės „Motor“, būtų žaidžiama ir namuose, ir išvykose, tad vyktume ir į Minską, ir į Zaporožę. Manau, tai yra gerai, tačiau norint taip žaisti, reikia tam tikrų galimybių. Visų pirma – finansinių, taip pat – adekvačią ir pajėgią sudėtį, kad nebūtume tik patrankų mėsa stipriausioms komandoms, kad galėtume kautis, o jaunesni žaidėjai turėtų šansą tobulėti“, – sakė „Dragūno“ vyriausiasis treneris.

Laukia Lietuvos rankinio lygos pusfinalis

Šią savaitę ką tik iš Baltarusijos grįžusio „Dragūno“ dar laukia Lietuvos rankinio lygos pusfinalio rungtynės su Alytaus „Varsa-Stronglasu“. Bus žaidžiama iki dviejų pergalių: pirmosios rungtynės Klaipėdoje – jau trečiadienį, balandžio 24 d., 19 val., atsakomosios – penktadienį Alytuje. Jei prireiks trečių rungtynių nugalėtojui išaiškinti, jos vyks Klaipėdoje gegužės 1 d.

„Dragūno“ strategas A. Juškėnas sakė, kad pusfinaliui buvo taupomas ir rungtynėse su Minsko SKA nežaidė Lukas Juškėnas, kuriam nuolat atsinaujina sena trauma. Nenorėta rizikuoti, kad ji atsinaujintų prieš pat pusfinalį. Toks sprendimas, trenerio nuomone, pasitvirtino, nes tikrai geras rungtynes mažajame Baltijos lygos finale sužaidė L. Juškėną pakeitęs Karolis Bliuvas.

„Ar mes trečiadienį būsime geros formos? Pamatysime, ko gero, antradienį, nes nuovargis po rungtynių ir kelionių į Minską ir atgal tikrai nemažas. Vis dėlto antros rungtynės su Minsku mums įkvėpė pasitikėjimo, nes po rungtynių su ZTR jautėmės sužlugdyti. Psichologiškai jaučiamės tvirčiau. Tikiu komanda ir tikiu, kad ji pasiruoš pusfinaliui, įvertins varžovą ir nebus problemų“, – sakė A. Juškėnas.

Švęs 20 metų sukaktį

Itin įtemptą „Dragūno“ savaitę šeštadienį, balandžio 27 d., užbaigs gimtadienio šventė. Būtent balandžio 27 dieną prieš 20 metų buvo oficialiai įkurtas Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“.

Į savo gimtadienį klubas kviečia visus  – buvusius, esamus, būsimus rankininkus ir rankininkes su šeimomis, sporto bendruomenę, rėmėjus, partnerius ir tuos, kurie nieko nežino apie rankinį.

„Kviečiame visus – ir sporto bendruomenę, ir tuos, kurie tiesiog neturės ką veikti. Švęsime išskirtinėje vietoje – kavinėje „Ateik ateik“ Melnragėje, praktiškai ant jūros kranto. Labiau klaipėdietiškos vietos tikriausiai neįmanoma sugalvoti. Norime pasidžiaugti per tuos 20 metų pasiektais dalykais – išugdytais sportininkais, iškovotomis pergalėmis, kuriomis garsinome Klaipėdos vardą.

Kviečiame visus norinčius ateiti ir pabūti su mumis, susipažinti, pabendrauti ar pasifotografuoti su sportininkais, talismanu Dragu, išmėginti savo jėgas metant į vartus, dalyvauti žaidimuose. Džiaugsimės kiekvienu atėjusiu, nes kiekvienas jūsų mums esate labai svarbūs. Tikimės, kad sulauksime daug svečių, kuriuos galėsime pavaišinti gimtadienio tortu. Tai nebus oficialus renginys su daug kalbų – esame visuomeninis klubas ir norime švęsti su klaipėdiečiais, kurie jau dvidešimt metų mus palaiko, remia ir yra klubo dalimi ateidami į rungtynes“, – į neeilinį renginį kvietė A. Juškėnas.

Kavinėje „Ateik ateik“ (Vėtros g. 8) „Dragūnas“ svečių lauks nuo 13 iki 15 val.

Ši nesėkmė nulėmė rinktinės trenerio klaipėdiečio Artūro Juškėno sprendimą palikti užimamas pareigas.

Rungtynės prasidėjo nerezultatyviai ir pirmas įvartis buvo pelnytas sužaidus beveik 4 minutes, kai pasižymėjo lietuviai. Pasinaudoję baudos minutėmis, kai ant suolelio sėdėjo Lietuvos rinktinės vartininkas Vilius Rašimas, portugalai ne tik išlygino rezultatą 3:3, bet netrukus jį ir persvėrė savo naudai 4:3. 15 min. lietuviams po ilgokos pertraukos pavyko išlyginti rezultatą 5:5, tačiau jau po kitos portugalų atakos metu jie ir vėl buvo atsiliekančiųjų vaidmenyje. Paskutinėmis pirmojo kėlinio sekundėmis Lietuvos rinktinei pavyko pelnyti įvartį, tad svečiai į ilgąją pertrauką išėjo turėdami dviejų įvarčių persvarą 12:10.

Sužaidus pusaštuntos minutės antrajame kėlinyje, Lietuvos rinktinei pagaliau pavyko išlyginti rezultatą 13:13. Po ilgokos pertraukos Lietuva vėl įsiveržė į priekį, kai Mindaugas Dumčius pelnė 15-ąjį mūsų šalies ekipos įvartį. Netrukus aikštės šeimininkai nutolo 19:15. Visgi portugalai netruko ir vėl priartėti (19:20), o likus žaisti puspenktos minutės, rezultatą ir išlygino (21:21). Šiurkšti lietuvių klaida, likus dviem minutėms iki rungtynių pabaigos, leido portugalams surengti greitą ataką ir išsiveržti į priekį 23:22. Pusiausvyrą atstatė Aidenas Malašinskas, bet neilgam - svečiai vėl atsidūrė priekyje 24:23, o sėkmingos atakos Lietuvos rinktinei surengti jau nepavyko.

Geriausiu mačo žaidėju Lietuvos ekipoje buvo pripažintas V. Rašimas.

Artūro Juškėno vadovaujamai Lietuvos rinktinei šiame mače dar negalėjo padėti Jonas Truchanovičius, Benas Petreikis bei Giedrius Morkūnas.

„Pirmame kėlinyje gavome dušą. Tikrai galėjome ištempti lygiąsias“, - sakė A. Juškėnas.

Pasak jo, norint patekti į čempionatą, dabar reikia laimėti visas likusias ketverias rungtynes.

„Rinktinei reikia naujų idėjų. Aš dabar pasitrauksiu iš jos. Jei šitos rungtynės būtų pasibaigusios, būčiau likęs. Tai turi teikti malonumą, nes finansiniu atžvilgiu tai nėra svajonių darbas. Šansas lieka patekti, reikia naudotis, gal kitam treneriui pavyks tai padaryti geriau“, - sakė A. Juškėnas.

Tai buvo antroji mūsiškių nesėkmė. Ketvirtadienį išvykoje lietuviai 27:42 pralaimėjo pasaulio čempionei Prancūzijos komandai. Portugalai laimėjo abu žaistus mačus.

Kitas rungtynes lietuviai žais kitų metų balandžio 10 arba 11 dieną svečiuose su Rumunijos rankininkais.

Lietuvos rankininkai naujajame atrankos ciklo 6 – oje grupėje susigrums su Prancūzijos, Portugalijos ir Rumunijos rinktinėmis. Į finalinį etapą pateks dvi pirmąsias vietas grupėje užėmusios komandos bei penkios geriausios visų grupių trečiosios rinktinės.

Jau dabar aišku, jog rinktinei greičiausiai negalės padėti Čempionų lygos nugalėtojas Jonas Truchanovičius, o Aidenas Malašinskas į aikštę turėtų žengti tik rungtynėse su Portugalija. Nepaisant to, abu rankininkai yra įtraukti į išplėstinį rinktinės sąrašą abejoms pirmosioms rungtynėms.

Prieš pirmąsias oficialias Europos čempionato atrankos rungtynes lietuviai spalio 22 dieną dar sužais vienerias draugiškas rungtynes su Liuksemburgo rinktine. Būtent šioje šalyje lietuvaičiai ir susirinks prieš atrankos ciklo pradžią, o iš ten keliaus tiesiai į Provanso Eksą, kuriame jau žais rungtynes su Prancūzijos nacionaline komanda.

Vyriausiasis rinktinės treneris Artūras Juškėnas penktadienį išplatino išplėstinį 28 žaidėjų sąrašą, kurie yra kviečiami į nacionalinę Lietuvos rinktinę. Iš 28 sąraše esančių rankininkų 11 šiuo metu rungtyniauja mūsų šalyje, o 17 – užsienio klubuose:

Karolis Stropus – kairysis pusiau kraštas, „Dragūnas“;

Mindaugas Urbonas – kairysis kraštas, „Spartak“ (RUS);

Rolandas Bernatonis – kairysis pusiau kraštas, „Egger“ (HUN);

Gabrielius Žanas Virbauskas – dešinysis pusiau kraštas „Dragūnas“;

Aidenas Malašinskas – centras, „Motor“ (UKR);

Augustas Strazdas – centras, „Voslauer“ (AUT);

Gintras Cibulskis – linija, „Dragūnas“;

Benas Petreikis – centras „EHV Aue“ (GER);

Vilius Rašimas – vartininkas, „EHF Aue“ (GER);

Gerdas Babarskas –kairysis pusiau kraštas „Chambery“ (FRA);

Lukas Simėnas – kairysis pusiau kraštas „Dragūnas“;

Lukas Gurskis – vartininkas, „Granitas – Karys“;

Jonas Truchanovičius – kairysis pusiau kraštas „Montpellier“ (FRA);

Skirmantas Plėta – kairysis kraštas „Caen“ (FRA);

Mindaugas Tarcijonas – linija, „Gwardia“ (POL);

Aistis Pažemeckas – vartininkas, „Basel 1879“ (SUI);

Laurynas Simonavičius – kairysis kraštas, „Dragūnas“;

Vaidotas Grosas – centras, „Istres“ (FRA);

Modestas Štarolis – dešinys kraštas, „Granitas – Karys“;

Laurynas Palevičius – dešinys kraštas, „AEK“ (GRE);

Giedrius Morkūnas – vartininkas, „Cocks“ (FIN);

Ignas Grigas – dešinysis kraštas, „KTU – Ąžuolas“;

Valdas Drabavičius – dešinysis kraštas, VHC „Šviesa“;

Vaidas Trainavičius – centras, „Green Park“ (NED);

Karolis Antanavičius – kairysis pusiau kraštas VHC „Šviesa“;

Lukas Juškėnas – kairysis kraštas, „Dragūnas“;

Tadas Stankevičius – linija, „Dicken“ (FIN);

Mindaugas Dumčius – dešinysis pusiau kraštas, „EHV Aue“ (GER).

Spalio 22 dieną Lietuvos rankinio rinktinė žais kontrolines rungtynes Liuksemburge, o tiesiai iš ten lauks kelionė į šiaurė nuo Marselio įsikūrusi Provanso Eksą, kuriame ir vyks pirmoji šio atrankos ciklo akistata su prancūzais.

Jau dabar aišku, kad naująjį atrankos ciklą Lietuvos rinktinė pradės ne pajėgiausios sudėties. Jonas Truchanovičius patyrė traumą Čempionų lygos rungtynėse ir šiuo metu neaišku, kada sugrįš į rikiuotę. Neaiški ir Aideno Malašinsko situacija. Jis šiuo metu taip pat „Motor“ ekipai padeda tik Čempionų lygos rungtynėse ir taip pat gydosi traumą.

Vyriausiasis rinktinės treneris teigė, kad šios netektys koreguos rinktinės žaidimą, bet ne tikslus: „Esame maža šalis ir neturime lygiaverčių keitimų į visas pozicijas. Iškritus mūsų pirmiems numeriams tikrai negalime jų tolygiai pakeisti, todėl esam priversti taikytis prie esamos situacijos. Bet kokiu atveju tai mūsų tikslų nekeičia. Tikslas yra kovoti dėl patekimo į Europos čempionatą ir sieksime jį įgyvendinti“.

Situacija šio atrankos ciklo pradžioje labai primena padėtį, kurioje lietuviai buvo prieš dvejus metus. Tada taip pat ciklas prasidėjo rungtynėmis su prancūzais išvykoje, o namuose laukė akistata su norvegais. Triuškinamai pralaimėję prancūzams (20:37), lietuviai jau po kelių dienų pateikė vieną didžiausių staigmenų, nugalėdami Norvegijos rinktinę (32:29).

Apie panašų scenarijų Artūras Juškėnas galvoja ir dabar: „Situacija tikrai yra labai panaši, kadangi tada Prancūzijoje irgi vertėmės be Aideno Malašinsko ir Jono Truchanovičiaus. Dabar panašu, kad vėl bent pirmosiose rungtynėse neturėsime jų abiejų, Aideno pagalbos ir vėl labai tikimės rungtynėse namuose su portugalais. Tos rungtynės yra vienos svarbiausių visame atrankos cikle ir privalome kautis dėl pergalės. Prancūzijoje apie pergalę sunku galvoti, tačiau tikrai nevažiuojame tam, kad pralaimėtumėm“.

Šią vasarą Lietuvos 20-mečių ir 18-mečių rinktinės didelėmis pergalėmis Europoje pasigirti negalėjo. Aštuoniolikmečiai pralaimėjo visas Europos čempionato B diviziono kovas ir liko paskutiniai, dvidešimtmečių pasirodymas geresnis - šešta vieta ir lygi kova su visais varžovais.

Vyriausiasis rinktinės treneris A. Juškėnas jau anksčiau į rinktinės stovyklas kviesdavosi 20-mečių rinktinės žaidėjų ir šių rankininkų integracijos į rinktinės sudėtį atsisakyti neketina: „Rinktinių rezultatai tikrai nebuvo džiuginantys, tačiau dvidešimtmečiai tikrai neatrodė blogai. Klausimas kaip viskas jiems būtų susiklostę jeigu ne Vanago trauma čempionato pradžioje. Jis, kaip ir Karolis Antanavičius, yra pirmieji pretendentai artimiausiu metu prisijungti prie rinktinės, tačiau ir dar keletas vaikinų tikrai gana sparčiai tobulėja. Su aštuoniolikmečiais situacija kiek kitokia, kol kas sunku prognozuoti, kada kažkas iš jų gali debiutuoti vyrų rinktinėje“.

Lietuvos rankinio rinktinę su Klaipėdos „Švyturio“ arena sieja dvejopi prisiminimai. Paskutinė viešnagė čia itin nusisekusi: pasaulio čempionato atrankos pirmajame etape įveikti visi trys varžovai (Izraelis, Gruzija, Latvija) ir žengta į kitą atrankos etapą. Prieš tai Lietuvos rinktinė viešėjo čia Europos čempionato atrankos ciklo metu ir tada tuometiniams pasaulio čempionams prancūzus pralaimėta vos vienu įvarčiu (25:26).

Rinktinės strategas A. Juškėnas, kuriam „Švyturio“ arena yra puikiai pažįstama, taip pat džiaugėsi, kad vėl teks žaisti uostamiestyje: „Sunku pasakyti, kuri arena sėkmingesnė, ir nemanau, kad arenos lemia rezultatus, bet pati „Švyturio“ arena tikrai patogi rankiniui. Džiugu, kad ir klaipėdiečiai vėl galės pamatyti rinktinę žaidžiant savo mieste. Aišku, kaip visuomet norisi, kad į rungtynes susirinktų, kuo daugiau žiūrovų“.

Rungtynės Vilniuje baigėsi lygiosiomis 27:27. Taip pat atkakliai klostėsi mačas ir Islandijoje, bet islandai įrodė pranašumą prieš Artūro Juškėno auklėtinius.

Islandai buvo laikomi stipriais poros favoritais, tačiau Lietuvos rinktinė kibo varžovams į atlapus nuo pat rungtynių pradžios. Pirmojo kėlinio pabaigoje islandai buvo atitrūkę 17:13, tačiau po pirmųjų 30 minučių lietuviai atsiliko tik 16:18.

Tokia pat atkakli kova virė ir antrajame kėlinyje. Islandai vis atitrūkdavo, bet lietuviams pavykdavo sumažinti skirtumą. Likus žaisti keturias minutes, islandai pirmavo 32:29, lietuviai dar turėjo šansų pretenduoti į lygiąsias, kurių būtų užtekę pirmą kartą per 21 metus patekti į pasaulio čempionatą, bet svarbiu metu suklydo Mindaugas Dumčius ir rungtynes pergalingai baigė islandai.

Lietuvos rinktinę į priekį vedė net 8 įvarčius pelnęs Aidenas Malašinskas. 6 įvarčius pridėjo Mindaugas Tarcijonas, penkis – M.Dumčius, keturis – Mindaugas Urbonas.

Lietuvos rinktinės vartininkas Giedrius Morkūnas atrėmė net 17 varžovų smūgių.

Iki šiol vienintelį kartą pasaulio čempionate lietuviai yra žaidę 1997-aisiais, kai pirmenybės vyko Japonijoje. Tuomet mūsiškiai tarp 24 komandų užėmė aukštą 10-ąją vietą.

Lietuva: Aidenas Malašinskas 8, Mindaugas Tarcijonas 6, Mindaugas Dumčius 5, Mindaugas Urbonas 4, Rolandas Bernatonis 3, Gerdas Barbarskas ir Jonas Truchanovičius po 2, Žanas Virbauskas 1.

Turi būti norinčių laimėti

„Sezonas baigėsi, sezonas prasideda, – po šampanu aplaistytos pergalės finalo serijoje kalbėjo A. Juškėnas. – Turime didelių iššūkių artėjant kitam sezonui. Kai kurie žaidėjai, kurie planavo palikti klubą po šio sezono, vis dėlto dėl įvairių priežasčių neišvyksta, bet išvyks kiti. Tad turėsime iššūkių ir daug darbo. Sezonas baigėsi, pasidžiaugėme, bet netrukus jis vėl prasidės.“

Pasak „Dragūno“ vyriausiojo trenerio, finalo serijoje šiemet buvo labai daug įtampos – tikimasi, kad kitą sezoną tokios įtampos bus galima išvengti arba pavyks neleisti jai susidaryti.

„Žaidėjams reikia išmokti patiems su įtampa susitvarkyti. Kartais ant suoliuko tą įtampą tenka sukurti dirbtinai, kad komanda nesijaustų laimėjusi jau po pirmo kėlinio, kai pirmaujama devyniais įvarčiais, nes po to atsipalaidavę pradedame vaikiškai klysti. Tai yra pagrindinė mūsų bėda, kurią, tikiuosi, kitą sezoną išspręsime“, – akcentavo A. Juškėnas.

Trenerio teigimu, komandoje kasmet turi būti žmonių, kuriems finalas būtų didelis iššūkis, siekiamybė – kad jie degtų noru laimėti.

„Daugelis mūsų komandoje yra aprimę, įpratę prie pergalių. Taip, niekaip nenurimsta mūsų kapitonas Arvydas Bučius, kuris visuomet yra užsivedęs ir bet kokia kaina siekia laimėti. Tačiau šiemet komandoje buvo Laurynas Palevičius, Lukas Vanagas, kurie nežmoniškai norėjo laimėti. Manau, kad jie ir tapo tais išskirtiniais finalo žaidėjais, kurių dėka mes laimėjome. Džiaugiuosi abiejų pasirodymu. Palevičiui pavyko pajusti sroves, įsilieti į žaidimą – jo statistika labai puiki. Vanagu itin džiaugiuosi – jis buvo įmestas į vandenyną ir turėjo išplaukti. Jis išplaukė – taip ir tampama žaidėjais. Lygiai taip pat į vandenyną savo laiku buvo įmesti Mindaugas Dumčius, Jonas Truchanovičius, Lukas Simėnas, Lukas Juškėnas. Jie visi išplaukė ir tai yra šaunu“, – auklėtinius gyrė A. Juškėnas.

Aukso nusipelnė kiekvienas

Vis dėlto komandos strategas apgailestavo, kad progos pasirodyti neteko Lukas Simėnas, kuris vasario pradžioje patyrė Achilo sausgyslės traumą, dėl kurios buvo priverstas baigti sezoną.

„Manau, kad šis sezonas turėjo būti Simėno sezonas – ne Vanago, o Simėno. Bet dėl traumos Simėno neliko aikštelėje, todėl teko į žaidimą mesti visai žalią vaikį – Vanagą. Vėliau buvo nemai kitų įvairių smulkių traumelių, kurių mūsų sporte niekas nesureikšmina. Bet tuomet mūsų didysis „Big C“ – Gintaras Cibulskis – pateko į ligoninę, jam buvo išoperuotas apendiksas. Tai buvo netikėtas smūgis. Mums teko įrodyti, kad ir kiti komandos nariai gali eiti, žaisti ir laimėti, kad jie nėra prastesni už rinktinės žaidėjus. Net kai buvo blogai vartininkui Benui Vaicekauskui, į vartus stojo jauniausias komandos žaidėjas Benediktas Pakalniškis ir keletą rungtynių rodė labai neblogą žaidimą. Tad visi šešiolika žaidėjų ir yra čempionai – ne du ar trys, bet visi šešiolika. Tai ir yra mūsų didžiausia stiprybė.

Be galo nuostabu buvo tai, kad paskutinėse finalo rungtynėse jautėme, jog už mūsų stovi visa Klaipėda. Kaip tik trečiųjų finalo rungtynių išvakarėse komandai parodžiau vaizdo įrašą iš tų metų, kai pirmą kartą tapome čempionais, kai tribūnos buvo perpildytos. Visi buvo nustebę, nes šį sezoną tiek sirgalių tikrai nematėme. Finale tribūnos nebuvo perpildytos, bet triukšmo buvo tikrai daugiau. Noriu padėkoti visiems sirgaliams, kurie buvo su mumis visą sezoną, tiems, kurie atėjo bent vieną kartą, tiems, kurie atėjo bent jau į finalą – jūs vis tiek buvote kartu su mumis. Mums labai svarbu jausti klaipėdiečių palaikymą, nuoširdžiai ačiū kiekvienam iš jūsų“, – sakė A. Juškėnas.

Norisi iššūkių

Pasidomėjus, kokių iššūkių šį sezoną turėjo treneriai, A. Juškėnas neslėpė, kad turėjo didesnių tarptautinių ambicijų – norėjosi patekti į tolesnį Europos rankinio lygos taurės etapą, stipriau kautis Baltijos lygoje ir patekti į finalinį ketvertą.

„Bet, matyt, mes nebuvo tam pasiruošę. Tikiu, kad kitą sezoną bus kitaip – noriu didesnių iššūkių. Noriu, kad žaidėjai keltų sau didesnius iššūkius, o šalies čempionatą laimėtų lengviau. Be abejonės, reikės stiprinti komandą, reikia ieškoti žaidėjų, skirti tam daugiau lėšų. Kartais susidaro įspūdis, kad mes jau išaugome savo kelnaites ir norisi didesnių iššūkių, bent jau man kaip treneriui. Tikrai nenuvertinu Lietuvos čempionato ir nenuvertinsiu, visada džiaugsiuosi laimėjęs, bet norisi kilti aukščiau“, – atviravo „Dragūno“ strategas.

Pasak jo, lygiai taip, kaip žaidėjai atiduoda save aikštelėje, treneriai turi atiduoti save už aikštelės ribų.

„Kai geras treneris, gera ir komanda, – pabrėžė A. Juškėnas. – Mes visi turime įdėti pastangų. Jeigu žaidėjas aikštelėje atiduoda viską, tai treneris už aikštelės irgi turi atiduoti viską – pasiruošti treniruotėms, numatyti taktikas, ieškoti naujovių. Lygiai taip pat visi džiaugiamės pergale ar liūdime pralaimėję. Kitaip trenerio darbo aš neįsivaizduoju, to reikalauju ir iš visų kitų trenerių, kurie dirba klube ar Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre. Galbūt dar ne visi tai supranta, bet taip turi būti. Gal ir banaliai skamba žodis „šeima“, bet mes tokie esame – švenčiame kaip šeima, pykstamės irgi kaip šeima, bet nė vienas nelaikome pykčio kitam.“

Informacija

Šį sezoną Klaipėdos komanda tapo Lietuvos rankinio lygos reguliariojo sezono nugalėtojais – iškovojo 14 pergalių, sykį patyrė pralaimėjimą, vienerias rungtynes sužaidė lygiosiomis.

Pakeliui į finalą ketvirtfinalyje „Dragūnas“ susitiko su 8 vietoje likusia Varėnos „Ūla“, pusfinalyje – su KTU rankininkais. Finalo serijoje 3:0 nugalėjo Vilniaus „Šviesą“.

Klaipėdos „Dragūnas“ Lietuvos rankinio lygos čempionu tapo 8 kartus per pastaruosius 9 sezonus: 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2017, 2018 m.

„Sezonas baigėsi, sezonas prasideda“, – po rungtynių sakė Klaipėdos „Dragūno“ vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas.

Jis neslėpė, kad nors didžiąją rungtynių dalį „Dragūnas“ pirmavo, o vienu metu turėjo devynių įvarčių persvarą, įtampos ant komandos suolo netrūko. Vilniaus komanda paskutines penkias minutes sugebėjo sužaisti 0:5, tačiau vis dėlto Fortūna šypsojosi Klaipėdos komandai – net padarytos klaidos ir priartėję varžovai netapo pražūtimi.

„Labai džiaugiamės, kad į rankinio rungtynes sugrįžo žiūrovai. Tai tikrai buvo pati fantastiškiausia finalo dalis, tai, kas vyko tribūnose. Net mūsų varžovai pripažino, kad jeigu mes nuolat žaistume tokioje aplinkoje, visi žymiau labiau tobulėtume, nes privalėtume labiau pasitempti ir pasistengti“, – sirgaliams dėkojo A. Juškėnas.

Komandos kapitonas Arvydas Bučius iškart po rungtynių sakė, kad „Dragūnas“ yra ten, kur ir turi būti – čempionų soste.

„Daug dirbome, arėme. Atidavėme labai daug jėgų ir išliejome labai daug prakaito. Žinoma, dabar jau galiu drąsiai kalbėti, bet mes šito nusipelnėme – būti ten, kur esame. Šiandien visiškai nieko negirdėjau, nieko nesupratau, su komandos draugais bendravome gestais. Buvo fantastiškas palaikymas, kurio laukėme visą sezoną ir pagaliau sulaukėme. Buvo nerealu. Dabar labai gera širdžiai, ramu. Man tikriausiai net linksmiau dėl visos komandos nei dėl savęs. Smagu, kad visas sezono darbas atsipirko“, – šypsodamasis kalbėjo A. Bučius, kuris yra vienintelis komandos žaidėjas, kuris visus 8 kartus su „Dragūnu“ tapo čempionu.

Lemiamų finalo rungtynių lyderiu buvo 9 įvarčius įmetęs Laurynas Palevičius. Iš Vokietijos į „Dragūną“ atvykęs rankininkas jau sezono pradžioje teigė, kad atvyko patobulėti, o aukso medalis – puikus priedas.

„Džiaugiuosi, kad priėmiau sprendimą grįžti į Lietuvą. Jaučiuosi tikrai patobulėjęs, išmokęs naujų dalykų, taip pat susipažinau su daug naujų žmonių. Taip pat buvau pasiilgęs ir gyvenimo Lietuvoje. „Dragūnui“ galiu pasakyti nuoširdų ačiū, kad manimi tikėjo, kad suteikė tokią galimybę. Buvo nelengvas sezonas, jaučiau daug senesnių traumų pasekmių, bet galų gale esame čempionai – tai svarbiausia. Visą savo karjerą dažniausiai tekdavo likti antram. Šiemet jau tikrai nesinorėjo tenkintis sidabru, todėl labai džiaugiuosi, kad tokį tikslą taip pat įgyvendinau. Šiandien prieš rungtynes atėjęs į persirengimo kambarį supratau, kad vyrai atiduos visas jėgas, jog užbaigtume finalo seriją namuose“, – mintimis dalinosi L. Palevičius.

Vokietijoje, pasak jo, rankinis yra itin populiari sporto šaka, tad ten žaidėjai privalo ne tik žaisti, bet ir bendrauti su publika, rodyti emocijas, būti tarsi šoumenais. Dalį to rungtynėse matydavo ir sirgaliai Lietuvoje, kai įmetęs įvartį, L. Palevičius aktyviai reikšdavo emocijas ir ragindavo publiką nesėdėti tyliai.

„Gyvenime esu ramus, bet aikštelėje esu kovotojas ir stengiuosi ten save palikti visu šimtu procentų“, – šypsojosi L. Palevičius.

Šį sezoną itin didelis krūvis teko devyniolikmečiui komandos naujokui Lukui Vanagui. Netikėtai sunkią traumą patyrus Lukui Simėnui, L. Vanagui teko dirbti dvigubai. Tad jis džiaugėsi, kad įgijo itin daug patirties ir iškovojo pirmąjį tokį svarbų titulą.

„Nuotaika yra neapsakoma, ypač man, nes esu sugrįžęs po traumos. Atėjus į tokią komandą, kur mane priėmė ir padėjo atsistoti ant kojų, norėjosi kuo daugiau stengtis ir padėti komandai. Sugrįžti į žaidimą po pertraukos buvo nelengva. Labai tikiuosi, kad trenerio nenuvyliau. Man iš tikrųjų yra didžiulė garbė žaisti šioje komandoje. Sunkiu metu mums labai padėjo vienybė, vienas kito palaikymas, darbas treniruotėse. Sunkus darbas duoda vaisių. Šiandien tapau pirmuoju pasvaliečiu rankinio čempionu – tuo labai džiaugiuosi“, – emocingai kalbėjo L. Vanagas.

Klaipėdos „Dragūnas“: Laurynas Palevičius – 9 įvarčiai, Gintaras Cibulskis – 5, Lukas Vanagas – 4, Lukas Juškėnas, Laurynas Simonavičius, Šarūnas Ugianskis ir Alain Romeo Eyebe II – po 3, Benas Butkus – 1 įvartis.

Vilniaus „Šviesa“: Valdas Drabavičius – 11 įvarčių, Karolis Antanavičius – 6, Tomas Bernatavičius – 5, Tadas Rasakevičius – 2, Artūras Švilpa, Žygimantas Sinkevičius ir Aleksandr Grišin – po 1 įvartį.

Norint pakliūti tarp 24 stipriausių ekipų lietuviams reikės įveikti islandų barjerą. Artėjant šioms istorinėms rungtynėms pristatome keletą įdomių detalių apie mūsų nacionalinę komandą bei būsimus varžovus iš Islandijos.

Istorija. Prieš 27 – erius metus Lietuvai atgavus nepriklausomybę pirmąsias draugiškas rungtynes lietuviai žaidė būtent su islandais. Tuomet mūsų šalį pirmieji pripažinę islandai pasikvietė sužaisti draugiškų rungtynių. Lietuvos rinktinė tuomet treniruojama Antano Skarbaliaus vienerias rungtynes laimėjo (22:20) ir vieneriose nusileido 29:24.

Oficialūs susitikimai. Pirmosios Lietuvos ir Islandijos oficialios rungtynės mūsų šaliai asociajuojasi su skambiausiu laikotarpiu mūsų šalies rankinio istorijoje. 1997 metais Lietuvai vienintelį kartą kol kas žaidžiant pasaulio čempionate Lietuva ir Islandija susitiko grupės varžybose. Tuomet islandai lietuvius pranoko rezultatu 21:19 (10:8). Lietuviai tuomet pasaulio čempionate iškovojo 10-ąją vietą, o islandai liko penkti.

Galimybės atsirevanšuoti islandams ilgai laukti nereikėjo. Prabėgus mažiau nei pusmečiui Lietuva ir Islandija toje pačioje grupėje grūmėsi dėl teisės patekti į Europos čempionatą. Nors Islandijoje lietuviai pralaimėjo 25:18, tačiau Kaune pergalę šventusi Lietuva (32:29) aplenkė islandus grupėje ir kartu su tuometine Jugoslavija pateko į Europos čempionatą Italijoje, o islandai liko už pirmenybių borto.

Tai buvo paskutiniai kartai kuomet Lietuvos ir Islandijos keliai susikirto oficialiose rungtynėse, tad birželio 8 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje bus parašytas naujas svarbus puslapis ekipų istorijoje.

Islandų žvaigždė – treneris. Neabejotinai ryškiausia islandų nacionalinės rinktinė žvaigždė šiuo metu yra šios komandos vairininkas Godmunduras Godmundssonas. Po nesėkmės Europos čempionate islandai ėmėsi permainų ir prie rinktinės vairo vėl stojo į didžiausias pergales islandus atvedęs strategas. Su šios šalies rinktine treneris du kartus tapo olimpiniu vicečempionu bei Europos pirmenybėse iškovojo bronzos medaliu. Dar įspūdingesnę pergalę G. Godmundssonas pasiekė su Danijos nacionaline ekipa – 2016 – aisiais metais Rio iškovotas auksas.

Svajonių komanda. Nors ir nedrąsiai, tačiau rankinio bendruomenę šią mūsų rinktinę jau krikštija svajonių komanda. Tiek aukščiausiame lygyje žaidžiančių rankininkų Lietuvos rinktinės sudėtyje nebuvo jau seniai. Jonas Truchanovičius kartu su „Montpellier“ ekipa pateko į Čempionų lygos finalinį ketvertą, o pats lietuvis yra vienas kertinių komandos žaidėjų. Aidenas Malašinskas yra „Motor“ klubo, kuris taip pat žaidžia čempionų lygoje, smegenys. Rolandas Bernatonis, Gerdas Babarskas, Giedrius Morkūnas ir kiti žaidžia elitiniuose Europos klubuose. Pagrindinė užduotis laukianti vyriausiojo rinktinės trenerio Artūro Juškėno – nulipdyti iš jų pergalingą komandą.

Sirgaliai. Lietuvos sporto mėgėjai iš naujo atranda rankinį. Kurį laiką tuštėjusios tribūnos vėl sulaukia gausaus būrio žiūrovų. Mūsų rinktinės rungtynes Klaipėdoje Europos čempionato atrankoje su prancūzais gyvai stebėjo daugiau nei 2500 žiūrovų. Virš 2000 susirinko ir Vilniuje, kuomet sensacingai buvo nukalti norvegai. Šiose lemiamose ir istorinėse rungtynėse Lietuvos rankininkai tikisi dar gausesnio sirgalių palaikymo.

Kapitonas. Lietuvos rinktinė turi tikrą kapitoną. Gintaras Cibulskis Lietuvos rinktinėje yra viena charizmatiškiausių asmenybių, kuri sugeba aplink save suburti visą komandą. Jaunimą ir rinktinės veteranus jungiantis kapitonas vis dar naudingas ne tik rūbinėje. Didele fizine jėga pasižymintis milžinas, gavęs kamuolį ties 6 metrų liniją vis dar yra sunkiai sustabdoma jėga bet kuriam iš savo varžovų.