Gandais apipinta mirtis

A.Juodris 1998-aisiais nusišovė "Aro" kovotojams šturmo metu įsiveržus į jo šeimos nuomotą butą Bandužių gatvėje. Ši operacija ilgai dar buvo aptarinėjama klaipėdiečių, nes daugiabučių namų rajone tuomet aidėjo šūviai.

Tačiau viena aplinkybė nuo visuomenės buvo nutylėta. O ji galėjo lemti tai, kad A.Juodris šiandien galėjo būti gyvas ir galbūt būtų prabilęs apie vieną mįslingiausių Rusijoje įvykdytų žmogžudysčių.

Versiją, jog V.Listjevo užsakomąją žmogžudystę galėjo įvykdyti šis buvęs šiaulietis, vėliau prisišliejęs prie žinomo Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoriteto Sigito Gaidjurgio gaujos, kelia buvęs Šiaulių kriminalistas Artūras Veniulis, kuriam pavyko išnarplioti vieno paslaptingiausių Lietuvos žudikų biografiją.

Pati Rusijos žiniasklaida kas kelerius metus iškelia į viešumą neva naujų V.Listjevo nužudymo detalių.

Tačiau iki šiol nėra išaiškinti nei patys žudikai, nei nusikaltimo užsakovai.

Kova dėl reklamos milijonų

Žinomas televizijos žurnalistas, Rusijos visuomeninės televizijos (ORT) pirmasis generalinis direktorius V.Listjevas buvo nužudytas savo daugiabučio namo Maskvoje laiptinėje.

Viešai buvo kelta versija, jog tokio susidorojimo televizijos vadovas sulaukė po jo paties iškeltos iniciatyvos atsisakyti milijonais JAV dolerių vertinamos reklamos televizijoje.

Kovo 1-ąją ORT turėjo įsigalioti oficialus komercinės reklamos draudimas.

Šios pagrindine įvardijamos nužudymo versijos neneigė niekas, nors pati byla ir nėra ištirta. Esą V.Listjevas trukdė įtakingiems Rusijos oligarchų interesams atstovaujančioms kompanijoms, kurios lobo iš korupcijos televizijos reklamų rinkoje.

Ilgą laiką įvairių dokumentinių filmų ir žurnalistinių tyrimų objektu dėl V.Listjevo mirties buvo minima prieštaringos reputacijos oligarcho Boriso Berezovskio pavardė, kuris 2013 metų kovo 23 dieną paslaptingomis aplinkybėmis mirė Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau pats B.Berezovskis aršiai neigė bet kokias sąsajas su šia žmogžudyste.

Versijose – kauniečių pėdsakas?

Be įvairių Rusijoje keltų V.Listjevo nužudymo versijų, Lietuvoje šiuo metu plačiau žinomos yra dvi.

Pasak vienos jų, plačiai nuskambėjusį nusikaltimą neva galėjo padaryti su Kauno kriminaliniais susivienijimais sieti Ramūnas Kuzminas-Ramaškė ir Arikas Pastuškovas-Storas.

1995 metais vasario pabaigoje abu minėti kauniečiai esą per Minską galėjo išvykti į Maskvą.

Viešai publikuotoje versijoje teigiama, jog po V.Listjevo žmogžudystės R.Kuzminas ir A.Pastuškovas Kaune smarkiai praturtėjo. Neva šie autoritetai nežinia iš kur gavo dideles pinigų sumas.

Kituose šaltiniuose net minimos detalės, kaip galėta įvykdyti nusikaltimą. Esą vienas žudikų V.Listjevo laukė laiptinėje, šiek tiek palypėjęs, antrojo aukšto laiptinės aikštelėje, kitas – prie laiptinės durų.

Tiek Rusijos, tiek Lietuvos žiniasklaidos šaltiniai mini buvus du šūvius, iš to net daroma išvada, esą V.Listjevo laukė du smogikai.

Žudikas buvo vienas

Iš tiesų į žurnalistą šauta du kartus. Pirma kulka perskrodė krūtinę, kita (kontrolinio šūvio) perskrodė galvą.

"Tačiau iš kur ištraukta versija, jog buvo du žudikai? Abu šūviai iš to paties pistoleto. Aš bendravau su šios žmogžudystės tyrėjais. Buvau vieno majoro nuvežtas prie V.Listjevo namo. Aiškiai įvardinta – buvo vienas žmogus", – gandus ir kitas versijas paneigė buvęs Šiaulių kriminalinės policijos vadovas A.Veniulis.

Sunkiai įtikinama versija kauniečių žygius Maskvoje vadina ir buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Algirdas Matonis.

"Kažkokių proveržių tikrinant tą informaciją nebuvo. O versijų buvo visokių. Tiesa, buvo gauta operatyvinė informacija dėl A.Juodrio veiklos. Jis iš tiesų buvo naudojamas daug kur ir turėjo sąsajų su įvairiais nužudymais, – kalbėjo A.Matonis.

Pasak jo, ir ši informacija nebuvo iki galo patikrinta.

"Kalbant apie A.Juodrį, jis buvo dalyvavęs tam tikruose užsakomuosiuose nužudymuose Baltarusijoje, Latvijoje ir Rusijoje. Šią versiją palaiko ir tai, jog iš Rusijos teisėsaugos buvo gauta informacija, jog šio nužudymo vykdytojai galėjo būti iš Lietuvos. Visi šie faktai buvo tikrinami, bet visiško aiškumo iki šio nėra", – pasakojo A.Matonis.

Tikras diversijų specialistas

O štai A.Veniulis rėžė esąs tikras kone 80 procentų, esą V.Listjevo nužudymo vykdytojas buvo tuo metu Klaipėdoje gyvenęs A.Juodris.

"Aš turiu šaltinį, kuris artimai bendravo su A.Juodrio aplinka. Buvo žinoma, kad jis turi, jų žargonu tariant, "padėti į vietą" kažką iš įžymių žmonių. Prieš kurį laiką Maskvoje buvo nušautas žymus ginekologas. Buvo kalbų, jog A.Juodris grįžo į Maskvą po šio nužudymo ir net atsikratė pačiu užsakovu", – įvykius, galbūt nutikusius prieš daugiau nei du dešimtmečius, prisiminė buvęs kriminalistas.

A.Juodris tarp teisėsaugininkų buvo pelnęs vieno paslaptingiausių žudikų vardą.

"Jis turėjo psichologinių žinių, o sovietinės armijos laikais tarnavo ypatingame saugumiečių dalinyje, kur kursantai gaudavo visą specialią parengtį – nuo specialių įgūdžių iki šnipinėjimo pradmenų. Jis tapo tikru diversijų specialistu. Tiesa, jis tarnavo vos vienerius metus, nes žmona netrukus antrą vaiką pagimdė", – prisiminė A.Veniulis.

Buvęs kriminalistas tikina girdėjęs itin prieštaringų liudijimų. Esą A.Juodris, gavęs užsakymą, žmogų pirma išsiveždavo į mišką ar kitur ir išklodavo jam į akis, kas jį užsakė.

"Žmogus, siekdamas išsigelbėjimo, viską jam papasakodavo. Tokiu būdu jis gaudavo visą informaciją. Nuvažiavęs pas užsakovą jis išrėždavo, jog šis jam per mažai moka, nes aiškėja papildomų detalių. Taip jis išlošdavo dvigubai, o neretai dar ir užsakovu atsikratydavo", – pasakojo A.Veniulis.

Slėpėsi po sūnaus vardu

A.Veniulis pripažino, jog kas toks yra mistinis samdomas žudikas, pravarde Benas, išsiaiškino tik po kelerių kruopštaus darbo metų.

"Žinojome, jog nuo narkotikų perdozavimo buvo mirusi jo žmona. O daugiau jokios informacijos nebuvo. Vieną dieną sėdome ir peržiūrėjome visas pasų poskyrio asmens tapatybių korteles. Vienam mano kolegų užkliuvo tai, kad vieno veikėjų sūnus buvo Benas. Parodžiau nuotrauką savo šaltiniui ir šis bedė pirštu, atpažino A.Juodrį, kuris pravarde pasirinko sūnaus Beno vardą", – prisiminė A.Veniulis.

Pats A.Juodris, gyvendamas Šiauliuose, niekuo neišsiskyrė, nors turėjo menininko gyslelę.

Sovietmečiu vyras baigė Klaipėdos dailės mokyklą, kurioje įgijo gintaro ir metalo apdorojimo specialybę. Susidomėjęs medžio drožyba, vėliau tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.

Garsiausias A. Juodrio kūrinys – išdrožta trijų metrų Dievo motina ir dabar puošia Kryžių kalną.

Sukūrė tikrą legendą

Tai, kad A.Juodris turėjo ypatingų talentų, pripažįsta ir patys jį metų metus medžioję kriminalistai.

"Buvo ypač sumanus ir atsargus. Tokios išmonės retas pavydėtų. Mokėjo keisti išvaizdą, maskavosi perukais, priklijuojamomis barzdomis. Turėjo kelis pasus ir vairuotojo pažymėjimus. Jis patikrindavo visus atsitraukimo kelius, net kanalizacijos šulinius, jei tektų slėptis. Prieš nužudymą ypač tyrinėdavo aukos aplinką", – prisiminė A.Veniulis.

Ar tai galėjo būti ta priežastis, jog savotišką legendą apie save sukūręs žmogus tikrai galėjo sulaukti ypatingų užsakymų net iš Rusijos sostinės?

"Tuo metu jis jau turėjo būti žinomas, nors Šiaulių grupuotė, pasivadinusi Princais, ir nebuvo garsi užsienyje. Vieną dieną sužinojau, jog A.Juodrio aplinkoje buvo užsiminta apie ypatingą užsakymą. Kalbėta apie kažką iš televizijos. Bet niekas tuo metu nežinojo, kas ir kur konkrečiai vyks. Tik vėliau, po V.Listjevo nužudymo, paaiškėjo, jog keliai veda į Lietuvą. Tuomet man teko ne kartą lankytis Maskvoje. Teko bendrauti su liudytojais, su V.Listjevo aplinkos žmonėmis. Jie prisiminė, jog žurnalistas sulaukė keistų skambučių iš žmonių, su kuriais anksčiau neturėjo jokių ryšių, vyko kažkokie susitikimai. Kai kas minėjo ir lietuvius", – tikino A.Veniulis.

Apklausų metu du liudytojai iš Lietuvos atvykusiems kriminalistams matytą nusikaltimo vietoje žudiką apibūdino kaip panašų į A.Juodrį.

"Rodėme nuotraukas, kuriose buvo keista jo išvaizda. Tai su akiniais, tai su barzda. Vienas žmogus atpažino A.Juodrį ir tikino matęs jį netoliese sėdėjusį ant suoliuko. Kitas dūrė pirštu į nuotrauką ir patikino, kad šį žmogų matė vaikštinėjantį šalia žurnalisto namų. Patys Maskvos kriminalistai man patvirtino, jog duoda 80 procentų, jog A.Juodris buvo nužudymo vykdytojas", – detales prisiminė buvęs kriminalistas.

V.Listjevo aplinkos žmonės tuomet liudijo, jog žurnalistas prieš mirtį bent porą kartų bendravo su kažkokiu lietuviu.

Tačiau kokia detalė įtikino kriminalistus, jog išvaizdą mėgęs maskuoti A.Juodris išties galėjo įvykdyti skandalingąjį nusikaltimą?

Parodėme nuotrauką, kurioje jis buvo su akiniais, barzda. Žmogus pasakė tiesiai šviesiai – šis žvilgsnis yra to paties žmogaus, kaip ir žudiko.

"Išdavė jo žvilgsnis. Jame, beje, kažkas tokio yra. Parodėme nuotrauką, kurioje jis buvo su akiniais, barzda. Žmogus pasakė tiesiai šviesiai – šis žvilgsnis yra to paties žmogaus, kaip ir žudiko", – šiurpą keliančias detales pasakojo A.Veniulis.

Tai, kad A.Juodris savo saugumu ypač rūpinosi, kriminalistai žinojo. Tačiau žinoma ir tai, jog vyras godžiai siekdavo išpešti sau dvigubą naudą, todėl kyla klausimas, ar A.Juodris tikrai galėjo įvykdyti šį nusikaltimą, nes šalia V.Listjevo rasta 1,5 tūkst. JAV dolerių ir beveik milijonas rublių.

"Spėju, jog jis apie grynuosius net neįtarė. Jam rūpėjo jo paties atsitraukimas. Rajonas ten buvo judrus. V.Listjevas – žinomas žmogus, pabijojo versti kišenes", – nuomonę išsakė A.Veniulis.

Po žmogžudystės A.Juodris esą iš Maskvos grįžo nauju automobiliu – juodos spalvos žiguliais, vadinamuoju devintuku. Pasak A.Veniulio, A.Juodris jį iš karto pardavė Latvijoje.

"Pardavęs mašiną, jis pirko seną "Ford Escort" ir vėl grįžo į Maskvą. Vėliau sulaukėme skambučio iš Maskvos kriminalistų. Šie pasakė, jog žino, kas užsakė V.Listjevą, ir jis esą taip pat jau nužudytas. O štai mūsų jiems paliktos A.Juodrio nuotraukos pravertė. Liudininkai jį atpažino, bet patikino jį matę prieš žmogžudystės dieną", – aiškino A.Veniulis.

Per sieną – minosvaidžių siunta

Po šių įvykių dar buvo keli kiti nužudymai. Uostamiesčio kriminalistai A.Juodrį, lyg žudiką vaiduoklį, ėmė medžioti po 1997-ųjų pabaigoje Klaipėdoje įvykdytos policijos ekspertės Sigitos Simonaitytės nužudymo.

"Rimtesni siūlo galai ėmė lįsti po to, kai 1995 metais Kaliningrado srities kriminalistai sulaikė du buvusius sovietinės armijos kariškius, kurie papasakojo, jog A.Juodriui pradėjo tiekti ginklus į Lietuvą", – patikino A.Veniulis.

Esą per sieną į Lietuvą buvo išgabentos dešimtys prieštankinių minosvaidžių "Mucha".

"Bet visus pėdsakus jis mokėdavo taip užglaistyti, kad niekas nesuosdavo. A.Juodris svajojo, jog ateityje pats nebedirbs šio darbo, sėdės savo sodyboje ir tik priiminės užsakymus", – tikino A.Veniulis.

Po žeme – šifruoti pinigai

Pasak buvusio kriminalisto, A.Juodris Klaipėdos rajone buvo įsigijęs sodybą.

"Nepamenu, bet, man regis, už Klaipėdos, važiuojant Šilutės–Jurbarko keliu, pirmieji sodai į dešinę. Gal Dituva? Kažkur ten. Sodyba buvo didelė: vienkiemis, aptverta teritorija, iškasti du tvenkiniai, šunų voljerai. Mes jau norėjome į orą kelti sraigtasparnius, reikėjo ruoštis sodybos šturmui. Bet ją rasti pirma reikėjo, nes turėjome tik nuotraukas", – prisiminė pareigūnas.

Tąkart kriminalistus išgelbėjo vieno Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūno žinios. Vyras atpažino vietą, kurioje buvo sodyba.

Kratos metu radiniai ypač nustebino pareigūnus.

"Čia mes radome metalinius bidonus, pilnus ginklų ir pinigų. Būta kalbų, jog A.Juodris mėgo paspęsti spąstus, palikdavo sprogmenis. Tačiau bidonus radome neužminuotus. Viduje daug ko buvo – granatų, pistoletų, pinigų. Tiesa, šių nebuvo daug, bet jie buvo šifruoti", – tikino A.Veniulis.

Paaiškėjo, jog saugumo mokyklos absolventas A.Juodris išmanė specialias šifruotes.

"Pinigai sužymimi specialiu šifru. Atsitraukiantis nuo persekiojimo žmogus, pagal jų skaičius, atseka, kur yra paslėpta kita slėptuvė su ginklais ir pinigais. Tai tokia slaptaviečių ir saugyklų sistema. Ja galėjo pasinaudoti tik šią sistemą išmanantis. Slėptuvėse galėjo būti paslėpti dokumentai", – pasakojo A.Veniulis.

Iš buto – pro stogą

A.Veniulis, lenkdamas pirštus, skaičiavo, jog, vien jo žiniomis, A.Juodris Lietuvoje galėjo įvykdyti nuo 12 iki 15 žmogžudysčių. Kaliningrado srityje – nuo 6 iki 7, Rusijoje – 5, įskaitant V.Listjevo žmogžudystę.

Legendomis apipinta šio vyro biografija nutrūko 1998 metų rugpjūtį, kriminalistams nusprendus šturmuoti Bandužių gatvėje esantį daugiabutį, kur butą nuomojo A.Juodrio šeima.

Kurį laiką sekę vyro slėptuvę uostamiesčio teisėsaugininkai po kruopelytę rinko įrodymus.

Operacijoje dalyvavęs uostamiesčio prokuroras Arūnas Saunorius viešai yra minėjęs, jog šiai operacijai teko pasitelkti visą išmonę, kokią leido tuometinis policijos biudžetas.

"Reikėjo kur nors įsikurti, stebėti butą, kuriame gyveno A.Juodris. Žmonės kelialapius laimėjo į sanatoriją, visko ten buvo", – vienoje televizijos laidoje kalbėjo A.Saunorius.

Pareigūnai laikinai iškeldino A.Juodrio kaimynus.

Tačiau aiškėja, jog samdomo žudiko išmonė buvo pranašesnė už policijos darbo metodus.

Kriminalistai slapta stebėjo vieną daugiabučio laiptinių. Vyrai atpažino, jog iš namo išeina A.Juodris, tiesa, užsimaskavęs priklijuojama barzda. Barzdotą tolimųjų reisų jūrininką prisiminė ir to namo gyventojai, aiškinę, jog kaimynas retai būna namuose.

"Tačiau to, jog jis gali užlipti ant stogo ir nusileisti į kitą laiptinę, niekas neįvertino", – šypsojosi A.Veniulis.

Nerakintų durų šturmas

Kadangi A.Juodris puikiai šaudė, tikėtina, namuose laikė visą ginklų arsenalą, pareigūnai apsisprendė imtis šturmo.

Visi griebė laužti duris, kai jos net neužrakintos buvo.

"Buvo ir daugiau kuriozų. Negaliu peikti – "Aro" vyrai rizikavo gyvybėmis, tačiau šturmo metu bent kuris iš jų galėjo susiprotėti duris praverti rankena. Ne, visi griebė laužti duris, kai jos net neužrakintos buvo", – šturmo detales prisiminė A.Veniulis.

Į butą patekus policijos kovotojams, A.Juodris esą lovoje gulėjo su žmona. Tuo metu, kol pareigūnai šturmavo neužrakintas duris, jis spėjo stryktelėti iš lovos, nuo spintos viršaus pagriebti ginklų ir, vos į butą įžengė pareigūnai, ėmė šaudyti.

"Suskaičiavau 6–7 apkabas po 18 šovinių. Jos buvo neiššaudytos iki galo, kad jam nereikėtų iš naujo užtaisinėti ginklo. Iš viso į pareigūnus buvo paleisti 64 šūviai", – prisiminė A.Veniulis.

Versijose – faktų painiava

Viena aplinkybė kelia įvairių minčių. Pasak liudininkų, A.Juodris susišaudymo metu galėjo prisidengti tuomet 18-mete dukra. Esą vyras ją čiupo ir traukėsi į kitą kambarį. Mergina buvusi ugnies linijoje.

Tačiau šią versiją neigė A.Juodrio sūnus Benas.

"Daug visko prirašyta apie tėvą ir mane. Ne viskas teisybė. Tačiau ne sesuo buvo ten, bet jis ją išstūmė į kitą kambarį, o ne dengėsi ja", – tikino mįslingos asmenybės atžala, šiuo metu turintis tatuiruočių saloną centrinėje uostamiesčio gatvėje.

Painiava kyla ir dėl antrosios A.Juodrio dukros, kuriai anuomet buvo septyneri. Vieni šaltiniai mini, jog mergaitė šturmo metu buvo bute. Apie tai užsimena ir A.Juodrio sūnus Benas.

"Ne, nebuvo nieko daugiau, tik žmona ir vyresnioji dukra", – priešingai tikino kriminalistas A.Veniulis.

Pavardės nekeitė

A.Juodrio vyriausia atžala sūnus B.Juodris dienraščiui prisipažino, jog tėvo kriminalinė legenda jam gyvenimo negadina.

Vyras trečius metus gyvena laisvėje ir mėgina eiti doros keliu, nors pats anksčiau taip pat buvo siejamas su nusikalstamu pasauliu – buvo teistas tris kartus.

"Laikai tokie buvo. Ir pats jaunystėje visko prikrėtęs esu", – pripažino B.Juodris.

Beje, B.Juodrio, kaip tatuiruočių meistro, paslaugų paprašė televizijos žvaigždė, laidos "X Faktoriaus" vedėjas, laidų režisierius ir scenarijų autorius Mindaugas Rainys.

Toje pačioje studijoje pas B.Juodrį tatuiravimo meno mokosi "X Faktoriaus" laidose išgarsėjusi "Golden age" narė Evelina.

"Kažkada buvo kilusi mintis apie pavardės pakeitimą, bet trumpam. Ne, nesigėdiju aš jos. Kokia ji yra, tokia jau yra", – kalbėjo B.Juodris.

Tėvas žurnalisto neminėjo

B.Juodris ramiai kalbėjo apie tėvo nusikaltimus.

"Mes buvome labai artimi. Labai. Aš daug ką žinojau apie jį. Bet apie V.Listjevo nužudymą, oi, to tikrai nebuvo. Jis man papasakodavo daug ką, bet apie šį dalyką tikrai galiu pasakyti, kad ne", – kriminalistų keliamą versiją paneigė B.Juodris.

Jis tikina, jog matė praėjusį rudenį vienos televizijos rodytą dokumentinį filmą apie jo tėvą.

"Daug kas ten perdėta ir supainiota. Nemalonu žiūrėti tokias laidas, apie mane ten kalbėta. Seniai su tuo pasauliu padėtas taškas", – kalbėjo B.Juodris.

Pastarąjį kartą vyras teismo nuosprendžio klausėsi 2014 metais. Tąkart jam buvo skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, bet vyras prieš tai ilgą laiką jau buvo praleidęs sulaikytas.

Tiesa, dokumentiniame filme minimos detalės, jog A.Juodris savo sūnų taip pat ruošė samdomo žudiko amatui, klaipėdietis neneigė.

"Nuo vaikystės jis prisigalvodavo visokių nesąmonių, filmų prisižiūrėjęs. Bet su vaiku jis užsiimdavo. Nuo aštuonerių metų pradėjo treniruoti, bet tuo metu jam net minčių nebuvo užsiimti tuo, ką vėliau veikė", – prisiminė B.Juodris.

Garsiojo šturmo metu, kai A.Juodris nusprendė paleisti kulką sau į galvą, sūnui buvo 17 metų.

"Aš nežinau, iš kur ta V.Listjevo istorija. Manau, pareigūnai sugalvojo. Jis mėgo dirbti vienas. Nemanau, kad ši versija yra tiesa. Užsakymų iš užsienio jis gaudavo, bet greitai jie baigėsi. Jis jau čia turėjo ką veikti ir kitur jau nebevažiuodavo", – tikino B.Juodris.

Klaipėdietis paatviravo, jog iš tėvo jis tikrai paveldėjo bent jau du dalykus. Vienas jų – potraukis menams.

"Aš, kaip ir jis, drožiu, piešiu, darau tatuiruotes. Daug piešinių esu perkėlęs į kompiuterį. Tėvas buvo liaudies meistras, turėjo talentą. Beje, jis buvo Lietuvos patriotas, domėjosi Lietuvos istorija. Vieną dieną grįžau iš mokyklos segėdamas spaliukų ženkliuką. Jis man jį nuplėšė", – netikėtas detales apie žinomą kriminalinio pasaulio atstovą pasakojo sūnus.

Antras B.Juodrio iš tėvo paveldėtas dalykas – skvarbus, pašnekovą veriantis žvilgsnis.

"Taip, panašumo su tėvu tikrai turiu. O kitus tai net gąsdina. Pamotę tai ypač baugino. Sakydavo, jog žvilgsnis kaip tėvo", – prisipažino B.Juodris.