Ketvirtoje vietoje buvo atsidūrusi Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotoja Giedra Subačienė, tačiau VSD patikslino, kad jos „turto deklaracijoje įsivėlė techninė klaida“.

„Tikroji turto vertė nesiekia klaidingai deklaruotų milijonų ir yra dešimtis kartų mažesnė“, – rašoma antradienį BNS pateiktame komentare.

Duomenis savo sistemoje vėliau atnaujino ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Įvertinus naujausius turto deklaracijų duomenis, BNS pateikia pirmąjį turtingiausių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių dešimtuką.

1. Verslininkė Austėja Landsbergienė. Ji į sąrašą patenka kaip užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė. Verslininkės turtas siekia 17,7 mln. eurų, 12,6 mln. eurų iš jų – akcijos. A. Landsbergienės asmeninis turtas per metus sumažėjo 361,2 tūkst. eurų.

2. Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas. Politiko turto vertė – 17,5 mln. eurų. 10 mln. eurų iš jų sudaro akcijos. Jo turtas per metus sumažėjo 1,4 mln. eurų.

3. Buvęs Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Jo turto vertė siekia 7 mln. eurų. 3,2 mln. eurų sudaro nebaigti statiniai užsienyje. Jo turtas per metus išaugo 556,5 tūkst. eurų.

4. Valstybės kontrolės tarnautojos Sigitos Rojutės-Balčiūnienės sutuoktinis Gintaras Balčiūnas. Jo turto vertė siekia 6,2 mln. eurų, 1,5 mln. eurų iš jų sudaro gyvenamųjų namų vertė. Jo turtas per metus išaugo 164 tūkst. eurų.

5. Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, įmonės „Švytis“ verslo plėtros vadovas Darius Stankus. Jo turtas siekia 5,4 mln. eurų, iš kurių 5,1 mln. – akcijos. D. Stankaus turtas per metus išaugo beveik 5,1 mln. eurų.

6. Kauno meras, „Vičiūnų“ grupės akcininkas Visvaldas Matijošaitis. Jis deklaravo 5,3 mln. eurų vertės turto, 2,3 mln. eurų iš jų sudaro akcijos.

7. Klaipėdos miesto tarybos narys, įmonės „Grūdoteka“ vadovas Aidas Kaveckis. Politikas ir verslininkas deklaravo beveik 5,1 mln. eurų turto, jo vertė per metus beveik nepakito.

8. Klaipėdos miesto tarybos narys, „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Jo turtas siekia 4,9 mln. eurų.

9. Seimo narys, Darbo partijos frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas, deklaravęs 4,9 mln. eurų vertės turtą. 1,6 mln. eurų sudaro žemės sklypų užsienyje vertė.

10. Radviliškio rajono tarybos narys, ūkininkas Vytautas Krikščiūnas, deklaravęs 4,4 mln. eurų turto.

Valstybinei mokesčių inspekcijai trečiadienį paskelbus naujausius turto deklaracijų duomenis, BNS pateikia pirmąjį turtingiausių politikų ir tarnautojų bei jų sutuoktinių dešimtuką.

1. Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos miesto tarybos narys. Jis iki šių metų kovo vadovavo Klaipėdos Birių krovinių terminalui. Politiko turto vertė – 19 mln. eurų, 10 mln. eurų iš jų sudaro akcijos.

2. Verslininkė Austėja Landsbergienė, į šį sąrašą patenkanti kaip užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė. Jos turtas siekia 18,1 mln. eurų, 13,1 mln. iš jų – akcijos. A. Landsbergienės asmeninis turtas per metus paaugo 1,78 mln. eurų.

3. Viktoras Uspaskichas, buvęs Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras, deklaravęs 6,4 mln. eurų vertės turto. 3,2 mln. eurų iš jų sudaro nebaigti statiniai užsienyje.

4. Valstybės kontrolės tarnautojos Sigitos Rojutės-Balčiūnienės sutuoktinis Gintaras Balčiūnas, deklaravęs 6,1 mln. eurų.

5. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, verslininkas Aidas Kaveckis, deklaravęs 5 mln. eurų vertės turto. 4,2 mln. eurų iš jų sudaro akcijos.

6. Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras, „Vičiūnų“ grupės akcininkas, deklaravęs 5 mln. eurų vertės turto. 2,3 mln. eurų iš jų sudaro akcijos.

7. Seimo narys, Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Valdemaras Valkiūnas, deklaravęs 4,9 mln. eurų vertės turtą.

8. Klaipėdos miesto tarybos narys, „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma, deklaravęs 4,7 mln. eurų.

9. Radviliškio rajono tarybos narys, verslininkas Vytautas Krikščiūnas, deklaravęs 4,4 mln. eurų turto.

10. Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus specialistė Dalia Čijauskienė, deklaravusi 3,8 mln. eurų turto.

Žinomos edukologės mintims pritaria ir vaikų literatūros specialistė, IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė. „Klasikinė literatūra išmėginimą laiku jau yra perėjusi, šiuolaikinės šis išbandymas dar laukia“, – ji sako.

Praėjusių metų pabaigoje leidykla „Alma littera“ pradėjo leisti naują kolekciją, į kurią bus sudėti vertingiausi klasikos kūriniai vaikams ir jaunimui. Pirmuoju kolekcijos egzemplioriumi tapo Hanso Christiano Anderseno premijos laureato Jameso Krusso knyga paaugliams „Timas Taleris arba parduotas juokas“. Į 7 klasės rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą įtraukas legendinis kūrinys pasakoja apie našlaitį Timą, kuris savo juoką išmaino į gerą gyvenimą. Ar gali būti žmogus laisvas ir laimingas be juoko?

Jau pasirodė ir antroji kolekcijos knyga – filmu „Spąstai tėvams“ tapusi garsaus vokiečių rašytojo, Hanso Christiano Anderseno premijos laureato Ericho Kastnerio istorija apie pramuštgalvę Luizą ir drovią Lotą – „Dvynukės“. Mokytojai knygą apie pašėlusį mergaičių planą apsikeisti namais rekomenduoja skaityti 4–5 klasėje.

Leidykla „Alma littera“ jau seniai puoselėjo mintį atgaivinti vertingiausių klasikos kūrinių seriją vaikams ir paaugliams. „Peržiūrėjome mokyklose rekomenduojamų bei bibliotekose ieškomų knygų sąrašus, konsultavomės su vaikų literatūros specialistais, klausėme vaikų ir paauglių, jų tėvų nuomonės. Nutarėme, kad vertingiausių klasikos kūrinių kolekcijas turėtų sudaryti knygos, kuriose aprašomos šiuolaikiniam jaunimui aktualios temos. Norėjome, kad knygos džiugintų meniškais, patraukliais viršeliais, taigi seriją patikėjome iliustruoti dailininkei Redai Tomingas“, – sako leidyklos vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus rinkodaros projektų vadovė Rasa Jankauskaitė.

Vaikų literatūros specialistė, IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė teigia, jog ir skaitytojų apklausos, ir bibliotekų lentynos rodo, kad klasikinė literatūra išlieka net ir tada, kai ją kuriam nors laikotarpiui užgožia nauji, madingi autoriai. „Buvo laikotarpis, kai „Nevykėlio dienoraščio“ serijos knygos išstūmė iš vaikų mėgstamiausių knygų penketukų visas kitas, tačiau tai truko vos kelerius metus, vėliau į viršūnes grįžo Astrida Lindgren, Antoine de Saint-Exupery, Otfrydas Proisleris ir Markas Twainas.“

Ir I. Mitunevičiūtė, ir A. Landsbergienė neabejoja, kad knygas ir autorius geriausiai patikrina laikas. „Mūsų gyvenimo realybė pasikeitė, kai kurie dalykai, kurie mūsų vaikystėje buvo suprantami ir artimi, šių dienų vaikams atrodo taip, kaip mums atrodė Kristijono Donelaičio „Metai“, – sako A. Landsbergienė. – Mes iki paryčių skaitydavome knygas apie indėnus, suaugę ir patys susilaukę vaikų įsivaizdavome, kad tai bus ir jų mėgstamos knygos. Sūnūs dar paskaitė jas, o dukros po pirmosios pasakė, kad antrosios nebeskaitys. Ir ne todėl, kad knygos būtų prastai parašytos, tiesiog jos jiems nėra aktualios. Tačiau Jerome’o Davido Salingerio „Rugiuose prie bedugnės“ jie sugeba praryti per dieną ir paskui dar keletą dienų apie ją diskutuoti. Tai, kas susiję su asmenybe, virsmais, išgyvenimais ir emocijomis, jei gerai parašyta, yra amžina.“

Edukologė visiškai tikra: jei labiau klausytume, ką kalba vaikai, ir neverstume jų skaityti to, kas neįdomu, kas neatspindi jų jausmų ir būsenų, o istorinėms vertybėms paliktume jų vietą lentynoje, tik laimėtume.

I.Mitunevičiūtė įsitikinusi – kad ir kokių naujų technologijų rasis mūsų gyvenime, kad ir kokį G internetą turėsime, gyvai ar virtualiai bendrausime, vis tiek visada kas nors mylės, draugaus, bus ištikimas arba ne, liūdės, ilgėsis. „Klasikinių knygų stiprybė yra ta, kad jose dažniausiai rašoma apie amžinus dalykus. Žinoma, apie juos rašo daug kas, bet čia išryškėja kitas klasikinės literatūros bruožas – kokybė. Klasikinėje literatūroje ji atsispindi ir rašymo stiliuje, ir gausiame žodyne, ir kompozicijoje, ir pasakojime, turinyje. Visa tai vaikus moko amžinų vertybių ir gero skonio“, – sako vaikų ir jaunimo literatūros specialistė.

Leidyklos „Alma littera“ sumanymas atgaivinti klasikinės literatūros vaikams ir paaugliams kolekciją pasiteisino. Pirmosios knygos – J. Krusso „Timas Taleris arba parduotas juokas“ ir E. Kastnerio „Dvynukės“ buvo iškart pastebėtos ir sulaukė savo skaitytojų. Netrukus leidykla pristatys ir itin įkvepiančią autobiografinę Alano Marshallo knygą „Aš moku šokinėti per balas“.

Nors serijai nepriklauso, ne mažiau graibstoma lietuviška klasika – neseniai leidykla dar kartą išleido Kazio Borutos romaną „Baltaragio malūnas“. Ši knyga taip pat įtraukta į mokyklų programas.

Moteris prisipažįsta, kad nuotolinis mokymas yra tarsi prakeiksmas, kurį dar labiau apsunkina nevaldomi vaikų nusirašinėjimai.

„Ką mes šiandien jau žinome, kad mokiniai dėl šios pandemijos jau prarado maždaug septynis mėnesius mokslo – žinių, įgūdžių ir visko, ką jie būtų turėję įgyti. Esu girdėjusi begalę istorijų apie tai, kaip Lietuvoje pagerėjo vidurkis. Pavyzdžiui, sako, labai gerai moku matematiką, tai aš su visais kitu kanalu pasidalinu matematikos sprendiniais, o kai būna lietuvių testas, kita klasiokė pasidalina. Vidurkis ir pakilo“.

Ką daryti, kad nebūtų spragų vaikų moksluose ir jie neprarastų jau įgytų žinių? A. Landsbergienė laidos metu negailės patarimų. Vienas iš jų – rutina. Vaikas privalo atsikelti, nusiprausti ir į pamokas, nors jos ir vyksta internetu, eiti ne su pižama ir suvelta galva, o pasiruošęs, tvarkingai apsirengęs. Taip jo nusiteikimas mokslams bus visiškai kitoks. Svarbu laikytis ir įprastos dienos struktūros.

„Visa literatūra teigia, kad yra labai svarbu dienos struktūra. Tai, kad vaikas mokosi namuose, nereiškia, kad jis gali eiti miegoti 11–12 valandą vakaro. Tai, kad vaikas yra namuose, nereiškia, kad po kiekvienos pamokos gali užkandžiauti. Turi būti labai aiškus dienos ritmas ir maksimaliai panašus į vaikui įprastą dienos ritmą“, – sakys A. Landsbergienė.

Mokytojas buvo ir yra prestižinė profesija dėl to, kad mokytojas dirba su valstybės ateitimi.

Dauguma tėvų šiandien pamatė, kokia yra svarbi mokytojo profesija ir ne vienam mokytojui šiandien norėtų užkabinti medalį. Net ir pasikeitus mokymui ir sėdint prie kompiuterio savo darbą mylintys, vaikams atsidavę ir geriausių rezultatų savo laisvo laiko sąskaita jiems linkintys pedagogai toliau sugeba suvaldyti situaciją ir prie ekranų prikaustyti dešimtimis kilometrų vienas nuo kito nutolusių vaikų dėmesį. Todėl A. Landsbergienė prabils ir apie mokytojo profesiją.

„Mokytojas buvo ir yra prestižinė profesija dėl to, kad mokytojas dirba su valstybės ateitimi. Niekas nedirba su valstybės ateitimi, visi dirba su dabartimi: kokie yra mūsų ir užsienio šalių santykiai, kokia yra mūsų ekonomika, o mokytojas dirba su tuo, kokia bus Lietuva po 15–20 metų. Kokias vertybes jis įskiepys, tokios ir atsispindės. Jeigu jis reikalaus sąžiningumo, turėsime sąžiningus žmones visose srityse. Todėl kai kalbame, kad reikia kelti mokytojo prestižą, visų pirma, jis keliasi mūsų mintyse ir mūsų retorikoje“.

Kalbėdama apie nuotolinį mokymą „Bus visko“ laidos metu Austėja pabrėš: vaiko rezultatai nėra tik mokytojo rankose. Norėdami kažko pasiekti, visi turėtų atlikti savo darbą: tėvai padėti mokytojams, mokytojai – teisingai išmokyti, o vaikai – atlikti savo pareigą. Jei bent viena iš šių grandžių neveikia, rezultatų nebus.

Kaip atrodo karantinas Landsbergių namuose ir ką apie nuotolinį mokymą kalba didžiausi pasaulio profesoriai Harvarde? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.

Kalėdos Austėjos ir Gabrieliaus Landsbergių namuose – šventas reikalas. Ir čia kasmet susirenka net 26 artimiausi gausios šeimos nariai. Vieną kartą dėl to, kad Kalėdos apskritai įvyktų, jas šeima nusprendė švęsti gruodžio 18 dieną. Kaip į tokią žinią sureagavo artimieji?

„Atsimenu, kai pasakėme, ypač vyresnioji karta liko nesuprausi: ką? Kalėdos 18 dieną?! Tačiau man atrodo, kad Kalėdas galima švęsti bet kada. Labai gerai, kai pavyksta tikslią datą, yra be galo smagu, bet, jei nepavyksta, padarykime 18-ąją. Ir, kas įdomiausia, tai buvo geriausios Kūčios. Niekur niekam nereikėjo skubėti, lėkti, absoliučiai visi galėjo. Ir visi sakė, kad buvo geriausios šventės“, – teigia ji.

Moteris sako: labai dažnai viską per daug sureikšminame ir norime, kad viskas pavyktų tobulai, dėl tos įtampos galime net ir susipykti. Todėl visiems į viską siūlo žiūrėti paprasčiau. Labiau atsipalaiduoti rekomenduoja ir Mantas Petruškevičius, kalbėdamas apie namų puošybą.

Manau, visiems reiktų mažiau viską sureikšminti. Koks skirtumas, viena ponia bus pasipuošusi viena girlianda daugiau ar mažiau.

„Manau, visiems reiktų mažiau viską sureikšminti. Koks skirtumas, viena ponia bus pasipuošusi viena girlianda daugiau ar mažiau“, – šypsosi Mantas. Laidoje Mantas papasakos ir apie naują tendenciją, kuri atsirado Lietuvoje. Savo namus gausiai mėgstantys dekoruoti klientai žinomam dekoratoriui prieš žiemos šventes išvykdami į keliones palieka savo namų raktus, kad grįžus viskas alsuotų Kalėdomis. O kartais namų dekorui išleidžia daugiau pinigų, nei milžiniškas erdves norintys papuošti prekybos centrai.

Dažnai tėvai guodžiasi, kad šiandieniniai vaikai nesidomi, nenori dalyvauti procese, o paauglių net ir per Kalėdas negalima ištraukti iš savo kambario. Apie tai „XXI amžiaus laidoje“ taip pat pasisakys Austėja. „Man atrodo, kad nepaprastai svarbu yra turėti taisykles nuo ankstyvos vaikystės. Dėl to, kad jeigu nebus aišku, koks yra šeimos lūkestis vaikams, kai jiems yra treji, tikrai nebus aišku, koks yra, kai jiems yra trylika. Netgi elementarus dalykas kaip apranga. Mes kalbėdavome, kad yra šventė, todėl pasipuoškime. Atsimenu keliamus klausimus – taigi būsim tik mes, kam čia reikia. Tačiau kai pamatė, kad yra taisyklė ir tradicija, kad taip bus visada – klausimų nebekyla. Ir kaip smagu, kai susitinkam, o brolis sako sesei – gerai atrodai“, – pasakoja ji.

Dekoro meistras ir, rodos, pompastikoje kasdien besimaudantis M. Petruškevičius, kalbėdamas apie savo Kalėdas prisipažins: jo namuose nerasi nieko panašaus į įspūdingus jo dekoruojamus viešbučius ar restoranus: „Priklausau tai paprastų žmonių kategorijai, kuri uždeda keletą papuošimų ir gana. Kiekvienais metais važiuoju pas senelį. Ten metai iš metų stovi ta pati eglė, paprasta, natūrali, su tarybiniais žaislais. Ir man tai didelis malonumas matyti tuos pačius kabančius žaislus. Nesinori nieko keisti.“

Aš nežinau, kodėl mes visada renkamės tą metalinį kūgį, kuris stovi Katedros aikštėje. Aš rinkčiausi tą, kuri stovi Vatikane.

Laidos metu M. Petruškevičius pažers kritikos Vilniaus miesto eglei ir miesto dekoravimu besirūpinantiems žmonėms: „Visos eglės atrodo per grubios, nesvarbu, kad jas išrenka gražiausiomis pasaulyje. Aš nežinau, kodėl mes visada renkamės tą metalinį kūgį, kuris stovi Katedros aikštėje. Aš rinkčiausi tą, kuri stovi Vatikane. Ne sukapota į dalis ir atvežta metalo krūva, o natūrali eglė su savo pakrypusiu kamienu, kuri spinduliuoja tikrąją kalėdinę dvasią. Galbūt mano dizainas irgi daug kam nepatinka, bet mes dar turėtume stipriai padirbėti su miesto puošimu. Mano žodis galbūt nereikšmingas, nes ten viską sprendžia bobulytės ir dėdulės, kurie neturi labai gero skonio. Tačiau tos sintetinės spalvos mane tiesiog erzina. Prie mūsų miesto man nedera mėlynas arba baltas apšvietimas. Gatvėse irgi prideda tų visokiausių plastikinių dekoracijų, kurios šviečia šlykščiomis mėlynomis spalvomis kaip pigiose kaimo diskotekose.“

Todėl ir namus derėtų spalvinti jaukiomis spalvomis. O kaip tai padaryti – tiesiai iš geriausio Lietuvos dekoro meistro lūpų, jau šią šeštadienio pavakarę „XXI amžiaus laidoje“, 17.25 val., per LNK.

"Buvo nustatyta, kad sutartyje darželis įsitvirtina teisę vienašališkai be pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas, teisę nutraukti vienašališkai sutartį esant bet kuriam sutarties pažeidimui, net kai jis nėra esminis", - sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos teisės skyriaus vyresnioji patarėja Irina Martinkevič.

Trumpai tariant, Vartotojų teisių specialistai pripažino, kad A. Landsbergienei priklausančių privačių darželių sutartyse - nesąžiningos sąlygos.

Taip nusprendė skundą gavusi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Ginčas kilo kai prasidėjus karantinui įstaigos buvo uždarytos - vaikai liko namie, bet už privatų darželį vis vien reikėjo mokėti. Panašių skundų tarnybos sulaukė ir daugiau. Kalbama apie įvairius privačius darželius visoje Lietuvoje.

A. Landsbergienė laiške nemažai kritikos pažėrė ir „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui bei sulygino jo elgesį su teroristine organizacija HAMAS.

„Šlykštu, kad žmogus – Karbauskis – kuris šiaip savo elgesiu ir dviveidiškumu niekina mano Lietuvą, leidžia sau – vien dėl to, kad nepajėgė susidoroti su mano vyru – žeminti, gąsdinti bei trypti mane ir tikisi, kad taip sukels skausmą mano vyrui. Kad jam skaudėtų už mane ir dėl manęs. Karbauskis siekia padaryti viską, kad mes neatlaikytume. Ketverius metus puola mane, mano vaikus, tėvus, artimuosius. Elgiasi taip, kaip teroristinė organizacija HAMAS, kurie slepiasi mokyklose, vaikų namuose: Karbauskis, negalėdamas įkąsti politiniam oponentui, kanda žmonai. Išbandytas kitų, žemas ėjimas, žmogau“, – savo feisbuko paskyroje teigia A. Landsbergienė.

Pasak jos, R. Karbauskis puola ne tik ją, bet ir visą bendruomenę, kuriai ji atstovauja.

„Oligarchas puola mokyklą, nes žino, kad negalėsime atsakyti tuo pačiu – esame daug mažesni ir daug pažeidžiamesni“, – teigia ji.

A. Landsbergienė: „1 euro“ sklypo istorija – melaginga

ELTA primena, kad VMI, praėjusią savaitę nusprendusi netirti su A. Landsbergiene siejamos bendrovės „Knowledge Investment“, trečiadienį persigalvojo ir nusprendė imtis tyrimo. Pasak A. Landsbergienės, buvo įvykdytas akivaizdus politinis spaudimas VMI.

Elgiasi taip, kaip teroristinė organizacija HAMAS, kurie slepiasi mokyklose, vaikų namuose: Karbauskis, negalėdamas įkąsti politiniam oponentui, kanda žmonai.

„Persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta. Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą. Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“, – sakė ji.

Siūlo NŠA elgtis garbingai

A. Landsbergienė teigia, kad Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), pradėjusiusios tyrimą dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas Karalienės Mortos mokyklos administratorius kopijavo duomenis galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį, elgesys – stebinantis bei prasilenkiantis su teisinės valstybės principais.

„Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius prisijungė prie sistemos su oficialiai suteiktais prisijungimo duomenimis ir atliko tik tokius veiksmus, kurie buvo NŠA leidžiami. Tai, kad sistema šalia mūsų mokyklos mokinių duomenų automatiškai pridėjo visų mokyklų mokinių ir mokytojų duomenis, yra saugumo spraga, kuri – vis dar tikimės – bus išspręsta“, – pabrėžė A. Landsbergienė. Ji patikino, kad apie aptiktą duomenų saugumo spragą el. paštu darbuotojas nedelsiant informavo NŠA.

„Galvojau, gausim laišką iš NŠA: „Ačiū, kad pranešėte. Tvarkome. Kartu galime daugiau, ačiū už atsakingą ir pilietišką elgesį“. Pasvajojau! Protu nesuvokiama, bet Nacionalinės švietimo agentūros atstovas viešame komentare išsakė, neva duomenys buvo nukopijuoti ir neteisėtai paviešinti“, – sakė ji.

A. Landsbergienė patvirtino, kad jokie asmens duomenys nebuvo ir nėra paviešinti.

„Priešingai, Karalienės Mortos mokyklos IT administratorius pasielgė pilietiškai, nenutylėjo, o nedelsiant pranešė apie galimą duomenų saugumo spragą. Ir apskritai, gal jiems gal galva susisuko ?! Koks žmogus – jei jis kažką neteisėtai darytų – apie tai iškart informuotų, kad „ei, žiūrėkite!“. Šioje situacijoje palaikau pasielgusį teisingai žmogų“, – teigia ji.

A. Landsbergienė viliasi, kad NŠA elgsis garbingai ir nutrauks tyrimą.

„Tikiuosi, kad NŠA atlaikys šį išbandymą, nes, na, tereikėjo padėkoti, greitai susitvarkyti, ir viskas būtų buvę gerai. Visi galime suklysti – svarbiausia, kaip elgiamės suklydę. Ir ypač švietimo organizacija. Nes dabar visos kalbos apie kompetencijų bei emocinio intelekto ugdymą švietimo sistemoje skamba, švelniai tariant, veidmainiškai. 
 Jei NŠA nepersigalvos, tiek savo garbę, tiek ir savo mokinių bei mokytojų duomenų privatumą nuo sistemos spragų ir apie spragas pranešančius sąžiningus Lietuvos piliečius esame pasiruošę ginti“, – sakė ji.

Konservatoriai teigia, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sąmoningai vykdė šmeižto kampaniją ir kelia klausimą, ar „valstiečiai“ ras drąsos už tai atsiprašyti. Savo ruožtu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad toks institucijų sprendimas jo nenustebino, nes, pasak jo, įprasta, kad tyrimai dėl konservatorių ir jų aplinkos žmonių nėra atliekami.

Grupė Seimo narių kreipėsi į VMI ir FNTT dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, nors vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų.

VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.

VMI komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė Eltą informavo, kad mokestinis tyrimas dėl UAB bendrovės „Krajama“ neatliekamas. Visgi R. Asadauskaitė akcentavo, kad „VMI atidžiai stebi situaciją, fiksuoja ir vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, kitų mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan.“.

Savo ruožtu FNTT taip pat nurodė, kad po informacijos patikrinimo nusikalstamos veiklos požymių bendrovės „Krajama“ veikloje nebuvo nustatyta.

„Atlikus pateiktos informacijos patikrinimą, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – Eltą informavo M. Zdanauskaitė.

Konservatoriai teigia, kad „valstiečių“ kreipimasis į VMI ir FNTT buvo bandymas apšmeižti ir kelia klausimą, ar LVŽS atstovai ras jėgų atsiprašyti.

„Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą“, – Eltai teigė konservatorių komunikacijos vadovė Vytautė Šmaižytė.

Valstiečių šmeižto burbulas sprogo. Ar ras savyje jėgų atsiprašyti sąžiningai dirbusių žmonių ir verslo už persekiojimą ir reputacijos trypimą.

Savo ruožtu Seime klausimą dėl šio „Krajamos“ sandorio iškėlusi LVŽS narė Agnė Širinskienė teigia, kad pagrindinis „valstiečių“ kreipimosi į VMI ir FNTT tikslas buvo siekis gauti paaiškinimą dėl sandorio aplinkybių.

„Manau, kad vienintelis dalykas, kuris yra svarbus šioje istorijoje, kad visuomenė ir politikai gautų atsakymus, kas vis dėl to įvyko. Mes niekada nesakome, kad tai gali būti kažkokia nelegali veikla, bet tas sandoris su tokia suma kėlė tam tikrus klausimus, kodėl taip įvyko“, – Eltai teigė A. Širinskienė.

„Tai jeigu minėtos tarnybos, įvertinusios aplinkybes, pateikė paaiškinimus, kas įvyko ir kodėl tokia sklypo vertė, tai viskas gerai. (...) Nes taip tai gali būti priežastys, kurios neteisėtos, bet gali būti ir teisėtos priežastys“ , – pridūrė ji.

Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad VMI ir FNTT sprendimas nepradėti tyrimo dėl A. Landsbergienės sandorio jo nestebina. Politikas teigia, kad joks tyrimas konservatorių atžvilgiu nėra pradedamas, nes pasak politiko, jie yra „neliečiamieji“.

„Joks tyrimas, jokiu klausimu, kuris paliestų bet kurį konservatorių, nebūtinai tik G. Landsbergio šeimos, jis nėra vykdomas, ir tai yra faktas. Jeigu toks ar bet koks panašus klausimas būtų užduotas mano atžvilgiu, tai aš net neabejoju, kiek (daug – ELTA) tyrimų būtų“.

„Aš manyčiau, kad tai gali būti susiję su tuo, kad, matyt, tose institucijose yra žmonės, kurie tose institucijose pradėjo dirbti, kai jie buvo valdžioje ir tiesiog šie žmonės nenori pyktis su tais politikais, nuo kurių gali priklausyti jų gerovė“, – sakė R. Karbauskis.

Pirmasis šią žinią apie nepradėtus FNTT ir VMI tyrimus dėl UAB bendrovės „Krajama“ vieno euro sandorio pranešė portalas 15 min.

Kadangi sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir galimai neatitinka jo rinkos vertės, VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. O FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos Austėjos Landsbergienės valdomos įmonės, į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį.

Seimo narių kreipimąsi inspiravo siekis gauti atsakymus į klausimus dėl A. Landsbergienės vieno euro vertės sandorio, kai Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą, kuriuo buvo kreipiamasi į VMI, prieštaraujančiu Konstitucijai, taip apsaugodamas Gabrieliaus Landsbergio šeimą nuo mokestinio tyrimo, tačiau kartu atimdamas galimybę visuomenei išsklaidyti abejones ir sužinoti tikrąsias su konservatorių Landsbergių šeima susijusio sandorio aplinkybes.