-
Dėl benamio Marselio – užburtas ratas 30
Įkūrė naujus "apartamentus"
Kai gegužės pabaigoje Klaipėdoje, miškelyje šalia Dangės, netoli dviračių tako, buvo išardyta pensionu virtusi gūžta, jos įkūrėjas, pagarsėjęs pajūrio benamis Marselis įsikraustė į Pievų gatvę.
Čia jis susirentė naują pašiūrę, kuri greitai "apaugo" visokiais iš šiukšlynų sutemptais daiktais.
Netoliese gyvenantys žmonės kreipėsi į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių, prašydami panaikinti naują darinį.
"Žmonės skundėsi šiukšlynu po langais, siuntė nuotraukas, tikino, jog bijo net vaikus išleisti į kiemą žaisti, nes netoliese atsirado kažkokia landynė. Todėl pasiuntėme rangovus, kad jie tą teritoriją išvalytų", – paaiškino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.
Tvarkdariai sulaužė dviratį?
Toje vietoje kaip tik ir įsikūrė benamis Marselis, kurį gegužės pabaigoje iš miškelio šalia Dangės iškraustė miesto tvarkytojai.
Kaip taip galima? Juk tas dviratis, kad ir benamio, bet buvo jo turtas.
"Pavyzdžiui, mums tas benamis visai netrukdė, jis ateidavo pasisemti geriamojo vandens, leisdavome pasikrauti mobilųjį telefoną. O visai neseniai sutikau jį verkiantį. Žmogus buvo pasilikęs dviratį netoli naujos savo trobelės, atvažiavo kažkokie darbininkai, sulaužė dviratį, išardė jo būstą ir viską išvežė. Kaip taip galima? Juk tas dviratis, kad ir benamio, bet buvo jo turtas", – piktinosi kaimynystėje gyvenusi klaipėdietė.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I.Šakalienė susisiekė su rangovais, tvarkiusiais teritoriją Pievų gatvėje, kurie ją patikino, jog tikrai jokio dviračio nesulaužė, o tik sutvarkė aplinką ir išvyko.
Miestui kainuoja tūkstančius
I.Šakalienė neslėpė, jog Marselis kelia labai daug problemų, nuolatos užimdamas ir užteršdamas miesto erdves.
Vien šiemet per pastarąjį pusmetį iš dviejų teritorijų (iš Pakrantės gatvės ir miškelio prie Dangės šalia dviračių tako), I.Šakalienės teigimu, buvo išvežta 90,3 t stambiagabaričių atliekų, 75 t statybinių atliekų ir 2,5 t biodegraduojančių atliekų.
Tie darbai savivaldybei kainavo 8 tūkst. eurų.
"Mes einame jam iš paskos ir tvarkome. Man kyla klausimas, kodėl jis nedirba? Bet jis niekada nedirbs. Tokia natūra. Klausimas Migracijos departamentui, kokiu tikslu jam vis pratęsiama teisė gyventi Lietuvoje, ką jis duoda valstybei, kad jį turime toleruoti? Baltarusijoje, kiek žinau, bedarbių iš viso nėra, nes jei ten tris mėnesius nedirbi, turi mokėti valstybei mokesčius", – kalbėjo I.Šakalienė.
Daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenančiam, baškirų ir totorių kraujo turinčiam benamiui Marseliui – 57-eri.
Apie jį dienraštis jau rašė ("Vietoj jūros – sala pelkėje", "Klaipėda", 2014 06 17).
Pats savęs jis benamiu nelaiko. Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade Marselis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą.
Tėvų namus Marselis paliko šešiolikos. Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje.
Paskui prasidėjo nepriklausomybė, privatizacija. Marselis liko ne tik be namų, be darbo, bet ir be pilietybės. Iki šiol jis yra neegzistuojančios valstybės – SSRS pilietis.
Marselis gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos savivaldybės, jam iki 2023 m. suteikta teisė gyventi Lietuvoje.
-
Klaipėdoje išardė benamių gūžtą 34
Visai kaip Afrikoje
"Ar esi buvęs Afrikoje? Ne? Ten tūkstančiai taip gyvena ir niekam nekliūva", – pastebėjo jau legenda virstantis personažas, benamis vardu Marselis, įsikūręs miškelyje netoli Dangės.
Antradienį Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus nurodymu pradėtas ardyti savotišku pensionu virtęs lūšnynas.
Pirmąkart benamių apgyventą miškelį, dėl kurio dabar ir kilo visa sumaištis, savivaldybės atstovai pamatė pernai lapkritį, kai apsilankė kartu su policijos pareigūnais ir kolegomis iš Viešosios tvarkos skyriaus. Tada jie negalėjo patikėti tuo, ką išvydo.
Takas iki "namelių" ištiestas linoleumu. Įrengta prausykla, lauko tualetas, "poilsio zona" su sofomis ir foteliais.
Išvalymas: pradėti benamių "miestelio" šalia Dangės upės likvidavimo darbai. (Vytauto Petriko nuotr.)
Bet aplink mėtėsi maisto atliekos, krūvos šiukšlių. Užterštas beveik hektaras žemės. Ten gyveno keliolika įvairaus amžiaus žmonių.
Atėjo metas skrydžiui
Prieš šalčius savivaldybė nusprendė jų namelių neardyti. Bet, kaip ir žadėjo, sušilus orui, tą šiukšlyną ėmė valyti. Darbai prasidėjo vakar.
Viešąją tvarką palaikė du policininkai. Marselis pretenzijų nereiškė, o savo vertingesnį turtą nešė atokiau nuo griaunamos stovyklavietės. Vyras nusiteikęs susiręsti naują gūžtą.
Kol kas neturiu, kur eiti, palapinėje skraidysiu.
"Turbūt atėjo metas skristi. Ir tik Viešpats žino kur. Viskam Dievo valia. Jie nori kariauti, tai tegul kariauja. Linkiu taikos jų namams. Kol kas neturiu, kur eiti, palapinėje skraidysiu", – išmintį žarstė Marselis.
Daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenančiam, baškirų ir totorių kraujo turinčiam Marseliui – 57-eri. Apie jį dienraštis jau rašė ("Vietoj jūros – sala pelkėje", "Klaipėda", 2014 06 17).
Kurs ketvirtą stovyklavietę
Tai buvo trečioji benamio stovyklavietė, kurią vyras kūrė ir puoselėjo, o namelius nuomojo kitiems likimo bendrams. Beje, pats savęs jis benamiu nelaiko.
Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade Marselis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą.
Tėvų namus Marselis paliko šešiolikos. Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje.
Paskui prasidėjo nepriklausomybė, privatizacija. Marselis liko ne tik be namų, darbo, bet ir be pilietybės. Iki šiol jis yra neegzistuojančios valstybės – SSRS pilietis.
Marselis gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos savivaldybės, jam iki 2023 m. suteikta teisė gyventi Lietuvoje.
-
Uostamiesčio benamiai ruošiasi mūšiui? 27
Teigė, kad turi šautuvų
Pastarąsias kelias savaites Miesto tvarkymo skyriuje neramu. Čia įniko vaikščioti vienas veikėjas, neva ginantis benamių teises.
"Jis čia vaikšto ir mane gąsdina, ir mano skyriaus darbuotojas. Atvirai grasino. Jis man sakė, kad nedrįsčiau net artintis prie jo namelių, nes tada teks "atsakyti akis už akį". Tikino, kad turi ir šautuvų. Ką su jais darys, nesakė. Jis man aiškino, kad jau trečius jo namus ruošiuosi išardyti. Todėl jis įniršęs. Prieš kokias tris savaites buvo įsiveržęs į mano kabinetą. Po ilgo pokalbio jį išvijau", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.
Man sakė, kad nedrįsčiau net artintis prie jo namelių, nes tada teks "atsakyti akis už akį".
Moteris neslėpė, kad patyrė nemažą stresą, nes "interesantas" buvo agresyvus ir nežinia kaip pateko pro duris į tą savivaldybės dalį, kur įeinama tik su darbuotojų magnetinėmis kortelėmis.
"Jis elgėsi taip, tarsi būtų susitapatinęs su kažkokia dievybe. Man pasirodė neadekvatus. Vos pavyko išvaryti. Aiškino, kad jam reikia pakalbėti, ir viskas", – prisiminė I.Šakalienė.
Pakvietė tarnautojus pagyventi
Pirmąkart benamių apgyventą miškelį, dėl kurio dabar ir kilo visa sumaištis, I.Šakalienė pamatė lygiai prieš keturis mėnesius, 2018-ųjų lapkritį, kai apsilankė kartu su policijos pareigūnais ir kolegomis iš Viešosios tvarkos skyriaus.
Tada ji negalėjo patikėti tuo, ką pamatė.
"Tragedija, auga benamių miestelis Klaipėdoje. Tas vyras nuomoja "apartamentus", net mus kvietė pagyventi. Taip užterštos teritorijos nesu mačiusi. Takas iki jų namelių ištiestas linoleumu. Vienintelis pliusas – labai gerai prižiūrėti gyvūnai. Tačiau šiaip vaizdas kraupus, jei pašals, manyčiau, turėtume juos iškraustyti dar prieš žiemą, nors, suprantu, kad tai ir nehumaniška. Bet netrukus bus atidaryti nauji nakvynės namai Dubysos gatvėje, tačiau jie sakė, kad nenori ten", – pernai lapkritį kalbėjo I.Šakalienė.
Vis dėlto miesto tvarkdariai benamiams toje buveinėje leido pasilikti per žiemą. Anot I.Šakalienės, nesinorėjo, kad sąžinę slėgtų be užuovėjos likę ir sušalę benamiai.
"Per šalčius nusprendėme jų namelių neardyti. Ir kol sušils oras, juos ten palikome. Bet mes tą šiukšlyną tikrai išvalysime, kai tik pradžius žemė, nes įvažiuoti technika kol kas neįmanoma. O ten situacija antihigieninė – mėtosi maisto atliekos, krūvos šiukšlių aplinkui. Užterštas visas hektaras žemės. Neįsivaizduoju, kiek savivaldybei kainuos tas išvalymas", – kalbėjo I.Šakalienė.
Savivaldybė dėl šio benamių sunešto šiukšlyno gavo ne tik aplinkinių gyventojų skundų, bet ir raštą iš Aplinkos apsaugos departamento dėl užterštos teritorijos, kad "miestas privalo ją sutvarkyti".
"Visi išėjo į frontą?"
Užvakar vidurdienį žurnalistus, apsilankiusius šioje benamių buveinėje, pasitiko tik gerai įmitęs katinas, vaikštinėjęs po "kiemą".
Daugiau aplinkui – nė gyvos dvasios. Nepasirodė nei šunys, nei čia įsikūrę žmonės, nerūko dūmai iš kaminėlių.
Ant ištiestų virvių džiūvo pakabinti skalbiniai. Tai bylojo, kad čia kažkas vis dėlto gyvena.
Kontingentas: šioje benamių gyvenvietėje apsistoję iki dešimties žmonių, tarp jų yra ir jaunų moterų. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Veikiausiai visi šios stovyklos gyventojai dar ankstyvą rytą išsiruošė "į darbą" – rinkti butelių, metalo ir elgetauti. Sargyboje paliko tik katiną.
Netoliese dviračių taku šunelį vedžiojusi moteris patvirtino, jog ši "poilsiavietė" tikrai gyvenama, o didelių agresyvių šunų čia yra bent keturi.
Veikiausiai kažkaip kitaip svaiginasi, nes vaikšto apkvaitę tarsi narkomanai.
"Pati gyvenu netoliese – sodų bendrijoje, tad su savo šuneliu čia dažnai ateinu pasivaikščioti, tik vakarais vengiu, nors čia ir dega žibintai palei dviračių taką. Vakare tie benamiai čia susirenka, jų šunys laisvi laksto, puola praeivius. Todėl nėra saugu. Kiek čia jų gyvena? Gal kokie dešimt, tarp jų yra ir jaunų moterų. Ar jie čia girtuokliauja? Veikiausiai kažkaip kitaip svaiginasi, nes vaikšto apkvaitę tarsi narkomanai", – pasakojo praeivė.
Moteris neslėpė, kad ta benamių "fazenda" ir jos įnamiai baugina aplinkinius, nors esą kaimynams jos gyventojai nieko blogo ir nedaro.
Sovietų Sąjungos pilietis
"Kempingo" benamiams sumanytojas – baškirų ir totorių kraujo turintis Marselis, apie kurį dienraštis jau rašė ("Vietoj jūros – sala pelkėje", "Klaipėda", 2014 06 17).
Daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdoje gyvenančiam Marseliui – 57-eji. Tai jau jo trečioji stovyklavietė, kurią vyras kuria ir puoselėja, o namelius nuomoja benamiams. Pats savęs jis benamiu nelaiko.
Po karinės tarnybos sovietų armijoje tuomečiame Leningrade jis atvyko į uostamiestį, kuriame ketino išmokti jūrininko profesijos ir plaukti į jūrą. Tačiau viskas susiklostė kitaip.
Prieš ketvertą metų žurnalistams apie save pasakodamas Marselis sakė, kad jo mama – totorė, tėtis – baškiras, jis gimė Tadžikistane, užaugo Uzbekistane, tarybinėje armijoje atitarnavo Leningrade.
Save laiko kosmopolitu, pasaulio piliečiu. Kodėl tėvai jam suteikė tokį vardą, jis niekada jų taip ir nepaklausė. Tėvų namus Marselis paliko šešiolikos.
Vyras anksčiau dirbo Žvejybos uosto autobazėje, gyveno bendrabutyje. Paskui prasidėjo nepriklausomybė, privatizacija. Marselis liko ne tik be namų ir be darbo, bet ir be pilietybės.
Iki šiol jis yra neegzistuojančios valstybės – SSRS pilietis, kažkokiu stebuklingu būdu vis gaunantis teisę gyventi Lietuvoje.
"Man vis kirba mintis, kodėl jam pratęsia tą leidimą gyventi Lietuvoje? Kokią naudą jis duoda mūsų valstybei, kad jam čia leidžiama gyventi? Kam jis mums reikalingas? Kodėl jis nedeportuojamas?" – stebėjosi I.Šakalienė.
Kam jis mums reikalingas? Kodėl jis nedeportuojamas?
Veiksmai neprognozuojami
Marselis gyvenamąją vietą deklaravo prie Klaipėdos savivaldybės, jam iki 2023 m. suteikta teisė gyventi Lietuvoje.
Jis ne kartą buvo įrašytas į Darbo biržos įskaitą. Viena kliūčių įsidarbinti – lietuvių kalba. Darbdaviai pasikalbėdavo su rusakalbiu keistuoliu ir nuspręsdavo, kad jiems jis netinka.
Tačiau Marselis nenusiminė ir "įsteigė" savotišką benamių kempingą, tik bėda, kad šis labai nepatinka miesto tvarkdariams.
"Jis buvo išreiškęs norą gyventi nakvynės namuose ir net buvo ten atvykęs. Jam buvo išduotas medicininis siuntimas pasitikrinti pas gydytoją, bet jis ten taip ir nepasirodė", – teigė I.Šakalienė.
Neatėjo jis gyventi ir į nakvynės namus. Nes jau anksčiau aiškino žurnalistams, kad "yra laisvas žmogus ir turi savo gyvenimo taisykles, o svetimos jam ne visada priimtinos".
Dienraščio duomenimis, Marseliui buvo paskirta socialinė pašalpa – 122 eurai per mėnesį, jis vėl buvo įsiregistravęs Darbo biržoje.
Susisiekti su Marseliu nepavyko, nors jis turi mobilųjį telefoną. Pastarąsias kelias dienas, kaip kartojo telefono operatorė, abonentas yra nepasiekiamas.
Anksčiau Marselis telefono akumuliatorių pasikraudavo saulės baterijomis. Kas nutiko jo telefonui, nežinia.
Anksčiau šis asmuo agresija nepasižymėjo. Tačiau savivaldybės siekis sunaikinti jo įkurtą benamių stovyklą galbūt įginė Marselį į kampą.
Ar dėl šios desperacijos jis pasirengęs įgyvendinti savo grasinimus, neaišku.
Jo užimtą teritoriją Klaipėdos pakraštyje planuojama iškuopti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.