„Galiu pasakyti, kad Rusija rengiasi iki birželio 1 dienos papildomai mobilizuoti 300 tūkst. karių“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Kyjive viešinčiu kolega iš Suomijos Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu).

Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau teigė, kad Rusija tikriausiai padidins mobilizacijos pastangas po kovą surengtų prezidento rinkimų, kuriuose Vladimiras Putinas neturėjo realių varžovų.

Kovo pabaigoje V. Putinas pasirašė įsaką dėl 150 tūkst. piliečių pašaukimo tarnauti kariuomenėje per reguliarią pavasario šaukimo kampaniją.

Maskva teigia, kad šauktiniai nesiunčiami kovoti Ukrainoje, tačiau jaunuolių šaukimas į kariuomenę, kuris vyksta du kartus per metus, prasidėjo sklandant nuolatiniams gandams apie naują mobilizacijos bangą puolimui Ukrainoje.

Karinė tarnyba trunka 12 mėnesių.

Tarnybą pradėję šauktiniai patiria didelį spaudimą pasirašyti savanoriškas karines sutartis, leidžiančias juos siųsti kariauti į Ukrainą.

Ukraina taip pat ieško būdų, kaip mobilizuoti daugiau karių, o parlamente svarstomas atnaujintas mobilizacijos įstatymo projektas.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą, kiek karių Ukraina planuoja mobilizuoti šiais metais, V. Zelenskis sakė, kad „mums nereikia pusės milijono“, tačiau atsisakė nurodyti konkretų skaičių.

Pranešime nurodoma, jog karaliaus portretas bus pavaizduotas ant visų nacionalinės valiutos banknotų, bet jokių kitų jų dizaino pakeitimų nebus.

„Polimeriniai banknotai, kuriuose pavaizduotas Jos Didenybės karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) portretas, išliks teisėta mokėjimo priemonė ir bus apyvartoje kartu su bankrotais su karaliaus Charleso III (Karolio III) portretu“, – pažymėjo Anglijos bankas.

Reguliuotojas taip pat nurodo, kad nauji banknotai bus spausdinami tik siekiant pakeisti susidėvėjusias kupiūras ir patenkinti bendrą banknotų paklausos augimą.

„Mūsų požiūris atitinka Karališkųjų Rūmų rekomendacijas, juo siekiama iki minimumo sumažinti poveikį aplinkai ir finansinius padarinius“, – teigiama pranešime.

Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už už 1,95 mlrd. eurų – 4,3 proc. mažiau, be mineralinių produktų – 16,9 proc. mažiau. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas siekė  482,2 mln., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (59,2 proc.), trąšų (60,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (24,4 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (34,4 proc.), medienos ir medienos gaminių (41,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (21,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 9,3 proc., importas – 2,6 proc.

Per mėnesį – birželį, palyginti geguže, eksportas sumažėjo 5,1 proc., importas – 2,7 proc. Eksporto mažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (67,3 proc.), transporto priemonių (14,1 proc.), mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (5,4 proc.) eksportas. Importo sumažėjimą lėmė kritęs mineralinio kuro, alyvų ir jų distiliavimo produktų (4,1 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (7,9 proc.),  transporto priemonių (4,6 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 5,1 proc., importas – 2,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5 proc., be mineralinių produktų – 5,1 proc.

Sausio–birželio mėnesiais eksportas sumažėjo 0,6 proc., importas – 4,6 proc. Per pusmetį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (10,2 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Vokietiją (7,4 proc.), o importavo iš Vokietijos (13,6 proc.), Lenkijos (13,2 proc.), Latvijos (8,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,8 proc.), Vokietiją (8,9 proc.), Nyderlandus (8 proc.), Latviją (7,7 proc.) ir JAV (7,4 proc.).

Daugiausia eksportuota mineralinių produktų (13,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,8 proc.); daugiausia importavo mineralinių produktų (20,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,1 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (12,1 proc.).

Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (20 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,6 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų jo pakaitalų (9,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (8,5 proc.).

Lietuvos rinkoje parduotos produkcijos kainos per metus sumažėjo 6,7 proc. (be naftos produktų – padidėjo 4,6 proc.), ne Lietuvoje – 11,9 proc. (6,5 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže, kainos padidėjo 0,1 proc. (be naftos produktų – sumažėjo 0,4 proc.).

Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo pabrangę naftos produktai (2,7 proc.) bei atpigę chemikalai ir chemijos produktai (2,3 proc.).

Lietuvoje parduotos produkcijos kainos per mėnesį sumažėjo 0,2 proc. (be naftos produktų – 0,7 proc.), ne Lietuvoje – padidėjo 0,3 proc. (sumažėjo 0,1 proc.).

Euro zonos rinkoje parduotos produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 0,8 proc., ne euro zonoje išliko nepakitusios.

Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 9 proc., o mėnesio – 0,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal SVKI, daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, elektros, duonos ir grūdų produktų, automobilių, pieno ir jo produktų, asmens priežiūros prietaisų, restoranų, kavinių paslaugų, daržovių, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Suderinta vidutinė metinė infliacija siekė 17,3 proc., pagal VKI – 18,6 procento.

Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.

Mėnesio defliacijai daugiausia įtakos turėjo daržovių, elektros, avalynės, drabužių, duonos ir grūdų produktų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų sumažėjimas bei atostogų išvykų, automobilių, degalų ir tepalų, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, apgyvendinimo paslaugų, tabako gaminių kainų padidėjimas.

Birželį, palyginti su geguže, transporto prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,3 proc. Pokytį lėmė keleivių vežimo jūra ir vidaus vandenimis paslaugų (11,9 proc.), keleivių vežimo geležinkeliu (9,3 proc.), oro transportu paslaugų (7,6 proc.), naudotų automobilių (3,6 proc.), benzino (0,9 proc.), suskystintų automobilinių dujų (0,7 proc.) kainų padidėjimas.

Tuo metu maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,7 proc. Labiausiai atpigo džiovinti vaisiai, riešutai, pievagrybiai, rūgpienis, kruopos, bet pabrango šviežios ir atšaldytos jūros gėrybės, užšaldytos jūros gėrybės, kiti valgomieji gyvuliniai riebalai, vaisių ir daržovių sultys, miltai. Taip pat kito kai kurių šviežių vaisių ir daržovių kainos: daugiausia sumažėjo pomidorų, melionų, agurkų, bananų, saldžiųjų paprikų, bet padidėjo morkų, kivių, mandarinų, šilauogių, apelsinų kainos.

Per mėnesį 29 proc. atpigo pomidorai, 17,6 proc. – melionai, 15,6 proc. – agurkai, 10,8 proc. – bananai, 6,6 proc. – džiovinti vaisiai, 3,2 proc., tačiau 22,9 proc. pabrango morkos, 22,7 proc. – kiviai.

Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės kainos sumažėjo 1,1 proc., iš jų daugiausia – elektros (4,6 proc.), suskystintų dujų maistui gaminti (3,3 proc.), kietojo kuro (1,2 proc.), bet padidėjo gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui (1,1 proc.) kainos.

Dėl sezoninių nuolaidų drabužių ir avalynės kainos sumažėjo 1,8 proc. Avalynė atpigo 3,2 proc., drabužiai – 1,3 proc.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, elektros, mėsos, pieno ir jų produktų,  automobilių, restoranų, kavinių paslaugų, asmens priežiūros prietaisų, transporto priemonių remonto paslaugų, dujų, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, farmacijos gaminių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų kainų sumažėjimas.

Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 8,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,5 proc., paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc.

„Manyčiau, kad pateikti (mokesčių reformą – BNS) paskutinę Seimo sesijos savaitę, kad Seimas galėtų vasarą ramiai niekur neskubėdamas komitetuose svarstyti, diskutuoti ir turėtų laiko iki rudens pasirengti kažkokias išvadas, manyčiau, kad tai būtų įmanoma, jeigu būtų tokia politinė valia“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė I. Šimonytė. 

„Finansų ministerija, kiek žinau, jau yra padariusi visus pataisymus pagal daugybę pastabų ir pasiūlymų, kuriuos gavo. Paketas kartą jau buvo prasisukęs per vadinamąjį ministerijų atstovų pasitarimą, po to dar buvo puokštė pasiūlymų“, – teigė I. Šimonytė. 

Konstitucijoje numatyta, kad Seimo pavasario sesija baigiasi birželio 30 dieną.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį taip pat teigė besitikinti, kad diskusijos dėl reformos pateikimo bus baigtos dar šioje Seimo sesijoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį taip pat sakė, kad mokesčių reforma Seimui galėtų būti pateikta dar iki vasaros atostogų, kad komitetai galėtų per vasarą darbuotis su projektais, o Lietuva išlaikytų savo įsipareigojimus ir neprarastų RRF pinigų. Tačiau, pasak jos, valdantieji dėl reformos eigos dar tarsis „koalicijos formatuose“.

Laisvės partijos lyderė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį sakė, kad jos frakcija siūlomų mokestinių pakeitimų kol kas nepalaikys – anot jos, juos būtina plačiau aptarti valdančiojoje koalicijoje.

Vasarą, kai ypač norisi smagiai leisti laiką su šeima ir draugais, kauniečiams pramogų nebereikės ieškoti toli bei vykti į kitus miestus. Pačioje miesto širdyje, Nemuno saloje, jų laukia net kelios muzikos ir pramogų kupinos dienos.

„Šiemet kilo mintis suorganizuoti festivalį, kuriame netrūktų geros muzikos, įvairių pramogų ir kokybiško laiko visai šeimai. Jau ne pirmus metus kviečiame klausytojus mėgautis muzika po atviru dangumi, o visiškai atsinaujinantis renginio konceptas tik dar labiau prie to prisidės“, – sakė „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas.

„Pakrantės“ organizuojami koncertai šiemet vyks keturis vakarus, o kiekvienas jų bus skirtas vis kitokiam muzikos stiliui. Birželio 29 d. Nemuno saloje skambės lyrinė muzika, birželio 30 d. – hiphopo kūriniai, liepos 1 d. – elektroninės muzikos hitai, o liepos 2 d. čia pasirodys populiariosios muzikos atlikėjai.

Jau dabar aišku, kad į „Pakrantės“ sceną žengs populiarusis austrų elektroninės muzikos duetas „Klangkarussell“, didžėjus ir muzikos prodiuseris DJ Jovani, grupės „G&G Sindikatas“ ir „8 kambarys“, atlikėjos Gabrielė Vilkickytė, Monika Liu, Evgenya Redko bei dainininkas Linas Adomaitis.

Taip pat kiekvieną vakarą pradės jaunieji talentai, tarp kurių – atlikėjos Aistay ir Gabija Li bei DJ Kayka. Liepos 2 d. „Pakrantės“ scenoje, kurią pristato „Gera dovana“, pasirodys grupė „Elektra Band“.

Be įsimintinų koncertų „Pakrantėje“ apsilankiusių festivalio dalyvių lauks ir speciali zona, kurioje bus galima skaniai pavalgyti, pabendrauti su bendraminčiais ir išbandyti įvairias pramogas. Liepos 2 d. šalia „Žalgirio“ arenos vyks ir tradicinis, jau tryliktą kartą organizuojamas „Žalgirio 3×3 Green Feel‘s“ turnyras, kuriame varžysis krepšinio entuziastai.

Bilietai platinami bilietų platinimo platformoje „Bilietai.lt“.

Ši diena orais džiugins tik tuos, kurie ras vietą, kur labiau kaitina saulė, nes numatoma oro temperatūra – viso labo 14–16 laipsnių šilumos.

Po vėsokos sekmadienio nakties dieną pajūryje tikėtini nežymūs krituliai, tačiau išdžiūvusiai žemei tiek – tik dulkėms nuplauti. Naktį tikėtina tik 7–9 laipsnių šiluma, dieną šils iki 15–17 laipsnių.

Pirmadienį vėjas suksis ir pūs iš pietryčių, bus rami ir giedra naktis bei diena, naktį termometrai rodys tik 6–8, o dieną – 16–18 laipsnių šilumos.

Ir antradienį numatomi ramūs orai, naktis turėtų būti šiltesnė – 10–12 laipsnių, dieną taip pat bus truputį šilčiau – termometrai rodys 17–19 laipsnių.

Trečiadienio naktis dar bus rami, o dieną įsismarkaus šiaurės vakarų vėjas, gūsiuose jo greitis sieks 15–17 m/s, po nešaltos nakties išauš dar šiltesnė diena – oras turėtų šilti iki 18–20 laipsnių.

Ketvirtadienį vis dar turėtume jausti gūsingą šiaurinį vėją. Sinoptikai teigia, kad naktį bus 8–10, dieną – 13–19 laipsnių šilumos.

Penktadienis numatomas labai panašus į ketvirtadienį. Šiaurės rytų vėjas nebus stiprus, bet ir šilumos jis pajūriui nežada. Numatoma nakties temperatūra – 8–10, dienos – apie 18–20 laipsnių.

Pagal šį savaitgalį fiksuotas prognozes, kitą šeštadienį ir sekmadienį orai turėtų nesikeisti.

Birželio 3 d. vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-mečio šventė. Koncerto ir kitų renginių metu Lukiškių aikštėje ir Gedimino prospekto dalyje nuo Vasario 16-osios iki J. Tumo-Vaižganto gatvės nuo 10 val. iki 24 val. laikinai bus draudžiamas transporto priemonių eismas.

Kalnų parko estradoje organizuojamas koncertas. Nuo birželio 9 d. 12 val. iki birželio 11 d. 22 val. laikinai bus draudžiamas transporto priemonių įvažiavimas į Kalnų parką (išskyrus koncertą aptarnaujantį ir neįgaliųjų transportą).

Rotušės aikštėje birželio 3 d. 8–24 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas tarp Vilniaus rotušės pastato ir Rotušės aikštės – vyks Italijos Respublikos dienos šventė.