Jose dalyvauja minėtos brigados padalinių kariai, Karo policija, Krašto apsaugos savanorių pajėgų trečioji ir šeštoji rinktinės bei sąjungininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Lietuvos kariuomenė pranešė, kad tai suplanuotos brigados lygmens lauko taktinės pratybos, kurių pagrindinis tikslas – patikrinti brigados „Žemaitija“ gebėjimą vykdyti štabo ir padalinių perdislokavimą į numatytus rajonus.

„Pratybų metu tikrinsime vienetų reagavimą į parengties lygius bei budrumo lygių procedūras, vadaviečių išskleidimą, ryšių patikrinimą, be to, bus vykdomas taktinis žygis, demonstruojant brigados mobilumą“, – nurodė Lietuvos kariuomenė.

Pažymima, kad pratybų metu šaunamosios ar pirotechninės priemonės nebus naudojamos.

Jose dalyvaus Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų vienetų padaliniai.

Pranešama, kad pratybų metu minėtose teritorijose judės karinė technika. Tačiau šaunamosios ir pirotechninės imitacinės priemonės bei karinės inžinerinės priemonės nebus naudojamos.

„Brave Griffin II“ pratybos – tai suplanuotos karinės lauko taktinės pratybos, kurios yra skirtos išlaikyti brigados „Žemaitija“ kovinį parengtumą ir užtikrinti greitą reagavimą į iškilusias grėsmes.

Pratybos vyks šviesiuoju ir tamsiuoju paros metu, kariškiai praneša, kad gyventojų ramybės netrikdys.

Sausio pabaigoje jau vyko panašaus pobūdžio pratybos tokiu pat pavadinimu. Buvo skelbiama, kad šios suplanuotos karinės lauko taktinės pratybos yra karinio rengimo ciklo dalis ruošiantis pagrindinėms šių metų tarptautinėms pratyboms „Allied Spirit 2023“, vyksiančioms Vokietijoje.

Sausį „Brave Griffin“ pratybose lankėsi batalionų vadai, kurių vadovaujami batalionai pratybų „Allied Spirit“ Vokietijoje metu veiks brigados „Žemaitija“ struktūroje ir vykdys suplanuotas operacijas.

Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados "Žemaitija" karinėse pratybose "Žemaitijos griausmas 2022", kurios planuojamos birželio 13–22 dienomis, dalyvaus apie 500 karių.

Pratybos vyks Klaipėdos rajono Šernų, Dumpių ir Kliošių miškuose bei Šilutės rajono Ožkarčių, Gnybalų, Šilmeižių, Joniškio, Žagatpurvių, Parubežio, Jomantų, Begėdžių miškuose.

Pratybų tikslas – įvertinti brigados "Žemaitija" vadovybės Štabo ir Prieštankinės kuopų bei Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono baterijų gebėjimą vykdyti gynybines operacijas.

Bus trys pratybų fazės: pasirengimas, užduočių vykdymas ir šaudymas iš 105 mm haubicų į jūros taikinius.

Šiose pratybose dalyvaus ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, taip pat Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė bei sąjungininkai iš Portugalijos rotacinių pajėgų ir Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų kovinio palaikymo sraigtasparniai "Puma".

Viena sudėtinių pratybų dalių (birželio 18–20 d.) Kairių poligone – kovinis šaudymas į jūros taikinius iš 105 mm haubicų, todėl gyventojams pranešama apie galimus nepatogumus dėl triukšmo.

Šaudymai ir technikos judėjimas vyks darbo valandomis.

400-osios jo mirties metinės penktadienį paminėtos J. K. Chodkevičiaus įkurtoje Kretingoje, ceremonijos metu įsteigtas kenofatas į kurį įdėtos šešios kapsulės su simboliniais artefaktais, susijusiais su didžiuoju etmonu – žeme iš jo pergalių, gyvenimo ir palaidojimo vietų, jį menančio ąžuolo gilėmis.

„Šiais metais, šią dieną, J. K. Chodkevičius kyla į mūšį prieš savo paties užmarštį. Minint LDK didžiojo etmono mirties 400-ąsias metines, jo atminimui įamžinti ir istorinei atminčiai prikelti vyksta daugybė iniciatyvų. Tačiau Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vardo suteikimas Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ – kartu ir šios brigados istorijos tęstinumas“, – ceremonijos metu sakė ministras Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, brigados kariai jau daugelį metų tapatina save su etmono vardu, semiasi išmonės iš karvedžio pergalių, vertina jo nuopelnus Lietuvai ir jos visuomenei.

Be to, brigados simbolis – grifas – pasirinktas ne veltui, taip norima pagerbti Chodkevičių giminės nuopelnus Lietuvai – karinių pergalių siekį prieš švedus, turkus ir rusus.

„J. K. Chodkevičių galima laikyti XVII a. karinių pergalių simboliu. Šios pergalės – Lietuvos karo istorijos pavyzdžiai. Todėl garbė suteikti Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ vieno iškiliausių karvedžių, Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus vardą. Kariams linkiu ir toliau semtis išminties iš jo biografijos ir puoselėti didžiojo etmono vardo atminimą tiek kariuomenėje, tiek visuomenėje“, – teigė ministras.

Penktadienį Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos vidiniame kieme taip pat atidengtas J. K. Chodkevičiaus garbei skirtas paminklas.

J. K. Chodkevičius (1570–1621 m.) buvo vakarietiško išsilavinimo, pasaulėžiūros politikas ir karvedys. Dėl pasiektų karinių pergalių dar gyvas būdamas jis tapo legendine asmenybe, kurią žinojo XVII a. pr. Europos galingieji. Už pasiektas pergales jį sveikino Romos popiežius, Šv. Romos imperijos imperatorius ir Anglijos monarchas.

1605 metais pasiekė garsiausią savo pergalę, Salaspilyje sumušdamas daug gausesnes švedų pajėgas. Jis imitavo savo pajėgų atsitraukimą ir sulaukęs, kai priešo pajėgos pradės puolamuosius manevrus ir praras rikiuotės darną bei pateks į jam patogesnę vietovę, sudavė galingus smūgius pakrikusiam priešui taip netikėtai perimdamas iniciatyvą ir priversdamas priešo pajėgas bėgti.

Šventėje dalyvavo ir brigadai pavaldūs kariniai vienetai su kovinėmis vėliavomis, ginklais, kitų jėgos struktūrų ir civilinių organizacijų atstovai.

Nugriaudėjo trys salvės – Lietuvai tėvynei, Lietuvos kariuomenei bei brigadai "Žemaitija".

Motorizuotoji pėstininkų brigada "Žemaitija", siekiant stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, Seimo sprendimu įsteigta 2016 m. sausio 1-ąją.

Antrajai Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų brigadai priskirti du tuo metu jau veikę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėdoje) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų (Tauragės r.) batalionai.

Įkurtai brigadai suteiktas "Žemaitijos" vardas, siekiant pagerbti kovinę žemaičių dvasią ir ryžtą, kovojant už Lietuvos laisvę.

Šiuo metu brigadą "Žemaitija" sudaro vadovybė, brigados štabas, štabo, ryšių, žvalgybos ir prieštankinė kuopos bei keturi batalionai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Klaipėdoje), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų (Tauragės r.), Brigados generolo M.Pečiulionio artilerijos (Pajūrio miestelis, Šilalės raj.) bei  Lietuvos kunigaikščio Margirio pėstininkų (Radviliškyje).

Brigadai "Žemaitija" vadovauja pulkininkas Nerijus Stankevičius.

Pagrindinis brigados "Žemaitija" uždavinys – parengti karinius vienetus Lietuvos sausumos teritorijos gynybai, kurie gebėtų veikti su sąjungininkų pajėgomis, rengtis tarptautinėms operacijoms ir jose dalyvauti, įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei vykdyti kitas taikos meto užduotis.

Pratybos „Budrus Grifonas 2019“ prasidės pirmadienį ir truks 10 dienų.

Didžiąją pratybų dalyvių dalį sudarys „Žemaitijos“ brigados kariai, Baltijos bataliono kuopa ir Portugalijos rotacinės pajėgos.

Pagrindinis pratybų tikslas – treniruoti ir įvertinti Lietuvos kontingentą Baltijos bataliono sudėtyje, taip pat treniruoti „Žemaitija“ karius planuoti ir vykdyti gynybines operacijas.

Taip pat tikimasi įvertinti „Žemaitijos“ brigadai priskirtų generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos, Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionų ir prieštankinės kuopos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių per 9 tarnybos mėnesius įgytą karinį pasirengimą.

Paskutiniame pratybų etape bus vykdomas kovinis šaudymas iš skirtingų ginklų sistemų, naudojamų Lietuvos ir Portugalijos karių.

Baltijos batalionas yra trijų Baltijos šalių ginkluotojų pajėgų projektas. Šį junginį Baltijos valstybės yra skyrusios budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose. 

Šis vertinamasis vizitas vyks remiantis Vilniaus ir Minsko dvišaliu susitarimu.

Anot ministerijos, vizito metu inspektoriai turės galimybę gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat bus galima apžiūrėti jų pavyzdžius.

Lankydamiesi brigados padaliniuose ir bendraudami su ten tarnaujančiais kariais inspektoriai galės artimiau susipažinti su dalinio  kasdienine veikla.

Vizitas vyks pagal 2011 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Vienos dokumentą. Jis įpareigoja organizacijos valstybes nares kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą.

Lietuvos ir Baltarusijos dvišalis susitarimas numato, kad abi valstybės kasmet keisis papildoma karine informacija nustatytu formatu ir turės galimybę pasirinktinai atlikti vieno kaimyninės šalies karinio dalinio vertinamąjį vizitą.

Baltarusijos ginklų kontrolės inspektoriai šiemet jau lankėsi Lietuvoje tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2019“ metu.

Savo ruožtu Lietuvos ginklų kontrolės inspektoriai Baltarusijos karinio dalinio vertinimą pagal dvišalį susitarimą planuoja atlikti vėliau šiais metais.

Planuojama, kad trečiadienį Rusijos inspektoriai lankysis Klaipėdos mieste dislokuotoje brigadoje „Žemaitija“. Rusijos atstovai vertinamojo vizito metu turės galimybę gauti informaciją apie dalinio struktūrą, jame tarnaujančio personalo skaičių, turimų pagrindinių ginkluotės ir technikos sistemų tipus ir skaičių, taip pat bus galima apžiūrėti jų pavyzdžius.

Apsilankymo brigados padaliniuose metu, Rusijos inspektoriams bus sudarytos sąlygos susipažinti karių tarnybos kasdiene veikla.

Pagal inspekcijos metu gautą informaciją Rusijos ginklų kontrolės inspektorių grupė, vadovaudamasi 2011 m. Vienos dokumento nuostatomis, parengs ir išplatins ESBO šalims ataskaitas su išvadomis, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginkluotės kontrolės srityje.

Tai bus pirmoji šiais metais užsienio šalių ginkluotės kontrolės priemonė Lietuvoje pagal 2011 m. Vienos dokumentą.  Lietuvos atstovai šiais metais jau du kartus inspektavo Rusijos ir po vieną kartą Sakartvelo ir Ukrainos karinius dalinius.

2011 m. Vienos dokumentas įpareigoja valstybes kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą. Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius.

Remiantis 2011 m. Vienos dokumentu, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

Ginkluotosiose pajėgose dalinio kovinė vėliava simbolizuoja jo egzistavimą ir yra svarbiausias atpažinimo ženklas. Prieš vėliavą šaliai prisiekia kariai.

Per ceremoniją Klaipėdos piliavietėje bus pagerbtos kovinės vėliavos tradicijos, suteikti aukštesni kariniai laipsniai, prisieks nauji karininkai – leitenantai, bus apdovanoti ir paskatinti pasižymėję kariai.

Renginio metu taip pat vyks „Baltų vikingų“ pasirodymas – bus pademonstruota, kaip X-XII amžiais atrodė Kuršių gentis, kokia buvo jų apranga, ginkluotė ir kovos taktika.

Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vėliavoje dominuojanti žalia spalva simbolizuoja Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgas. Jos fone pavaizduotas sidabrinis grifonas – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus herbo skydo figūra.

Dešinėje grifono rankoje laikomas sidabrinis kalavijas yra kovos simbolis, o kairėje grifono rankoje – raudoname skyde vaizduojamas juodas lokys, simbolizuojantis Žemaitiją ir jos karius.

2016 metais įsteigtai brigadai priskirti keturi batalionai, du iš jų dabar komplektuojami. Šis vienetas kuriamas šauktinių pagrindu, paprastai jame šiuo metu tarnauja iki 2 tūkst. karių.

Nuo ankstyvo ryto bataliono praleidžiamąjį punktą kerta autobusai, atvežantys jaunimą iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių, Jurbarko, Tauragės, Šiaulių, Šilalės, Šilutės bei kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Iš atvykusių 495 šauktinių - 13 merginų.

Atvykusius jaunuolius pasitinka Kęstučio bataliono personalo specialistai. Čia sutikrinami NPPKT karių sąrašai, jie suskirstomi į padalinius. Lydimi profesinės karo tarnybos karių, šauktiniai žengia pirmuosius žingsnius - apsivelka karišką uniformą, bataliono medicinos punkte pasitikrina sveikatą, gauna karinę ekipuotę, kt. Gerą įspūdį palieka pirmieji „kareiviški“ pietūs - pasak šauktinių, jie sotūs ir skanūs.

Jau nuo antradienio prasidės naujas etapas šių jaunų žmonių gyvenime. Jiems teks priprasti prie kariškos dienotvarkės, rytinės mankštos, kambarių tvarkymo, tvarkingo lovų pasiklojimo, visur vaikščioti tik rikiuote. Visi devyni šauktinių tarnybos mėnesiai iš anksto kruopščiai suplanuoti. Tarnyba kariuomenėje prasidės nuo bazinių karinių mokymų, kurių metu, rugpjūčio 24 d. Pagėgiuose, kariai prisieks Lietuvai. Kitas žingsnis - specialistų rengimas. Jo metu kariai susipažins su technika ir ginkluote. Dideli iššūkiai laukia treniruotėse mokantis vykdyti karines užduotis skyriaus, vėliau būrio ir kuopos sudėtyje. Laukia įtemptas, tačiau labai įdomus ir prasmingas darbas. Baigę tarnybą beveik 500 karių papildys aktyviojo rezervo gretas ir prireikus bus pasiruošę ginti savo Tėvynę.

Tai jau penktoji šauktinių pamaina, pradėjusi tarybą šiais metais. Kitas artimiausias šaukimas, planuojama, vyks rugpjūčio 27 dieną, kai Juozo Vitkaus inžinerijos batalione Kaune tarnybą pradės dar 200 jaunuolių. Iš viso šiais metais planuojama pašaukti 3864 jaunuolius.