Festivalio atidarymo renginio metu įteikti ir trys svarbūs apdovanojimai – Metų kultūros ir meno darbuotojo bei Ernsto Vicherto vardo „Jaunasis talentas“ premijos bei nacionalinis „Aukso paukštės“ apdovanojimas.

Simboliška, kad antrus metus iš eilės teikiama Metų kultūros ir meno darbuotojo premija šiemet atvežta būtent į Priekulę, festivalio „Ženklai“ organizatorių namus. Jos laureatu už didelį indėlį kultūrai tapo režisierius Donatas Savickis.

D. Savickis Priekulės kultūros centre dirba jau aštuonerius metus ir vadovauja Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto ir Agluonėnų klojimo teatrams.

Donato vadovaujamas Ernsto Vicherto teatras itin vertinamas už inovatyvius kūrybinius sprendimus, puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūrą. O Priekulės miesto gyventojai į teatro trupę susibūrusiems meno mylėtojams dėkingi ir už garbingai teatro pasaulyje atstovaujamą buvusio Priekulės teisėjo, poeto, rašytojo ir teatro žmogaus – Ernsto Vicherto – vardą.

„Įsivaizduokite, jeigu vieną rytą pabustume pasaulyje, kuriame negirdėtume muzikos, neužuostume kvapų ir nematytume viso jau esamo ir kuriamo grožio. Ko, gero, būtų labai nejauku. Tad pasidžiaukime, kiek daug turime kūrybingų, meną ir kultūrą puoselėjančių ir mylinčių žmonių. Didžiuojamės jumis visai“, – įteikdamas premiją sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

„Aukso paukštė“ – geriausiam suaugusiųjų teatrui

Vakaro metu pagarsinti ir „Aukso paukštės“ apdovanojimai, kurie įteikiami ryškiausiems Lietuvos kolektyvams, jų vadovams, tautinei kultūrai nusipelniusioms asmenybėms.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtais ir Kultūros ministerijos finansuojamais mėgėjų meno apdovanojimais kasmet pagerbiami labiausiai nusipelnę šalies chorai, teatrai, šokių kolektyvai, folkloro, dainų ir šokių ansambliai, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai.

Geriausiu 2023 m. suaugusiųjų teatru ir vadovu paskelbtas Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras ir jo vadovas Donatas Savickis.

Ernsto Vicherto teatras gyvuoja jau 18-us metus ir yra atpažįstamas dėl unikalaus savo repertuaro. Teatro mylėtojai, lankydamiesi spektakliuose, susipažįsta su Mažosios Lietuvos krašto autorių – Ernsto Vicherto, Ievos Simonaitytės ir kitų, kūryba.

Teatro aktoriai ir jo režisierius savo pasirodymams nevengia rinktis netradicinių erdvių – pasakų motyvais jau ne kartą yra atgimusi senoji Priekulės geležinkelio stotis, pasirodymai rengti ir istorinėse koplyčiose, ir ant sraunios Minijos upės pakrantės.

„Jaunojo talento“ šlovė – už sportinius pasiekimus

Apdovanojimų ceremoniją vainikavo 14-osios Ernsto Vicherto vardo premijos „Jaunasis talentas“ įteikimas. Jos laureate tapo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokinė Kamilė Mikluš, džiuginusi sportiniais pasiekimais. Mergaitė šiemet tapo Europos kudo čempione, o Lietuvos kyokushin karatė federacijos teisėjų lyga jai suteikė B kategorijos teisėjo pažymėjimą.

Keturiolikmetės pasiekimų bagaže gausu ir kitų apdovanojimų – tai įvairios prizinės vietos rajono varžybose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose čempionatuose.

Iš viso į premiją pretendavo 5 jaunuoliai, pasiekę geriausių rezultatų meno, tiksliųjų mokslų srityse, visuomeninėje veikloje.

Ernsto Vicherto vardo  premijos steigimo tikslas yra pagerbti ir įamžinti žymaus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, krašto rašytojo, teisėjo, teatro įkūrėjo E. Vicherto atminimą, išryškinti visuomenės rūpinimąsi jaunąja karta. Ši premija pirmą kartą buvo įteikta 2011 metais. Ja apdovanojami moksleiviai, pasiekę geriausius rezultatus meno, mokslo, sporto srityse ar visuomeninėje veikloje.

pasitinkant gražiausią atgimimo ir bundančio pavasario šventę – šv. Velykas – sveikinu Jus visus ir linkiu, kad atgimstanti gamta bei prisikėlimo stebuklas atneštų į Jūsų namus ramybę, viltį ir įkvėptų naujiems prasmingiems darbams.

Tegul ši šventė suburia Jus su artimaisiais, džiugina šilti pokalbiai ir bendrystė. Sušildykime vieni kitų širdis gražiais žodžiais ir įsimintinomis akimirkomis. Tebūna Jūsų Velykos šviesios ir kupinos džiaugsmo, nestinga tarpusavio palaikymo, gerumo, meilės ir supratimo.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Mielieji,

Šiemet minime 34-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Laisvė – ypatinga vertybė, duodanti galimybę mums patiems kurti savo ir vaikų ateitį.

Dar vieną laisvės pavasarį pasitikime su dideliu dėkingumu, kad galime drąsiai ir be baimės siekti savo svajonių ir tikslų. Kurkime Lietuvą, kuria didžiuojamės ir branginame.

Su Kovo 11-ąja!

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Mielieji,

Vasario 16-oji – ypatinga data mūsų šalies istorijoje, simbolizuojanti mūsų tautos vienybę, stiprybę ir kelią į tai, kas brangiausia, – visų mūsų laisvę ir teisę gyventi demokratiškoje valstybėje.

Nuoširdžiai sveikinu Valstybės atkūrimo dienos proga ir dėkoju kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą. Savo gražiais darbais ir pavyzdžiu kasdien stiprinkime savo šalį, branginkime tai, kas jau sukurta, ir prisiminkime, kad laisvė – tai ir atsakomybė ateičiai. Švęskime Lietuvą ir mylėkime ją visa širdimi.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

„Visada sakiau, kad mūsų rajoną kuria čia gyvenantys žmonės. Savo darbu, idėjomis ir meile jie kasdien prisideda prie to, kad mūsų kraštas būtų matomas, girdimas ir vis gražėjantis. Iš tiesų, mūsų rajonas yra tikrai didelis, čia įgyvendinama daugybė įvairiausių idėjų ir projektų. Ir kiekvienas jų savaip unikalus ir išskirtinis, todėl tikrai nėra lengva išrinkti geriausius iš geriausiųjų. Šių metų nominantai išsiskiria savo veikla – bendruomenei, mūsų krašto istorijai. Sveikinu juos ir nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie prisideda prie Klaipėdos rajono augimo ir gerovės“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

„Metų proveržis 2023“ – Brožių benduomenė

Beveik du dešimtmečius gyvuojanti Brožių bendruomenė savo vykdoma veikla Klaipėdos rajoną garsina jau visoje Lietuvoje. Per ilgametę patirtį įgyvendino daugybę bendruomeninių, socialinės atskirties mažinimo ir verslo projektų. Seną kultūros namų pastatą bendruomenė prikėlė antram gyvenimui, sukūrė keturiolika darbo vietų, o šiandien džiaugiasi įdėto darbo vaisiais ir tikrai pelnytu „Metų proveržio“ titulu.

„Metų verslas 2023“ – „Hero Talents“

Unikalumu ir galimybėmis pulsuojantis, išskirtinių tikslų siekiantis ir vienintelis Baltijos šalyse – toks šiemet yra mūsų „Metų verslas“. Tai – modelių įdarbinimo agentūra „Hero Talents“, kuriai negalioja jokie trūkumai, o žmonės, turintys negalią, čia atranda savo išskirtinius talentus. „Hero Talents“ kuria ryškų socialinį pokytį mūsų visuomenėje ir pridėtinę vertę ne tik Klaipėdos rajonui, bet ir visai Lietuvai. Įgyvendinta daugybė didelių projektų su Lietuvoje ir užsienyje žinomais prekiniais ženklais, pasiekti aukščiausi rezultatai ir neketinama sustoti, nes pagrindinis šio verslo tikslas – ypatingų žmonių integracija į visuomenę.

„Metų kultūros žmogus 2023“ – Silva Pocytė

Silva Pocytė – Mažosios Lietuvos etnografinio regiono puoselėtoja, tyrinėjanti Klaipėdos krašto žmonėms ypatingą ir vertingą palikimą – šio krašto istoriją. Daugybė tokių svarbių publikacijų nugulė popieriaus lape, palikdamos pėdsaką ateities kartoms. S. Pocytė už savo nuopelnus Klaipėdos kraštui jau įvertinta Agluonėnų seniūnijos Ievos Simonaitytės vardo premija. Svarbiausias laimėjimas ir darbinės veiklos pasiekimas S. Pocytei yra galimybė dalintis Klaipėdos krašto istorija su žmonėmis, kuriems ji yra svarbi, todėl šiandien džiaugiamės galėdami mūsų krašto istorikę už atsidavimą savo darbui apdovanoti „Metų kultūros žmogaus“ titulu.

„Metų proveržis 2023“ – VšĮ „Revilita“

Socialinio užimtumo centras „Revilita“ jau vienuolika metų teikia socialinės reabilitacijos, įgūdžių ugdymo ir psichosocialines paslaugas. Centrą lankantys žmonės, kaip patys sako, čia jaučiasi kaip namuose, o geriausia pagalba ir parama jiems yra galimybė per pokalbius, meną ir bendrystę realizuoti save. Praėjusiais metais „Revilita“ įgyvendino unikalų projektą – pradėjo prekiauti kava iš tam pritaikytos mašinos ir taip prisidėjo prie negalią turinčių žmonių integracijos į visuomenę. Už šiuos prasmingus darbus ir įgyvendintus projektus šiandien organizaciją pagerbiame apdovanodami „Metų proveržio“ nominacija.

„Metų bendruomenė 2023“ – visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė

2023 metais už didelius darbus miesteliui bei visam rajonui „Metų bendruomenės“ nominacija apdovanota Vėžaičių bendruomenė. Ji gyvuoja jau aštuoniolika metų ir vienija net 68 bendruomenės narius. Vystant bendruomenę, svarbus čia gyvenančių savanorių indėlis – jie prie Vaikų dienos centro įkūrimo Vėžaičių konferencijų centre neatlygintinai prisidėjo įspūdingu skaičiumi – net 3 tūkst. darbo valandų. Bendruomenės namuose dabar kasdien skamba ne tik vaikų juokas, bet ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų padėkos, kurie, bendruomenės narių dėka, čia gali naudotis kasdienėmis paslaugomis. Vėžaičių bendruomenė patikina – dideliais projektais ir toliau kurs pridėtinę vertę ne tik miesteliui, bet ir visam rajonui.

Pradėjo ir nebaigė

Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) priklausantis kelio ruožas, viena iš dviejų pagrindinių Gargždų įvažų, buvo pradėtas rekonstruoti 2022 m. pavasarį.

Darbus šalia Gargždų vykdė šilutiškių įmonė „Kavesta“. Projektu buvo suplanuota nutiesti dviračių ir pėsčiųjų taką, kuris turėjo driektis iki Maciuičių piliakalnio.

Šiame ruože per parą eismo intensyvumas siekia nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. transporto priemonių.

Darbai prasidėjo 2022-ųjų pavasarį. Juos vykdant paaiškėjo, kad projektuotojai neįvertino reljefo ir grunto sąlygų, todėl prireikė projekto sprendinių koregavimo.

„Tuomet LAKD informavo, kad kai bus pataisyti projektiniai sprendiniai, darbus atnaujins ir kelio ruožo rekonstrukciją užbaigs. Tačiau jau 2023 m. sausį viešojoje erdvėje pasirodė LAKD informacija, kad įmonė nutraukia sutartį su rangovu ir įšaldo kelio ruožo rekonstrukciją. Apie nutraukiamą sutartį savivaldybė nebuvo informuota, nors šio ruožo rekonstrukcija vyko dviem atskiromis rangos sutartimis, kurias laimėjo tas pats rangovas, ir viena dalis, prie kurios savo biudžeto lėšomis prisidėjo savivaldybė, buvo užbaigta“, – akcentavo Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Bronius Markauskas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Ardo sankasą

Nutraukus sutartį su rangovais, LAKD prieš metus buvo informavusi, kad viešojo pirkimo konkursą planuota paskelbti pirmąjį 2023 m. ketvirtį, darbus ketinta pradėti birželį.

Tačiau pernai spalį paaiškėjo, kad direkcija atsisako savo planų užbaigti projektą, atidėdama jį neapibrėžtam laikui.

„Teigta, jog jis bus įgyvendintas atsižvelgiant į skiriamą finansavimą“, – stebėjosi meras.

Palikti neužbaigtą projektą – neatsakinga.

B. Markauskas viešu laišku siekė atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.

„Palikti neužbaigtą projektą – neatsakinga. Nes pradėta rekonstrukcija reikšmingai pablogino eismo saugumo situaciją šiame ruože. Vykdant darbus buvo apgadinta ne tik asfalto danga. Šie metai tai jau antras žiemos sezonas, kai kelio ruožas yra ypač pavojingas. Kelio ruožo įkalnė žiemos sezono metu tampa labai nesaugi dėl grėsmės nuslysti nuo kelio važiuojamosios dalies“, – tikino rajono meras.

Objektą palikus kelininkams, tik dalis kelio sankasos liko pažymėta įspėjamaisiais ženklais.

„Nėra nei atitvarų, nei kelkraščių. Kelio sankasa po lietaus yra išgriaužiama, ardoma kelio konstrukcija. Telkšo didelės vandens balos, susiformavo kelio provėžos, todėl pasnigus ar dangai pasidengus ledu eismas tampa labai sudėtingas“, – situaciją apibūdino B. Markauskas.

Mato grėsmę

Klaipėdos rajono savivaldybė dėl nevykdomų kelio rekonstravimo darbų sulaukia didelio gyventojų pasipiktinimo.

„Iki nelaimės – vos vienas žingsnis“, – akcentavo meras.

Iš Gargždų centro besidriekianti Tilto gatvė yra viena pagrindinių miesto arterijų.

Šalia šio kelio yra lankytinas Kalniškės piliakalnis, Gerduvėnų, Kalniškės, Maciuičių gyvenvietės. Pėstieji vaikšto važiuojamąja kelio dalimi, dviratininkai, žmonės, važiuojantys paspirtukais, bendrame eismo sraute sukelia pavojų savo sveikatai ir gyvybei.

B. Markauskas kreipimąsi išsiuntė Seimui, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijoms, susisiekimo ministrui, LAKD direktoriui ir Savivaldybių asociacijai.

„Vienas svarbiausių darbų kasmet – biudžeto tvirtinimas. Būtent nuo jo priklauso, kaip bus užtikrinamos visos būtinosios paslaugos bei kokie darbai bus įgyvendinami. O jų tikrai netrūksta. Gargžduose jau įsibėgėjo baseino ir sporto salės statyba, rangovas jau ruošia statybos aikštelę naujos mokyklos ir darželio statybai Trušeliuose, o pavasarį tikimasi gauti darželio Mazūriškiuose statybos leidimą. Ruošiamasi ir modulinio darželio statybai Gargžduose, taip pat kitų ugdymo įstaigų tvarkymui. Šiemet startuos ir Klaipėdos rajono gyventojo kortelė bei mobilioji programėlė, tad Klaipėdos rajono gyventojai galės pasinaudoti įvairiomis nuolaidomis ne tik Klaipėdos rajono, bet ir kitų savivaldybių kultūros, sporto įstaigose. Žinoma, skirsime dėmesį kelių tvarkymui, socialinių, kultūros ir kitų paslaugų užtikrinimui, ir šiemet visus pakviesime dalyvauti Dalyvaujamojo biudžeto „Tavo idėja“ konkurse. Ir tai tik maža dalis darbų, kurie svarbūs viso Klaipėdos rajono gyventojams. O jų nuomonė labai svarbi, todėl kviečiu aktyviai teikti savo pasiūlymus dėl 2024 metų biudžeto projekto“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Planuojamos 2024 m. savivaldybės biudžeto  pajamos – 139,8 mln. eurų, iš jų: 129,8 mln. eurų pajamos iš mokesčių, turto ir dotacijos, 6,9 mln. eurų – 2023 m. lėšų likučiai ir 3,1 mln. eurų – planuojamos pasiskolinti lėšos.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

2024 m. pajamų struktūroje didžiausią dalį 53,4 proc. (74,6 mln. eurų) sudaro GPM, dotacijos sudaro 29,3 proc. (40,9 mln. eurų), turto mokesčiai – 2,1 proc. (3 mln. eurų), pajamos už prekes ir paslaugas – 6,7 proc. (9,4 mln. eurų), turto ir kitos pajamos – 1,4 proc. (2 mln. eurų), 2023 m. lėšų likučiai – 4,9 proc. (6,8 mln. eurų), skolintos lėšos – 2,2 proc. (3,1 mln. eurų).

2024 m. planuojamos pajamos, lyginant su praėjusių metų patikslintu planu, didėja 5,6 mln. eurų. Didėjimą nulemia 9,1 mln. eurų didesnės pajamos iš GPM 

ir 1,6 mln. eurų didėjančios dotacijos. Likučiai mažėja 5,5 mln. eurų.

Asignavimai planuojami, vadovaujantis patvirtintomis programomis, atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ir strateginio veiklos plano projekte 2024 metams numatomas priemones. Savivaldybės biudžeto asignavimai paskirstyti savivaldybės vykdomoms programoms finansuoti. Savivaldybės biudžete planuojamas 225 tūkst. eurų Savivaldybės mero rezervas.

Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

2024 m. planuojami asignavimai – 139,8 mln. eurų, 5,5 mln. eurų arba 4 proc. didesni už planuotus 2023 m.

Švietimui planuojama išleisti 62 mln. eurų arba 44,4 proc. visų biudžeto asignavimų. Tai 6,7 mln. eurų (12 proc.) daugiau, nei planavome išleisti 2023 metais. Didėjimą nulemia darbo užmokesčio augimas.

Poilsiui, kultūrai ir sportui planuojama skirti beveik 19 mln. eurų arba 13,5 proc. visų biudžeto asignavimų. 2023 m. planas – 18,8 mln. eurų.

Daugiau nei 17 mln. eurų arba 12 proc. visų biudžeto asignavimų planuojama išleisti socialinei apsaugai.

Ekonomikai tenka 16,4 mln. eurų arba 11,7 proc. visų biudžeto asignavimų. Lyginant su 2023 m. planuotais, didėja 2,3 mln. eurų.

Savo pastabas ir pasiūlymus apie 2024 m. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto projektą prašome pateikti e. p. savivaldybe@klaipedos-r.lt iki sausio 23 d. Daugiau informacijos rasite Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt. Taip pat Savivaldybės interneto svetainėje kviečiame susipažinti ir su Klaipėdos rajono savivaldybės 2024–2026 metų strateginio veiklos plano projektu. Pastabas galima teikti e. p. mindaugas.satkus@klaipedos-r.lt iki sausio 23 d.

„Iš principo potvynis tikrai yra atslūgęs, ir ties Priekule Minijos vandens lygis šiuo metu yra 5 metrai 27 centimetrai. Tai nuo maksimalaus pasiekto lygio (580 cm – ELTA) nukrito daugiau kaip 60 centimetrų. Jau praktiškai visi keliai yra pravažiuojami, tai nėra kažkokios sudėtingos situacijos“, – Eltai trečiadienį pranešė B. Markauskas, pridurdamas, kad patekti jau galima ir į Šilininkų kaimą, kurio keliai buvo per šventes buvo nepravažiuojami.

Pasak mero, antradienį gauti pranešimai apie Kartenoje apsemtą mokyklos rūsį ir Kintų seniūnijoje semiamą automobilį – „nieko naujo“. B. Markausko teigimu, net ir smarkiau palijus kai kurios patalpos Klaipėdos rajone būna apsemiamos.

„Tokie atvejai, kai rūsius semia, čia nieko naujo – semia prie bet kokio lietaus kai kuriose vietose“, – sakė Klaipėdos rajono meras.

Užšalęs vanduo neturėtų sukelti sunkumų atšilus orams

Pastarosiomis dienomis Klaipėdos rajone temperatūrai nukritus iki 9 laipsnių šalčio, per potvynį į laukus išsiliejęs vanduo šiuo metu yra užšalęs. Kraštiečiams sunerimus, kad atšilus orams vanduo vėl užtvindys gyvenvietes, meras B. Markauskas tikina, kad nutirpę ledai neturėtų iššaukti staigaus Minijos vandens pakilimo.

Minijoje vanduo per artimiausias dienas toliau kris.

„Kadangi yra prognozuojami šalčiai bent jau iki savaitės galo, Minijoje vanduo per artimiausias dienas toliau kris. Tai po to, kai tas ledas ištirps, ir jei nebus daug kritulių – ar sniego, ar lietaus, tai jis tada nesunkiai nutekės į Miniją, nes pats Minijos vandens lygis bus nukritęs“, – ramino jis.

„Jeigu nebus daug sniego ar lietaus po to, kai temperatūra pasikeis, tai neturėtų dabartinė situacija iššaukti vėl staigų Minijos upės lygio pakilimą“, – pabrėžė Klaipėdos rajono meras.

Planuoja kreiptis į ministeriją dėl paramos potvynių prevencijai

Aplinkos ministerijos atstovams praėjusią savaitę užsiminus apie galimybę šiais metais gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų potvynių prevencijai, Klaipėdos rajono meras B. Markauskas planuoja pradėti rengti projektus dėl pylimų aukštinimo ir naujų priemonių įgyvendinimo.

„Greičiausiai, kad pradėsime rengti projektus dėl pylimų aukštinimo, kai kuriose vietose dėl naujų priemonių, nes aišku, kad situacija kartosis“, – teigė meras.

„Mes artimiausioje ateityje planuojame ir organizuoti konferenciją, į kurią sukviesime mokslininkus bei Aplinkos ministeriją. Norime to patikinimo, kad šiais metais iš tikrųjų bus skiriama 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Norime žinoti, kas gali pretenduoti, su kokiomis priemonėmis ir ko galėtume tikėtis, kokius projektus galėtume pasirengti ir įgyvendinti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Klaipėdos rajonui susidūrus su dviem potvyniais per pastaruosius du mėnesius, Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė užsiminė apie galimybę savivaldybėms šiais metais gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų potvynių prevencijai. Anot jos, pylimų įrengimui, sustiprinimui ir paaukštinimui yra numatyti 34 mln. eurų.

Gruodžio viduryje Minijoje ties Priekule pradėjo kilti vandens lygis, kuris netrukus pasiekė stichinį – 571,4 centimetro.

Dėl to lapkričio pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybė buvo paskelbusi stichinį įvykį dėl Minijos upėje kylančio vandens lygio. Tuo metu vanduo Minijos upėje ties Priekule siekė 570 cm (riba – 560 cm).

„15 val. ties Priekule fiksuotas 543 centimetrų vandens lygis. Tai jis krenta ir, tikimės, toliau kris, nes sniego kol kas nedaug, atšilimo nežada, tai šią savaitę, matyt, pakankamai ramu bus“, – Eltai teigė B. Markauskas.

„Žinoma, jei šiek tiek daugiau pasnigs, o vanduo sušals į ledą, tai po to, kai turėsime pliusinę temperatūrą gali būti vėl vandens pakilimas“, – pridūrė jis.

Pasak B. Markausko, artimiausią savaitę Lietuvoje prognozuojami šalčiai pavojaus dėl to, kad vanduo užšals, taip pat nekelia.

„Keliai visi jau pravažiuojami, ant kai kurių kelių dar yra vandens, bet kažkokių kritinių vietų, kurios keltų grėsmę, nėra“, – teigė Klaipėdos rajono meras

Gruodžio viduryje Minijoje ties Priekule pradėjo kilti vandens lygis, kuris netrukus pasiekė stichinį – 571,4 centimetro.

Dėl to lapkričio pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybė buvo paskelbusi stichinį įvykį dėl Minijos upėje kylančio vandens lygio. Tuo metu vanduo Minijos upėje ties Priekule siekė 570 cm (riba – 560 cm).

„Keliai pravažiuojami – ir Priekulė-Šilutė kelias, ir prie atskirto Šilininkų kaimo. Vandens ant kelių yra, bet jie pravažiuojami“, – BNS pirmadienį teigė Klaipėdos rajono meras. 

B. Markauskas tikisi, kad pirmadienį situacija pagerės, nes nelyja ir nesninga.

„Šąla, o kai šąla, visada šiek tiek mažėja, krenta vandens lygis. Šiam kartui būsime išvargę. Visas šventinis laikotarpis buvo ramus, įvykių nebuvo, niekas neskendo, niekas į griovį nenuvažiavo“, – pridūrė meras.  

Pasak B. Markausko, Minijoje ties Priekule vandens lygis šiuo metu yra 5 metrai 46 cm, anot jo,  maždaug 40 cm mažiau maksimalios ribos, kuri pasiekta prieš keletą dieną.  

„Vandens lygis iki paskutinės metų dienos vakaro krito, paskui 10 cm pakilo iki šio ryto. Čia, matyt, penktadienį lietaus pasekmė. Kol paviršinis vanduo atiteka iki Minijos, praeina kažkiek laiko. Rodiklis yra Kartena – aukščiau Minijos, ten kilo daugiau vandens lygis Minijoje, bet šįryt jau pradėjo kristi, tai, tikėtina, kad ties Priekule nebeturėt kilti, o turėtų vėl pradėti kristi vanduo“, – BNS sakė B. Markauskas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad stichinis vandens lygis stebimas Leitėje ties Kūlynais ir Nemuno atšakoje Atmatoje ties Rusne.