Pačiomis pirmosiomis 2022 m. dienomis vien į Plungės rajono pareigūnus kreipėsi du tokiu būdu nukentėję asmenys – 1971 m. gimusi moteris, pagal skelbimą socialiniame tinkle ketinusi įsigyti butą, tariamam pardavėjui pervedė 2000 eurų, o 1990 m. gimęs vyras įtariamo to paties fiktyvaus skelbimo autoriui pervedė 1000 eurų. Negana to, į policiją kreipėsi ir 1978 m. gimęs vyras, kuris nurodė įtariantis, kad kažkas neteisėtai pasinaudodamas jo socialinio tinklo profiliu, sukūrė kitą ir jame siūlo įsigyti ar nuomotis butus, pirkti mobiliuosius telefonus ar kitus daiktus.

Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėję pareigūnai ragina neprarasti budrumo. Saugokitės siūlančių neįtikinamai mažas kainas, pasiskaitykite komentarus apie pardavėjais prisistatančius asmenis ir įsigyti siūlomą butą ar kitą turtą, venkite išankstinių apmokėjimų nepažįstamiems ar menkai pažįstamiems asmenims, prieš tai nepažiūrėję pirkti ar nuomotis siūlomo buto.

Jei vis dėlto pakliuvote į sukčių pinkles, ar bent įtariate ketinimus sukčiauti – visada praneškite policijai bendruoju pagalbos telefonu 112 arba per www.epolicija.lt.

Todėl ekspertai sprendimą dėl naujo būsto pataria priimti neskubant, gerai apgalvojus ir atsakius į klausimus sau pačiam.

Anot IKEA interjero dizainerės Vaivos Klezienės, būsimajam pirkėjui išsiaiškinus dėl tokių pamatinių dalykų kaip strateginė buto vieta mieste, saugumas, kaina ir išlaikymo išlaidos, ne mažiau svarbu įsivertinti, ar jaučiama naujo būsto aura.

Įsivertinkite savo poreikius

„Jaukumo ir noro būti namuose jausmą gali sukurti įvairūs veiksniai: buto plano konfigūracija, langų skaičius, dydis, orientacija ir netgi pro juos matomas vaizdas. Vieni atranda savo namus, kai už lango linguoja medžių šakos, kiti su džiaugsmu stebi skubančio didmiesčio panoramą“, – pasakoja V. Klezienė.

Pašnekovė pastebi, kad protingas sprendimas yra būsto įsigijimas tokioje stadijoje, kai dar galima suplanuoti pertvaras pagal savo poreikius, ir tokiu būdu patiems nuspręsti būsimų kambarių skaičių ir dydį. Svarstant įsigyti būstą su daline apdaila ir jau įrengtomis pertvaromis, privalu atsižvelgti į šeimos narių skaičių, gyvenimo būdą ir pomėgius bei paties buto dydį. Didelį dėmesį reiktų skirti ir patogiam gyvenamųjų erdvių zonavimui, rašoma pranešime spaudai.

„Planuojant pirkti naują būstą, sustokite ir pagalvokite apie save: keliese jame gyvensite, kiek funkcinių erdvių jums reikia namuose, ką mėgstate veikti kartu ir atskirai, kaip tvarkotės buityje ir kokį gyvenimo būdą propaguojate?Nepamirškite sau atsakyti, ir kur laikysite dviračius ar kitą laisvalaikio inventorių, priimsite svečius ir ar jūsų bute tilps darbo kampelis?“, – patarė interjero dizainerė.

Net ir turėdami ribotus išteklius butui įrengti, galite sukurti itin funkcionalų, stilingą ir, svarbiausia, savo poreikiams pritaikytą būstą.

Išsikrausto dėl vaikų

Jai antrina ir Vilniaus Naujamiestyje šiuo metu statomo daugiabučių namų komplekso pardavimų vadovė Violeta Jezerskienė, kurios teigimu, būtent nuo atsakymo apie pirkėjo poreikius tiesiogiai priklauso įsigyjamo būsto plotas.

„Turi būti apsispręsta, kiek ilgai norėsis tame bute gyventi. Ar jis perkamas penkeriems metams, ar keliems dešimtmečiams? Jeigu tai bus pirmasis būstas ir jame gyvens vienas ar du asmenys, tokiu atveju visiškai pakanka vietos 40 kv. m bute. Tiesa, ateityje, išaugus jame gyvenančių asmenų skaičiui, kartu turėtų didėti ir gyvenamasis plotas, kad būtų patenkinti visų gyventojų poreikiai, – įsitikinusi V. Jezerskienė. – Dažnu atveju 30–40 kv. m butus įsigijusios poros, sulaukusios šeimos papilnėjimo, tokį būstą keičia į didesnį ir patogesnį, o senąjį palieka nuomai arba parduoda“.

Mažas biudžetas – ne kliūtis jaukumui

Norint apsidrausti nuo nusivylimo įsigijus būstą, ekspertai taip pat pataria dėmesį skirti ne tik buto vidui, bet ir aplinkai už jo sienų.

„Reikėtų pasidomėti ir nusižiūrėto rajono plėtra. Tai reikalinga tam, kad būtų išvengta situacijų, kai perkamas būstas gali pasigirti vaizdu į gamtą, o jame jau pradėjus gyventi, priešais langus netikėtai iškyla kitas pastatas“, – sako V. Jezerskienė.

Taigi, nors prieš būsto įsigijimą privalomi atlikti namų darbai ir gali bauginti, tačiau į juos ekspertai pataria žvelgti kaip į investiciją, garantuosiančią, jog įsigytais namais džiaugsitės ilgai ir laimingai.

„Ir paskutinė taisyklė: nepamirškite, kad net ir turėdami ribotus išteklius butui įrengti, galite sukurti itin funkcionalų, stilingą ir, svarbiausia, savo poreikiams pritaikytą būstą“, – teigia V. Klezienė.

Sutaupyti pradiniam įnašui nelengva

SEB banko skaičiavimais, jauna šeima su dviem vaikais, kurios bendros pajamos siekia 1000 eurų po mokesčių, gali įsigyti 50 kv. metrų būstą senos statybos name toliau nuo Vilniaus centro. Pavyzdžiui, Pašilaičių mikrorajone toks senos statybos dviejų kambarių butas kainuoja apie 50 tūkst. eurų.

SEB banko atstovas Gintautas Giržadas sako, kad tokia būsto kaina jaunai šeimai prieinama. Tik, norėdama skolintis iš banko, šeima turėtų sukaupti pradinį įnašą. Šiuo atveju – apie 8 tūkst. eurų.

„Mes visiems savo klientams rekomenduojame bandyti susitaupyti iki 20 proc. nuo savo pajamų. T. y. pabandyti atsidėti apie 300 eurų per mėnesį ir pažiūrėti, ar pavyksta, tokią sumą atsidėjus, išgyventi, ar tai nėra per didelė našta. Tai bus vienas argumentų, kad pajėgsite ilgą laiką tą paskolą mokėti“, – pataria G. Giržadas.

„Swedbank“ atstovo Tomo Puliko žodžiais, jaunoms šeimoms didesnė kliūtis tampa ne būsto kaina, o pradinis įnašas, kuriam sutaupyti vidutiniškai reikia penkerių metų. Kaupiant pradinį įnašą naujam būstui, bankų specialistai siūlo kiekvieną mėnesį atidėti apie trečdalį gaunamų pajamų.

„Jaunai šeimai, pradedančiai savarankišką gyvenimą, svarbu ir pramogos, yra šiek tiek daugiau įvairių kitų išlaidų. Tad sutaupyti pradinį įnašą per gana neilgą laiką nelengva. Todėl jaunimas dažniausiai skolinasi ir naudojasi galimybe, kai kuo didesnę būsto kainą finansuoja bankas“, – sako T. Pulikas.

Savo galimybes klientai gali sužinoti kreipęsi į savivaldybes, paramos būstui skyrius. Ten išduodama pažyma, kad klientas gali pretenduoti į tokią paskolą.

Kliūtis – ir įsirengti būstą

Pasak nekilnojamojo turto įmonės „Eika“ atstovo Martyno Žibūdos, įsirengti būstą – dar viena kliūtis perkant naują butą. Tam jaunai šeima reikia apie 15 proc. paskolos sumos, jei butas yra visiškai apleistas. Todėl, pastebi M. Žibūda, jaunimas dažniau perka būstą su visa, o ne daline apdaila.

Dažniausiai iš banko skolinasi 26–35 metų gyventojai – jie sudaro daugiau nei pusę visų besiskolinančių būstui. Vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis – 25 metai, bet, norėdamos sumažinti mėnesio įmokas, jaunos šeimos dažnai skolinasi ilgiausiam laikotarpiui – 30 metų.

„Tipinis jaunos šeimos pasirinkimas – dviejų kambarių 40 kv. metrų butas. Vidutinė jo kaina yra apie 55 tūkst. eurų, bet, jei perkamas naujas būstas, jį reikia įsirengti. Vadinasi, šeimai papildomai bent 10–15 tūkst. eurų. Rezultatas – apie 70 tūkst. eurų suma“, – sako M. Žibūda.

NT ekspertas pastebi, kad buto Vilniaus centre ir kotedžo arba nedidelio namo užmiestyje kaina yra panaši. Vis dėlto daugiau jaunų šeimų būstą renkasi mieste ir dažniausiai buto ieško pagal tris nesuderinamus kriterijus: naujas, pigus ir arti miesto centro. Vis dėlto, pasak specialistų, tokio buto Vilniuje beveik neįmanoma rasti.

Darbas viename mieste, namai – kitame?

Vilniuje vidutinė kredito suma yra apie 70 tūkst., Kaune ir Klaipėdoje – apie 50 tūkst. eurų. mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Ukmergėje, paskolos suma siekia vos 30 tūkst. eurų, o mėnesio įmoka yra perpus mažesnė nei sostinėje – apie 160 eurų.

Įvertinus tokį skirtumą ir patogų susisiekimą su kitais miestais, atrodytų, turėti butą Ukmergėje ir dirbti Vilniuje ar Kaune apsimoka, bet T. Pulikas teigia, kad nedaug jaunų šeimų ryžtasi gyventi viename, o dirbti kitame mieste.

„Tam tikru momentu tai galbūt ir logiškas sprendimas, bet reikia galvoti apie perspektyvą. Tarkim, vėliau šeima pagausėja, todėl svarbu vaikus patogiai nuvesti į darželį, vėliau – į mokyklą ir pan. Tad ar bus patogu gyventi viename mieste, o dirbti kitame?“ – priduria T. Pulikas.

Kada remia valstybė?

Jaunos šeimos, norėdamos įsigyti pirmą būstą, gali gauti valstybės iš dalies kompensuojamą kreditą, jei pajamos ir turtas neviršija nustatytų reikalavimų. Gauti tokią paramą nelengva. Bankas, nurodydamas, kiek mažiausiai turėtų uždirbti jauna šeima, ją įspraudžia į finansinius rėmus. Ši parama siekia 10 arba 20 proc. paskolos sumos ir gali būti naudojama pradiniam įnašui.

„Į tas paskolas gali pretenduoti klientai, kurių pajamos arba turtas neviršija nustatytų valstybės reikalavimų. Savo galimybes klientai gali sužinoti kreipęsi į savivaldybes, paramos būstui skyrius. Ten išduodama pažyma, kad klientas gali pretenduoti į tokią paskolą. Tada su ta pažyma klientas keliauja į banką ir mes vertiname finansines galimybes“, – sako T. Pulikas.

Vyriausybė, siekdama skatinti regionų plėtrą, nuo kitų metų siūlo lengvatinį būsto kreditą jaunoms šeimoms, dirbančioms regionuose. Tačiau kaip bus su parama šeimos, gyvenančioms didžiuosiuose šalies miestuose, dar nėra aišku.

Taip LRT.lt sako nekilnojamojo turto (NT) specialistai Marius Čiulada ir Antanas Kudarauskas. Tiesa, kaip pažymi pastarasis, šiuo metu NT rinka išgyvena stiprų pakilimą, todėl pirkėjo derybinės galios yra labai sumenkusios.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada teigia, kad NT yra brangus ir ilgalaikis pirkinys, todėl, atrodytų, prieš jį įsigyjant viskas turėtų būti labai gerai ir racionaliai apsvarstoma, tačiau dažnai sprendimas nemaža dalimi būna nulemtas emocijų, nes daug reikšmės turi „patinka – nepatinka“ faktorius.

„Tačiau tai – svarbus faktorius, nes jei nepatinka, tai kad ir kokie racionalūs sprendimai būtų priimti, žmogus blogai jausis tame bute, o jei patinka, tuomet su vienu ar kitu jo trūkumu galima susitaikyti“, – sako pašnekovas.

Butas – ne batų pora

Kalbant apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis būstą, reikėtų išskirti senos ir naujos statybos namus, sako M. Čiulada.

Neseniai nuskambėjo įvykis, kai sostinės Užupio rajone buvo pastatytas daugiabutis, tačiau Užupio bendruomenė užprotestavo ir panašu, kad namą teks griauti arba bent jau gerokai perstatyti.

„Naujos statybos būstas dažnai perkamas, kai dar tik sudaryti brėžiniai, todėl šiuo atveju reikia turėti fantazijos ir erdvinio mąstymo, kad galėtumėte įsivaizduoti, ar tai gali būti jūsų namai. Taip pat svarbu – patikimas statytojas“, – pažymi jis.

Pasak pašnekovo, jei statytojas – žinoma kompanija, ne pirmus metus dirbanti rinkoje, savo reputacija ji nerizikuos, o visi statybos dokumentai, tikėtina, tikrai bus tvarkingi. Tačiau pravartu patikrinti dokumentus statytojo, kuriam tai vienas pirmųjų, o gal netgi pirmasis projektas, nors jo kaina galbūt patrauklesnė.

„Neseniai nuskambėjo įvykis, kai sostinės Užupio rajone buvo pastatytas daugiabutis, tačiau Užupio bendruomenė užprotestavo ir panašu, kad namą teks griauti arba bent jau gerokai perstatyti. Jei statytojas kažkam, kas ten įsigijo butą ir sumokėjo dalį pinigų, jų geranoriškai negrąžins, gali tekti ir teismo slenkstį minti“, – apie svarbą išsiaiškinti, ar statybų dokumentai tvarkingi, o statytojas patikimas, kalba M. Čiulada.

Kaip pažymi NT specialistas, jei namas jau pastatytas, svarbu išsiaiškinti, iš kokių jis medžiagų, kokia sienų varža. M. Čiulados teigimu, derėtų pasidomėti, iš ko pagamintos vidaus pertvaros. Dabar populiarios gipso kartono pertvaros, pasak pašnekovo, sutaupo erdvės, tačiau garso izoliacijos prasme ne itin praktiškos. 

„Svarbu ir tai, kas yra namo langų gamintojas – ar tai patikima įmonė, ar langai pirkti iš kokio garažiuko ir jų garantija trumpa, nes įmonės po šio projekto nebeliks. Verta atkreipti dėmesį, kurioje pusėje yra langai, nepatingėti statytojo pasiklausti apie kaimynus.

Pirkdami būstą, perkate ne tik savo sienas, bet ir kaimynus. Ne visi tai suskumba vertinti. Ypač lengva tai išsiaiškinti senos statybos namuose, kur visi kaimynai jau gyvena. Butas – ne batų pora, namų darbų tikrai yra“, – tikina M. Čiulada.

Kainą mažina buto vieta, įsiveisęs pelėsis

NT bendrovės „Vilniaus turtas“ vadovas A. Kudarauskas, paklaustas apie tai, kas mažina būsto kainą, sako, kad žmonės apskritai nemėgsta langų į šiaurinę pusę, butų pirmame ir viršutiniame aukštuose bei kampinių butų.

„Taip pat butų, kurie yra be balkono, kuriuose įsiveisęs pelėsis, šlampa sienos, sklinda nemalonus kvapas. Šie dalykai leidžia pirkėjams derėtis, tačiau šiuo metu rinka išgyvena stiprų pakilimą, todėl pirkėjo derybinės galios silpnos ir priklauso nuo to, kaip labai savininkas nori tą turtą parduoti“, – aiškina pašnekovas.

M. Čiulada paaiškina, kad būsto pirmame namo aukšte žmonės nemėgsta dėl triukšmo ir saugumo stokos, o viršutinio – dėl stogo dangos, jo būklės. Todėl perkant būstą viršutiniame aukšte, pravartu išsiaiškinti, kada paskutinį kartą atliktas stogo remontas, kokia yra jo būklė, kada nusimato kažkokių rekonstrukcijų.

„Pelėsis gal retesnis naujos statybos būstuose, tačiau jo yra ir ten, jei žmonės gyvena per daug sandariai, viduje yra drėgmės, o kažkuri siena atvėsusi, prasta termoizoliacija. Pelėsio pavojus atsiranda ir tuomet, kai žmonės įsikelia į visiškai naują, dar nespėjusį išdžiūti namą, nors namuose ir šilta.

Į šiuos dalykus svarbu atkreipti dėmesį, galbūt pasikviesti apdailos ar statybų darbus atliekantį specialistą, kuris galėtų pakonsultuoti“, – teigia M. Čiulada.

Machinacijų pasitaiko retai

Kaip pažymi A. Kudarauskas, perkant butą, įstatymuose yra numatyta ganėtinai daug saugiklių: jei sandoris vyksta taip, kaip numatyta įstatymiškai – pasirašoma preliminari sutartis notaro kabinete, tuomet ji registruojama Registrų centre, machinacijų galima išvengti.

„Kartais būna, kad žmogus apsimeta savininku, parduoda turtą su nebegaliojančiu įgaliojimu. Dar viena galima apgavystė – kai pardavėjas pasiima kelis avansus vienu metu. Tačiau tokie incidentai – ganėtinai retas dalykas, todėl apie tai nėra garsiai kalbama“, – pasakoja NT specialistas.

Paklaustas, ar įmanoma įsigyti būstą su skolomis to nesužinant ir vėliau jas mokėti iš savo kišenės, pašnekovas sako, kad teoriškai buto su skolomis už komunalinius mokesčius ar kitas paslaugas įsigyti neįmanoma.

„Skola yra ne butui, o asmeniui, kuris tą butą valdo, tačiau paslaugas teikiančios įmonės mėgsta įsivaizduoti, kad butas yra gyvas ir skolos priklauso jam, o ne įsiskolinusiam buto savininkui.

Sudarant sandorį, visuomet yra nurodoma, kad iki tam tikros dienos buvęs savininkas turi padengti visus įsiskolinimus. Tačiau, kad nebūtų nemalonių siurprizų, geriausia būtų paprašyti, kad sandorio dieną savininkas būtinai pristatytų pažymas iš visų paslaugas teikiančių įmonių apie buvusio buto šeimininko atsiskaitymus. Kitu atveju jus tikrai kalbins paslaugų tiekėjai ir kitos institucijos, reikalaudamos sumokėti skolą“, – pataria A. Kudarauskas.

Nida, Juodkrantė ar Palanga, o gal Juodosios jūros skalaujamas Bulgarijos kurortas Varna arba Ispanijai priklausančios Kanarų salos, kur net žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 15 laipsnių šilumos? Kuriame kurorte labiau apsimoka pirkti ir nuomotis būstą?

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, palyginę Lietuvos, Ispanijos ir Bulgarijos kurortuose parduodamų ir nuomojamų būstų kainas, teigia, jog įsigyti ar nuomoti būstą užsienyje neretai net pigiau nei Lietuvos pajūryje.

Šiuo metu už 53 kv. m. ploto 2 kambarių butą Juodkrantėje prašoma 105 tūkst. eurų. Butą sudaro didelė svetainė, sujungta su virtuve, erdvus balkonas, šalia yra vietos automobiliui, o netoliese plyti miškelis. Iki jūros – tik pusantro kilometro, o iki marių – 400 metrų.

Investavus dar 10 tūkst. eurų galima įsigyti šiek tiek mažesnį, tačiau taip pat dviejų kambarių butą vienoje iš Kanarų salų – Tenerifėje. Kaip nurodoma skelbime, turistinėje zonoje esančiame bute yra svetainė, miegamasis, virtuvė ir didžiulė lauko terasa, kurioje mėgautis šiluma galima ištisus metus. Iki vieno iš populiariausių paplūdimių – tik 200 metrų, o tingint pajudėti iš namų, galima naudotis komplekse esančiais lauko baseinais.

„Panašu, kad lietuvių mėgstamos Kanarų salos su smėlėtais paplūdimiais, saule ir šiluma net žiemos mėnesiais greitai taps ne tik atostogų, bet ir nekilnojamojo turto paieškų vieta, kadangi butų kainos mažai kuo skiriasi nuo Lietuvos pajūrio“, – sako Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.

Kitame Lietuvos kurorte – Nidoje – yra butų, kurie beveik 50 tūkst. brangesni nei Tenerifėje. Pavyzdžiui, už dviejų kambarių butą prašoma 165 tūkst. eurų. Skelbime rašoma, kad butas yra naujos statybos namų kvartale, nuo Nidos centro nutolęs 700 m, o iki Baltijos jūros – beveik kilometrą.

„Visgi ieškant būsto Ispanijoje, nereikia pamiršti, jog šioje šalyje teks sumokėti mokestį už įsigytą būstą bei kasmet mokėti nuosavybės mokestį, o tai lietuvio piniginę kasmet gerokai paplonintų. Reiktų įvertinti ir tai, kad vidutinis mėnesio atlyginimas Ispanijoje daugiau nei tūkstančiu eurų didesnis – 1615 eurai, o Lietuvoje jis siekia tik 570 eurų“, – pažymi nekilnojamojo turto ekspertas.

Pigiau nei Nidoje galima įsigyti būstą ir Bulgarijos kurorte Varnoje. Už 2 kambarių butą kurortinio viešbučio pastate, su vaizdu į Juodąją jūrą, čia prašoma 102 tūkst. eurų. Iš visų Lietuvos kurortų, pigiausia yra Palanga. Joje šiuo metu parduodami butai, kurių kaina svyruoja nuo 30 iki 100 tūkst. eurų.

Tenerifė ir Vilniaus senamiestis

E. Narbuntovičiaus teigimu, butų nuomos kainos Tenerifėje, palyginti su kainomis Lietuvos pajūryje, yra didesnės ir labiau panašėja į Vilniaus centre nuomojamų butų kainas. Tiesa, priklausomai nuo to, kurioje salos vietoje – šiaurinėje, pietinėje ar centrinėje – butas yra, nuomos kaina gali skirtis keliais šimtais eurų.

„Šiauriniuose Tenerifės rajonuose arba ten, kur gyvena daug emigrantų, butų nuoma pigesnė. Už kuklų dviejų kambarių butą čia tektų mokėti 200-350 Eur. O štai pietiniuose arba arčiau salos centro esančiuose rajonuose butų nuomos kainos prasideda nuo 450-550 eurų. Už panašią sumą šiuo metu nuomojami dviejų kambarių butai Vilniaus senamiestyje. Tuo tarpu dviejų kambarių butą Palangoje galima išsinuomoti už 170-180 eurų“, – teigia Domoplius.lt projekto vadovas.

Viename iš Tenerifės miestelių – pietrytinėje salos dalyje esančioje Kosta Adechėje – nekilnojamasis turtas šiuo metu brangiausias. Netgi už vieno kambario buto nuomą čia prašoma ne mažiau 500 eurų. O butų su dviem kambariais nuomos kaina gali svyruoti nuo 600 iki 1300 eurų.

Šalia Juodosios jūros esančioje Varnoje butų nuomos kainos mažesnės nei Kanarų salose. Pavyzdžiui, už dviejų kambarių butą arčiau centro per mėnesį reiktų mokėti 230-280 eurų. O už butą, pro kurio langus matosi jūra ir paplūdimiai, kiekvieną mėnesį tektų sumokėti apie 600-800 eurų, o kartais ir daugiau.

"Dabar jau tikrai žinome, kad niekas mūsų iš sąžiningai įsigyto buto nebeišmes į gatvę ir nebevers mokėti dviejų paskolų", – lengviau atsikvėpė klaipėdiečių Paulių šeima, sužinojusi, kad Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog notarė, patvirtinusi būsto pirkimo–pardavimo sandorį, padarė klaidų. Taip baigėsi beveik septynerius metus trukusi kova už teisybę.

Nurodė ne tą sąskaitą

"Klaipėda" rašė, jog tris vaikus auginantys sutuoktiniai Pauliai iš klaipėdiečio Olego butą Dragūnų kvartale įsigijo prieš beveik septynerius metus. Kadangi santaupų sutuoktiniai daug neturėjo, iš banko paėmė 345 tūkst. litų paskolą, o 45 tūkst. litų pardavėjui sumokėjo grynaisiais.
Olegas butą nusipirkęs buvo už paskolą, gautą iš kito komercinio banko.

Šis būstą leido parduoti, tačiau su sąlyga, kad pinigai bus iškart pervesti į pažymoje nurodytą sąskaitą ir taip padengta Olego paimta paskola.

Kai buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo tvirtinama pas vieną Klaipėdos notarių, ši joje įrašė ne banko, kuriam reikia grąžinti paskolą, sąskaitos numerį, o Olego asmeninę. Į ją ir buvo pervesti pinigai už butą. Olegas su banku už parduotą butą taip ir neatsiskaitė.

Vieną dieną į Paulių šeimos namus pasibeldė antstoliai ir pareikalavo, kad klaipėdiečiai sumokėtų Olego negrąžintos paskolos įmokas už keturis mėnesius. Visa paskolos suma – apie 245 tūkst. litų.

Nagrinėjo iš naujo

"Mes savo bankui mokame paskolos įmokas – po maždaug 2,5 tūkst. litų per mėnesį, tad kodėl dar turėtumėme mokėti ir kitą paskolą, kurios negrąžino ankstesnis buto savininkas? Ir visa tai nutiko tik todėl, kad notarė pirkimo–pardavimo sutartyje įrašė ne tą sąskaitos numerį", – aiškino Elena Paulienė.

Ji teismuose pradėjo kryžiaus žygius, kad įrodytų, jog notarės veiksmai buvo neteisėti, todėl iš jos reikia priteisti 245 tūkst. litų ir taip padengti Olego negrąžintą paskolą.

Notarai dėl klaidų darbe yra apsidraudę ir privalomuoju, ir, jei pageidauja, savanoriškuoju draudimu, todėl atsakovėmis byloje tapo ir draudimo bendrovės.

Ir Klaipėdos apygardos, ir Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog kalta ne notarė, o patys Pauliai, kurie nebuvo pakankamai atidūs, kad pastebėtų, jog pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytos ne visos būtinos sąlygos.

Tačiau pernai liepą Lietuvos Aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjų kolegijos nuomonė buvo kitokia. "Darytina išvada, kad trečiojo asmens notarės A.K. profesinės pareigos netinkamas įvykdymas, sukėlęs žalingus padarinius, yra pagrindas profesinei civilinei atsakomybei atsirasti", – teigiama paskelbtoje LAT nutartyje.

Joje taip pat pažymėta, kad žemesniosios instancijos teismai neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių ir šie pažeidimai vertinami kaip esminiai proceso teisės normų pažeidimai. Jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sutriko sveikata

Byla iš naujo buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme. Jis neseniai paskelbė nutartį, kad Paulių šeima butą įsigijo sąžiningai, o visi nesusipratimai kilo dėl aplaidaus notarės elgesio, todėl visus bankų patirtus nuostolius turi atlyginti notarės draudikai.

"Mano šeima pagaliau yra palikta ramybėje. Dabar tikrai žinome, kad niekas mūsų neiškraustys į gatvę, jau nebaisu, kad į duris gali pasibelsti antstoliai", – vos tramdydama džiaugsmo ašaras kalbėjo E.Paulienė.

Ji dar svarsto galimybę kreiptis į teismą prisiteisti neturtinę žalą, nes septynerius metus trukusi kova pareikalavo daug išgyvenimų, kurie sukėlė sveikatos sutrikimų.

"Tačiau galbūt ir nesikreipsiu. Jau geriau nieko negausiu, bet gyvensiu ramiai, nes, patikėkite, kad vaikščioti tiek metų į teismus, kai žinai, kad esi teisus, bet tai taip sudėtinga įrodyti, išties menkas malonumas. Gerai, kad šioje istorijoje galima padėti tašką", – kalbėjo E.Paulienė.
Ji patarė ir kitiems žmonėms visada būti labai atidiems, kad nepakliūtų į tokią keblią situaciją, iš kurios išsipainioti reikia daugybės metų.