Išplatintame pranešime nurodyta, kad pasitarime dalyvausiantys generalinių štabų vadai svarstys parengimo, karinės parengties, NATO pajėgų modernizavimo ir kitus klausimus. Jie pateiks rekomendacijų dėl Aljanso operacijų, veiklos ir numatytų pratybų. Taip pat bus aptartas glaudesnis bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis.

Generalinių štabų vadai taip pat išrinks būsimą Tarptautinio karinio štabo generalinį direktorių, kuris pradės eiti pareigas 2019 metais.

Posėdžiui pirmininkaus Karinio komiteto vadovas Stuartas Peachas (Stiurtas Pičas). Jam padės NATO pajėgų Europoje vadas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) ir NATO generolas Andre Lanata (Andrė Lanata).

Karinis komitetas du kartus per metus posėdžiauja Aljanso būstinėje Briuselyje ir vieną kartą – vienoje iš NATO valstybių narių. Per tuos posėdžius analizuojamos organizacijos operacijos ir misijos bei rengiamos rekomendacijos Šiaurės Atlanto Tarybai – institucijai, priimančiai pagrindinius politinius sprendimus.

Tai jis teigė ketvirtadienį susitikęs su vyriausiuoju NATO pajėgų Europoje vadu generolu Curtisu Scaparrotti (Kertisu Skaparočiu), pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

„Būtina spartinti darbus pastiprinimo pajėgų rengimo ir dislokavimo srityje, didinant Aljanso galimybę tinkamai ir laiku reaguoti į bet kokio pobūdžio grėsmes. Taip pat ypatingai svarbu stiprinti oro gynybą Baltijos regione“, – sakė L. Linkevičius.

Jis akcentavo, kad esminis veiksnys stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos politiką dinamiškai besikeičiančioje saugumo aplinkoje – gebėjimas greitai priimti sprendimus.

„Pašnekovai sutarė, kad NATO vadovų susitikime Varšuvoje sutartas kovinių grupių dislokavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje – puikus spartaus ir solidaraus priimtų sprendimų įgyvendinimo pavyzdys“, – teigia URM.

L. Linkevičius su C. Scaparrotti susitiko prieš ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vykstantį pavasarinį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Jo vizito tikslas yra apsilankyti ir susitikti su NATO priešakinių pajėgų bataliono kariais ir Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis Vilkas“ vadovybe, kadangi NATO batalionas yra priskirtas šiai brigadai“, – vizito išvakarėse BNS sakė „Geležinio Vilko“ projektų karininkas majoras Skomantas Povilionis.

Su generolu, kuris taip pat vadovauja JAV pajėgoms Europoje, Rukloje susitiks ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Tarptautiniai NATO batalionai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti pernai. Aljansas teigia taip siekiantis atgrasyti Rusiją po jos veiksmų Ukrainoje.

Lietuvoje dislokuotame vienete tarnauja apie 1,2 tūkst. karių iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos. Civilį asmenį batalionui yra priskyrusi ir Islandija.

JAV sausumos pajėgų generolas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) tai pareiškė praėjusią savaitę per JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį.

Serbijos gynybos ministras Aleksandras Vulinas sakė, kad šis C. Scaparrotti pasisakymas yra „pavojingiausias“ antiserbiškas pareiškimas nuo 1999 metų NATO bombardavimų kampanijos Serbijoje, kuria siekta sustabdyti Slobodano Miloševičiaus režimo susidorojimą su nepriklausomybės siekiančiais Kosovo albanais.

Amerikos generolas sakė, kad per kiek daugiau nei pusantrų metų, kai vadovauja NATO sąjungininkių pajėgoms Europoje, jis pastebėjo, kad išaugo Rusijos įtaka, ir tai, jo nuomone, Balkanams kelia didesnę grėsmę nei Baltijos šalims.  

C. Scaparrotti sakė, kad Baltijos regionas yra labai svarbus, tačiau jis jau priklauso NATO ir yra labiau stabilus. Pasak generolo, jam didesnį susirūpinimą kelia serbų, mažiau atsparių Rusijos įtakai, parama.

Savo griežtai prorusiškų pažiūrų neslepiantis A. Vulinas į tai atkirto: „Nuo 1999 metų dar nesu girdėjęs neatsakingesnio pareiškimo“.

„Pareiškimas, kad visa (serbų) tauta kelia pavojų Balkanams, yra raginimas visiems (Balkanų žmonėms) susivienyti prieš serbus“, – piktinosi ministras. 

Manoma, kad Rusija, pasinaudodama istoriniais ryšiais su Serbija, bando destabilizuoti Balkanų regioną, kuriame praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, byrant tuometinei Jugoslavijai, vyko kruviniausios skerdynės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.   

„Serbijoje nėra Rusijos įtakos, – sakė A. Vulinas. Serbija yra nepriklausoma valstybė, pati besirenkanti savo draugus“. 

C. Scaparrotti per klausymus Senate sakė, kad „Rusija dirba Balkanuose“.

„Manau, tam tikra prasme paleidome tą regioną iš savo akiračio“, – kalbėjo jis.

Serbija oficialiai siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau jos vadovybė intensyviai dirba su Maskva, stiprindamos karinius bei politinius ryšius. Tai daroma nekreipiant dėmesio į Briuselio raginimus peržiūrėti savo užsienio politiką, jei šalis iš tiesų nori tapti ES nare. 

JAV generolas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) sakė įstatymų leidėjams, kad Rusija stengiasi sugriauti NATO, iš dalies pasitelkdama internetu platinamą apgaulingą informaciją.

„Rusija vykdo destabilizacijos kampaniją ir siekia pakeisti esamą tarptautinę tvarką, suskaldyti NATO ir sumenkinti JAV lyderystę visame pasaulyje“, – sakė C. Scaparrotti JAV Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui, vykdančiam kariuomenės civilinę priežiūrą.

„Akivaizdu, kad Rusija nori ir gali daryti įtaką, platinti dezinformaciją ir griauti pasitikėjimą NATO Europoje, savo periferijoje Artimuosiuose Rytuose ir kitur. (...) Nuolat modernėjanti Rusijos kariuomenė veikia nuo Šaltojo karo laikų nematytu pajėgumu jūroje, sausumoje ir ore – kalbant atvirai, visuose srityse.“

Senatorius demokratas Jackas Reedas (Džekas Ridas) paklausė C. Scaparrotti, ką jis mano apie JAV valstybinių įstaigų „vieningą atsaką“ į Rusijos keliamą kibernetinę grėsmę.

„Nemanau, kad musų institucijos efektyviai bendradarbiauja tarpusavyje, turint omeny, kokį energijos ir dėmesio lygį esame pajėgūs pasiekti“, – teigė generolas.

Pasak jo, Rusijos įtaka jaučiama visoje Europoje, tačiau labiausiai reikėtų susirūpinti dėl Balkanų pusiasalio.

„Rusija vykdo savo destruktyvią veiklą Balkanuose. Manau, kad šiam regionui neskyrėme pakankamo dėmesio“, – sakė C. Scaparrotti.

„Mano nuomone, turime dėti daugiau diplomatinių pastangų šiame regione. Taip pat turime tęsti savo saugumo reformą ir stiprinti mūsų ir tarptautinės bendruomenės pajėgumus Balkanuose“, – pridūrė jis.

NATO vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas generolas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis) antradienį Kosove susitiko su vietos valdžios atstovais ir Vakarų šalių ambasadoriais.

Maždaug 4,5 tūkst. karių iš 31 šalies buvo dislokuoti Kosove nuo 1999 metų po 78 dienas trukusios NATO operacijos, kuria buvo siekiama sustabdyti kruviną serbų susidorojimą su etniniais albanų kilmės separatistais. Kosovas nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė 2008 metais, tačiau Belgradas iki šiol nepripažino šios valstybės.

„Mes liksime čia su lanksčiu, ryžtingu buvimu, o pakeitimus darysime tik tada, kai tai leis saugumo situacija. Misija „Kosovo pajėgos“ išlieka stipri ir patikima jėga, galinti vykdyti misiją tiek ilgai, kiek tai bus būtina“, – sakė C.Scaparroti.

Jis taip pat reiškė nerimą dėl Rusijos pastangų daryti įtaką regionui „ypač žiniasklaidoje per dezinformaciją, politinę įtaką ir panašiai“.

Anksčiau šį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Kosove ir paragino jį ir Serbiją normalizuoti santykius. Įtampa tarp Prištinos ir Belgrado pastaruoju metu vėl augo po įvairių incidentų gausos.

Rusijos palaikoma Serbija taip pat siekė išlaikyti įtaką Kosovo šiaurėje, kur gyvena didžiausia dalis serbų bendruomenės.

Per vadovavimo NATO sąjungininkų pajėgoms Europoje perėmimo iš savo pirmtako Philipo Breedlove'o (Filipo Bridlavo) ceremoniją buvęs JAV pajėgų Pietų Korėjoje vadas taip pat sakė, kad NATO turėtų svarstyti, ar aprūpinti Ukrainą ginklais jai kovojant su prorusiškais separatistais.

C.Scaparrotti sakė, kad Ph.Breedlove'o žingsniai stiprinant NATO buvimą savo rytiniame pakraštyje po Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir Rusijai užimant vis kategoriškesnę poziciją regione buvo „teisingi“.

„Planuoju tęsti ir stiprinti jo planus mums dirbant drauge ir judant Varšuvos viršūnių susitikimo link“, – spaudos konferencijoje Belgijoje, kurią surengė su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu, sakė C.Scaparrotti, turėdamas omenyje liepą Varšuvoje įvyksiantį 28 NATO valstybių lyderių susitikimą.

Pasak naujojo NATO pajėgų vado, vienas didžiausių iššūkių Aljansui yra „atsigaunanti Rusija, siekianti vaizduoti save pasauline galia“.

„Iš visko, ką mačiau, Rusija yra labai aktyvi Rytų Ukrainoje. Nematau jokių požymių, kad tai artimiausiu metu pasikeis, ir nesitikiu, kad pasikeis“, – sakė 60 metų C.Scaparrotti.

„Tikrai manau, jog turėtume paremti ukrainiečius tuo, ko jiems reikia, kad jie galėtų sėkmingai ginti savo teritoriją ir savo suverenitetą“, – sakė jis ir pridūrė: „Man reikia įvertinti, kokie ginklai yra geriausi, kokius pajėgumus jie gali panaudoti.“

J.Stoltenbergas tvirtino, kad didesnis Aljanso buvimas rytuose yra atsakas į pačios Maskvos agresyvų elgesį Rytų Ukrainoje, kur, kaip yra kaltinama, Maskva kursto separatistinį sukilimą prieš provakarietišką vyriausybę Kijeve.

„Mes neturėjome jokių karių Baltijos valstybėse, ... iki neteisėtos Krymo aneksijos ir destabilizuojančios Rusijos veiklos Rytų Ukrainoje“, – sakė jis.

„Todėl tai, ką darome, yra gynyba, tai – proporcinga ir tai visiškai atitinka mūsų tarptautinius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.

Ohajo valstijos mieste Logane gimęs sausumos pajėgų generolas C.Scaparrotti bus atsakingas už bendrą 28 šalių Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje.

C.Scaparrotti yra 18-asis JAV kariškis, užėmęs vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado postą po Amerikos generolo Dwighto D.Eisenhowerio (Dvaito D.Eizenhauerio), kuris tapo pirmuoju NATO pajėgų vyriausiuoju vadu 1951 metais.

Sausumos pajėgų generolas Curtisas Scaparrotti (Kertisas Skaparotis), anksčiau vadovavęs JAV pajėgoms Pietų Korėjoje ir yra sakęs, kad Šiaurės Aljansas turi stoti prieš Rusiją ir duoti ginklų Ukrainai, kad ši galėtų apsiginti pati, bus atsakingas už bendrą 28 šalių Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje.

Ohajo valstijos mieste Logane gimęs 60 metų kariškis postą perėmė iš oro pajėgų generolo Philipo Marko Breedlove'o (Filipo Marko Bridlavo), kuris padėjo vadovauti NATO per didžiausią Aljanso kolektyvinės gynybos pajėgumų pertvarkymą nuo Šaltojo karo pabaigos ir perdavė savo įgaliojimus įpėdiniui per ceremoniją Aljanso karinėje būstinėje pietinėje Belgijoje.

Pentagono vadovas Ashtonas Carteris (Aštonas Karteris) antradienį apibūdino C.Scaparrotti kaip patikimą karį ir diplomatą bei „karių mylimą generolą“ ir pažymėjo, kad tarnaudamas Korėjoje jis įrodė gebantis dirbti su sąjungininkais ir vadovauti koalicijai.

C.Scaparrotti yra 18-asis JAV kariškis, užėmęs vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado postą po Amerikos generolo Dwighto D.Eisenhowerio (Dvaito D.Eizenhauerio), kuris tapo pirmuoju NATO pajėgų vyriausiuoju vadu 1951 metais.