Meninėje mugės programoje parodyta klaipėdiečių šokio teatro „Padi Dapi Fish“ spektaklio „Dior in Moscow“ ištrauka sužavėjo vakariečius – spektaklis jau pakviestas į festivalius keturiose užsienio šalyse.

Daugiau dėmesio Lietuvai

Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) šiemet Vokietijoje jau dešimtą kartą pristatė Lietuvos šokį: trupes, organizacijas, šokio teatrus ir festivalius, ir sulaukė daug dėmesio iš mugės lankytojų ir rengėjų.

„Smagu, kad sugebame sudominti ne tik lankytojus, bet ir pačius mugės organizatorius. Ne vienas mugės tarybos narių kalbėjo apie tai, kad per kitą mugę Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio, sudaryti galimybę plačiau pristatyti mūsų šalies šokį“, – sakė bienalėje dalyvavęs LŠIC direktorius Audronis Imbrasas.

Pasak jo, mugėje dėmesio sulaukė ne tik klaipėdiečių šokio teatras „Padi Dapi Fish“, pristatęs spektaklį „Dior in Moscow“. Su įvairių šalių atstovais tartasi ir dėl kitų Lietuvos šokio spektaklių suaugusiesiems ar vaikams. Oficialus mugės fotografas šiemet vėl buvo žinomiausias Lietuvos scenos menų fotografas Dmitrijus Matvejevas, o Lenkijos muzikos ir šokio instituto moderuotoje diskusijoje apie šiuolaikinio šokio raidą Vidurio ir Rytų Europoje dalyvavo lietuvių šokio kritikė Ingrida Gerbutavičiūtė. Tarptautinėje šokio mugėje su danų teatro DON GNU projektu N.A.R.G. („North Arena Rumble Game“) pasirodė ir šokėjas, choreografas, aktorius bei režisierius Petras Lisauskas.

Ruošis festivaliams svetur

Po mugės prabėgo tik porą savaičių, o Lietuvos šokio atstovai jau džiaugiasi konkrečiais jos rezultatais. Meninėje bienalės programoje šiemet vėl pasirodė ir lietuviai atlikėjai – „Padi Dapi Fish“ programoje „Atviros studijos“ Šiaurės Reino-Vestfalijos šokio namuose pristatė savo spektaklio „Dior in Moscow“ idėją ir ištrauką. Jį kūrė dviem „Auksiniais scenos kryžiais“, šiemet ir Boriso Dauguviečio auskaru apdovanota choreografė Agnija Šeiko ir lietuvių šiuolaikinio šokio kritikė bei dramaturgė I. Gerbutavičiūtė.

Spektaklis lapkritį jau pakviestas į festivalį „i-Dance“ Honkonge ir kitais metais vyksiantį performatyviųjų menų festivalį „Horizon Parallele“ Karkasone, Prancūzijoje. Deramasi dėl pasirodymo Jungtinėje Karalystėje ir Čekijos festivalyje „Prag Bazaar“.

„Džiaugiamės, kad šokio profesionalai įvertino mūsų darbą ir jis susilaukė daug dėmesio. Nors tematika labai specifinė, vakariečiai jį labai gerai priėmė. Žinoma, jaudulio netrūko, bet gal labiau dėl to, kad pasiruošti turėjome tik 15 minučių. Tačiau turėjome puikių pagalbininkų iš mugėje dalyvavusios Lietuvos delegacijos, tad viskas puikiai pavyko. Dabar ruošimės pasirodymams festivaliuose“, – sakė viena spektaklio, analizuojančio šiuolaikinės moters identitetą ir jį formuojančias aplinkybes, kūrėjų A. Šeiko.

„Tanzmesse“ planuoja plėstis

Diuseldorfo šokio bienalė, kurią nuo 1994 m. rengia Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės šokio biuras, yra svarbiausias ir didžiausias pasaulinis šokio bendruomenę vienijantis susitikimas. Joje dalyvauja ne tik šokėjai, choreografai ir jų vadybininkai, bet ir šokį prodiusuojančios organizacijos, agentūros, informacijos centrai, mokyklos, universitetai, šokio aprangos ir šokiui skirtos įrangos gamintojai bei prekiautojai, valdžios institucijų atstovai, besirūpinantys šokio menu įvairiose šalyse.

Šiemet vienuoliktą kartą vykusioje mugėje dalyvavo 1800 svečių iš viso pasaulio. Savo veiklą 120 stendų pristatė beveik 800 trupių ir šokio organizacijų iš daugiau kaip 56 šalių. Per mugę, kuri vyko rugpjūčio 31–rugsėjo 3 d., pasirodė 90 trupių, buvo pristatyti 75 spektakliai.

„Internationale Tanzmesse NRW“ direktorius Felixas Wittekas liko patenkintas šiųmetės bienalės rezultatais: „Palyginti su 2014-aisiais, šiemet galėjome priimti kur kas daugiau trupių, mugės dalyvių ir lankytojų. Kad mugės populiarumas didėja, rodo ir tai, jog iš daugiau kaip 50 šiemet dalyvavusių šalių, dešimt jų čia viešėjo pirmą kartą.“

Kita bienalė vyks po dvejų metų – 2018-aisiais. F. Wittekas prognozuoja, kad renginys dar labiau išaugs. „Norime, kad pasirodymus pamatytų kuo didesnė šokio entuziastų auditorija, todėl, be Diuseldorfo, Leverkuzeno ir Krefeldo, planuojame prijungti dar kitas Šiaurės Reino-Vestfalijos vietas“, – sakė mugės vadovas.

Balandžio 4–9 dienomis uostamiestyje jau ketvirtą kartą vyks teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Festivalį organizuojantis Klaipėdos jaunimo teatras nepraranda noro ieškoti ir žada, kad šių metų programa nustebins tiek festivalio dalyvius, tiek publiką.

Šiemet festivalis „Jauno teatro dienos“ keičia savo formatą – daugiau dėmesio bus skiriama renginio dalyviams. Svarbiausia festivalio dalis – keturias dienas vyksiančios kūrybinės dirbtuvės, skirtos profesionaliems aktoriams. Jose dalyvaus atrankos būdu suburta 35 aktorių grupė ir režisieriai iš Prancūzijos, Rusijos bei Lietuvos. Dirbtuvių dalyviai nagrinės aktualias socialines problemas ir kurs pasirodymus jų temomis. Sukurti performansai kiekvienos dienos vakare bus pristatomi penkiose Klaipėdos viešosiose erdvėse. Klaipėdiečiai kviečiami susipažinti su festivalio dalyvių kūrybiniais darbais: balandžio 4–7 dienomis organizuojamos ekskursijos, kurių metu žiūrovai kartu su kūrybine grupe ir festivalio dalyviais keliaus iš vienos vietos į kitą ir turės galimybę nemokamai stebėti visus kūrybinių dirbtuvių metu sukurtus pasirodymus. Preliminari pasirodymų ir ekskursijos eiga: 18 val. – Geležinkelio stotis (Priestočio g. 1), 18.30 val. – „Herkaus galerija“ (Herkaus Manto g. 22), 19 val. – Laikrodžių muziejus (Liepų g. 12), 19.30 val. – Senasis turgus (Turgaus a. 5), 20 val. – Kultūros fabrikas (Bangų g. 5A).

Įvairūs festivalio renginiai ir spektakliai vyks Klaipėdos kultūros fabrike ir kitur mieste. Kultūros fabrike klaipėdiečių šokio teatras „Padi Dapi Fish“ pristatys premjerą „Dior in Moscow“, tyrinėjantį šiuolaikinės moters identitetą ir jį formuojančias aplinkybes. Trečią kartą festivalyje dalyvausianti režisierė Karolina Žernytė šiemet kartu su Pojūčių teatru kvies dalyvauti performanse „Prieš išvystant šviesą“. Tik dešimties žmonių grupei atliekamas pasirodymas išsiskiria itin artimu atlikėjų ir dalyvių santykiu ir gilinasi į užmirštus žmogaus pojūčius, patirtus dar iki gimimo. Savo spektaklį „Dievas yra DJ“ Klaipėdos žiūrovams pristatys ir jauna režisierė iš Vilniaus Kamilė Gudmonaitė. Renginio programą papildys ir spektaklis iš Rusijos – Maskvos S.A.Gerasimovo kinematografijos universitete dėstantis režisierius Nikolajus Zacharovas pristatys spektaklį „Juodasis vienuolis. Neteisingas montažas“, pasakojantį apie M.K.Čiurlionį, pasitelkus A.Čechovo apysakos motyvus.

Festivalyje vilnietis teatrologas Audronis Liuga skaitys paskaitas apie šiuolaikinį Lietuvos teatrą, taip pat vyks „Jauno kino vakarai“, pristatantys trumpametražį Lietuvos kiną. Festivalio publika pamatys Pijaus Burako plakatų parodą ir susipažins su šiuolaikinėmis plakatų kultūros tendencijomis. Renginio programoje dalyvaus ir jauniausioji teatro karta – režisieriai Valentinas Masalskis ir Vidas Bareikis su vaidybos pirmojo kurso studentais dirbs kūrybinių dirbtuvių princpu ir savo kūrinius pristatys miestiečiams. Festivalį vainikuos grupės „Parranda Polar“ koncertas socialiniame klube „Raketa“.

Daugiau informacijos apie programą – www.kjt.lt. Bilietai į festivalio renginius – 3–10 Eur. Bilietus platina „Tiketa.lt“.

Šokio teatras "Padi Dapi Fish" bei choreografės Agnijos Šeiko ir dramaturgės Ingridos Gerbutavičiūtės tandemas kviečia klaipėdiečius diskutuoti apie postsovietinės moters identitetą. Šiandien ir rytoj Kultūros fabrike įvyksianti performatyvi premjera "Dior in Moscow" bus pristatyta ir tarptautinėje šokių mugėje Vokietijoje.

Žvilgsnis į stereotipus

Nagrinėti jautrius moters tapatumo klausimus uostamiesčio kūrėjos pasirinko neatsitiktinai. Prieš kelerius metus klaipėdietės pateikė paraišką dalyvauti tarptautiniame projekte "Identity Move". Pasiūlytos idėjos turėjo būti susijusios su identiteto paieškos klausimais.

2014-ųjų vasarą kelios dešimtys menininkų, tarp jų – ir uostamiesčio atstovai, mėnesį praleido rezidencijose Liubline ir Prahoje, kur dirbdami porose ėmėsi įgyvendinti savo meninius sumanymus. Spektakliui autorės Agnija Šeiko ir Ingrida Gerbutavičiūtė pasirinko netradicinį sprendimą – kartu kūrė dramaturgiją, drauge jos pasirodys ir ant scenos.

"Projekto metu daug bendravome su Čekijos ir Lietuvos moterimis, rėmėmės jų pasakojimais ir vidiniais išgyvenimais. Trumpiau tariant, į vieną darbą sujungėme asmeninę žmonių patirtį ir akademinę medžiagą", – apie būsimą premjerą pasakojo A.Šeiko.

Anot pašnekovės, nors gyvename kapitalistiniame pasaulyje, tačiau tarp mūsų vis dar gajūs "postsovietiniai reliktai", kurie lemia lietuvių moterų elgesį ir pasirinkimus. Tam didelės įtakos turi savas tiesas primetančios televizijos ir radijo laidos, į vartotojiškumą orientuota mada, visuomenėje vyraujantys socialiniai stereotipai.

"Lietuvoje desovietizacijos klausimas vis dar labai aktualus. Tėvų įduotą patirtį šiandien su savimi nešiojamės tarsi kuprinę. Mūsų mamos mokėsi, mylėjo, subrendo vienoje, tačiau dabar gyvena visai kitoje santvarkoje, todėl įdomu paanalizuoti, kaip mainėsi žmonių vertybės, gyvenimo principai pasikeitus politinei sistemai", – aiškino choreografė.

Kartu su bulgare A.Baeva

Šokio spektaklyje "Dior in Moscow" tiriamas šiuolaikinių trisdešimtmečių, keturiasdešimtmečių moterų tapatumas. Anot dramaturgės I.Gerbutavičiūtės, ši 30–40 metų amžiaus moterų karta dažnai įvardijama "tranzitine". Esą pavadinimas nusako ne tik santvarkos, bet ir vidinę kaitą.

"Iš vaikystės, kartais nė patys to nesuvokdami, mes atsinešame daug stereotipinių tiesų. Todėl keliame klausimus, kas gi lemia šiuolaikinės moters elgesio ir mąstymo bruožus? Kur glūdi įvairių emocijų priežastys ir kodėl šios priežastys lieka paribyje?", – svarstė dramaturgė, teatro kritikė I.Gerbutavičiūtė.

Praėjusių metų pavasarį dar kartą į Prahą nuvykusios klaipėdietės publikai pristatė savo pasirodymo meninę dalį. "Pateikėme spektaklio ištrauką – du metus rinktą medžiagą. Rezultatu likome patenkintos, tačiau dar nebuvome išsprendusios vizualizacijos klausimo", – prisiminė pašnekovė.

Dalyvaudamos tarptautiniame projekte kūrėjos susipažino su talentinga video menininke Albena Baeva iš Bulgarijos. Prieš kelias savaites ji atvyko į Klaipėdą padirbėti su būsimos premjeros medžiaga.

"Rudenį, pakviesta prisijungti prie projekto, ilgai nedvejojau, juolab, kad tema man, toli gražu, nėra svetima. Bulgarijos moterų patirtis turi nemažai sąsajų su lietuvėmis. Su spektaklio medžiaga jau buvau susipažinusi gerokai anksčiau, todėl didžiausias iššūkis buvo atrasti teisingą vizualinį sprendimą ir priemones, kurios neatkartotų choreografinės ir tekstinės medžiagos, o ją pagyvintų, papildytų", – sakė A.Baeva.

Palieka intrigą

Siekiant tiesioginio ryšio su žiūrovu, vienu metu pasirodymą stebėti galės minimalus, 30 žmonių skaičius.

"Pati mintis ir raiška reikalauja intymaus santykio tarp atlikėjo ir žiūrovo, norime įtraukti jį į vyksmą. Be interaktyvumo yra dar kelios priežastys, tačiau jos bus atskleistos tik spektaklio metu", – suintrigavo A.Šeiko.

Šokio spektaklis "Dior in Moscow" bus pristatytas ne tik Lietuvoje, bet ir Čekijoje, Bulgarijoje, Kijeve. Taip pat darbas buvo atrinktas į Diuseldorfe kartą per dvejus metus vykstančios tarptautinės šokių mugės "Tanzmesse" programą. Šokio pasaulio atstovai šį renginį net sulygina su Venecijos bienale, todėl jame dalyvauti nepraleidžia nė vienas, tokią galimybę turintis šokėjas.

Spektaklio premjera Klaipėdos žiūrovams bus pristatyta vasario 3–4 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A), Multifunkcinėje salėje.

Kūrybinė spektaklio grupė: choreografė A.Šeiko, dramaturgė I.Gerbutavičiūtė, kompozitorius Antanas Jasenka, scenografė Sigita Šimkūnaitė, videomenininkė A.Baeva (Bulgarija), šviesų dizaineris Povilas Laurinaitis ir prodiuserė Goda Giedraitytė.

Kitą savaitę Klaipėdoje dusyk bus rodomas tarptautinio projekto „Identity Move“ ir Klaipėdoje kuriančio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ bendras produktas – šokio spektaklis „Dior in Moscow“ – performatyvi diskusija apie postsovietinės moters indentitetą.

Praėjus 25 metams po „geležinės uždangos“ griūties, globalizacijos epochą valdo vakarietiškos kultūros ir vakarietiškų elgesio normų persunkta kasdienybė. Mums to nė nepastebint šalia kapitalizmo performuoto mūsų identiteto vis dar gajūs „postsovietiniai reliktai“, kreipiantys individą viena ar kita linkme. Mūsų, rytų europečių, pasirinkimus lemia sovietinio ir postsovietinio elgesio modelių kartotė, įsprausta kažkur tarp autentiško, apskaičiavimu ir logika pagrįsto elgesio bei tarp įsivaizduojamų ar atkartojamų vakarietiškų elgesio modelių skirsnių.

Ryškiausios sinusoidės atsispindi moterų tapatume, nes moterys išgyvenusios feminizmo bangą ir radikalius moters įvaizdžio pokyčius pasiklydo tarp darbininkės-karjeristės-mamos-namų šeimininkės-gražuolės-mylimosios ir/ar laisvo elgesio normų moters įvaizdžių. Didžiulę įtaką moters tapatumui turi ir savas tiesas primetančios televizijos ir radijo laidos, į vartotojiškumą orientuota mada, visuomenėje gajūs socialiniai stereotipai.

Šiuo spektakliu jo autorės – choreografė Agnija Šeiko ir dramaturgė Ingrida Gerbutavičiūtė – gilinasi į moters asmenybės sluoksnius, kurie, sugulę mamų, močiučių, tetų, televizijos laidų vedėjų, gražuolių konkursų laureačių, kino aktorių, dainininkių ir kituose įvaizdžiuose, formuoja šiuolaikinės moters (ne)sąmoningus pasirinkimus ir elgesį.

30–40 metų amžiaus moterų karta dažnai vadinama „tranzitine“. Šis pavadinimas nusako ne tik santvarkos, bet ir vidinį – tapatumo – poslinkį. Todėl šiame spektaklyje tiriamas šiuolaikinių trisdešimtmečių-keturiadešimtmečių moterų tapatumas. Kas lemia šiuolaikinės moters elgesio ir mąstymo bruožus? Kodėl priimami vieni ar kiti spendimai ir nuo ko jie priklauso? Kur glūdi įvairių emocijų priežastys ir kodėl šios priežastys lieka paribyje?

Kūrybinė spektaklio grupė: choreografė A.Šeiko, dramaturgė I.Gerbutavičiūtė, kurios yra ir atlikėjos, kompozitorius Antanas Jasenka, scenografė Sigita Šimkūnaitė, videomenininkė Albena Baeva (Bulgarija), šviesų dizaineris Povilas Laurinaitis ir prodiuserė Goda Giedraitytė.

Performanso „Dior in Moscow“ kūrėjai spektaklio idėją ėmė gvildenti dar 2014 m. tarptautiniame projekte „Identity.Move”, rezidencijose Liubline ir Prahoje. Pernai spektaklio work-in-progress versija buvo pristatyta Prahoje vykusiame kūrybinių idėjų forume „Bazar“. Šiemet spektaklis atrinktas ir į tarptautinės šokių mugės „Tanzmesse“, vyksiančios rugpjūtį Diuseldorfe, atviros studijos programą. Tačiau prieš tai jis pristatomas Lietuvos auditorijai. Ir pirmiausia, žinoma, klaipėdiečiams. Čia premjera įvyks jau vasario 3 ir 4 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabriko (Bangų g. 5A) multifunkcinėje salėje. Spektaklio trukmė – 40 min., žiūrovų skaičius – 30 žmonių. Bilietus platina „Bilietai.lt“, juos taip pat bus galima įsigyti prieš spektaklį renginio vietoje nuo 18 val.