Jis taip pat žadėjo ir toliau investuoti Europoje. Praėjusį mėnesį M. Zuckerbergas liudijo JAV Kongrese, bet nenorėjo liudyti Europoje. Atsakyti į britų įstatymų leidėjų klausimus jis nusiuntė bendrovės aukšto rango pareigūną ir siūlė tą patį Briuseliui, bet Europos Parlamentas pareiškė norįs jį išklausyti asmeniškai.

M. Zuckerbergo liudijimas buvo transliuojamas tiesiogiai. Klausimus jam uždavė Europos Parlamento pagrindinių frakcijų ir komitetų lyderiai.

„Facebook“ vadovas sakė, kad per pastaruosius dvejus metus jo kompanijos vadovybė „nepadarė pakankamai, kad apsaugotų tuos įrankius nuo naudojimo kenksmingiems“ tikslams.

„Tas pats ir dėl išgalvotų naujienų, užsienio (šalių) kišimosi į rinkimus ar (programų) kūrėjų, netinkamai naudojančių žmonių informaciją. Nepasižiūrėjome į savo atsakomybę pakankamai išsamiai“, – sakė jis.

„Tai buvo klaida, ir aš atsiprašau dėl to“, – teigė M. Zuckerbergas.

Apklausa rengiama Europos Sąjungai planuojant šį mėnesį įvesti naujas griežtas duomenų apsaugos taisykles, kurių „Facebook“ pažadėjo laikytis.

„Facebook“ praėjusį mėnesį pripažino, kad duomenų analizės įmonė „Cambridge Analytica“ per savo programėlę socialiniame tinkle rinko naudotojų duomenis ir tokiu būdu galėjo būti užvaldyti net 87 mln. vartotojų asmeniniai duomenys. Ši britų kompanija dirbo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2016 metų rinkimų kampanijai.

„Kad žmonės būtų saugūs“

M. Zuckerbergas sakė, kad „Facebook“ pristatys naujų funkcijų, įskaitant ir specialų mygtuką, leisiantį vartotojams ištrinti visą savo naršymo istoriją.

Europos Parlamente jis taip pat sakė, kad jo vadovaujama kompanija investuos į savo vartotojų saugumą po minėto duomenų skandalo.

„Prireiks laiko, kad pasiektume visus pokyčius, kuriuos privalome padaryti. Tačiau esu įsipareigojęs padaryti tai tinkamai, ir padaryti svarbių investicijų, reikalingų, kad žmonės būtų saugūs“, – pridūrė M. Zuckerbergas.

„Tikiuosi, kad tai itin paveiks mūsų pelningumą. Tačiau noriu aiškiai pasakyti: žmonių saugumas visuomet bus svarbesnis už mūsų pelno maksimizavimą“, – pareiškė „Facebook“ vadovas.

Vis dėlto jis pripažino, kad kompanija „pernelyg lėtai nustatė, jog Rusija kišosi“ į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Jis pabrėžė, jog bendradarbiaujama su Europos šalių valstybėmis, kad to būtų išvengta per būsimus rinkimus.

„Facebook“ taip pat vaidina svarbų socialinį vaidmenį, nes dešimtys tūkstančių žmonių „po pastarųjų teroro atakų Berlyne, Paryžiuje, Londone ir čia, Briuselyje“, jau pasinaudojo socialinio tinklo funkcija „Saugumo patikrinimas“ (Safety Check), teigė M. Zuckerbergas.

Iš pradžių planuota, kad antradienio posėdis vyks už uždarų durų. Kaip sakė Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas Claude'as Moraesas (Klodas Moresas), faktas, kad dabar posėdis bus viešas, „yra labai reikšmingas“.

M. Zuckerbergą pakvietė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis). Pasak jo, 2,7 mln. ES piliečių, kuriuos paveikė nederamas feisbuko vartotojų duomenų perdavimas, nusipelno nuodugnaus paaiškinimo.

„Išgirsti tiesą“

Europos Parlamento „Brexit“ koordinatorius ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas (Gi Verhofstatas), anksčiau planavęs boikotuoti susitikimą su M. Zuckerbergu, nes jį buvo planuojama rengti už uždarų durų, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad ES piliečiai „nusipelno išgirsti tiesą“, ir ragino europiečius atsiųsti klausimų „Facebook“ vadovui.

Teisingumo eurokomisarė Vera Jourova neseniai pagyrė M. Zuckerbergą, pripažinusį, kad vartotojų duomenų skandalas pademonstravo naujų griežtų taisyklių poreikį, nors tam ir priešinasi JAV interneto milžinės.

Gegužės 25-ąją įsigaliosiančiu Bendruoju Duomenų Apsaugos Reglamentu siekiama suteikti vartotojams daugiau galių kontroliuoti, kaip laikomi ir naudojami jų asmeniniai duomenys internete, o už šių taisyklių pažeidimus kompanijoms grės milžiniškos baudos.

Ne kartą už duomenų nutekinimą atsiprašinėjęs M. Zuckerbergas balandį JAV Kongresui sakė, kad šia nauja ES tvarka galėtų būti pasinaudota kuriant duomenų apsaugos taisykles visame pasaulyje.

Praėjusią savaitę JAV Kongrese kalbėjęs „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zukerbergas) jau paaiškino, kad „Facebook“ renka ne tik tuos duomenis, kuriais naudotojai dalijasi savo paskyrose.

„Kai jūs apsilankote kokiame nors tinklalapyje ar naudojatės išmaniąja programėlę, kurie naudojasi mūsų paslaugomis, mes gauname informacijos, net jei jūs esate atsijungęs ar neturite „Facebook“ paskyros, – socialinio tinklo tinklaraštyje parašė produktų valdymo direktorius Davidas Baseris (Deividas Beizeris). – Taip yra todėl, kad kitos programėlės ir tinklalapiai nežino, kas naudojasi „Facebook“.

Anot D. Baserio, „daugybė“ tinklalapių ir programėlių naudojasi „Facebook“ paslaugomis, kad platintų savo reklaminį ar kitokį turinį, įskaitant ir per socialinio tinklo „Patinka“ ir „Dalintis“ mygtukus, kai vartotojai naudojasi savo „Facebook“ paskyromis, kad prisijungtų prie kitų tinklalapių ar programėlių.

Tačiau „Facebook“ atstovas pabrėžė, kad tai yra plačiai naudojama praktika ir kad taip pat elgiasi ir „Google“ bei „Twitter“.

„Dauguma tinklalapių ir programėlių siunčia tokią pačią informaciją daugeliui kompanijų kaskart, kai jūs jose apsilankote, – pažymėjo „Facebook“ atstovas. – Egzistuoja trys pagrindiniai būdai, kaip „Facebook“ naudoja informaciją, kurios mes gauname iš kitų tinklalapių ir programėlių: mes teikiame paslaugas šiems tinklalapiams ir programėlėms, didiname „Facebook“ saugumą ir tobuliname savo produktus ir paslaugas. Noriu labai aiškiai pasakyti: mes neparduodame žmonių duomenų. Taškas.“

M. Zuckerbergas anksčiau konstatavo, kad „Facebook“ nesugebėjo apsaugoti žmonių informacijos, kai analitinė bendrovė „Cambridge Analytica“ surinko duomenų apie 87 mln. „Facebook“ vartotojų, kad panaudotų juos per 2016 metų JAV prezidento rinkimus.