Verslininko tinkluose pareigūnai rado pusšimtį kilogramų seliavų, už kurias pažeidėjas turės atlyginti žalą gamtai – 480 eurų.

Pažeidėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam gresia bauda nuo 86 iki 231 eurų su teisės užsiimti žvejyba atėmimu iki dvejų metų bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Per 2015 m. buvo iš pažeidėjų paimta tūkstančiai žvejybos įrankių. Pareigūnų skaičiavimais, bendras tinklų ilgis sudaro daugiau kaip 60 kilometrų. Taip pat praėjusiais metais konfiskuota 1800 mėgėjų žvejybos įrankių, tokių kaip meškerės, skrituliai, spiningai. Deja, panašu, kad šiemet šis skaičius irgi nemažės – per pirmąjį pusmetį pareigūnai jau konfiskavo daugiau kaip 800 mėgėjų žvejybos įrankių.

Pernai konfiskuota beveik 200 draudžiamų žvejybos įrankių (žeberklai, ūdos, bučiai, venteriai, gaudyklės), tuo tarpu šiemet tokių atsidaro vos kelios dešimtys. Pažeidėjams per praėjusius metus už brakonieriavimą buvo skirta baudų už 80 000 eurų, neskaitant žalos aplinkai, kuri dažnai net kelias dešimtis kartų viršija baudos sumą, skelbia Aplinkos ministerija.

Dusios ežeras dabar daugiau panašus į dvokiančią pelkę. Ežero pakraštys prie Metelių regioninio parko direkcijos pasidengęs neaiškios kilmės medžiaga – pastebimos gausios rudos spalvos fitoplanktono sankaupos. 

Parko darbuotojai įtaria, kad ežerui kenkia netvarkingi ūkininkai. Esą šie skystu mėšlu tręšia pasėlius ir ganyklas, o po stipraus lietaus  nuo kalvotų laukų viskas suteka į ežerą. Stiprus vėjas taršą išnešioja po ežero pakrantes, o išsiskyręs fosforas padeda daugintis dumbliams. 

Kodėl iš tiesų taip gausiai „žydi“ Dusios ežeras, aiškinasi aplinkosaugininkai. Nors ežerų vandens „žydėjimas“ – natūralus gamtinis  procesas, aplinkosaugininkams įtarimų sukėlė fitoplanktono gausa ir jo spalva. Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) specialistai paėmė Dusios ežero vandens mėginius.

Pasikeitus oro sąlygoms priekrantėje, ežero paviršiuje keletą dienų buvusi fitoplanktono „plėvelė“ išnyko, tačiau liepos 27 d. imant mėginius giliausios ežero vietos (32,6 m) paviršiniame sluoksnyje matėsi plūduriuojantys dumbliai. Pirminiais tyrimais nustatytas sumažėjęs ežero skaidrumas – 3,1 m. Prieš keletą metų atlikto Dusios valstybinio monitoringo duomenimis, šiam ežerui būdingas 6–7 m skaidrumas.

Ištyrus paimtus mėginius ir įvertinus ištirpusio deguonies kiekį, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, amonio azoto, nitratų azoto ir nitritų azoto koncentraciją, matyti, kad žymaus skirtumo tarp gautų tyrimų rezultatų ir 2013 m. atlikto valstybinio monitoringo metu fiksuotų parametrų nėra. Biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) tyrimai bus baigti po savaitės.

Esant pakankamam organinių medžiagų kiekiui vandenyje, šylant oro temperatūrai, susidaro palankios sąlygos dumblių dauginimuisi, prasideda vandens „žydėjimas“. Dusios ežeras priskiriamas mezotrofiniams ežerams. Šiam ežerų tipui būdingas didesnis pagaminamų organinių medžiagų, mikrodumblių bei bestuburių organizmų kiekis. Dėl šių parametrų vandens „žydėjimas“ Dusios ežere gali būti aktyvesnis nei aplinkiniuose ežeruose.

Taip pat neatmetama galimybė, kad gausiau vanduo pradėjo „žydėti“ dėl pažeidimų šalia veikiančiuose ūkiuose – netinkamo mėšlo ir srutų tvarkymo. Alytaus RAAD artimiausiu metu planuoja patikrinti Dusios apylinkėse veiklą vykdančius ūkininkus. Už netinkamai tvarkomą mėšlą ir srutas gresia administracinė atsakomybė, jei paaiškėtų, kad ežeras buvo užterštas, jiems taip pat teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Kol vandens „žydėjimas“ nesibaigė, maudytis Dusios ežere, ypač – alergiškiems žmonėms, nerekomenduojama. Gamtos saugotojai taip pat įspėja poilsiautojus nekūrenti laužų vandens apsaugos juostoje, nes medžio pelenai – irgi fosforo šaltinis, kurį labai mėgsta ežere vešintys dumbliai. Jų ežere gausu – vandens temperatūrai siekiant 22 laipsnius šilumos, jie tik dar labiau dauginasi.