Ali Yerlikaya (Ali Jerlikaja), paskelbęs žinutę socialiniame tinkle „X“, sakė, kad per 37 miestuose, įskaitant Stambulą, vienu metu vykdytas operacijas, pavadintas „HEROES-38“, buvo sulaikyti 189 įtariamieji.

Pasak jo, vien sostinėje Ankaroje buvo sulaikyti 27 įtariamieji, o Stambule – 22.

Pastaraisiais mėnesiais Turkija suintensyvino operacijas prieš žmones, įtariamus ryšiais su IS džihadistais, kurie Turkijos teritorijoje įvykdė keletą mirtinų išpuolių. Tarp jų – 2017 metų sausio 1-ąją surengtos šaudynės Stambulo naktiniame klube, per kurias žuvo 39 žmonės.

Penktadienį Turkijos saugumo pajėgos sulaikė 32 asmenis, įtariamus ryšiais su IS, kurie, kaip įtariama, planavo surengti išpuolius prieš sinagogas ir bažnyčias bei Irako ambasadą.

Tai buvo vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių šalyje šiais metais.

IS kovotojai „užvakar, trečiadienį, iš vidutinės ir lengvosios ginkluotės užpuolė dvi Sirijos kariuomenės ir nacionalinių gynybos pajėgų kareivines“, sakoma džihadistų naujienų agentūros „Amaq“ pranešime.

Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad per išpuolius žuvo mažiausiai 34 provyriausybiniai kovotojai ir kariai.

Išpuoliai vyko vietovėse tarp Rakos, Chomso ir Deir az Zoro, pridūrė SOHR, turinti platų šaltinių tinklą Sirijoje.

2014 metų birželį IS paskelbė „kalifatą“ visoje Sirijos ir Irako teritorijoje ir pradėjo teroro kampaniją.

2019-aisiais ši grupuotė buvo teritoriškai sutriuškinta Sirijoje, tačiau jos likučiai tebevykdo mirtinus išpuolius ir pasalas, ypač iš dykumoje esančių slėptuvių.

IS kaltinama dėl anksčiau šiais metais įvykdytų virtinės mirtinų išpuolių prieš vyriausybės lojalistus.

Rugpjūtį 33 Sirijos kariai žuvo, kai džihadistai apsupo autobusą dykumoje netoli Majadeno, Deir Ezoro provincijoje, tuo metu nurodė SOHR.

Prieš kelias dienas per IS išpuolį Rakos provincijoje, buvusioje džihadistų tvirtovėje Sirijoje, žuvo 10 vyriausybės lojalistų, pranešė SOHR.

Be to, rugpjūtį džihadistai Sirijos dykumoje užpuolė kariuomenės saugomą naftos cisternų koloną ir nužudė septynis žmones, įskaitant du civilius.

Tą patį mėnesį IS paskelbė apie savo lyderio Abu Husseino al Qurashi (Abu Huseino Kurašio) mirtį, kuris, jos teigimu, žuvo per susirėmimus šiaurės vakarų Sirijoje.

Sirijos konfliktas prasidėjo 2011 metais žiauriomis represijomis prieš taikius protestus ir paaštrėjo, kai į jį įsitraukė kelios užsienio jėgos ir pasauliniai džihadistai.

Žuvo beveik pusė milijono žmonių, o konfliktas privertė palikti namus maždaug pusę prieškario Sirijos gyventojų.

JT ataskaitoje nurodyta, kad Malio karinė chunta ir užsienio karinis personalas per kovos su džihadistais operaciją centrinėje Malio dalyje pernai nužudė mažiausiai 500 žmonių.

Vašingtonas dėl šių veiksmų kaltę priskiria Rusijos samdinių grupei.

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) penktadienį paviešino tyrimą dėl 2022-ųjų kovo mėnesį centriniame Muros mieste surengtos operacijos prieš džihadistus, sakydama, kad Malio ginkluotosios pajėgos bendradarbiavo su užsienio kariniu personalu ir, pažeidžiant tarptautines normas, nužudė mažiausiai 500 asmenų.

JT ataskaitoje nėra įvardijama koks užsienio karinis personalas tai buvo, tačiau Vašingtonas kaltina Rusijos privačią samdinių grupę „Wagner“, kuri palaiko glaudžius ryšius su chunta ir vaidina vis reikšmingesnį vaidmenį Afrikoje bei Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą metu.

„Jungtinės Valstijos pasibaisėjusios dėl to, kad Malio ginkluotosios pajėgos, bendradarbiaudamos su Kremliaus remiama tarptautine nusikalstama organizacija „Wagner“, negerbia žmonių gyvybių“, – pranešime sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Millerio (Metjus Mileris).

„Kaip jau sakėme anksčiau, „Wagner“ yra destabilizuojanti jėga, kurios kariai nuolat vykdo pažeidimus, įskaitant egzekucijas, seksualinį smurtą ir kankinimus Malyje ir kitose su nestabilumu kovojančiose šalyse“, – pridūrė jis.

Malio chuntą pasmerkė šią JT ataskaitą ir pavadino ją išgalvota ir šališka.

Pagal ataskaitoje nurodytą žuvusiųjų skaičių šis įvykis yra pats didžiausias Sahelio šalyje nuo 2012 metų, kai prasidėjo džihadistų sukilimas.

Joje teigiama, kad tarp nužudytųjų buvo apie 20 moterų ir septyni vaikai, o 58 moterys ir mergaitės tapo prievartavimo ir kitokio seksualinio smurto aukomis.

Du vietos išrinkti pareigūnai ir vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad išpuolis įvykdytas rusų karių stovykloje netoli Sevarės Mopčio regione.

2022 metais Malio chunta pradėjo bendradarbiauti su, kaip ji vadina, Rusijos kariniais instruktoriais. Oponentai sako, kad tai yra privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai.

„Taikiniais tapo rusų stovykla ir jų lėktuvai – stovykla yra netoli oro uosto, – teigė vienas vietos pareigūnas. – Džihadistai apsupo dalį oro uosto.“

Ataka truko nuo 5 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki maždaug 8 val., sakė pareigūnai ir kariškiai.

Girdėjosi keturi garsūs sprogimai, o po jų – automatinių ginklų ugnis, naujienų agentūrai AFP pasakojo keli ten buvę žmonės. Netoli oro uosto taip pat buvo matyti dūmai.

Vėliau Malio kariuomenė atgavo rajono kontrolę.

Vietos pareigūnas sakė, kad Senegalo kariai iš Jungtinių Tautų misijos Malyje MINUSMA sugebėjo sulėtinti džihadistų puolimą.

MINUSMA stovykla užima keturis hektarus šalia oro uosto ir Malio kariuomenės stovyklos, kur yra rusų.

MINUSMA pareigūnas, su kuriuo susisiekė AFP, atsisakė komentuoti situaciją.

Mopčio regiono gubernatorius Abassas Dembele (Abasas Dembelė) apsilankė įvykio vietoje, o jo biuras nurodė, kad tai buvo išpuolis prieš oro pajėgų bazę panaudojant automobilį su bomba. Pranešime nurodoma, kad automobilis sprogo nepasiekęs savo tikslo.

Gubernatorius gyrė vietos gyventojus, aktyviai aukojančius kraujo sužeistiesiems.

Vienas kariškis, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad tai buvo teroro ataka.

„Tai buvo sudėtingas išpuolis, kuriam reikėjo užminuoto automobilio ir partizaninių metodų“, – sakė kitas karinis šaltinis.

Atskirai kariuomenė ir šaltiniai pranešė, kad šeštadienį apie 13 val. viename sostinės Bamako gyvenamųjų rajonų sudužo šalies karinis sraigtasparnis, grįžęs iš Mauritanijos pasienio, kur dalyvavo operacijoje prieš džihadistus.

Malio kariuomenė nepateikė detalių apie tą operaciją, bet šiaurinio Naros miesto pareigūnai sakė, kad čia šeštadienio rytą buvo užpulta kariuomenės tiekimo misija.

Nuo 2012 metų, kai šalies šiaurėje prasidėjo džihadistų ir separatistų sukilimai, Malis kovoja su saugumo krize.

Nuo 2020 metų rugpjūčio šalį valdo karinė chunta. Ji nutraukė ilgametį aljansą su Prancūzija ir kitais Vakarų partneriais kovoje su džihadizmu ir užmezgė glaudesnius karinius bei politinius ryšius su Rusija.

„Kova su terorizmu, žinoma, yra kitų regiono šalių problema“, – sakė S. Lavrovas per vizitą Malyje, kuriam Rusija jau teikia karinę pagalbą.

„Ketiname jiems padėti įveikti šiuos sunkumus. Kalbu apie Gvinėją, Burkina Fasą, Čadą ir apskritai Sachelio regioną ir net Gvinėjos įlankos pakrantės valstybes“, – teigė jis.

S. Lavrovas šias pastabas išsakė spaudos konferencijoje per apsilankymą Bamake, kurį Rusijos pasiuntinys pavadino pirmuoju „istoriniu“ vizitu.

Nuo 2020 metų, kai valdančioji Malio chunta perėmė valdžią, ji pasitelkė Rusijos lėktuvus, sraigtasparnius ir sukarintas pajėgas, kad sustiprintų kovą su džihadistų kovotojais.

Glaudesni ryšiai su Kremliumi sutapo su buvusios šalies kolonijos ir tradicinės sąjungininkės Prancūzijos, kuri teigia, kad Rusijos kariai yra sukarintos grupuotės „Wagner“ samdiniai, pasitraukimu.

Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ir Jungtinės Tautos kaltina „Wagner“ ir Malio kariuomenę dėl įtariamų praėjusių metų kovo mėnesį įvykusių žudynių Muros mieste centrinėje Malio dalyje, per kurias buvo nužudyti keli šimtai žmonių.

Ši valstybė, neturinti išėjimo į jūrą, yra džihadistų sukilimo, prasidėjusio 2012 metais Malio šiaurėje, o 2015 metais išplitusio į kaimyninius Nigerį ir Burkina Fasą, epicentras.

Visose trijose šalyse žuvo tūkstančiai civilių, o milijonai žmonių paliko savo namus.

Nepasitenkinimas Malio ir Burkina Faso kariuomenėse paskatino du perversmus abiejose šalyse.

Pastaraisiais metais pavieniai tarpvalstybiniai išpuoliai taip pat vyko Toge, Benine ir Dramblio Kaulo Krante, todėl baiminamasi, kad džihadistai siekia prasiveržti į pietus link į Gvinėjos įlankos.

Prancūzija nutraukė ilgametį karinį buvimą Malyje dėl didėjančio priešiškumo chuntai ir 2022 metais išvedė paskutinius savo karius.

Panaši įtampa neseniai kilo tarp Prancūzijos ir Burkina Faso. Prancūzijos karinis kontingentas – specialiųjų pajėgų dalinys, kurį sudaro apie 400 karių – turi būti išvestas šį mėnesį.

S. Lavrovas pažadėjo Maliui tolesnę karinę paramą ir pareiškė, kad Rusija plačiau rems Afriką, jo žodžiais tariant, Vakarų „neokolonijinio požiūrio“ akivaizdoje.

„Ketiname teikti paramą sprendžiant Afrikos žemyno problemas, – sakė jis. – Visada pradedame nuo to, kad Afrikos problemos turi būti sprendžiamos afrikietiškais sprendimais.“

Ši operacija – naujausias JAV mėginimas susidoroti su IS džihadistais, kurie teritoriniu požiūriu buvo sutriuškinti, tačiau vis dar rengia išpuolius Sirijoje ir kaimyniniame Irake.

„CENTCOM pajėgos surengė reidą Sirijos šiaurės rytuose, kurio taikiniu tapo aukšto rango IS pareigūnas“, – sakė vadavietės atstovas spaudai pulkininkas Joe Buccino (Džo Bučinas) pareiškime, atsiųstame elektroniniu paštu naujienų agentūrai AFP.

Vėliau CENTCOM socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad per reidą taikytasi į „Rakkaną Wahidą al Shammarį (Rakaną Vahidą Šamarį), IS pareigūną, kuris, kaip žinoma, padėjo slapta gabenti ginklus ir kovotojus“.

R. W. Shammaris „buvo nužudytas, o vienas iš jo bendrininkų sužeistas“, teigiama pranešime, kuriame priduriama, kad dar du asmenys buvo sulaikyti ir kad per reidą daugiau žmonių nenukentėjo.

Anksčiau Sirijos valstybinis transliuotojas pranešė, kad per JAV operaciją, kurioje dalyvavo keli sraigtasparniai, vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje Sirijos šiaurės rytuose, kur dominuoja kurdų pajėgos, žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo paimti į nelaisvę.

Į taikinį patekęs Muluk Sarajaus kaimas yra už 17 km į pietus nuo kurdų valdomo Kamišli miesto ir yra kontroliuojamas režimą palaikančios kariuomenės, teigė nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Ketvirtadienį surengtas reidas buvo pirmoji tokia oro pajėgų operacija vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 metais, pridūrė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi karą stebinti organizacija.

Per operaciją nužudytas asmuo „daug metų gyveno toje teritorijoje“, teigė SOHR, kuri remiasi plačiu šaltinių Sirijoje tinklu.

Organizacija teigė, kad per operaciją į nelaisvę buvo paimti siras ir irakietis.

Mažai žinomas taikinys

Vienas kaimo gyventojas sakė, kad per operaciją nusileido trys JAV sraigtasparniai su kariais.

JAV pajėgos įsiveržė į namą, nužudė vieną žmogų, o kitus paėmė į nelaisvę, AFP pasakojo gyventojas, kuris, baimindamasis represijų, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

„Per operaciją jie per garsiakalbius ragino gyventojus likti namuose“, – teigė jis

Gyventojas auką įvardijo kaip Abu Hayelį (Abu Hajelį), mažai žinomą perkeltąjį asmenį iš Chasakos provincijos.

Ketvirtadienio vakarą CENTCOM pranešė, kad per dar vieną JAV aviacijos smūgį Sirijos šiaurėje 18 val. 32 min. Sirijos (ir Lietuvos) laiku žuvo dar du aukšto rango IS nariai.

„JAV pajėgos surengė sėkmingą aviacijos smūgį Sirijos šiaurėje ir nukovė Abu Hashumą al Umawi (Abu Hašumą Umavį), Sirijos vado pavaduotoją, ir dar vieną su juo susijusį aukšto rango IS pareigūną“, – sakoma CENTCOM pareiškime.

„Vykdant šią operaciją niekas iš JAV pajėgų nebuvo sužeisti ar nužudyti, taip pat nebuvo prarasta ar sugadinta JAV įranga“, – teigė CENTCOM.

JAV vadovauja karinei koalicijai, Sirijoje kovojančiai su IS.

Liepos mėnesį Pentagonas pranešė, kad per drono smūgį šiaurinėje Sirijos dalyje nukovė svarbų šalies IS džihadistą.

CENTCOM teigė, kad jis buvo „vienas iš penkių svarbiausių“ IS lyderių.

Smūgis liepą buvo surengtas praėjus penkiems mėnesiams po naktinio JAV reido Atmės mieste, per kurį žuvo IS lyderis Abu Ibrahimas al Qurashi (Abu Ibrahimas Kurašis).

JAV pareigūnai teigė, kad A. I. Qurashi žuvo susprogdinęs bombą, kad išvengtų suėmimo.

Po 2019 metų kovo mėnesio JAV vadovaujamos koalicijos remiamo karinio puolimo netekę paskutinės teritorijos, likusios IS pajėgos Sirijoje daugiausia pasitraukė į dykumose esančias slėptuves.

Nuo to laiko jos naudojosi tokiomis slėptuvėmis, kad rengtų pasalas kurdų vadovaujamoms pajėgoms ir Sirijos vyriausybinėms pajėgoms, toliau rengdamos išpuolius Irake.

Penkių reaktyvinių lėktuvų L-39 ir Suchoj-25 bei sraigtasparnio Mi-24P perdavimo ceremonijoje kartu su rusų diplomatais dalyvavo karinės chuntos vadas Assimi Goita (Asimis Goita).

Šie Sovietų Sąjungoje suprojektuoti orlaiviai yra naujausia siunta, pristatyta stiprėjant dvišaliams ryšiams, užmegztiems po 2020 metų rugpjūtį Sachelio valstybėje įvykdyto perversmo.

Savo kalboje gynybos ministras Sadio Camara (Sadijas Kamara) gyrė Malio „abipusiai naudingą partnerystę su Rusijos Federacija“.

Pasak ministro, nauji orlaiviai „sustiprina mūsų žvalgybos ir puolimo pajėgumus“.

„Šiandienos ceremonija yra istorinė tiek savo pobūdžiu, tiek kokybe, tiek perduodamų daiktų apimtimi“, – kalbėjo S. Camara.

„Mes tik parodome dalį [perduotos rusiškos ginkluotės], likusi dalis, žinoma, naudojama per operacijas, kol vyksta šios ceremonijos“, – pridūrė jis.

Malio režimas sustiprina savo spaudžiamą kariuomenę rusų sukarintomis pajėgomis, kurias Bamakas vadina kariniais instruktoriais, o Vakarų šalys – samdiniais.

Jų dislokavimas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs Prancūziją, buvusią Malio kolonijinę valdytoją ir tradicinę sąjungininkę, išvesti savo karines pajėgas iš šalies. Išvedimo procesas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.

Balandį buvo atskleista, kad Maskva perdavė Maliui du sraigtasparnius Mi-24P ir stebėjimo radarų, o kovą buvo pranešta apie dviejų sraigtasparnių ir mobiliųjų radiolokacinių sistemų perdavimą.

Pasak specializuoto naujienlaiškio „Africa Intelligence“, šie sraigtasparniai buvo puolamieji orlaiviai Mi-35P, eksportuojama Mi-24P versija.

Keturi sraigtasparniai Mi-171, naudojami kariams gabenti, buvo pristatyti praėjusių metų spalį.

Išsamesnės informacijos apie sąlygas, kuriomis Bamakas įgijo ginkluotę, nebuvo paskelbta.

Malį, vieną skurdžiausių pasaulio valstybių, drasko 2012 metais šalies šiaurėje prasidėjęs džihadistų puolimas.

Išpuoliai vėliau išplito į Malio centrinę ir pietinę dalį, taip pat į Nigerį ir Burkina Fasą. Regione žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 2 mln. paliko savo namus.

Maheras al Agalas (Maheras Agalas) buvo nukautas, kai važiavo motociklu netoli Džindairiso miestelio šiaurės vakarinėje Alepo provincijoje, o vienas jo aukšto rango padėjėjas buvo sunkiai sužeistas, naujienų agentūrai AFP sakė Pentagono Centrinio štabo atstovas pulkininkas leitenantas Dave'as Eastburnas (Deivas Istbernas).

Nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) patvirtino, kad M. al Agalas žuvo per drono smūgį.

Sirijos civilinės gynybos tarnybos pranešime sakoma, kad vienas asmuo žuvo, o kitas buvo sužeistas per smūgį, kurio taikiniu tapo motociklas netoli Alepo, bet tie asmenys nebuvo įvardyti.

SOHR M. al Agalą įvardijo kaip „Islamo valstybės“ Levanto regiono gubernatorių, bet informacijos apie jį turima mažai.

Vasario 3 dieną per amerikiečių pajėgų naktinę operaciją Atmės mieste Sirijos šiaurinės vakarinėje Idlibo provincijoje žuvo tuometis IS vyriausiasis vadeiva Abu Ibrahimas al Qurashi (Abu Ibrahimas Kurašis).

JAV pareigūnai sakė, jog per tą reidą A. I. al Qurashi susisprogdino, kad nebūtų paimtas į nelaisvę.

„Islamo valstybė“ vienu metu kontroliavo daugiau kaip 100 tūkst. kv. km teritoriją nuo Sirijos iki Irako, kurioje gyveno per 8 mln. žmonių. Tarpautinei koalicijai 2019 metais sutriuškinus IS „kalifatą“, grupuotės vadai perėjo prie partizaninio karo taktikos ir sugebėjo „veiksmingai restruktūrizuotis organizaciniu požiuriu“, nurodė Vašingtone įsikūręs Carnegie (Karnegio) fondas už tarptautinę taiką.

„Gynybos ministerijai pavyko išlaisvinti lenkų kilmės įkaitą, kuris balandžio 27 dieną buvo pagrobtas Matijakoalį ir Kantčarį jungiančiame kelyje,.. kai vyko į Nigerį“, – sakė V. Kabore pasibaigus vyriausybės posėdžiui. 

Kelias, jungiantis Matijakoalį ir Kantčarį, yra Burkina Faso rytuose, netoli Nigerio sienos.

Apie birželio 24 dienos operaciją, per kurią buvo išlaisvintas įkaitas, įvardytas kaip Rafalas Kamilis Bednarskis, jokios informacijos nebuvo pateikta.

Antradienį lenkas buvo atvežtas į sostinę Vagadugu ir „oficialiai perduotas Lenkijos valdžiai, kuri atsiuntė delegaciją“ į Burkina Fasą, sakė V. Kabore.

Apie įkaito paėmimą anksčiau nebuvo pranešta.

Burkina Fase, kurį nuo 2015-ųjų krečia džihadistų smurtas, jau pareikalavęs tūkstančių žmonių gyvybių, o 1,9 mln. gyventojų privertęs palikti savo namus, pastaraisiais metais buvo pagrobta daug užsienio valstybių piliečių.    

Pareigūnų duomenimis, ginkluoti užpuolikai sistemingai vykdė žudynes Dialasagu ir dviejose netoliese esančiose gyvenvietėse Bankaso rajone – ilgamečiame smurto židinyje Afrikos Sachelio regione.

„Jie taip pat degina lūšnas, namus, vagia gyvulius: tvyro tikras chaosas“, – sakė iš savo kaimo pabėgęs vietos pareigūnas, saugumo sumetimais kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jis ir kitas pareigūnas pranešė, kad pirmadienį žuvusieji vis dar buvo skaičiuojami.

Bankaso, pagrindinio šio rajono miesto, vienos iš partijų vadovas Nouhoumas Togo (Nuhumas Togas) nurodė, kad aukų yra daugiau nei 132 – tokį skaičių pateikė vyriausybė, dėl žudynių kaltinanti su teroristų tinklu „al Qaeda“ susijusius džihadistus.

Malio valdžia apie žudynes prabilo pirmadienį, savaitgalį socialiniuose tinkluose pasirodžius nerimą keliantiems pranešimams.

N. Togo naujienų agentūrai AFP sakė, kad kariuomenės operacijos šioje teritorijoje prieš dvi savaites išprovokavo susirėmimus su džihadistais. Jis pridūrė, kad penktadienį džihadistai grįžo keliomis dešimtimis motociklų, kad atkeršytų vietos gyventojams.

„Jie atvažiavo ir pasakė žmonėms fulbių kalba: „Jūs nesate musulmonai“. Paskui jie išsivedė vyrus – išvyko šimtai žmonių“, – teigė agentūros pašnekovas.

„Maždaug už dviejų kilometrų jie sistemingai sušaudė žmones“, – nurodė jis ir pridūrė, kad pirmadienį Dialasagu apylinkėse vis dar buvo renkami kūnai.