Savo kalboje Rygikogo posėdžių salėje V. Zelenskis sakė, kad simboliška yra tai, kad Estijos ir Ukrainos istorijoje vasario 24-oji įgauna visiškai kitokią prasmę.

„Būtent šią dieną Estija švenčia ir visada švęs savo respublikos nepriklausomybės paskelbimą. Būtent vasario 24 dieną dabartiniai Rusijos šeimininkai pabandė atnaujinti savo senąją SSRS, Rusijos imperiją ar kažkokią hibridinę imperiją, užpuldami Ukrainą. Vasario 24 dieną mes nepalūžome – mes visi, mūsų žmonės, mūsų draugai, visas laisvasis pasaulis“, – sakė jis.

Pasak V. Zelenskio, Ukraina nusprendė kovoti, o laisvosios pasaulio tautos ją palaikė.

„Kai kas palaikė iš karto, pavyzdžiui, Estija, ir aš esu už tai dėkingas. Kažkas parėmė vėliau, ir mes tai taip pat vertiname. Dabar dauguma pasaulio šalių vienaip ar kitaip yra Ukrainos pusėje, tarptautinės teisės pusėje ir yra prieš Rusijos genocidinę agresiją“, – sakė jis.

Jo teigimu, 2022-ųjų vasario 24-oji galėjo pakeisti istoriją į naują laisvės praradimą, tačiau nulėmė posūkį į dar didesnę laisvę, nepriklausomybę ir Europos nepalenkiamumą, nei kas nors galėjo numatyti.

V. Zelenskis pabrėžė, kad dabar vykstančią kovą svarbu laimėti, ir ne tik todėl, kad tai kova už Ukrainos žmones, miestus ir bendruomenes, kuriuos Rusija bando paversti griuvėsiais.

„Turime laimėti šią kovą ne tik todėl, kad ji lemia mūsų valstybės ir visų su Rusija besiribojančių valstybių ir tautų likimą. Ši kova lemia, koks yra pasaulio požiūris į laisvę dabar ir koks jis bus po mūsų, mūsų vaikų ir anūkų. Laisvė turi sugebėti nugalėti tironijos akivaizdoje“, – sakė jis.

V. Zelenskis pridūrė, kad būtent todėl karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą, yra svarbus visoms tautoms, kurios vertina savo laisvę ar svajoja apie išsilaisvinimą.

Ukrainos prezidentas sakė esąs dėkingas už Estijos pagalbą.

„Esu dėkingas už kiekvieną paramos paketą, kurį teikiate mūsų kovotojams, mūsų Ukrainos žmonėms. Esu dėkingas už ginklus, kuriais padėjote. Labai dėkoju už iniciatyvas, kurios iš tikrųjų daro įtaką visos Europos kursui! Labai ačiū už jūsų ryžtą, už spaudimą Rusijai ir už tai, kad agresorius iš tikrųjų jaučia, jog būtent jam tenka agresijos sukelti nuostoliai“, – sakė jis.

Pasak V. Zelenskio, būtina ir toliau daryti spaudimą Rusijai.

„Kiekviena schema, kuria Rusija naudojasi siekdama išvengti sankcijų, turėtų būti blokuojama. Bet koks turtas, kurį Rusija ar su ja susiję asmenys bandė paslėpti pasaulinėse jurisdikcijose, turėtų būti įšaldytas ir panaudotas ginti Ukrainą nuo Rusijos agresijos ir padėti atkurti Ukrainą po karo“, – sakė jis ir pridūrė, kad kiekviena gynybos pramonės įmonė, kuri dabar egzistuoja ar gali būti įkurta Europoje, turėtų dirbti visu pajėgumu.

V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Europa išliks tik tada, jei bus vieninga.

„Dabar pademonstravome aukščiausio lygio vienybę. Ir esu dėkingas už tai, kaip jūs ginate šią vienybę, kaip ginate bendrus interesus. Esu dėkingas už europinę ir euroatlantinę integraciją, už tai, kaip jūs padedate mūsų žmonėms, ukrainiečiams. Tai taip pat yra vienybės, tikro europietiškumo pavyzdys. Ypač mūsų žmonėms, kurie ieškojo apsaugos nuo karo ir šią apsaugą rado Estijoje. Esu jums už tai dėkingas. Esu dėkingas už jūsų šilumą, už jūsų solidarumą su mumis ir, žinoma, už tai, kad vasario 24 dieną pasirinkote nepriklausomybę ir laisvę“, – sakė V. Zelenskis.

Rygikogo pirmininkas Lauri Hussaras (Lauris Husaras) parlamente sakė, kad Estija tvirtai stovi Ukrainos pusėje jai tęsiant kovą su Rusijos invazija, ir toliau taip elgsis.

„Jūsų kova yra ir mūsų kova, – sakė jis. – Dabartinis karas turi baigtis Ukrainos pergale, laisvojo pasaulio pergale.“

V. Zelenskio kalba Rygikoge buvo paskutinis jo viešnagės Estijoje akcentas. Anksčiau jis susitiko su Estijos prezidentu ir premjere.

Ketvirtadienio popietę jis atvyko į Latvijos sostinę.

Trečiadienį V. Zelenskis viešėjo Lietuvoje.

K. Kallas, kuri nuo 2021 metų sausio užima premjerės postą, sulaukė parlamento pritarimo – 59 parlamentarai balsavo „už“, o 38 „prieš“.

Kiek anksčiau ji paskelbė, kad jos partija ketina sudaryti koaliciją su liberalia partija „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija (SDE).

„Bendra būsimos koalicijos partijų valia – užtikrinti visapusišką Estijos valstybės saugumą“, – nurodė ji.

Estijos premjerė pareiškė, kad partijos taip pat ketina investuoti į energetinį saugumą, įgyvendinti ekologines reformas ir modernizuoti mokesčių politiką.

Ji taip pat pabrėžė, kad reikia didinti karines išlaidas, kurias prieš rinkimus jos partija žadėjo pakelti bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Mūsų gynybos išlaidų didinimo tikslas – ne sunaikinti priešą, bet sunaikinti priešo norą mus pulti“, – parlamente teigė K. Kallas.

Praėjusiais metais ji ragino tarptautinę bendruomenę teikti didesnę karinę pagalbą Ukrainai, kad ši atremtų Rusijos invaziją.

Tuo tarpu Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) ne kartą pasisakė prieš tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai.

Praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose EKRE užėmė antrąją vietą, surinkusi 16 proc. balsų, o K. Kallas vadovaujama partija surinko beveik 32 proc. balsų.

Pirmadienį K. Kallas susitiks su prezidentu, o vėliau įvyks naujos vyriausybės prisaikdinimo ceremonija.

Pagerino rezultatus

Savaitgalį vykusius Estijos parlamento rinkimus laimėjo K. Kallas centro dešinės Reformų partija. Po rinkimų kampanijos, kurioje dominavo karo Ukrainoje padariniai, valdančioji partija ne tik išsaugojo solidų skaičių mandatų, bet ir laimėjo tris papildomus, tad turės 37 iš 101 vietų.

Kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) gaus 17 mandatų, Centro partija – 16, liberali partija „Eesti 200“ – 14, socialdemokratai – devynis, o partija „Isamaa“ („Tėvynė“) – aštuonis.

Per pastaruosius metus K. Kallas tapo drąsios Rytų Europos politikos veidu. „Wikipedia“ nuotr.

Rinkimuose taip pat buvo sugrąžintas išankstinis balsavimas internetu, kurį Estija prieš kelerius metus įvedė pirmoji Europoje. Šį kartą daugiau nei trečdalis visų rinkimų teisę turinčių rinkėjų, tarp jų ir prezidentas Alaras Karis, pasinaudojo elektroninio balsavimo galimybe. Iš viso daugiau nei pusė visų balsų buvo atiduota skaitmeniniu būdu – tai rekordinis skaičius.

Preliminariais rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas siekė 63,7 proc. Veikiausiai galimybė balsuoti elektroniniu būdu atvėrė parlamento duris ir naujajai į kosmopolitiškus, išsilavinusius piliečius orientuotai partijai „Eesti 200“, beje, vadovaujamai dar vienos Kallas – su premjere giminystės ryšiais nesusijusios Kristinos Kallas.

Naujosios politikos veidas

K. Kallas karjera – tarsi nesibaigiantis maratonas. Buvusio Estijos užsienio reikalų, finansų ministro, buvusio premjero, parlamentaro, pirmojo Estijos eurokomisaro dukra, galėjusi ramiai daryti karjerą advokatūroje ar versle, pasirinko politiką. 2011 m. tapo nacionalinio, 2014 m. – Europos Parlamento nare. Kelią į pastarąjį jai atvėrė tėvas, dukters naudai pasitraukęs iš Reformų partijos kandidatų.

Pusei Europos Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką,  klestėjimą. Kitoje Europos pusėje taika reiškė žiaurumus, kankinimus ir masines deportacijas.

 

Kai 2018 m. buvo išrinkta pirmąja Reformų partijos pirmininke moterimi, tapo aišku, kad K. Kallas prioritetas tuo metu buvo ne tarptautinė, bet nacionalinė karjera. 2019 m. rinkimuose surinkusi rekordinį rinkėjų palaikymą, ji sugrįžo į parlamentą.

2021 m. sausį po sudėtingų derybų dėl koalicijos K. Kallas tapo pirmąja Estijos ministre pirmininke ir kartu su pusei ministerijų vadovavusiomis ministrėmis užfiksavo dar vieną Estijos rekordą. Simboliška, kad net ir prezidentės poste tuo metu buvo moteris – Kersti Kaljulaid.

Nepaisant nežymaus amžiaus ir gerokai didesnio politinės patirties skirtumo, šiandien K. Kallas kartu su Suomijos premjere Sanna Marin sudaro duetą, išsiskiriantį ne tik dėl kultūriškai giminingų šalių artumo, vizualaus panašumo, bet ir principingumo Kremliaus atžvilgiu. Abi politikės laikomos naujos kartos Europos politikų bendruomenės – atviros drąsioms idėjoms, jaunajai kartai, moterims – atstovėmis.

Pripažinta ir užsienyje

Po Rusijos invazijos į Ukrainą K. Kallas tapo atkaklia ES sankcijų Maskvai ir ginklų tiekimo Ukrainai šalininke. Jai vadovaujant Estija skyrė Ukrainai daugiau kaip 1 proc. savo BVP karinei pagalbai (0,8 proc. BVP buvo skirta jau pirmosiomis savaitėmis), priėmė daugiau kaip 60 tūkst. karo pabėgėlių. Ji ryžtingai reikalauja stiprinti rytinį NATO flangą.

Net pergalės rinkimuose vakarą Estijos premjerė aiškiai parodė, ko iš esmės siekia: apsaugoti šalį nuo Vladimiro Putino Rusijos. „Turime investuoti į savo saugumą“, – toks buvo politikės šūkis.

Atrodo, kad jį atkartoja ir dauguma šalies gyventojų: pačią K. Kallas praėjusio savaitgalio rinkimuose palaikė 31 821 – naujas rekordinis kada nors už kandidatą balsavusių Estijos rinkėjų skaičius. Tai daugiau kaip keturiskart daugiau nei 2011-aisiais, kai ji pirmą kartą dalyvavo rinkimuose ir pateko į Estijos parlamentą.

Pastaruosius metus K. Kallas tapo drąsios Rytų Europos politikos veidu. Ryžtingi pareiškimai, atskleidžiantys ne tik Talino poziciją Rusijos atžvilgiu, bet ir raginantys vadinamąsias senąsias Europos demokratijas veikti ryžtingiau ir operatyviau, per pastaruosius trylika mėnesių buvo tarp didžiausią rezonansą Vakarų žiniasklaidoje sukėlusių citatų.

K. Kallas greitai tapo vienu garsiausių Ukrainą remiančių balsų, pernai kovą Ukrainos narystę ES pavadino moraline pareiga, o autoritetingas leidinys „New Statesman“ 2022 m. gegužę ją pavadino „naująja Europos geležine ledi“. Tiesa, šio palyginimo su legendine Margaret Thatcher estų politikė nusipelnė ir dėl gebėjimo išlaikyti politines audras namuose. Ji sėkmingai įveikė jau pirmąjį kadencijos pusmetį, 2021 m. vasarą, opozicijos inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo, o po metų dėl koalicijos partnerių pasipriešinimo sustiprinti estų kalbos pozicijas švietime buvo priversta ieškoti naujų partnerių ir dar kartą tapo premjere.

Baigiantis 2022-iesiems K. Kallas buvo minima kaip rimta kandidatė į šiemet kadenciją baigiančio NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdinius.

Principingumas – genuose

K. Kallas visada gali partneriams ar Vakarų žiniasklaidai papasakoti savo istoriją, kuri, nepaisant jauno politikės amžiaus, atspindi nuo Rusijos agresijos nukentėjusios Estijos patirtį. K. Kallas prosenelis Eduardas Alvaras buvo pirmasis prieškarinės Estijos policijos viršininkas, savanoriškos sukarintos organizacijos „Kaitseliit“, dar 1918 m. kovojusios prieš Raudonąją armiją, vadovas. Jos motiną, Kristi Kallas, 1949 m. sovietų kareiviai dar visai mažutę kartu su motina ir močiute ištrėmė į Sibirą. Į gimtinę šeima grįžo tik po dešimties metų.

„Pusei Europos Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką,  klestėjimą. Kitoje Europos pusėje taika reiškė žiaurumus, kankinimus ir masines deportacijas“, – spalį interviu britų žiniasklaidai skaudžią Estijos istoriją priminė K. Kallas ir pabrėžė, kad Vakarai „visai kitaip suvokia“ tai, ką taika gali reikšti už geležinės uždangos anksčiau buvusioms šalims.

Politikė prisimena 1991-uosius, kai nepriklausomybę atkūrusiai Estijai sovietų imperija vėl grasino tankais. Būdama keturiolikos, ji tuomet gyveno pas senelius kaime ir bijojo, kad gali daugiau niekada nepamatyti savo tėvo, aktyvaus Estijos nepriklausomybės atkūrimo proceso dalyvio.

K. Kallas gali papasakoti ir apie S. Kallo įžvalgumą, kai dar 2003 m. jis sakė, kad Rusija virsta autoritarine valstybe, kurioje veikia nedemokratiškas sprendimų priėmimo mechanizmas, ragino reaguoti į besikeičiančią Maskvos gynybos koncepciją ir akcentavo NATO kaip saugumo garantą Estijai. Be to, 2005 m. tuometis Europos Komisijos vicepirmininkas S. Kallas viešai sukritikavo buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schroederio sprendimą vadovauti magistralinį dujotiekį „Nord Stream“ tiesusiam akcininkų konsorciumui.

Pagal Konstituciją, Rygikogo darbo tvarkos ir vidaus taisyklių teisės aktą bei Estijos Respublikos prezidento rinkimų įstatymą, parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) rugpjūčio 30 dieną šaukia ypatingąjį posėdį, kuris prasidės 13 val. (ir Lietuvos laiku).

Prezidento rinkimai yra vienintelis to posėdžio darbotvarkės klausimas.

Rinkimų komisija sekmadienį pranešė užregistravusi vieninteliu kandidatu į prezidentus Estijos nacionalinio muziejaus direktorių Alarą Karis.

Jo kandidatūrą iškėlė 59 Estijos parlamento nariai. Jį palaiko dvi valdančiosios partijos – Reformų ir Centro.

Iš likusių trijų Rygikogo partijų „Isamaa“ („Tėvynė“) ir socialdemokratai per pirmąjį prezidento rinkimų turą suteikė savo parlamentarams laisvę balsuoti savo nuožiūra, o Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) paskelbė, kad rems savo kandidatą, buvusį parlamento pirmininką Henną Polluaasą (Heną Peluasą).

Visgi H. Polluaasas nesurinko pakankamai parlamentarų balsų, kad būtų iškelta jo kandidatūra.

„Iš tikrųjų gerai, kad (tik) dvi partijos laikosi tokios pozicijos. Tai rodo, kad demokratija veikia, kad nėra taip, kad visos partijos stovi už vieno žmogaus“, – penktadienio vakarą A. Karis sakė  visuomeninės televizijos ETV laidoje „Esimene stuudio“ („Pirmoji studija“).

A. Karis gimė Tartu mieste 1958 metais. Jis yra molekulinės genetikos ir vystymosi biologijos specialistas.

2003–2007 metais jis ėjo Estijos gyvybės mokslų universiteto rektoriaus pareigas, o 2007–2012 metais vadovavo Tartu universitetui.

2013 metų kovą A. Karis buvo paskirtas Estijos generaliniu auditoriumi, o baigęs kadenciją – 2017-ųjų spalį – tapo Estijos nacionalinio muziejaus direktoriumi.

Kandidatą į prezidento postą turi siūlyti ne mažiau kaip viena penktoji parlamento narių. Vienas Rygikogo narys gali siūlyti tik vieną kandidatą.

Prezidentu gali būtu siūlomas ne jaunesnis kaip 40 metų amžiaus Estijos pilietis pagal kilmę.

Prezidentas renkamas slaptu balsavimu. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs du trečdalius balsų – bent 68. Jei nė vienas iš kandidatų nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, kitą dieną rengiamas naujas balsavimo turas.

Prieš antrąjį balsavimo turą pateikiamas naujas kandidatų sąrašas. Jei nė vienas kandidatas antrajame rinkimų ture nesurenka reikalaujamos balsų daugumos, tą pačią dieną rengiamas trečiasis rinkimų turas tarp dviejų kandidatų, antrajame ture surinkusių daugiausiai balsų.

Jeigu trečiajame rinkimų ture prezidentas neišrenkamas, parlamento pirmininkas per vieną mėnesį šaukia rinkiminę kolegiją prezidentui išrinkti.

Rinkiminę kolegiją sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai.

Balsavimas įvyko premjerui Juri Ratas (Jūriui Ratui) anksčiau trečiadienį paskelbus apie savo atsistatydinimą, kilus korupcijos skandalui, susijusiam su vadovaujama Centro partija, valdančiosios koalicijos nare. Premjerui pasitraukus iš pareigų turėjo atsistatydinti ir jo vyriausybė.

Siūlymas surengti referendumą buvo atmestas 49 deputatų balsais prieš 26, dar 25 įstatymų leidėjams susilaikius. Vienas parlamentaras balsuojant nedalyvavo.

Estijos parlamentas praeitą mėnesį preliminariai pritarė valdančiosios koalicijos narių – Centro partijos, Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE) ir „Isamaa“ – pateiktam siūlymui, kad 2021-ųjų balandžio 18-ąją būtų surengtas referendumas, per kurį Estijos piliečiai turėtų atsakyti į klausimą: „Ar Estijoje santuoka turi likti vyro ir moters sąjunga?“

Valdančioji Konservatorių liaudies partija anksčiau pareiškė, kad referendumas yra koalicijos susitarimo dalis – taigi, nubalsavus prieš iniciatyvą konservatoriai galėjo pasitraukti iš vyriausybės ir ją sužlugdyti.

Prezidentė Kersti Kaljulaid ansčiau trečiadienį išreiškė viltį, kad vyriausybės krizės sąlygomis visuomenėje prieštaringai vertinamas referendumas santuokos klausimu nebebus organizuojamas.

Valstybės vadovė išreiškė viltį, kad dabartinės vyriausybės krizės sąlygomis gali būti galutinai atmestas visuomenę suskaldęs planas surengti „visiškai nereikalingą referendumą santuokos klausimais“.

Už nepasitikėjimo pareiškimą balsavo 46 deputatai. Balsavusiųjų „prieš“ ir susilaikiusiųjų nebuvo. Posėdžių salėje buvo 100 deputatų, vienas nedalyvavo.

M. Helme, drauge su tėvu, vidaus reikalų ministru Martu Helme radijo eteryje pareiškusį, kad JAV rinkimai esą buvo suklastoti, opozicija apkaltino tuo, kad jis pakenkė šalies santykiams su pagrindine sąjungininke.

Martas Helme pirmadienį atsistatydino.

Už šį dokumentą balsavo 72 iš 101 parlamento nario, vienas pasisakė prieš.

„Palaikydamas Lenkiją ir kitas Europos valstybes, kurias pastaruoju metu Rusija priskyrė prie Antrojo pasaulinio karo kaltininkių, parlamentas smerkia Rusijos valdžios bandymus perrašyti istoriją, neigiant Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorės, vaidmenį ir permetant atsakomybę agresijos aukoms“, – sakoma pareiškime.

„Antrasis pasaulinis karas buvo 1939 metų rugpjūčio 23 dieną nacionalsocialistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytos nepuolimo sutarties arba Molotovo-Ribbentropo (Ribentropo) pakto ir jo slaptųjų protokolų tiesioginė pasekmė“, – sakoma rezoliucijoje.

Estijos parlamentas paragino vyriausybę palaikyti pastangas puoselėti autentišką istorinę atmintį ne tik Estijoje, bet ir visame pasaulyje.

Rusijos ambasada Estijoje pasmerkė šį pareiškimą, kai jis dar buvo ruošiamas.

„Bandymų apibūdinti Sovietų Sąjungą kaip „vieną iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių“ negalima vadinti kitaip nei šventvagiškais. Svaidytis panašiais kaltinimais dabar, matyt, yra lengviau, nes lieka vis mažiau anų laikų liudininkų. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad galima visiškai atrišti rankas bandymams pakeisti istorinę atmintį, atvirai ją falsifikuoti“, – sakoma vasario 4 dieną paskelbtame Rusijos atstovybės pareiškime.

Rusijos valdžia ne kartą sakė, kad kai kurios Europos valstybės bando perrašyti istoriją. Praėjusių metų gruodžio viduryje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad būtent Lenkija sudarė sutartį su fašistine Vokietija ir kad Maskva turi dokumentų, liudijančių apie vykusias jų derybas.

Šią iniciatyvą palaikė 73 iš 101 parlamentaro, pranešė parlamento spaudos tarnyba naujienų agentūrai „Interfax“.

Dokumentą ruoš Užsienio politikos komisija.

„Pareiškimą paskatino provokuojantys Rusijos valdžios pasisakymai apie Antrojo pasaulinio karo pradžią, istorinės tiesos klastojimas ginant savo didžiavalstybinę ideologiją bei [Rusijos] organizuojama agresyvi kampanija žiniasklaidoje“, – sakoma pranešime.

Pasak dokumento iniciatorių, „teisindama Molotovo-Ribbentropo (Ribentropo) paktą ir jo slaptuosius protokolus Rusija ruošia sau dirvą, kad galėtų tęsti agresyvią užsienio politiką kaimyninių valstybių ir viso Vakarų pasaulio atžvilgiu“.

Projekte kritikuojamas Rusijos valdžios pareigūnų bandymas „perrašyti istoriją, pagrindine Antrojo pasaulinio karo kaltininke pirmiausia vaizduojant Lenkiją, kurią pasidalino abi Molotovo-Ribbentropo pakto agresorės“.

Parlamentas ragina Estijos vyriausybę puoselėti autentišką istorinę atmintį ir pritarti būtinybei į mokyklos programą įtraukti temas apie totalitarinių režimų nusikaltimus ir jų keliamą grėsmę demokratijai.

Šio pareiškimo svarstymas parlamente numatytas vasario 19 arba 20 dieną.

Sprendimas įgalioti Centro partijos lyderį formuoti naują kabinetą buvo priimtas 55 balsais prieš 44. Per balsavimą 101 vietą turinčiame parlamente du deputatai nedalyvavo.

Centro partija, Konservatyvioji liaudies partija (EKRE) ir „Isamaa“ („Tėvynė“) – jau yra sudariusios koalicijos sutartį. Šios trys partijos parlamente turi iš viso 56 mandatus, tad galėtų sudaryti daugumos vyriausybę.

Pirmadienį parlamentas atsisakė suteikti įgaliojimus suformuoti naują vyriausybę Kaiai Kallas (Kajai Kalas), kurios liberali Reformų partija per praeitą mėnesį vykusius rinkimus gavo daugiausiai balsų.

K. Kaljulaid pasiūlė K. Kallas kandidatūrą balandžio 5-ąją, bet Reformų partija nebūtų galėjusi sukurti daugumą turinčios koalicijos, nes kartu su ją sutikusiais palaikyti socialdemokratais turėtų tik 44 mandatus.

Antradienį prezidentė pasiūlė, kad naująjį kabinetą formuotų J. Ratas.

Tokiu būdu dabar galima bus teikti įvairias paraiškas: registruojant santuoką ar ją nutraukiant, gaunant paveldą ar jo atsisakant, patvirtinant tam tikrus įgaliojimus.

Norint nuotoliniu būdu patvirtinti dokumentus reikės įvesti asmeninius duomenis į Notarų rūmų sukurtą specialią programą.

Patvirtinti sandorį vaizdo ryšiu bus galima tik Estijos diplomatinėse atstovybėse. Per bandomąjį laikotarpį tokias paslaugas teiks trys atstovybės: Helsinkyje, Naujajame Delyje ir Stokholme.

Skelbiama, kad naujosios notarų paslaugos gali būti aktualios Estijos elektroninio rezidento statusą turintiems užsieniečiams ir užsienyje gyvenantiems piliečiams. 2016 metais jų buvo 130 tūkstančių.

Už įstatymą balsavo 76 iš 101 parlamentarų. Naujasis teisės aktas įsigalios 2020 metų vasario 1 dieną.