„Vokiečiai save mato pirmajame trejetuke kartu su prancūzais ir ispanais – tai jų didžiausi konkurentai. Ir mano, kad galbūt bus geresni už argentiniečius“, – apie atsargias vokiečių prognozes pasakoja LRT RADIJO korespondentė Vokietijoje Laima Žilaitytė-Mayer.

Anot jos, savo rinktinę aktyviai palaikantys vokiečiai – viena iš gausiausių sirgalių armijų Rusijoje vykstančiame čempionate.

„Skaičiau rusiškoje spaudoje, kad daugiausiai sirgalių iki šiol sulaukta iš Vokietijos ir Belgijos. Ši valstybė, palyginti su Vokietija, yra labai maža. Negali būti, kad vokiečiai nesirgtų už savo rinktinę“, – teigia L. Žilaitytė-Mayer.

Itin padidėjusio sirgalių aktyvumo laukiama ir pačioje Vokietijoje.

„Prekybininkai tikisi didesnių pardavimų, kad baruose bus parduota daugiau alaus ir pan. Pati futbolo federacija gauna dalį sumos iš aistruolių marškinėlių pardavimų – jų kaina siekia beveik 90 eurų už vienus marškinėlius“, – pasakoja LRT RADIJO korespondentė.

Pašnekovė turi patarimų ir tiems, kurie ketina rungtynes stebėti namuose

„Yra patarimų, su kokiais aparatais geriausia sekti naujienas iš vykstančių rungtynių. Radijo skleidžiamomis ultratrumposiomis bangomis galima greičiausiai sužinoti, kas vyksta aikštelėje. Paskui – satelitiniai televizoriai, tik pusę sekundės atsilieka jų signalas. Kitais trunka ir ilgiau – kaimynai gali anksčiau pradėti džiaugtis įvarčiu nei jūs“, – teigia L. Žilaitytė-Mayer.

„Prezidentas Putinas visada itin aiškiai dėsto savo mintis ir sako tai, ką turi omeny“, – trečiadienį nurodė žurnalistams prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į prašymą pakomentuoti šalies vadovo pareiškimą.

Per minėtą laidą V. Putinas perspėjo Ukrainą, kad galimos provokacijos Rytų Ukrainoje gali turėti rimtų pasekmių Ukrainos valstybingumui.

„Todėl čia pasakyta pakankamai vienareikšmiškai“, – sakė D. Peskovas.

„Priemonės bus tikrai beprecedentės ir seniai suplanuotos“, –spaudos konferencijoje Maskvoje sakė Rusijos saugumo tarnybos (FSB) saugumo operacijų vadovas Aleksejus Lavriščevas. Rusija, anot jo, pasinaudos savo „tokių renginių patirtimi“ bei tarptautine patirtimi.

Šiuo metu nėra grėsmės pasaulio futbolo čempionato dalyviams, patikino pareigūnas. Vis dėlto per ilgus pasiruošimo metus esą parengtas „aiškus saugumo planas“ – „ir mes pasiruošę kovoti su visomis grėsmėmis, nesvarbu, kokios jos būtų“.

Antonijus Gusevas, kuris Rusijos vidaus reikalų ministerijoje yra atsakingas už sporto sritį, spaudos konferencijoje pabrėžė, kad futbolo čempionato saugumu rūpinsis „visos saugumo pajėgos – ir policijoje, ir Nepaprastųjų situacijų ministerijoje“. Įtraukta iš viso 15 ministerijų ir institucijų. Kiek pareigūnų dirbs čempionato dienomis, A. Gusevas atskleisti nenorėjo.

Pasaulio futbolo čempionatas pirmą kartą vyks Rusijoje, jis truks nuo birželio 14 dienos iki liepos 15-osios. Tam laikotarpiui imtasi drastiškų saugumo priemonių. Šalies viduje bus ribojamos kelionės. 11 miestų, kuriuose vyks rungtynės, bus suvaržyta demonstracijų teisė.

Labiau nei chuliganų riaušių Rusijos tarnybos baiminasi išpuolių. Maskvai įsikišus į Sirijos pilietinį karą, Rusija ne kartą tapo „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų ir teroristų tinklo „Al Qaeda“ atšakos Sirijoje taikiniu.

Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) keliskart patikino, kad „visiškai pasitiki“ Rusijos saugumo planais per čempionatą.

Tūkstančiai ukrainiečių planuoja vykti į kaimyninę Rusiją stebėti čempionato rungtynių. Tačiau antradienį paskelbtame pareiškime Ukrainos užsienio reikalų ministerija perspėja piliečius dėl „rimto pavojaus“ jų saugumui, jeigu jie vyks į čempionatą Rusijoje, ir pažymi, kad Kremliaus propaganda kursto „antiukrainietiškus jausmus“.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad nors jų rinktinė kvalifikacinio etapo neįveikė, daugiau kaip 5 tūkst. ukrainiečių jau nusipirko bilietus į čempionato rungtynes, kurios nuo birželio 14-osios iki liepos 15-osios vyks 11-oje Rusijos miestų.

Per pastaruosius kelerius metus Rusijoje ir jos aneksuotame Krymo pusiasalyje buvo areštuota dešimtys ukrainiečių, dėl kaltinimų, kuriuos Kijevas ir tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos vadina sufabrikuotais ar politiškai motyvuotais.

Pirmadienį Rusijos teismas 12 metų kalėti nuteisė ukrainiečių žurnalistą Romaną Suščenką, kuris buvo apkaltintas šnipinėjimu. Šis žurnalistas, kuris dirbo Ukrainos valstybinės naujienų agentūros korespondentu Paryžiuje, buvo sulaikytas 2016 metais, kai lankėsi Maskvoje.

Geri Rusijos ir Ukrainos santykiai nutrūko Kijeve per Maidano revoliuciją 2014 metais nuvertus Kremliaus remtą prezidentą ir Maskvai aneksavus Krymą bei pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje. Per šį konfliktą jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime perspėjama, kad į ukrainiečius taip pat gali taikytis „Rusijos sirgalių grupės, kurių dauguma neslepia savo priešiškumo ukrainiečiams“.

„Rusijos teisėsaugos ir baudžiamosios agentūros griebiasi sulaikymų ir kaltinimų šnipinėjimu ar teroristine veikla, ir vykdo kitus  provokacinius veiksmus prieš ukrainiečius“, – sakoma pareiškime.

Balandžio mėnesį Ukrainos futbolo federacija nusprendė nedalyvauti FIFA kongrese Maskvoje birželio 12–13 dienomis, prieš pat pasaulio čempionatą.

Anksčiau šiais metais Ukrainos futbolo federacija taip pat nusprendė nesiųsti pareigūnų į pasaulio čempionato rungtynes.