Septynių pirmaujančių demokratinių šalių grupės susitikime, rengiamame praėjus vos kelioms dienoms beprecedenčio Irano išpuolio prieš Izraelį, dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

Susitikimas vyks iki penktadienio.

Jungtinės Valstijos, pagrindinė Izraelio sąjungininkė, pareiškė, kad netrukus įves naujas sankcijas Irano raketų ir dronų programai, ir nurodė besitikinčios, kad sąjungininkės ir partnerės imsis analogiškų priemonių.

„Nagrinėsime sankcijų Iranui klausimą, kokios tai bus sankcijos“, – sakė derybų šeimininkas Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).

Pasak italų diplomatinio šaltinio, tikimasi, kad G-7 šalys – Prancūzija, Vokietija, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Kanada ir Japonija – paragins taikyti individualias sankcijas asmenims, susijusiems su Irano raketų tiekimo grandine.

Irano dronų ir raketų ataka prieš Izraelį, keršijant už mirtiną smūgį iraniečių konsulatui Damaske, dėl kurio daug kas kaltina Izraelį, dar labiau padidino įtampą tuo metu, kad Gazos Ruože vyksta Izraelio ir „Hamas“ karas.

Trečiadienį Izraelyje lankėsi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) ir jos kolega iš JK Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kurie, baimindamiesi, kad Izraelis imsis atsakomųjų veiksmų, paragino laikytis ramybės.

D. Cameronas trečiadienį paragino G-7 grupės šalis priimti naujas koordinuotas sankcijas Iranui, kaltindamas Teheraną „stovint už daugelio piktybinių veiksmų šiame regione“.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), kuris taip pat buvo pakviestas į Kaprį, sakė, kad Briuselis siekia išplėsti sankcijas Iranui bei sugriežtinti priemones prieš Irano ginkluotės, įskaitant dronus, tiekimą Rusijai ir parankinių grupuotėms Artimuosiuose Rytuose.

Ketvirtadienio rytą G-7 ministrai aptars padėtį Artimuosiuose Rytuose, o po to bus surengtas posėdis dėl husių sukilėlių išpuolių prieš prekybinius laivus Raudonojoje jūroje.

Po to jie kartu su ypatingais svečiais – NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba – kalbėsis apie karą Ukrainoje.

Italijos, kuri rotacijos tvarka pirmininkauja G-7 šalių grupei, diplomatinis šaltinis teigė, kad siekiama paspartinti oro gynybos sistemų pristatymą Kyjivui.

Penktadienio diskusijose daugiausia dėmesio bus skiriama įtampai Ramiojo vandenyno regione, o po to A. Tajani surengs baigiamąją spaudos konferenciją.

Italijos policija dislokavo intensyvias saugumo pajėgas Kapryje, prašmatnioje turistų pamėgtoje vietoje.

Italijos pakrančių apsaugos laivu atvykęs A. Blinkenas yra suplanavęs keletą dvišalių susitikimų, įskaitant susitikimus su A. Tajani ir D. Kuleba.

„Iki 2024 metų sausio 1-osios įvesime importo apribojimus nepramoniniams deimantams, iškastiems, apdorotiems ar pagamintiems Rusijoje“, – paskelbė lyderiai po virtualaus susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vėliau – kaip tikimasi, nuo kovo 1-osios – bus įvesti tolesni laipsniški suvaržymai rusiškų deimantų, apdirbtų trečiosiose šalyse, importui, sakoma pareiškime.

Iki rugsėjo pradžios bus sukurtas tvirtas atsekamumu pagrįstas tikrinimo ir sertifikavimo mechanizmas nešlifuotiems deimantams G-7 šalyse, nurodė lyderiai.

Naujais suvaržymais papildomos JAV ir kitų šalių Rusijai dėl invazijos į Ukrainą įvestos sankcijos. Ankstesni sankcijų paketai, be kitų dalykų, buvo nukreipti prieš finansines institucijas, technologijų importą ir energijos eksportą.

Trečiadienį kreipdamasis į G-7 lyderius V. Zelenskis įspėjo neleisti žlugti Vakarų vienybei ir sakė, kad Rusija tokio žlugimo tikisi jau kitais metais.

Baltieji rūmai yra įspėję, kad Jungtinės Valstijos metų pabaigoje nebeturės pinigų tolesniam Ukrainos rėmimui, jei Kongresas nepatvirtins naujų lėšų.

G-7 lyderiai savo pareiškime paminėjo Kyjivo rėmimo klausimą ir pažadėjo, kad parama tęsis.

„Mūsų tvirtas įsipareigojimas remti Ukrainos kovą už savo nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą niekada nesusvyruos“, – sakoma pareiškime.

G-7 vadovai taip pat dar kartą patvirtino, kad remia dviejų valstybių sprendimą dėl užsitęsusio Izraelio ir palestiniečių konflikto.

„Mes ir toliau esame įsipareigoję kūrimui Palestinos valstybės, kuri būtų dviejų valstybių sprendimo, suteikiančio galimybę izraeliečiams ir palestiniečiams gyventi teisingoje, ilgalaikėje ir saugioje taikoje, dalis“, – teigė jie.

Pareiškimas paskelbtas Izraeliui toliau kovojant su „Hamas“ Gazos Ruože – dėl šios padėties bet koks platesnis taikos susitarimas tarp abiejų šalių kol kas atrodo kaip tolima perspektyva.

Naujausias konflikto etapas prasidėjo, kai spalio 7 dieną palestiniečių kovotojų grupuotė surengė precedento neturintį išpuolį pietų Izraelyje, per kurį, pasak žydų valstybės pareigūnų, žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir buvo paimta apie 240 įkaitų.

Atsakydamas į tai, Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir surengė antskrydžių bei antžeminį puolimą, per kuriuos, pasak „Hamas“ vyriausybės, žuvo daugiau kaip 16,2 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, daugėja ženklų, kad Vakarų parama Ukrainai silpsta, kaip tik tuo metu, kai ji vykdo ilgai lauktą kontrpuolimą, pradėtą birželio mėnesį.

Japonijos vyriausybės atstovas Hirokazu Matsuno (Hirokadzus Macunas) žurnalistams nurodė, kad šalies ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida) trečiadienį 14 val. 30 min. Grinvičo (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku surengs G-7 susitikimą, o jo pirmoje dalyje dalyvaus ir Ukrainos prezidentas.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad susitikime bus kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie padėtį Artimųjų Rytų regione, pagalbą besivystančioms šalims ir dirbtinį intelektą.

V. Zelenskis netikėtai atšaukė antradienį numatytą nuotolinį susitikimą su JAV senatoriais. Susitikimo metu Ukrainos vadovas turėjo paprašyti senatorių tęsti karinę paramą Kyjivui.

Manoma, jog jo metu V. Zelenskis ketino spausti senatorius, kad šie trečiadienį pritartų procedūriniam balsavimui dėl pagalbos paketo, į kurį įtraukta daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių (55,5 mlrd. eurų) karinė parama Ukrainai.

JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) nurodė, kad V. Zelenskis negalėjo dalyvauti dėl paskutinės minutės nesklandumų.

Naujos paramos Kyjivui būtinybė

JAV Kongrese nuomonės dėl paramos Ukrainai skiriasi kaip niekada anksčiau. Kai kurie senatoriai teigia, kad Kyjivas per greitai išnaudojo JAV iki šiol suteiktą karinę pagalbą.

Senato respublikonai savo paramą papildomam Ukrainos finansavimui sieja su sąlyga, kad JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) demokratai pritars prieglobsčio sistemos reformoms ir sugriežtintai sienų apsaugai. Kiek anksčiau šiais metais demokratai jau atmetė šias priemones.

Pirmadienį Baltųjų rūmų biudžeto vadovė perspėjo Kongresą, kad iki metų pabaigos nesusitarus dėl naujų lėšų Ukrainai, Kyjivo pajėgos būtų pakirstos mūšio lauke.

Artėjantis ES viršūnių susitikimas

Kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime taip pat bus aptarti aktualūs klausimai, susiję su parama Ukrainai ir jos galimybėmis įstoti į Europos Sąjungą.

Jie pasirinko rizikuoti Ukrainos finansavimu, ir jiems visiems teks gyventi su šiuo pasirinkimu, kai Vladimiras Putinas įžengs į Kyjivą ir Europą.

Pirmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareikalavo iš būsimo viršūnių susitikimo darbotvarkės išbraukti visus su Ukraina susijusius klausimus.

V. Orbanas palaiko glaudžiausius Bendrijoje ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) vadovaujamos kraštutinių dešiniųjų antiislamiškos Laisvės partijos (PVV) pergalė Nyderlandų rinkimuose taip pat sukėlė susirūpinimą dėl tolesnės šios šalies paramos Ukrainai. PVV ne kartą pareiškė ketinanti nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui.

Po G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimo Tokijuje lapkričio mėnesį buvo pareikšta, kad grupės parama Ukrainai niekada nesusvyruos ir kad Kyjivas bus remiamas tiek, kiek reikės.

G-7 grupei priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Kanada, taip pat – Europos Sąjunga.

„Apie Ukrainą viskas pasakyta“

„Fox News“ citavo Ch. Schumerį, teigusį, kad respublikonai, nusprendę kalbėti apie JAV sienų apsaugą, o ne užduoti klausimus apie Ukrainą, iš karto „užgrobė“ šį pasitarimą. Anot senatoriaus, vienas iš narių pasipiktinęs pareiškė, kad kai kurie susirinkusieji nė nesilankė pasienyje.

Trečiadienį demokratai ketina balsuoti, kad panaikintų pirmąją procedūrinę kliūtį, trukdančią svarstyti J. Bideno prašymą dėl 106 mlrd. dolerių bendros pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

Tačiau tam reikia 60 balsų 100 narių Senate, o 49 narių respublikonų mažuma greičiausiai nepritars paketui, nes į jį neįtrauktos jų siūlomos imigracijos reformos.

„Didžiausia tiesioginė grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui yra atvira siena, – sakė Kanzaso respublikonas Rogeris Marshallas (Rodžeris Maršalas). – Žiūrėkite, apie Ukrainą pasakyta viskas, ką tik galima pasakyti. O tai, kas nepasakyta, yra tai, kas čia labai svarbu.“

Net jei abiem pusėms pavyks pasiekti susitarimą Senate, kur kas sudėtingesnės derybos lauktų respublikonų vadovaujamuose Atstovų Rūmuose, kur konservatoriai skeptiškiau vertina Ukrainos finansavimą ir taip pat nori pasinaudoti šiuo klausimu, kad užsitikrintų JAV pasienio apsaugos reformas.

Naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas) antradienį laiške Baltiesiems rūmams pirmą kartą viešai patvirtino, kad jo partija nepatvirtins pagalbos Kyjivui, jei Kongresas nepriims „esminių mūsų šalies sienų saugumo įstatymų pakeitimų“.

Tačiau demokratai piktai reagavo į tai, kas, jų nuomone, yra respublikonų bandymas išnaudoti karą Ukrainoje vidaus prioritetams užtikrinti.

„Man taip pat rūpi daugybė vidaus reikalų. Aš nelaikau Ukrainos įkaite, kad būtų išspręstas sveikatos apsaugos ar smurto su ginklais klausimas“, – žurnalistams sakė Konektikuto senatorius Chrisas Murphy (Krisas Merfis).

„Jie pasirinko rizikuoti Ukrainos finansavimu, ir jiems visiems teks gyventi su šiuo pasirinkimu, kai Vladimiras Putinas įžengs į Kyjivą ir Europą“, – pridūrė jis.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) sakė, kad padėtis Ukrainoje iš tiesų yra sunki.

„Galime laikyti save atsakingais už Ukrainos pralaimėjimą, jei nesugebėsime gauti šio finansavimo Ukrainai, – sakė ji antradienį, pradėdama trijų dienų kelionę į Meksiką. – Ukrainai paprasčiausiai baigiasi pinigai.“

Tokijuje trečiadienį vyko G-7 grupės užsienio reikalų ministrų susitikimas.

„Pritariau šiandienos G-7 užsienio reikalų ministrų tvirtam pareiškimui, kuriame pakartojama neabejotina parama Ukrainai, net ir vykstant kitiems pasauliniams įvykiams“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė V. Zelenskis.

Po derybų Japonijoje grupė taip pat pareiškė, kad jos parama Ukrainai kare su Rusija niekada nesusvyruos, ir paragino Kiniją neremti Maskvos šiame konflikte.

Po derybų Japonijoje grupė taip pat pareiškė, kad jos parama Ukrainai kare su Rusija niekada nesusvyruos, ir paragino Kiniją neremti Maskvos šiame konflikte.

„Pabrėžiame, jog būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų išspręsta vis didėjanti humanitarinė krizė Gazos Ruože (...). Remiame humanitarines pauzes ir koridorius, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos reikalingai skubiai pagalbai, civilių judėjimui ir įkaitų paleidimui“, – sakoma bendrame pareiškime.

Ministrai taip pat pabrėžė Izraelio teisę gintis ir ginti tautą pagal tarptautinę teisę, žydų valstybei siekiant užtikrinti, kad nepasikartotų spalio 7-osios kruvini „Hamas“ išpuoliai.

Pareiškime priduriama: „Raginame Iraną susilaikyti nuo paramos „Hamas“ ir tolesnių veiksmų, kuriais destabilizuojami Artimieji Rytai, įskaitant paramą Libano „Hezbollah“ ir kitiems nevalstybiniams veikėjams, ir pasinaudoti savo įtaka šioms grupuotėms, kad būtų mažinama įtampa regione.“

Humanitarinė pertrauka ir degalai už įkaitų išlaisvinimą

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ kovotojai surengė išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, Izraelio kariuomenė nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą.

„Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad Gazos Ruože žuvo daugiau kaip 10,3 tūkst. asmenų.

Pirmadienį Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) paskelbė, kad į palestiniečių anklavą nebus tiekiami degalai ir kad ugnis nebus nutraukta, jei nebus paleista daugiau kaip 240 „Hamas“ įkaitais paimtų žmonių.

Jis taip pat sakė, jog pasibaigus karui Izraelis ketina užtikrinti bendrą saugumą Gazos Ruože, tačiau prieš tai gali būti paskelbta humanitarinių pauzių, kad būtų galima paleisti įkaitus ir pristatyti pagalbą į apgultą teritoriją.

Akivaizdu, ypač šiuo metu, kad visame pasaulyje kai kurios šalys labai atidžiai stebi, kaip mes toliau remsime Ukrainą.

Antradienį Vašingtonas pareiškė nepritariantis naujai ilgalaikei Izraelio okupacijai Gazos Ruože.

Nuovargis dėl karo Ukrainoje

G-7 išplatintame pareiškime dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje teigiama, kad ši šalių grupė įsipareigoja tvirtai remti Kyjivą jo kovoje už nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

„Taip pat raginame Kiniją nepadėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą, [raginame] spausti Rusiją nutraukti karinę agresiją ir remti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.

G-7 šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sakė sveikinantys Pekino dalyvavimą Ukrainos vadovaujamame taikos procese.

Prie G-7 ministrų susitikimo nuotoliniu būdu prisijungė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Japonijos užsienio reikalų ministrė Yoko Kamikawa (Joko Kamikava) pažymėjo, kad net ir toliau didėjant įtampai Artimųjų Rytų regione, labai svarbu, kad G-7 vieningai pasiųstų tarptautinei bendruomenei aiškią žinią, jog ši grupė ir toliau rems Ukrainą.

Artėjant antrosioms karo metinėms ir sunkiai įsitvirtinant ilgai lauktam Kyjivo kontrpuolimui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reguliariai susitinka su Vakarų lyderiais, kad būtų išvengta nuovargio dėl konflikto.

Taip pat baiminamasi, kad Rusija ateinančią žiemą vėl rengs išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Praėjusią žiemą dėl Maskvos smūgių daugelis Ukrainos gyventojų liko be šildymo ir elektros.

„Akivaizdu, ypač šiuo metu, kad visame pasaulyje kai kurios šalys labai atidžiai stebi, kaip mes toliau remsime Ukrainą“, – anksčiau šią savaitę sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok). 

Baltijos valstybių premjerų pareiškime pažymima, kad tik narystė NATO suteiks Ukrainai saugumo garantijas ir patikimą atgrasymo priemonę, būtinas siekiant užkirsti kelią ekspansyvios Rusijos agresijai ateityje, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Praėjusį mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime G-7 valstybės įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią deklaraciją pavadino reikšminga saugumo pergale.

„Suteikdami saugumo garantijas Ukrainai, jie kenkia Rusijos Federacijos saugumui“, – sakė D. Peskovas, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai ruošėsi paskelbti saugumo garantijas NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.

„G-7 lyderiai į susitikimą atsivežė savo kontroliuojamo Kyjivo režimo vadeivą ir Hirošimos renginį pavertė propagandiniu šou“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Išplatintame pareiškime teigiama, kad susitikime skambėjo neapykantą kurstančios, prieš Rusiją ir Kiniją nukreiptos žinutės.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad G7 tapo vieta, kurioje, vadovaujant anglosaksams, kuriamos destruktyvios iniciatyvos, kenkiančios pasaulio stabilumui.

„Esame tikri, kad dauguma tarptautinės bendruomenės narių pritaria G-7 ir jos destruktyviems veiksmams“, – teigiama pranešime.

„G-7 užsispyrė manipuliuoti su Kinija susijusiais klausimais, šmeižti ir pulti Kiniją“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai ir išreiškė, jo žodžiais, tvirtą Pekino nepritarimą.