Kinijos miesto Ganzou tarptautinėje laivų statykloje statomas pirmasis iš dviejų  keltų jau nuleistas ant vandens ir paruoštas tolesniems apdailos darbams.

Planuojama, kad Baltijos jūroje šis keltas keleivius pradės plukdyti 2021 metų pabaigoje. Laive galės plaukti 600 keleivių, o krovininė talpa sieks 4,5 tūkst. linijinių metrų. Pirmąjį keltą nuleidus į vandenį, statybiniame doke prasideda ir antrojo „ro-pax“ tipo kelto statybos darbai.

„Ro-pax“ tipo keltai leidžia vienu metu plukdyti tiek keleivius, tiek ir gabenti krovinius. Galima sakyti, kad didžioji dalis tokių DFDS laivų plaukioja Baltijos jūroje ir šiame regione tai yra pasiteisinęs modelis – ypač pandemijos metu.

„Mums tai istorinis įvykis, nes šis modernus laivas – pirmasis per 40 metų naujas kompanijos DFDS „ro-pax“ laivas. Jis turėtų plaukioti Baltijos jūros maršrutais. Visa DFDS komanda laukia šio kelto, kuris leis teikti dar kokybiškesnes paslaugas tiek mūsų keleiviams, tiek krovinius gabenantiems klientams“, – sako Vaidas Klumbys, DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Baltijos šalims.

Rugpjūčio 31-ąją, praėjus 13-ai mėnesių nuo tada, kai buvo sujungtos pirmosios plieno plokštės ir kniedės, naujasis DFDS laivas paliko statybos doką ir buvo nuleistas į vandenį. Tai reiškia, kad laivo korpusas yra pastatytas, o visi pagrindiniai darbai – povandeninės dalies dažymas, sraigtų ir pelekų montavimas, variklio montavimas – baigti.

Mums tai istorinis įvykis, nes šis modernus laivas – pirmasis per 40 metų naujas kompanijos DFDS „ro-pax“ laivas.

Laivo statybai jau sunaudota 10 tūkst. tonų plieno, dar 3 tūkst. bus panaudoti vėlesniuose etapuose. Laivo ilgis – 230 metrų. Palyginimui – pastačius statmenai, jis būtų aukštesnis nei Vilniaus televizijos bokšto apžvalgos aikštelė, esanti 165 m. aukštyje.

Iki laivo sistemų testavimo lieka atlikti išorės ir vidaus apdailos darbus, sumontuoti ir įrengti 312 kajučių, iš kurių 62 skirtos įgulai. Bendro naudojimo laivo erdvės bus įrengtos laikantis visų saugumo ir higienos reikalavimų.

„Susidomėjimas kelionėmis Baltijos jūros regione keltais auga – iki šių metų pradžios matėme augančius keleivių srautus, didėjantį kelionių Baltijos jūroje poreikį.  Labai norime tikėti, kad naujajam keltui pradėjus darbą pandemija jau bus suvaldyta ir galėsime jį naudoti pilnu pajėgumu“, – sako V. Klumbys.

DFDS nuotr.

Šiuo metu Baltijos jūroje plaukioja septyni DFDS keltai. Iš Lietuvos jie kas dieną plaukia į Vokietiją ir Švediją. Naktį trunkanti kelionė – greičiausias ir saugiausias būdas pasiekti Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.

Fantazuoti – smagu

Gaminant maistą ilgainiui G.Savicką aplankė supratimas, kad svarbiausia nebijoti į patiekalus įdėti ko nors, kaip pats sako, nuo savęs. "Virtuvės šefai ragina nebijoti į maistą kažko savo įdėti. Mes galvojame įberti tik druskos ir pipirų, kad nesugadintume, o vaikai įpila kažkokio aliejaus, nebijo eksperimentuoti. Taigi viskas taip ir atsirado gyvenime – iš klaidų. Kažkas dėjo, dar pridėjo ir sako: o, žiūrėk, pavyko! Ir kiek dar bus to ateity! O vaikai deda viską, kaip jiems atrodo. Tos fantazijos mes jau seniai nebeturime. Kuo vyresnis, tuo Karlsonas mažiau skraido", – sako gaminti pamėgęs laidos vedėjas.

Prieš pradėdamas vesti laidą "Gamina vaikai" G.Savickas kartu su mažaisiais yra nebent sumuštinius tepęs. Jis tiki, kad, suaugusiesiems gaminant su vaikais, jie noriau valgo. "Nes kai mama padaro, ne visada norisi, ne visada skanu. Dar kartu gaminant vaikams lengviau suprasti, kad pagaminti maistą kartais nėra labai lengva. Žaidimo forma viskas vyksta. Man atrodo, kad tai yra ir geras laiko praleidimo būdas su vaikais", – svarsto aktorius.

"Kai buvau Amerikoje, pamačiau, kad, vaikams suirzus, jie eina plauti savo žaislų. Vanduo ramina ir patinka vaikams. Ir jie nuplauna žaislus, nušluosto juos, padeda į vietą – ir žaislai švarūs, ir jiems labai smagu. Ir virtuvė – kaip terapija vaikams", – prisimena jis.

Tos fantazijos mes jau seniai nebeturime. Kuo vyresnis, tuo Karlsonas mažiau skraido.

"Kartais tėvai sako: ką čia maišysis virtuvėje. Bet juk vieną kartą gyvenime išpurvinti viską, išsipurvinti pačiam – jergutėliau, kaip smagu. Nesakau, kad vaikas kiekvieną dieną turi kepti kugelius, bet šeštadienį pasidaryti kartu valgyti, leisti pateplioti, prikepti, pafantazuoti – labai smagu. O gal netyčia bus taip, kad jis įbers cinamono į mėsą, užpils kokakola ir bus toks receptas, kad visas pasaulis pirštelius apsilaižys?" – klausia G.Savickas.

O laidoje įdomių ingredientų kombinacijų tikrai buvo, pavyzdžiui, šaltibarščiai su aliejumi. "Viena košė man labai patiko… Aš taip skaniai suvalgiau. Ji buvo su uogomis, cinamonu, bet buvo labai gerai išvirta. Nežinau, kaip, kiek laiko ją virė, bet gerą košę, pavyzdžiui, iš dribsnių išvirti reikia sugebėti. Virėjas padarė, bet jis pats nepasakytų, kaip tai padarė", – juokiasi laidos vedėjas.

Sveikiau ir įvairiau

Laida "Gamina vaikai" pradėta filmuoti dar vasarą, todėl laidoje daug dėmesio skiriama daržovėms, kurios skinamos tiesiai iš šiltnamio, ir sveikesniam maistui ruošti. "Aš niekada nesakau, kad negalima traškučių – galima ir traškučių, bet visur reikia saiko. Dabar yra labai daug galimybių, labai daug produktų, uogų ir daržovių. Bet tėvai irgi nori traškučių. Jei tėvai valgys daržoves, ir vaikai valgys. Tėvai patys turi sveikai valgyti, o ne tik vaikams sakyti, kad jie turi sveikai valgyti", – įsitikinęs G.Savickas.

Aktoriui jau 40 metų. Jis sako, kad tai yra amžius, kai ir pačiam norisi daržoves auginti, nuosavą šiltnamį turėti. "Šiemet nespėjau moliūgų pasodinti, karantinas buvo, bet labai norėjau. Kitais metais tikrai moliūgus, gal smidrus pabandysiu auginti. Labai smagu, kai užauga. Žmona visokius stiklainius konservuoja – nuo moliūgų iki visko. Toks laikas ateina. Labai sultis smagu spausti", – pasakoja jis.

"Pritariu sveikesnei mitybai ir stengiuosi sveikiau maitintis. Pritariu kokybiškam, geram maistui. Nesu nei prieš mėsą nusiteikęs, bet pagrindinis dalykas, manau, yra saikas – galima persivalgyti ir sveiko maisto. O traškučių suvalgyti ir kokakolos atsigerti kartais galima. Visko galima", – tiki G.Savickas.

Jis pastebi, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria mitybai. "Tam yra galimybės, bet tai ir kainuoja daugiau. Mes buvome pripratę: dešra, batonas. Bet viskas pasikeitė, žiūriu į produktų įvairovę parduotuvėse. Ir avokadas ryte tapo tradicija, ir koks nors žalias kokteilis, ir salotų rūšių daugybė atsirado ir dar atsiranda. Matyt, gerai gyvena žmonės, nes kai gerai gyveni, norisi ilgai gyventi", – pastebėjimais dalijasi aktorius.

"Nusipirkau dabar madingą "Kamado" grilių. Kepu kugelį, mėsą, daržoves. Labai gerai: nueini, uždedi, kugelis kepa šešias valandas. Tada žmona klausia, ką aš, o aš atsakau, kad kepu, neturiu keturių rankų, kad dar ir siurbliuočiau", – šypteli G.Savickas.

"Karantino metu kepimas ištraukė į lauką… Niekada nekepdavau griliaus patiekalų. Nusipirkau ir kiekvieną dieną kepiau ir kepiau. Žmona laiminga, kad valgyti dariau. Kiekvieną rytą mes plakame kokteilius – viską sudedame ir plakame. Šeštadienį žmona kiaušinienę kepa. Ruošiant maistą svarbiausia kažkam gaminti. Kai vienas darydavau valgyti – nesąmonė. Prisidarai valgyti, o jei dar neskanu…" – atvirauja jis.

Toks pat, kaip vaikai

Mažieji laidos vedėjai, virėjai ir komisijos nariai keičiasi – laidos autoriai stengiasi, kad visų vaidmenys keistųsi. Pats G.Savickas džiaugiasi, kad labai susidraugavo su vaikais. "Mes užkulisiuose pabendraujame, pakvailiojame. Kartais per daug leidžiu, pavyzdžiui, kad keturiese man užliptų ant galvos, bet mane jau kviečia į svečius, baseino vakarėlius", – šypsosi jis.

Aktorius vedė daug įvairaus pobūdžio laidų ir projektų, bet su vaikais – pirma tokia laida. "Su jais nesijaučiu laidos vedėju, esu toks pat, kaip jie. Mane užkulisiuose kartais labiau gaudo ir tildo prodiuserės. Man svarbiausia gerai praleisti laiką. Bet kai gamina valgyti, jie viską daro rimtai, su vedėja visada parepetuojame, nes labai jaudinasi. Reikia nuteikti, kad mes ne operaciją darome. Kartais, atrodo, tai yra iššūkis vaikams, bet mes pakalbame. Atsisiunčiame žaidimukų, jie mane priima žaisti, susikuriu slapyvardį, jie priima į savo grupę. Viskas normaliai", – pasakoja G.Savickas.

"Bet komisija kartais labai griežtai pasako. Jie tokie – nieko nemeluoja. Neskanu – tai neskanu, patinka – tai patinka. Išrenka, nuomonės kartais susikerta. Jei berniukui mergaitė patinka, kartais ir pakeičia nuomonę", – tęsia jis.

G.Savickas neabejoja, kad jei tokia laida būtų buvusi kuriama jo vaikystėje, kiekvieną kartą vaikai gamintų košę ir pienišką sriubą. "Dar  makaronus kriaukleles ir raideles, vermišelius, bulvių košę. Mes visi valgėme vienodą maistą – tuos penkiolika patiekalų, kuriuos pagamindavo iš vandens, miltų ir bulvių. Va, šaltibarščiai yra labai skirtingi – niekada nevalgiau vienodų. Mamos šaltibarščiai – tokio skonio, kokio pats neišgausi. Kažkodėl taip yra", – pastebi jis.

Laidoje vaikai išties mėgaujasi ne tik gaminimo, bet ir valgymo procesu. "Man labai gražu, kaip jie pavadinimus sugalvoja. Pavyzdžiui, kiaušinienę pavadina debesų orkestru, makaronus – dūdelėmis. Svarbiausia vaikams netrukdyti ir juos paleisti, nesakyti, kad taip niekas nedaro. Yra tik dvi taisyklės: nusiplauti rankas ir užsijuosti prijuostę. Visa kita – vaikų fantazija. Kai žiūri suaugusiųjų laidas, vis tiek nuspėji, kad jie darys vienaip arba kitaip. O čia tu nieko nežinai – kiekvienoje laidoje vis skirtingai", – sako aktorius.

Pasak jo, suaugusieji moka teisingiau gaminti, o vaikai gali ir labai skaniai, ir labai neskaniai pagaminti. "Suaugusiesiems svarbu neapsistoti ties tuo pačiu skoniu. Reikia išleisti Karsloną dar paskraidyti. Gaminau krevetes, sudėjau padažų, kokių tik turėjau, – na ką tu, kaip skaniai išėjo. Galvojau, tinka ar netinka, o reikia tik fantazijos", – tiki G.Savickas.

"Gamina vaikai" – sekmadieniais 11.30 val. per LRT televiziją.

Pakrūmiais – ir jau pilnas šiurenantis maišelis. O pakeliui pas Darių ir Vilę Bulanavičius jos pačios prašėsi į puodą.

Vynuoginės arba burgundiškos sraigės į Lietuvos dvarus buvo atvežtos XIX a. Ir gausiai išplito. Maistui naudojamos suaugusios sraigės, ne mažesnės nei 5 cm kiauto dydžio. Sraiges galima rinkti ir ragauti iki liepos mėnesio, nes vėliau jos nebetinkamos maistui. Šliužas yra hermafroditas – liepos mėnesį keičiasi gyvūno lytis, ir jis ruošiasi dauginimuisi. Sraigės gyvena pievose, vandens telkinių prieigose, parkuose ir lapuočių miškuose. Lietuvoje tikrai jų gausu. Geriausiai sraiges rinkti po lietaus, nes tada iššliaužia ant takų ir yra lengvai pastebimos. Patartina rinkti į uždengiamą ar užrišamą talpą – jos, nors lėtai, bet ryžtingai bando pabėgti.

Visada buvo paslaptis sraigių gaminimo būdai. Visokie mitai apie laikymą miltuose kelias dienas ir kiti. Ragavau tik jau skanias ir gražiai pateiktas. Paslaptis buvo atskleista – gavau progą sudalyvauti patiekalo gamyboje.

Dar iš vakaro surinktas sraiges puode sluoksnis po sluoksnio Darius buvo užpylęs druska ir palikęs pabūti. Ryte jau virė sūrymą: vanduo, druska, cukrus, pipirai, kmynai ir lauro lapai. Tada gerai perplovė sraiges ir subėrė į verdantį sūrymą. O virė puodas geras dvi valandas. Prasidėjo linksmoji dalis: iškrapštymas iš kiauto, valgomos dalies atskyrimas, sraigės grąžinimas į namelį, skaninimas česnakiniu sviestu ir tarkuotu sūriu.

Jau išvirtas sraiges desertine šakute ar dantų krapštuku traukiame iš kiauto. Išvirusi valgomoji sraigės dalis sudaro gal vos penktadalį sraigės ir yra nago dydžio. Taigi, šią dalį aštriu peiliuku reikia atskirti nuo vidaus organų. Procesas pradžiai keistokas, bet paskui, kai vos įgundi, sekasi visai greitai.

Kol rakinėjau sraiges, Darius geros kokybės riebų sviestą trynė su druska ir smulkiai pjaustytais meškiniais bei laiškiniais česnakais. Nepaprastai skanu ir ne tik su sraigėmis.

Kitas etapas – sraigių kimšimas atgal į namelį. Į kiautą dėjom po dvi "kojas", paskui – sočiai česnakinio sviesto ir dar truputis tarkuoto kietojo sūrio. Taip suruoštos sraigės iškeliavo penkiolikai minučių į 180 laipsnių karščio orkaitę.

Sraigės mėsą valgome desertine šakute ar naudojame dantų krapštuką. Susidariusį sultinį reikia tiesiog išsiurbti iš kiauto. Nepaprastai skanu! Kriaukles galima panaudoti rankdarbiams ar tiesiog sutrynus tręšti augalus.

„Pirmą kartą juos pati gaminau! Iki šiol buvau profesionali jų valgytoja, įsitikinusi, kad dviejų kėdžių vienu metu neįmanoma apsėsti ir gerai abiejų darbų padaryti!“ –juokavo dainininkė Ingrida Kazlauskaitė.

Ją, kaip ir būrį kitų žinomų kauniečių, nacionaliniu lietuvišku patiekalu vadinamų cepelinų ruošimo subtilybių mokė virtuvės meistrė Rasina Šapauskienė.

„Mes savo namuose karts nuo karto surengiame cepelinų balių. Tiesa, gaminame paprasčiau nei senovinių tradicijų besilaikanti Rasina, bet rezultatu visada džiaugiamės“, – sakė grupės „16 Hz“ nariai Petras ir Robertas Jucevičiai.

Šeimyniškus brolius nustebino tai, kad virtuvės meistrė, gamindama didžkukulius, naudoja ir tarkuotas, ir virtas bulves. Beje, pastarąsias ji ruošia iš vakaro – išvirusi palieka per naktį.

„Su lupenomis virti šakniavaisiai geriau išsaugo krakmolą. Tad, tai logiškas profesionalų patarimas“, – sakė R. Jucevičius, pridurdamas, jog būtent tinkamas krakmolo kiekio parinkimas ruošiant cepelinus jam yra sudėtingiausias momentas.

Vaikystėje mėgęs tik cepelinus su varške, dabar jis pirmenybę teikia mėsa įdarytoms bulvėms.

„Niekada nesam naudoję kitokių ingredientų, nors vis dažniau kavinių meniu pastebiu cepelinų su grybais, lašiša ar dar kokia neįprasta sudedamąja dalimi“, – kalbėjo atlikėjas.

Jo brolis pridūrė, kad gaminant cepelinus į masę reikia įdėti vitamino C, priešingu atveju patiekalas taps ne itin patrauklios pilkšvos spalvos. P. Jucevičiui įdomi buvo R. Šapauskienės rekomendacija į įdarą įpilti šiek tiek sultinio, suteikiančio maistui netikėtą poskonį.

Jucevičių šeimoje kūrinius iš bulvių vadindavo arba varliniais, arba cemantiniais. Pastarieji būdavo ruošiami iš tarkuotų, o pirmieji – iš virtų bulvių.

Cepelinų virimą savo šeimos tradicija laiko ir Gediminas Juodeika. Jis tikino galįs pats juos paruošti, nes to išmokęs dar būdamas mažas. Pašnekovas iki šiol prisimena, kaip Juodeikos bulves tarkuodavo su tarka.

„Kaip pagerėjo situacija, kai atsirado bulvių tarkavimo mašina!“ – iki šiol šeimos moterų džiaugsmą pamena G. Juodeika.

Jam gardžiausi antros dienos cepelinai, kuriuos šviesaus atminimo močiutė laikydavo šiltai puodus apsukusi rankšluosčiais bei antklodėmis.

„Esu mėginęs pats virti cepelinus, bet man nepavyko... Mėgstu juos, bet skanauju retai. Tai – mano poilsio, sekmadienio maistas, kuriuo lepinuosi, kai žinau, kad kita diena bus laisva ir nereikės koncertuoti“, – sakė dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino.

Dainininkė Gabrielė Rutkauskienė-Vasha – tikra patiekalų iš bulvių gamybos asė. Ji patikino, jog maistą ruošti išmoko natūraliai – stebėdama prosenelę, močiutę, mamą.

„Mėgstu cepelinus ir visa kita, kas iš bulvių. Bet lepinuosi tuo retai“, – sakė pašnekovė.

Vasha patikino namuose išmėginsianti tradicinį, į kulinarinio paveldo sąrašą įtrauktą cepelinų ruošimo receptą, kuriuo pasidalino R. Šapauskienė.

Keturioms porcijoms didžkukulių reikia apie 1,5 kilogramo tarkių, 0,5 kilogramo virtų bulvių, 4 šaukštų krakmolo, 20 gramų druskos. Įdarui – 0,5 kilogramo maltos mėsos, keptų svogūnų, pipirų, druskos, sultinio. Padažui – spirgučių ir grietinės.

Nuskustos, žalios bulvės yra sutarkuojamos, o tarkiai ne per stipriai išspaudžiami per marlę. Leidžiama nusistovėti krakmolui, kuris vėliau dedamas į tarkius. Tuomet – virtų bulvių ir druskos eilė. Masė gerai suminkoma.

Į vandenį, kuriame virs cepelinai, taip pat įberiama krakmolo.

Įdaro ingredientai išmaišomi ir formuojami cepelinai.

„Net jei kas nors nepavyks, o valgyti – norėsis, tikrai viską suvartosite. Tad, skanaus ir su Tarptautine cepelinų diena!“ – sakė renginių vedėjas, save cepelinų gamybos meistru vadinantis ir R. Šapauskienės surengtoje pamokoje įgūdžius tobulinęs Dainius Martinaitis.

Apie kulinarinius atradimus, naujų skonių potyrius ir kitus gyvenime nutikusius įdomius dalykus pasakoja charizmatiškas virtuvės šefas Gian Luca Demarco savo pirmoje kulinarinėje knygoje "Carpe diem. Angelų įkvėpti itališkos virtuvės receptai".

Mažai atsiras žmonių, kurie nežino nuoširdaus ir labai linksmo virtuvės šefo G.L.Demarco: jis – "Kulinarijos studijos" šeimininkas, TV laidų vedėjas, galiausia – draugiškas italas, Lietuvą mylintis ne ką mažiau nei patys lietuviai. Jau 10 metų mūsų šalyje gyvenantis ir dirbantis G.L.Demarco knygoje pasakoja savo gyvenimo kelią. Nuotaikingame pasakojime susipina italų virtuvės tradicijos, meilė maistui, šeimos ryšiai ir tikrosios vertybės, jaukios giminės nuotraukos ir gardžių patiekalų receptai, kuriuos jis išmoko iš savo šeimos ir iš gyvenimo kelyje sutiktų nuostabių žmonių.

– Esate labai užsiėmęs: vadovaujate savo "Kulinarijos studijai", filmuojatės televizijoje, dalyvaujate įvairiuose seminaruose, konferencijose, daug dėmesio reikalauja šeima – juk esate trijų mažylių tėtis, o kur dar būrys draugų... Kaip radote laiko knygai?

– Šios knygos labai norėjau, nes joje – ne tik receptai. Tai mano padėka visiems, kurių dėka tapau toks, koks esu dabar, ir turiu tai, kas mane šiuo metu supa, kuo labai džiaugiuosi. Mintis išleisti būtent tokią knygą man pasirodė prasminga, turinti išliekamąją vertę. Būtų keista nerasti tam laiko. Be to, tai – dovana mano tėvams: norėjau, kad jie pasidžiaugtų, manimi didžiuotųsi. Mano mama jau seniai svajojo, kad vienas iš jos vaikų parašytų knygą, nelabai svarbu apie ką, jei publikuotų mano mokslų baigiamąjį darbą, manau, irgi tiktų. Tad, kai leidykla pasiūlė, iš karto sutikau. Procesas buvo įdomus ir malonus, tik gaila, kad dėl laiko stokos užtruko net dvejus metus. Receptai – labai paprasti, daug kartų patikrinti, visus patiekalus gali pagaminti net ir patirties virtuvėje neturintys žmonės.

Negaliu priprasti, kad Lietuvoje jau darželiuose vaikams draudžia valgant kalbėtis ir nuolat ragina paskubėti. Ei, nedarykite taip!

– Kodėl knygai parinkote pavadinimą "Carpe diem"?

– Per gyvenimą mane lydi filmas "Mirusių poetų draugija", kuriame ne kartą skamba frazė "Carpe diem" – "Gaudyk dieną". Ir aš stengiuosi gaudyti momentus – pasidžiaugti, pasimėgauti kiekvienu man svarbiu žmogumi. Esu palaimintas, nes Dievulis į mano gyvenimo kelią pribarstė nepaprastai puikių žmonių, vadinu juos savo angelais žemėje. Jie man dovanojo tai, kuo patys turtingi, dalijosi žiniomis ne tik apie maistą, bet ir apie gyvenimą, džiaugsmą teikiantį darbą, ateities planus... Knygoje rasite trumpus pasakojimus apie mano angelus ir jų įkvėptus itališkų patiekalų receptus.

– Tikriausiai skiriasi valgymo kultūra Italijoje ir Lietuvoje?

– Kur bendravimas, ten ir maistas – Italijoje kitaip nebūna: visi susėda prie stalo, niekur neskuba, mėgaujasi, bendrauja, džiaugiasi... Negaliu priprasti, kad Lietuvoje jau darželiuose vaikams draudžia valgant kalbėtis ir nuolat ragina paskubėti. Ei, nedarykite taip! Apie 30 metų Lietuvoje gyvenanti italų vienuolė pasakojo, kad namuose dauguma lietuvių didelį stalą naudoja tik per šventes, o paskui stebisi, kad šeimoje visi susvetimėję... Maistas mano gimtinėje – kasdienis džiaugsmas, įprasminantis kasdienes gyvenimo akimirkas. Linkiu įsigyti arba iš kampo ištraukti didelį stalą ir pradėti švęsti – ne tik savo šventes, bet ir gyvenimą.

Be to, lietuviams labai svarbi estetika, ko nepasakyčiau apie italus – yra ne vienas patiekalas, kuris atrodo labai nekaip, tačiau yra žiauriai skanus, pavyzdžiui, paprikos su ančiuvių padažu. Po tėvo mirties mama man nuo jo perdavė... dešrą – kad mudu su draugu, kuris tada mane labai palaikė, susėstume ir smagiai besišnekučiuodami suvalgytume. Italams bendravimas neatsiejamas nuo maisto, valgomo švenčiant gyvenimą. Carpe diem!

– Kokių receptų galima rasti šioje knygoje?

– Receptų iš mano vaikystės, praleistos Volpjane šalia Turino, – tėvų, senelių, tetų, krikšto tėvų, visų tų, su kurių didele meile aš augau. Taip pat yra receptų iš mano jaunystės, laikotarpio, kai žengiau pirmuosius žingsnius į šefų pasaulį, ieškojau pašaukimo tarp vienuolių, dalyvavau misijoje, sutikau būsimą žmoną Eglę... Italijoje receptai dažnai perduodami iš kartos į kartą kaip didžiausias neįkainojamas turtas. Madrina (mano krikšto mama Daniela) vestuvių proga man įteikė pačią didžiausią dovaną, kokią tik galėjau įsivaizduoti, – į storą sąsiuvinį raudonais viršeliais ranka surašė mano mamos šeimos sardiniškus receptus. Kai kurie iš receptų išspausdinti šioje knygoje. Joje taip pat rasite daug sykių ragautų patiekalų (tiramisų, pesto, rizoto, picos...) ir dar negirdėtų (kiaulienos apelsinų padaže, vištienos aluje, kalabrietiškų švilpikų...).

– Gal jau galvojate apie antrą knygą, kad ir humoristinę – juk garsėjate kaip itin linksmas virtuvės šefas?

– Gamindami pagal mano receptus ir vėliau valgydami jausite Italijos skonius, kartais juoksitės. Turiu svajonę surengti savo stendapą teatre, kur sėdėtų daugiau nei tūkstantis žmonių ir visi juoktųsi iš to, ką sakau, bet dar nepribrendau – mėgstu pajuokauti, bet nežinau, ar tai patiks daugumai, nors palaikymo komandą jau turiu. O jei rimtai – apie antrą knygą dar negalvoju, reikia gyventi šiuo momentu, sulaukti, kaip bus įvertinta pirmoji.

Mamos troškinta triušiena

(Coniglio alla mamma)

"Kai buvau mažas, į triušieną negalėjau net pažiūrėti. Tada mama sugalvojo šitą receptą. Aš zyziau, kad triušiena, bet paragavęs beveik viską suvalgiau vienas. Šis patiekalas man primena vaikystę, kai natūraliai priešiniesi viskam, ko nepažįsti, bet kai paragauji – negali sustoti", – tikina G.L.Demarco.

1 išdarinėtas triušis (su kaulais, supjaustytas stambiais gabalais) arba apie 800 g atskirų triušio dalių,

1 stiklinė miltų,

1 svogūnas,

200 ml sauso baltojo vyno,

druskos,

maltų pipirų,

2 šakelės šviežių rozmarinų,

ypač gryno alyvuogių aliejaus,

1 šaukštas baltojo vyno acto,

1 dėžutė (300 g) konservuotų alyvuogių be kauliukų,

1 šaukštas konservuotų kaparėlių.

Keptuvėje įkaitinkite kelis šaukštus aliejaus, kiekvieną mėsos gabaliuką apvoliokite miltuose ir gerai apkepinkite iš visų pusių. Svogūną supjaustykite pusžiedžiais, sudėkite ant apkeptos triušienos keptuvėje, iš karto supilkite vyną ir leiskite jam nugaruoti. Svogūnai nuo karščio, garuojančio vyno pradeda minkštėti. Pagardinkite druska, pipirais, smulkintais rozmarinais ir ant nedidelės kaitros troškinkite 10 min. Tada sudėkite perpus supjaustytas alyvuoges, kaparėlius ir uždengę keptuvę troškinkite dar 30 min. Pačioje pabaigoje įpilkite vyno acto, jis suteiks malonios rūgštelės. Actą galite pakeisti balzaminiu actu, rinkitės brandintą, ypatingesnio skonio – šlakstykite iš karto baigę troškinti.

Rikotos pyragas

(Torta di ricotta)

300 g rikotos,

250 g sviesto,

3 kiaušiniai,

300 g cukraus,

300 g kvietinių miltų,

1 šaukštelis kepimo miltelių,

nutarkuotos citrinos žievelės.

Per sietelį pertrinkite rikotą ir padėkite šaltai. Puodelyje išlydykite sviestą. Kitame dubenyje išmaišykite kiaušinius su cukrumi iki šis beveik ištirps, įmaišykite rikotą, citrinos žievelę, miltus su kepimo milteliais, o kai gausite vientisą masę – ir išlydytą sviestą. Kekso formą su skyle per vidurį ištepkite sviestu, pabarstykite miltais ir sukrėskite tešlą. Kepkite 180 °C orkaitėje apie 40 min. Iškeptą pyragą galite apibarstyti milteliniu cukrumi. Labai gardu valgyti kekso gabalėlį pamirkius piene!

Kumpis, braškės ir sumuštinis

Skamba neįprastai? Anot K. Pišniukaitės, sumuštiniai gali tikti ne tik pusryčiams, o derinant įvairius ingredientus juos galima paversti išties gurmaniškais užkandžiais. Vienas tokių receptų, kaip pati sako, tobulai skambantis avokado, skrudinto „Prosciutto“ ir braškių derinys.

1 porcijai reikės:

– 2 riekelių skrudinimo duonos su ruginiu arba avižiniu raugu

– Kreminio arba minkšto ožkos sūrio

– 1 avokado

– Citrinos sulčių

– 2 braškių

– „Prosciutto“ kumpio

– Baltojo arba pavasarinio ridiko

– Kedrų riešutų

– Ridikėlių ar kitokių mėgstamų daigų

– Druskos, pipirų

Gaminimas:

Pasak Kristinos, pakaks penkių paprastų žingsnių, kad iš paprasto nuobodaus sumuštinio pasigamintumėte gurmanišką užkandį.

1. Paskrudiname „Prosciutto“ – dedame jo gabalėlius ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepame 180 laipsnių orkaitėje 10 minučių. Ištraukiame ir atvėsiname – vėsdamas kumpis tampa traškus.

2. Paskrudiname duoną – tai galime padaryti skrudintuvu arba kaitindami 180 laipsnių orkaitėje kelias minutes. Tam puikiai tinka su raugu iškepta duona, kuri sumuštiniui suteiks papildomo subtilaus skonio ir aromato.

3. Ant paskrudintos duonos tepame kreminio sūrio.

4. Dedame avokado (jį apšlakstome citrinos sultimis, kad nejuoduotų), ridiko ir braškių griežinėlių, traškaus „Prosciutto“, kedrų riešutų ir daigų.

5. Pabarstome druska ir šviežiai grūstais juodaisiais pipirais.

Prancūziškas skrebutis su braškėmis

Ieva Greičiūnaitė sako, kad patys geriausi savaitgalio pusryčiai būna tuomet, kai ant stalo garuoja ką tik paskrudintas prancūziškas skrebutis ir siūlo išmėginti pavasariu kvepiantį jo variantą su šviežiomis braškėmis.

1 porcijai reikės:

– 2 riekelių duonos. Šiam skrebučiui puikiai tinka sveikesnė su avižų raugu kepta duona, kurioje nėra pridėtinio cukraus

– 1 kiaušinio

– 1/3 puodelio pieno. Pienas gali būti tiek įprastas, tiek augalinis, pavyzdžiui, avižų

– 1 valgomojo šaukšto medaus

– 1 arbatinio šaukštelio malto cinamono

Gaminimas:

1. Dubenėlyje sumaišome kiaušinį, pieną, medų ir cinamoną.

2. Panardiname duonos riekeles į kiaušinio, pieno, medaus ir cinamono plakinį iš abiejų pusių.

3. Kiaušinio plakinyje pamirkytas duonos riekeles kepame įkaitintoje keptuvėje iš abiejų pusių kelias minutes. Kepimui galima rinktis sviestą ar auglinį aliejų. Tam puikiai tinka kokosų aliejus, kuris skrebučiui suteiks subtilaus salsvo kokosų skonio.

4. Apkepus skrebučius, ant jų dedame griežinėliais pjaustytas šviežias braškes.

Pasak Ievos, prie šio skrebučio tobulai dera riešutų sviestas ar graikiškas jogurtas.

Skanaus!

„Kadangi garuose maistas verda gana žemoje temperatūroje, jame išlieka daugiau skaidulų ir  beveik nėra rizikos, jog jis pervirs. Tereikia žinoti tai, kad prieskonius derėtų dėti vėliau – dešimt minučių prieš baigiant virti arba jau įsidėjus maistą į lėkštę. Verdant garuose net plika akimi matyti, kad daržovės išlaiko ryškią spalvą ir nesutęžta“, – teigia specialistė.

Specialistė pasakoja pati garuose ruošianti ne tik daržoves, bet ir mėsą, kurią vėliau kelios minutėms pakepa grilyje, jūrinę žuvį, kurios sūdyti apskritai nereikia, ir tokius desertus kaip varškės pudingas ar morkų keksiukai.

„Puikus gaminimo garuose privalumų pavyzdys yra grūdų košė. Šiandien labai populiaru ją valgyti pusryčiams, bet dažnai ryte žmonės skuba ir nesužiūri, kaip košė išbėga iš puodo arba perverda. Tuomet didelė dalis gerųjų angliavandenių virsta paprastaisiais, sukeliančiais alkį, nors atrodo, kad ką tik pavalgėte. Garuose pagaminta košė bus biresnė ir joje išliks daugiau skaidulų“, – sako moteris. Tačiau tuos pačius garuose gaminamus patiekalus galima ruošti ir garpuodyje. O, pavyzdžiui, lašišą – tiesiog įdėjus žuvį į metalinį sietelį, jį patalpinus virš verdančio vandens puode ir uždengus dangčiu.

Trys V. Kurpienės rekomenduojami receptai:

Lašiša garuose

Taip paruošta lašiša tinka ir kaip pagrindinis patiekalas, ir dėti ant sumuštinio, ir į salotas su pavasariškais žalumynais. Reikės lašišų filė pagal valgytojų skaičių. Prieskoniais gardinkite jau paruošę ir paragavę, nes ši žuvis ir taip stipraus skonio. Tikėtina, jog prieskonių visai nereikės.

Gaminimas:

– Nuplaukite ir nusausinkite žuvį, įdėkite į garinimo indą ar orkaitę;

– Pagarinkite tik tiek, kad žuvies dalys pradėtų viena nuo kitos skirtis, paspaudus turi atrodyti, jog slysta. Tuomet skonis bus pats geriausias;

– Patiekite su šviežių daržovių salotomis.

Vištiena garuose 

Man asmeniškai taip paruošta vištiena ar kita paukštiena yra gardžiausia, nes mėsa būna minkštutė ir sultinga. Laisvai augintą vištą nuplaunu, nusausinu, ištrinu druska su česnaku. Taip sumarinuotos nelaikau, nes druska ištrauktų vandenį iš paukštienos ir mėsa taptų kieta. Pašaunu į orkaitę kepti garuose tol, kol mėsa ima skirtis nuo kaulų. Kadangi dažniausiai gaminame naminę vištieną, tai pirmas etapas užtrunka ilgokai, apie porą valandų. Fermoje auginta paukštiena turėtų iškepti greičiau. Kitas žingsnis – grilis arba trumpas pakepimas su pučiamu oru, kad gražiai pagelstų odelė. Venkite skrudėsių, nes tai kenksmingos medžiagos.

Obuoliai garuose (pateikiami ingredientai vienai porcijai)

– Obuolys;

– Šaukštelis medaus ar nerafinuoto cukraus (nebūtinai);

– 0,2  š . cinamono;

– Saujelė razinų;

– Mėgstami riešutai;

– Šviežiai tarkuotos citrinos žievelės žiupsnelis;

– Citrinos sultys pagal skonį.

Gaminimas

– Nupjaukite obuolio viršūnę kaip kepurėlę ir išskobkite vidurį su sėklomis;

– Į vidų suberkite sutraiškytus riešutus, razinas ir medų su cinamonu;

– Užvožkite kepurėlę ir garinkite 15–25 minutes.

Purūs blynai su šilauogėmis

Reikės: 2 stiklinių miltų, 2 valgomųjų šaukštų cukraus, 4 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių, 1/4 arbatinio šaukštelio druskos, 1 kiaušinio, 1 su puse stiklinės grietinėlės, 1 šaukštelio vanilės ekstrakto, 1 stiklinės šilauogių.

Paruošimas: sumaišykite miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską dubenyje. Išmaišytoje masėje padarykite viduryje duobutę, į kurią įkulkite kiaušinį, supilkite grietinėlę bei vanilės ekstraktą. Maišykite viską tol, kol pavirs į vieną masę ir sudėję šilauoges vėl viską švelniai išmaišykite. Blynus keptuvėje kepkite tol, kol jie gražiai paruduos. „Blynai bus puresni, jeigu miltus pirmiausia persijosite“, – patarimu dalinasi vyras.

Blynai be gliuteno

Reikės: 1 banano, 2 kiaušinių, pusės stiklinės avižų, 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, 1/4 arbatinio šaukštelio cinamono.

Paruošimas: visus ingredientus suberkite į dubenį, įdėkite sutrintą bananą ir gerai išmaišykite. Įkaitinkite keptuvę ir kepkite blynus. „Nepamirškite, kad blynus taip pat galite kepti naudojant ne tik paprastą, bet ir kokosų aliejų. Šis ne tik yra sveikesnė alternatyva, bet ir suteiks blynams kokosų aromato“,  – sako ekspertas.

Blynai su morkomis

Reikės: 1 kiaušinio, 3/4 stiklinės pieno, 3/4 stiklinės plonai tarkuotų morkų bei alyvuogių aliejaus.

Paruošimas: sudėkite visus ingredientus į vieną dubenį ir gerai išmaišykite. Nepamirškite, kad ¾ stiklinės smulkiai tarkuotų morkų galite pakeisti kitomis daržovėmis ar vaisiais – moliūgais, obuoliais, bananais ir panašiai, primena maisto gamybos ekspertas. Į tešlą įberkite riešutų ar šokolado gabaliukų, mat jie blynams suteiks visai kitokio skonio. Kiekvieną pusę kepkite po 1-2 minutes. Patiekite iškeptus blynus su gardžiu klevų ar kitokiu sirupu.

Blynai su ožkos sūriu

Reikės: 450 g ožkos sūrio, 2 kiaušinių, 4 valgomųjų šaukštų cukraus, 1/2 arbatinio šaukšto kepimo miltelių, 1 stiklinės miltų, žiupsnelio druskos, 6 valgomųjų šaukštų aliejaus.

Paruošimas: į didelį dubenį sudėkite ožkos sūrį ir šakute sutrinkite iki vientisos masės. Sudėkite kiaušinius, cukrų, druską, 3/4 stiklinės miltų ir masę maišykite tol, kol ji bus vientisa. Kitame mažame dubenyje sudėkite likusią 1/4 stiklinę miltų ir paėmę 1/4 jau pagamintos tešlos, išvoliokite ją miltuose ir suformuokite norimą blynelio formą. „Nepamirškite, kad nuo tešlos reikėtų nuvalyti miltų perteklių, mat kitaip blynai keptuvėje greičiau sudegs, nei iškeps. Keptuvėje pakaitinkite aliejų ir kiekvieną blyną kepkite po 2-3 minutes, paskui apverskite. Iškeptus blynus galite pateikti su grietine, medumi ar mėgstama uogiene“, –  receptu dalinasi A. Poleninas.

Temperamentingasis virtuvės šefas Gian Luca Demarco iškeps tradiciškai skambančius, tačiau gerokai nuo „originalo“ nutolusius žuvies kotletukus. Patiekalo ingredientų gausa Gian Luca bandys pralenkti net Ali, o galutinį rezultatą jis pagardins gaiviu jogurtiniu padažu. Ali prisipažins, kad jis nustebintas šiuo kolegos bandymu ir net bandys šiuos kotletukus iškepti savo sūnui, kurį paprastai sunku įtikinti valgyti žuvį.

O tuo tarpu garsusis konditeris, įkvėptas visiems gerai žinomo Kuršėnų vyniotinio, pabandys improvizuoti ir iškepti purų biskvitinį vyniotinį su pieninio šokolado ir lazdyno riešutų kremu, dekoruotą karamelizuotais lazdyno riešutais. Žaismingas ir linksmas gamybos procesas netruks prabėgti, o rezultatas nustebins daugelį.

Kada virtas bulves su lupena reikia nulupti, o kada – ne, ir, kaip teisingai iškepti biskvitą, kad pavyktų susukti vyniotinį, bei kitos maisto gaminimo gudrybės – šį šeštadienį 9.30 val. televizijos laidoje „Gardu Gardu“ per TV3.

Menkės ir krevečių kotletukai su jogurto padažu

Kotletukams reikės:

– 300 g menkės filė

– 300 g nuluptų virtų krevečių

– 300 g virtų bulvių

– 150 g džiuvėsėlių

– 30 g šviežių špinatų

– 2 kiaušinių

– Žiupsnelio druskos

– Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

– Ypač tyro alyvuogių aliejaus kepimui

– Džiuvėsėlių apvoliojimui

Padažui reikės:

– 200 g graikiško jogurto

– Žiupsnelio smulkintų šviežių arba džiovintų krapų

– 0,5 citrinos žievelės

– Žiupsnelio druskos

– Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų

Pirmiausia reikia pasiruošti padažą: sumaišyti jogurtą su žiupsneliu krapų, druskos, pipirų ir tarkuota citrinos žievele. Paviršių uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve, kad jogurtas sugertų visų prieskonių skonius. 

Į virtuvinį smulkintuvą sudėti virtas bulves, kubeliais smulkintą menkę, krevetes, špinatus, įmušti kiaušinius, suberti džiuvėsėlius, įberti druskos ir pipirų. Viską sumalti iki vientisos masės. Geriausia naudoti nešaldytą žuvį ir krevetės, kad savyje turėtų mažiau drėgmes, nes tešla gali gautis per skysta ir reikės įdėti daugiau džiuvėsėlių ar net miltų. Šlapiomis rankomis formuoti kotletukus ir apvolioti juos džiuvėsėliuose.

Kepti keptuvėje įkaitintame aliejuje ant vidutinės kaitros. Apkepti iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus. Iškepusius nusausinti ant popierinio rankšluosčio. Galima papildomai pasiskrudinti krevečių patiekalo dekoravimui.

Patiekti su jogurtiniu padažu.

Skanaus!

Lazdyno riešutų vyniotinis

Biskvitui reikės:

– 50 g miltų

– 2 kiaušinių

– 2 kiaušinių trynių

– 80 g cukraus (kiaušiniams plakti)

– 2 kiaušinių baltymų

– 30 g cukraus (baltymams plakti

Kremui reikės:

– 150 g pieninio šokolado

– 100 g lazdynų riešutų praline pastos

– 360 g grietinėlės

Dekoravimui reikės:

– 200 g skrudintų karamelizuotų lazdyno riešutų

– Cukraus pudros apibarstymui

Pirmiausia reikia pasiruošti kremą. Prikaistuvyje užvirti grietinėlę. Dubenyje sumaišyti šokoladą su lazdyno riešutų pasta ir užpilti užvirusia grietinėle bei gerai išmaišyti iki vientisos masės. Paviršių uždengti maistine plėvele ir palikti šaldytuve, kad atvėstų.

Kiaušinius, kiaušinių trynius ir cukrų išplakti iki purios masės. Kiaušinių baltymus taip pat išplakti su cukrumi iki standžių putų. Abi mases atsargiai sujungti ir išmaišyti iki vientisos masės. Tada suberti miltus ir vėl viską gerai išmaišyti iki vientisos masės. Gautą masę paskleisti tolygiai vienodo storio sluoksniu ant kepimo popieriumi išklotos orkaitės skardos. Kepti iki 160°C įkaitintoje orkaitėje 7 minutes. Iškepusį biskvitą nuimti nuo skardos ir atvėsinti ant darbastalio.

Išimti atvėsusį kremą iš šaldytuvo ir išplakti iki purios masės. Paskleisti jį tolygiai ant atvėsusio biskvito paviršiaus ir pasilikti porą šaukštų kremo dekoravimui. Suvynioti vyniotinį ir paviršių aptepti likusiu kremu. Apiberti karamelizuotais lazdyno riešutais ir apibarstyti cukraus pudra.

Skanaus!

Projekte, kurį lydi geriausios emocijos ir trykšta motiniška meilė, pasirodys estrados legenda Birutė Dambrauskaitė su anūke Laura. Žinoma moteris pasakos, kad gamindama nekalba telefonu, neskaito, nes bijo sudeginti patiekalus. Ji įsitikinusi – reikia daryti vieną darbą ir tik į jį koncentruotis.

Pirmą kartą savo gyvenime B. Dambrauskaitė gamins kartu su anūke. Komanda darys firminius B. Dambrauskaitės eklerus. Pagaminti šį desertą komanda turės per 25 minutes.

Taip pat kulinarinius įgūdžius demonstruos grupės „Queens of Roses“ Dileta Meškaitė-Kisielienė su mama Jolanta. Laidos vedėjas Martynas Starkus primins dainininkės kulinarinį „šedevrą“ – batoną, suteptą uogiene. Jį dainininkė gamindavo mamai tada, kai buvo vaikas. „Prisimenu aš galvodavau, kokia mama patenkinta, kaip jai skanu. Visada su šypsena, dukra atneša pusryčius“, – vaikystės emocijas prisimins „Queens of Roses“ narė.

Ji su mama gamins bulvių košę su rytietišku vištienos troškiniu. „Aš labai mėgstu gaminti. Tai yra mano hobis, poilsis. Bet kodėl taip greitai, per 25 minutes?“ – klaus D. Meškaitė-Kisielienė. Įdomu, kaip joms seksis ir kaip patiekalą įvertins R. Zakarevičius?

„Mano mama gamina geriau!“ trečiadieniais 21.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.LT.