Milijonai – antrinei įmonei

Valstybės įmonės "Lietuvos geležinkeliai" (LG) rangos darbų konkursuose tarp kitų pretendentų dalyvauja ir seniai veikianti jos antrinė bendrovė "Geležinkelio tiesimo centras".

Konkurentų teigimu, tai nuolat sukelia įtampą ir įtarimų, konkursai net būna stabdomi dėl nelabai suprantamų priežasčių, o laimėtojų vietų dalybos primena ekstrasensų mūšius.

Įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Pirkimų centro direktorius Donatas Malaškevičius, kalbinamas dienraščio "Klaipėda" žurnalistų, tesugebėjo pasakyti, jog žino tik tokį miestą Klaipėda, o kokia padėtis viešųjų pirkimų srityje, LG Pirkimų centro vadovas nepanoro atskleisti.

"Aš negaliu komentuoti tam tikrų dalykų, Komunikacijos skyrius tai daro. Taip, suprantu, kad tai rimti dalykai, bet aš nesu įgaliotas komentuoti viso to", – pareiškė D.Malaškevičius.

O gal logiškai paaiškinama visos tos painiavos priežastis yra ta, kad konkursuose dalyvaujančios antrinės LG įmonės "Geležinkelio tiesimo centras" finansine gerove yra suinteresuoti patys "Lietuvos geležinkeliai"?

Klausimai suglumino

Ši aplinkybė ir kelia daugiausia klausimų. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog įmonės "Geležinkelių tiesimo centras" kova milijoninės vertės konkursuose yra visiškai suprantama.

Tačiau kaip vertinti tai, jog vadinamajai dukterinei įmonei tokį užsakymą teiktų "motininė" įmonė, kad ir priklausanti valstybei?

Jei tokiame konkurse dalyvautų privati bendrovė, pasitelkusi dar ir savo antrinę įmonę, iš karto kiltų įtarimų dėl konkurencijos mažinimo.

Vis dėlto LG generalinis direktorius Mantas Bartuška tikino, jog jam nesuprantama, kodėl kam nors gali kilti klausimų dėl tokių viešųjų konkursų aplinkybių.

Dienraščio kalbinti ekspertai pabrėžė, jog LG antrinė įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" viešuosiuose konkursuose iškyla kaip pagrindinis rinkos žaidėjas. Anksčiau ši įmonė didelių projektų įgyvendinime dalyvaudavo kaip subrangovė ir toks jos statusas esą buvęs tarsi nerašytas įstatymas, kurį žinojo visi rangovai.

M.Bartuška patikino, jog "Geležinkelių tiesimo centras" konkursuose dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

"Įmonė turi savo partnerių. Turi tam tikras kompetencijas, kurias gali panaudoti. Geležinkelių infrastruktūros direkcija skelbia tam tikrus konkursus, kuriuose dalyvauja ši įmonė. Tai yra atskiros organizacijos, turinčios savo tikslus", – argumentavo M.Bartuška.

Sąlyga – bėgių skaičius

Tačiau peržvelgus LG skelbto viešojo konkurso geležinkelio remonto ir priežiūros darbų, kurių preliminari vertė arti 100 mln. eurų, konkurso sąlygas, matyti, jog kova už išskirtinį skaidrumą geležinkeliečių viešuosiuose konkursuose gali būti vertinama kaip deklaratyvus dalykas.

"Konkurso sąlygose galima aptikti įrašą, kuris paaiškins, kodėl Lietuvoje geležinkelių remonto darbai prieinami tik "Geležinkelių tiesimo centrui". Sąlygose nurodyta, jog įmonė privalo pateikti penkerių metų konkrečių darbų sąrašą bei specializuotą geležinkelių remonto technikos sąrašą, kurios Lietuvoje, be minėtos "dukterinės" įmonės, daugiau niekas neturi", – pažymėjo ekspertas.

Tačiau LG generalinis direktorius M.Bartuška mušėsi į krūtinę, pabrėždamas, jog šiai antrinei įmonei nesudarinėjamos išskirtinės sąlygos.

"Sprendžiant iš to, kiek dalyvių mums pavyksta pritraukti į konkursus, matyti, jog išskirtinių sąlygų nėra. Konkurencija mums leidžia pasiekti geriausias kainas. Mūsų tikslas – sąžiningi konkursai ir geriausios kainos. Kadangi įmonė didelė, yra užtikrinama, jog tie patys asmenys nedalyvautų skirtingose organizacijose", – aiškino generalinis direktorius.

Reikia darbo ir pinigų

Pasak M.Bartuškos, antrinės įmonės dalyvavimas konkurse nėra jokia išskirtinė praktika.

"Tai vyksta ir kitose valstybės valdomose įmonėse ir holdinguose. Kai įmonių grupė yra didelė, tokios veiklos gali viena kitą papildyti, nesuteikiant išskirtinių sąlygų. Mano galva, tegul įmonė dalyvauja konkursuose, nei siekia vidinių sandorių. Laimi – valio. Nelaimi – gal kitur laimės, konkursai vyksta ir kitose šalyse", – paaiškino M.Bartuška.

Paklausus, ar įmonė "Geležinkelių tiesimo centras" veikia pelningai, M.Bartuška kiek sutriko.

"Ji veikia. Kaip ir kiekviena rangovinė įmonė, gali turėti ciklus, bet jos planas – veikti pelningai. Jei ji būtų nuostolinga, apie jos veiklą būtų galima svarstyti ateityje", – patikino M.Bartuška.

O štai ekspertų pastebėjimuose galima atrasti kitokių įžvalgų.

"Įmonė nėra pelninga, kalbame apie itin specializuotą bendrovę. Peržvelgus tinklalapio "Rekvizitai.lt" duomenis, manome, jog sėkmė viešuosiuose konkursuose nusisuko nuo šios įmonės. 2015 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 11 (33 proc.) jų. 2016 m. įmonė dalyvavo 33 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo 15 (45 proc.). 2017 m. įmonė dalyvavo 40 viešųjų pirkimų, laimėjo 4 (10 proc.). 2018 m. įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose, laimėjo abiejuose", – duomenų pateikė ekspertas.

Tame pačiame tinklalapyje pažymėtas ir šios įmonės darbuotojų skaičiaus žymus svyravimas.

"Juos visus reikia išlaikyti. Tad aiškėja natūralus atsakymas: jiems visiems verkiant reikia darbų", – replikavo verslininkas.

Sandoriai už 429 mln. eurų

Tad ar iš tiesų naujoji "Lietuvos geležinkelių" vadovybė padarė viską, jog būtų išsklaidytos bet kokios abejonės dėl valstybinio konglomerato veiklos skaidrumo?

LG vadovauti 2016-ųjų pabaigoje pradėjęs M.Bartuška karjeros pradžioje itin akcentavo siekį išgyvendinti vidinių sandorių praktiką valstybinėje įmonėje.

Tuomet paaiškėjo: LG su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 m. sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) gruodį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokių sandorių.

Bausmė už kyšius – baudos?

Dienraštis pasidomėjo dviejų STT pradėtų tyrimų, kuriuose buvo minimi korupciniai susitarimai, baigtimi.

Pernai liepą STT Klaipėdos valdybos pareigūnai ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl kyšininkavimo ir papirkimo vykdant viešuosius pirkimus įmonėje "Geležinkelio tiesimo centras". Tuomet buvo sulaikyti keturi asmenys, darbo vietose ir namuose atliktos kratos.

Buvo minima, kad "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą.

Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant "Geležinkelio tiesimo centro" skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Tačiau paaiškėjo, jog skambiai pradėta byla tyliai nugrimzdo užmarštyje.

"Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aido Giniočio sausio 3-iąją pasirašytu nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nors pripažinta, kad asmenys padarė nusikalstamas veikas, tačiau nuspręsta, kad pavojingumas visuomenei nėra didelis, todėl asmenims paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – sumokėti po 10 MGL dydžio (376,6 euro) įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą", – apie tyrimo baigtį referavo STT atstovė spaudai Renata Endružaitytė.

Puota už svetimus pinigus

Esą teisėsaugininkams skambiai bylą užbaigti nepavyko dėl elementarių dalykų – nors istorijos veikėjai ir gauna algą iš valstybinės įmonės, bet formaliai jie nėra valstybės tarnautojai, o dėl to STT esą nėra ko jiems antrankius rakinėti.

O štai šios istorijos detalės – itin pikantiškos. Operatyvininkai pamena, jog būta ne tik susitarimų ir bendravimų tarp valstybei priklausančios įmonės vadovų ir verslininkų. Būta ir itin triukšmingos puotos.

Veiksmas esą vyko priešais vieną uosto kompaniją įsikūrusiame restorane.

Į restorane vykusią puotą atvyko vienos uostamiesčio statybos įmonės atstovai. Jų sąskaita ir buvo padengti stalai. O prie šių vyrų linksmai laiką leido būtent "Geležinkelių tiesimo centro" vadovai.

Minima net viena pikantiška detalė – ne tik vaišėmis, bet ir brangaus alkoholinio gėrimo buteliais į kelionę buvo apkaišyti garbūs svečiai.

Be puotos, verslininkų sąskaita buvo užsakyta ir nakvynė viešbutyje.

Bet kuriam ši istorija gali atrodyti kaip elementaraus papirkimo faktas.

Tačiau teisėsaugininkams ėmus aiškintis, už kokius būsimus sandorius keltos šampano taurės, verslininkai ir geležinkelių tiesėjai puolė lyg susitarę aiškinti, jog tai normali verslo santykius įtvirtinanti praktika.

Kur dingo mediena, nežinia

STT dėmesio sulaukė ir kita LG grupės bendrovė – "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros". Po tyrimo pareigų neteko šios įmonės vadovas Julius Mikšys.

Buvęs vadovas vienai įmonei geležinkelio apsaugos zonoje leido neatlygintinai atlikti darbus. Verslininkams buvo leista iškirsti medžius, o vietoje atlygio pasiimti medieną.

Kokie jos kiekiai iškeliavo privatininkų automobiliais, niekas nesidomėjo.

Visos šios istorijos puikiai iliustruoja, kas iš tiesų dedasi valstybės valdomose įmonėse. Vilčių, jog tokios tradicijos pagaliau baigsis, teikė LG naujos vadovybės deklaruojama pozicija.

"Tačiau kol kas matome kitokius dalykus. Priekaištus "Lietuvos geležinkeliams" žeria ne tik rangovai, bet ir projektuotojai", – pažymėjo dienraščio kalbintas kelių tiesimo ekspertas.

Komentaras

Diana Vilytė

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) laikosi nuostatos, kad vidaus sandoriai nesukuria konkurencingos procedūros ir nepadeda perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad bus nusipirkta geriausia paslauga, aukščiausia darbų kokybė. Vidaus sandoriai galbūt gamtoje galėtų egzistuoti, ir daugelis ES valstybių savo nacionalinėje teisėje pasiliko vidaus sandorius, bet dėl mūsų mentaliteto ir dėl mūsų kultūros valstybėje matome, jog neįmanoma užtikrinti, kad per vidaus sandorius būtų perkama efektyviai. Todėl laikomės tos pačios pozicijos, kaip ir prieš metus, kai buvo diskutuojama apie būtinybę, jog vidaus sandorius reglamentuotų įstatymas. Nuo 2018 m. pabaigos vidaus sandorių valstybinėse įmonėse neliks. Tokie sandoriai turi būti baigti ir valstybinės įmonės privalės vykdyti konkurencingas procedūras. Kai kurios įmonės tą jau daro, kai kurios dar tik ruošiasi. Savivaldybėms palikta teisė sudaryti vidaus sandorius, tačiau pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį jos privalo atlikti konkurencingą procedūrą. Šiuo atveju VPT balsas reiškia tiek, kiek reiškia įstatymo nuostatos, t. y. kas įteisinta Viešųjų pirkimų įstatyme, kurių priežiūrą mes vykdome, taip pat Koncesijų įstatyme bei Gynybos ir saugumo įstatyme. Vidaus sandorių valstybinėse įmonėse tikrai nebus, jei Seimas nenuspręs kitaip. Ir jau šiuo metu kai kurių valstybinių įmonių antrinės įmonės konkursuose dalyvauja kaip rinkos dalyviai.

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS informavo, kad GTC skelbtas vadovo automobilio nuomos konkursas liepos 14 dieną buvo nutrauktas, įvertinus tiekėjų pateiktus pasiūlymus.

„Automobilio veiklos nuomos ir jo eksploatacijos sąnaudų pasiūlytos kainos viršijo šiai paslaugai suplanuotas išlaidas. Automobilio komplektacijos sąlygos numatytos užtikrinant konkurenciją tarp skirtingų tiekėjų“, - komentare BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento atstovas Tadas Valančius.

Perklaustas, ar, pavyzdžiui, nurodomi reikalavimai salono apdailai bei vaikiškų kėdučių tvirtinimo sistemai yra privalomi „Lietuvos geležinkelio“ grupės įmonėms nuomojantis automobilius vadovams, T.Valančius tvirtino, kad į šias nuomos paslaugų pirkimo sąlygas buvo įtraukta pavyzdinė komplektacija.

„Nė vienas iš Jūsų minimų reikalavimų nėra būtinas ir negali apspręsti konkrečių poreikių. Kaip kad Jūsų minimi pavyzdžiai dėl apdailos detalių ar dėl vaikiškų kėdučių laikiklių, kurie nėra reikalingi vadovui, tačiau kaip dalys figūruoja pavyzdinėse komplektacijose“, - aiškino T.Valančius.

Jis nekonkretizavo, kodėl prie pagrindinių reikalavimų nuomojamam automobiliui buvo nurodyta, kad jame turi būti būtent dviejų vaikiškų kėdučių ISOFIX tvirtinimo taškai ant galinių sėdynių ir ar tai reiškia, kad šį automobilį LGC vadovas galėtų naudoti ne tik darbo, bet ir asmeniniais tikslais, taip pat neatsakė, ar analogiški reikalavimai yra keliami ir nuomojantis automobilius kitiems „Lietuvos geležinkelių“ ir jų antrinių įmonių vadovams.

„Bendrovė šiuo metu rengia atlygio politiką, kuri centralizuotai nustatys vadovų automobilių poreikį ir sąlygas. Taigi įsigyjant tokio tipo paslaugas veiks standartizuota sistema (...) Planuojama vadovų automobilių nuomos poreikį pritaikyti prie jo darbo pobūdžio ir atstumų tarp atitinkamų bendrovės padalinių“, - tvirtino T.Valančius.

Jo teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį intensyviai vyko GTC vadovybės kaita, vykdyti struktūriniai, strateginiai pokyčiai, todėl „kai kurios pirkimų sąlygos galėjo būti ruoštos senu pavyzdžiu“.

GTC balandžio pradžioje pradėjo vadovauti Martynas Pargaliauskas, prieš tai vadovęs drabužių prekybos bendrovei „Ailya“, o iki 2016-ųjų gegužęs dirbęs „Lietuvos energijos“ grupės įmonės „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (EnePRO) direktoriumi.

GTC vykdyto vadovo automobilio nuomos konkurse, techninėje specifikacijoje tarp pagrindinių reikalavimų buvo nurodoma, kad naujo, pagamintas ne anksčiau kaip 2017 metais, automobilio kėbulo tipas turi būti kupė, transmisija - automatinė, variklio galia - ne mažiau nei 200 kW, naudojama visų varančiųjų ratų sistema. Automobilis turėjo būti komplektuojamas su ne mažesniais nei R19 dydžio lengvojo lydinio ratlankiais.

Prie reikalavimų vidaus įrangai nurodyti dekoratyviniai intarpai iš aliuminio prietaisų panelyje ir durų apmušimuose, intarpai iš Alcantara (medžiagos tipas), vidinės sėdynių šonų dalys iš odos, oda aptrauktas sportinis daugiafunkcis vairas su pavarų perjungimo galimybe. Prie reikalavimų kitai įrangai minima garso sistema su skaitmeniniu stiprintuvu, ne mažiau nei 10 garsiakalbių ir žemųjų dažnių garsiakalbiu, ne mažiau nei 2 USB sąsajos, suderinamos su iPod/iPhone. Nurodyta, kad automobilio spalva turi būti juoda.

Konkurso sąlygose, kurias pasirašė M.Pargaliauskas, nurodoma, kad siūlomas nuomai automobilis turi atitikti techninėje specifikacijoje nurodytas sąlygas. Taip pat nurodyta, kad potencialaus tiekėjo pasiūlymas bus atmestas, jei jame nurodyta įranga neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų.

Praėjusiais metais „Lietuvos geležinkelių“ vadovu paskyrus buvusį „Klaipėdos naftos“ vadovą Mantą Bartušką imta keisti aukščiausius postus geležinkelių grupėje užimančius darbuotojus.

Bendrovės vadovas Martynas Pargaliauskas BNS patvirtino, kad STT pareigūnai atliko kratas įmonės biure, tačiau, anot jo, tyrimas susijęs su laikotarpiu, kai jis dar nevadovavo bendrovei.

STT pranešime nurodoma, kad du "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai kyšius ėmė iš dviejų neįvardijamų įmonių vadovų, kad padėtų jiems laimėti konkursus.

„Įtariama, kad "Geležinkelio tiesimo centro" projektų vadovai D. T. ir R. B., būdami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, savo ir kitų naudai reikalavo ir priėmė kyšį iš įmonių vadovų  J. S. ir K. S. už pagalbą laimint remonto darbų viešąjį pirkimą. Už kyšį taip pat pažadėta, kad įmonių vadovai ateityje gaus pasiūlymus ir pagalbą dalyvaujant "Geležinkelio tiesimo centro" skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose“, - pranešė STT.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai.

„Taip. (...) Mūsų biuras yra Lentvaryje, tai mus lanko (STT pareigūnai - BNS) Lentvaryje“, - BNS sakė M. Pargaliauskas.

Jis teigė negalintis atskleisti daugiau informacijos.

„Daugiau nieko negaliu atskleisti, procesas dar nėra užsibaigęs, tebeturime svečiuose“, - teigė jis.

„Lietuvos geležinkelių“ pranešime M. Pargaliauskas teigė, kad darbuotojai privalės prisiimti atsakomybę.

„Naujoji įmonės vadovybė darbuotojams pristatė principinius skaidrumo, atvirumo ir nulinės tolerancijos korupcijai kriterijus. Už bet kokius šiems principams prieštaraujančius veiksmus darbuotojai turės prisiimti visišką atsakomybę“, - teigė M. Pargaliauskas. Jis Geležinkelio tiesimo centro vadovu tapo balandį, anksčiau - nuo 2009 metų įmonei vadovavo Adomas Kazbaras.

Anot pranešimo, įmonė tyrėjams užtikrino priėjimą prie visos reikalingos informacijos ir bendradarbiaus, atliekant tolesnius tyrimo veiksmus.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška anksčiau teigė sieksiantis, kad Geležinkelių tiesimo centras taptų konkurencingiausia regiono bendrove ir dalyvautų rangos konkursuose kaip lyderiaujanti įmonė, o ne subrangovė. Anot jo, įmonė anksčiau neišnaudojo savo potencialo ir buvo silpnesnė nei galėtų.

BNS žiniomis, nelaimėjusi rangos konkursų, bendrovė juos laimėjusiems rangovams vėliau pusvelčiui nuomodavo geležinkelio tiesimo techniką, kurios Lietuvoje daugiau niekas neturi.

„Lietuvos geležinkeliai“, vadovaujant 2016-ųjų pabaigoje atsistatydinusiam Stasiui Dailydkai, buvo kritikuoti dėl neskaidrių vidaus sandorių - bendrovė neskelbdavo konkursų ir paslaugas pirkdavo iš antrinių bendrovių, o šios - iš kitų išorės tiekėjų. Pavyzdžiui, vien su Geležinkelio tiesimo centru 2015 ir 2016 metais buvo pasirašyta atitinkamai 16,619 mln. ir 20,271 mln. eurų vertės vidaus sandorių.

Geležinkelio tiesimo centro subrangovais tais metais buvo Atitikties vertinimo centras, „Geležinkelio projektavimas“, „Viadukas“, „Hera“, „Liutenas“, „Duventa“, „Žilinskis ir Ko“, „Provivo“, „SVA projektai“, „Rusnė“, „Fima“, „Alkesta“, „Tilta“, „Helanas“, „Laidra“, „Romanda“, „Strefa“, „Elektros tiltas“, „Edrija“, KMT, „Ukmergės keliai“, „Senoji Varėnė“, „Geovizija“, „Griovimo ir statybos darbai“, „Kerista“, „Anykščių melioracija“, „Elmava“, „Valvista“, „Kelprojektas“, TMHB, „Agorta“, „Velansta“, „Rekosta“, „Dairūnas ir kompanija“, „Donasta“, „Simonta“, „Indikacija“, „Šildymo sprendimai“, „Termoservisas“, „Klaipėdos ugnė“, Austrijos „Plasser Theurer“, Vokietijos „Robel“.

Geležinkelius valdanti Susisiekimo ministerija kovo mėnesį su STT pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo sutarta keistis informacija apie korupciją.

Valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai" po teismo sprendimo išskaidė antrojo kelio ruože Šilainiai-Kėdainiai statybos konkursą ir netrukus skelbs penkis atskirus konkursus.

Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale cvpp.lt paskelbė 5-ių būsimų konkursų - statybos, techninės priežiūros, riedmenų automatinės kontrolės, eismo valdymo kontrolės sistemų pritaikymo bei Šilainių ir Kėdainių traukinių stočių valdymo sistemų modernizavimo - technines specifikacijas.

Geležinkelių atstovas Vidmantas Gudas BNS sakė konkursų vertės kol kas negalintis atskleisti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vasarį nusprendė, kad "Lietuvos geležinkelių" paskelbtas ruožo Šilainiai-Kėdainiai statybos konkursas yra neteisėtas, nes geležinkeliai sujungė du konkursus į vieną ir apribojo įmonių galimybę jame dalyvauti.

Jo rezultatus apskundusi Vokietijos bendrovė "Leonhard Weiss RTE" pareiškė, kad negalėjo tinkamai susisiekti su geležinkelio ruožų signalizacijos ir eismo valdymo sistemų tiekėja - elektroninių inžinerinių sprendimų bendrove "Fima", todėl konkursas buvo neteisėtas. Be to, bendrovė tvirtino, kad konkursas turėjo būti išskaidytas į dvi dalis - kelio įrengimo ir sistemų diegimo.

"Lietuvos geležinkeliai" anksčiau pranešė, kad konkursui pasiūlytos kainos buvo 12 proc. didesnės nei planuota: "Kauno tiltų", "Fimos", Geležinkelio tiesimo centro ir "Mitnijos" konsorciumas pasiūlė 48,36 mln. eurų, o Čekijos "Eurovia" ir "Eurovia Lietuvos" konsorciumas - 41,53 mln. eurų kainą, skelbiama pirkimo ataskaitoje.

Valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai" nutraukė tris šimtų milijonų litų vertės konkursus statyti antruosius geležinkelio kelius bei plėsti Klaipėdos stoties kelyną. Konkursai nutraukti, atmetus visus pasiūlymus, kurie buvo per brangūs. Nauji konkursai bus skelbiami dar šiemet.

Visų trijų - ruožų Šilainiai-Kėdainiai ir Gimbogala-Linkaičiai bei Klaipėdos stoties kelyno statybos - konkursų dalyvių pasiūlymus geležinkeliai atmetė liepos 22 dieną, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.

"Atmetus visų dalyvių pasiūlymus, pirkimai yra baigti. Pakartotinius konkursus ruošiamės skelbti dar šiemet, nes šie projektai mums yra labai svarbūs", - BNS sakė geležinkelių atstovas spaudai Vidmantas Gudas.

"Lietuvos geležinkeliai" anksčiau pranešė, kad antrojo kelio ruože Šilainiai-Kėdainiai statybos konkursui pasiūlytos kainos buvo 12 proc. didesnės nei planuota, Gimbogala-Linkaičiai - 20 proc., o Klaipėdos stoties kelyno - net 37 proc. didesnės.

Antrąjį kelią ruože Šilainiai-Kėdainiai už 167 mln. litų siūlė statyti "Kauno tiltų", "Fimos", Geležinkelių tiesimo centro ir "Mitnijos" konsorciumas. Konkurse taip pat dalyvavo Čekijos "Eurovia" ir "Eurovia Lietuvos" konsorciumas, pasiūlęs 143,422 mln. litų kainą, skelbiama pirkimo ataskaitoje cvpp.lt.

Ruožo Gimbogala-Linkaičiai statybos konkurse dalyvavo Geležinkelio tiesimo centro ir "Lemminkainen Lietuvos" konsorciumas (pasiūlyta kaina - 73,676 mln. litų), "Panevėžio keliai" su "Skinest Baltija" ir "Šiaulių plentu" (84,918 mln. litų) bei "Eurovia" kartu su "Eurovia Lietuva" (74,927 mln. litų).

Klaipėdos stoties kelyno plėtros konkurse dalyvavo "Lemminkainen Lietuva" (172,11 mln. litų), "Hidrostatyba" su Geležinkelių tiesimo centru (161,441 mln. litų) bei "Eurovia" su "Eurovia Lietuva" (172,7 mln. litų).

Tai ne pirmas kartas, kai geležinkeliams dėl per didelių kainų tenka skelbti naujus konkursus. 2012 metais dėl aukštų kainų bendrovė pakartotinai skelbė "Rail Baltica" atkarpų tarp Kauno ir Lenkijos sienos konkursus.