Laivai ir smilgos mieste

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje apie šio laivelio neskoningumą užsiminė ir profesorius, architektas Petras Grecevičius, ir tik pusmetį Klaipėdos mieste kraštovaizdžio architekte dirbanti Aurelija Jankauskaitė-Bukantienė, ir Klaipėdos miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Kyla ir kitų klausimų ar gėlynuose iš viso turi būti kokių nors jūrinių akcentų? Ar tarp gėlių turi būti inkarų, laivų sraigtų ar kažko panašaus? O gal gėlės turi būti sodinamos žvejų valtyse? Ar gėlynuose turi būti kokių nors miniatiūrinių laivelių?

A.Jankauskaitė-Bukantienė teigė, kad apie visokius laivelius pasisakysianti griežtai – tokioms idėjoms ji nepritarianti. Gėlėmis apsodintas laivas tikrai nesukuriantis jūrinio įvaizdžio. Ji nepritarianti ir tam, kad Klaipėdos miestas būtų apsodintas vien smilgomis, kaip siūlė Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas, esą smilgos pajūrio augalas.

„Manau, kad balansas tarp vienmečių ir daugiamečių augalų turi būti. Ryškios vienmetės gėlės turėtų užimti didelę dalį, bet fone turi būti ir daugiamečių augalų. Šiais metais Klaipėdoje planuojami trys nauji želdynai. Jų įrengimo techninėje specifikacijoje gali būti įrašyta tai daryti pagal jūrinę ar krašto tematiką“, – pastebėjo A.Jankauskaitė–Bukantienė.

Atsižvelgti į krašto unikalumą

Noras Klaipėdos gėlynuose ir apskritai miesto aplinkoje turėti daugiau jūrinių akcentų greičiausiai kyla matant, kaip tvarkosi Latvijos miestai, ypač Ventspilis ir Liepoja.

P.Grecevičius kaip gerą pavyzdį su jūriniais akcentais pateikė Latvijos Ventspilio miestą. Jis net siūlė, kad kai kurią simboliką iš Ventspilio galima būtų pritaikyti ir Klaipėdoje. Tuo pat metu jis akcentavo, kad Ventspilyje nežiūrima, kaip auga beržas ar pušis, o matome visą kontekstą – tvarkingus želdinius, jūrinę simboliką, bendrą aplinką.

Jo teigimu, Klaipėda Lietuvoje yra unikalus miestas. Jame susipina ne tik jūrinė, bet ir Mažosios Lietuvos krašto tematikos. Puošiant Klaipėdą ir įrengiant įvairius gėlynus jis siūlė labiau pasitikėti tuo, ką augina Klaipėdos botanikos sodas, nes jis užsiima pajūrio augalijos tyrimais. Anot P.Grecevičiaus, reikėtų dėmesį kreipti ir į Mažajai Lietuvai būdingus augalus.

Jis siūlė daugiau jūrinių akcentų sudėlioti Melnragėje planuojamame kurti Baltijos jūrinės kultūros parke. Prisiminta ir maždaug prieš dešimtmetį Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu kompetentingų asmenų grupės rengta jūrinio miesto įvaizdžio formavimo strategija. Joje, anot P.Grecevičiaus, buvę surašyta įdomių dalykų, taip pat ir jūrinių. Tačiau šiandien niekas nežino, kur yra ta studija. Ar jos nereikėtų atnaujinti ir pritaikyti?

Viena iš vietų, kurią reikėtų tikrai skoningai sutvarkyti, yra pakrantės pagal Dangės upę, kurios turėtų tapti žmonių traukos vieta.

Kas geriau: kičas ar kopija?

Klausimai, kur Klaipėdoje yra jūriniai akcentai, ar jie gali būti formuojami ir per želdynus, kilo ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narei Daliai Žukienei.

Atsakymas toks, kad želdynai yra finansiškai brangus dalykas, juos reikia projektuoti protingai. Bet kas negali siūlyti savo stiliaus arba, dar blogiau, kišti kažką, ką pamatė užsienyje, kas jam padarė įspūdį ir atrodo, kad tai turi tikti visiems. Miesto vaizdą, anot D.Žukienės, turi formuoti profesionalūs kraštovaizdžio specialistai.

Tas pats visų keikiamas laivelis Atgimimo aikštėje. Ne visiems žmonėms jis atrodo lyg koks kičas. Yra žmonių, kurie prie jo fotografuojasi – jiems tai gražu. Ar tai jūrinis akcentas? Tiesiogine prasme – taip, nes tai laivelis. Dalis žmonių net yra sakę nekišti rankų prie laivelio.

Daugelio nežavi ir nauji Atgimimo aikštės sutvarkymo planai su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Jau pradėti platinti pareiškimai, kad jos sutvarkymo techniniame projekte numatyta brangiai kainuosianti idėja su „akimi“ ar „mėnuliu“ gali būti nukopijuota iš Irano sostinės Teherano, kur ji naudojama kaip pagrindinė šiitų susirinkimo aikštė.

Ar kopijos yra gerai? Ar ko nors kopijavimas nerodo, kad Klaipėda stokoja unikalių idėjų? Gal vertėtų skelbti įvairių idėjų konkursus?

Klaipėdoje kraštovaizdžio architekte pradėjo dirbti A.Jankauskaitė-Bukantienė. Iš jos tikimasi, kad sutvarkys Klaipėdos miesto įvaizdį, suteiksjam būdingo jūrinio ir istorinio savitumo, juo labiau kad profesorius P.Grecevičius apie ją atsiliepė kaip apie gabią buvusią jo studentę.

Klaipėdoje jau įsibėgėjo vasarinių gėlių sodinimas miesto gėlynuose, vazose ar kitose kompozicijose.

"Labai didelių pokyčių šiemet neplanuojame", – sakė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Pastatomų gėlinių, kaip ir anksčiau, mieste bus 83, tūrinių kompozicijų – 23, pražys ir penkios vadinamosios boružėlės.

Gėlės sodinamos visame mieste – Melnragės žiede, Klaipėdos dramos teatro prieigose, Karlskronos bei Debreceno aikštėse ir daugelyje kitų vietų.

"Gėlės bus gana įvairios. Kaip ir visada, tikrai pasistengsime, kad viskas atrodytų gražiai. Manau, vasarą žmonės tikrai turės galimybę pasidžiaugti gėlynais, bus jauku ir gražu", – teigė I.Šakalienė.

Pavyzdžiui, K.Donelaičio skvere žydės begonijos, pastatomose vazose – pelargonijos ir surfinijos. Neringos aikštėje bus pasodinta linelių, surfinijų, chrizantemų, verbenų ir zinijų.

Daugiametėmis gėlėmis jau kiek anksčiau apsodintas visas pagrindinis Skulptūrų parko takas. Čia gėlės perkeltos iš Taikos prospekto erdvių, kur prasidėjo rekonstrukcijos darbai.

Hortenzijos spalvina Koncertų salės kiemelį.

Vasariškų žiedų atsiras ir vienur kitur, kur iki šiol buvo nykiau. Keli pakabinami loveliai gėlėmis pražys Galinio Pylimo gatvėje, prie Senojo turgaus, kur neseniai nugriauta siena.

Šią vasarą dar ketinama sutvarkyti Sportininkų gatvėje, galinėje autobusų stotelėje, esantį vadinamąjį žiedą.

Numatoma, kad vasarinėms gėlėms sodinti šiemet reikės apie 70 tūkst. eurų. Darbai tęsis dar visą ateinančią savaitę.

Antradienį pradėtos sodinti kelių spalvų našlaitės Atgimimo aikštės gėlyne, keičiamas ir uostamiesčio simboliu tapusio laivelio apipavidalinimas. Laivelis taip pat bus užsodintas našlaitėmis.

"Naujos gėlės susodintos visose vazose ir eismo juostų skiriamosiose zonose. Keičiamas ne tik Atgimimo aikštės gėlynas, naujai žydi gėlynai prie Debreceno ženklo, prie vadinamojo projektavimo instituto, atsiras naujų žiedų ir Skulptūrų parke", – tikino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Iš viso šiam sezonui miesto viešosioms erdvėms papuošti nupirkta 31 tūkst. našlaičių. Tai atsiėjo apie 14 tūkst. eurų.

"Gėlėmis bus apsodintos 66 gatvėse pastatomos gėlinės, penkios boružės formos gėlinės, Melnragės žiedo gėlynas. Naujos gėlės bus pasodintos K.Donelaičio aikštėje, prie Dramos teatro", – pasakojo I.Šakalienė.

Našlaitėmis papuoštas Lietuvos šimtmečio minėjimui skirtas "LT 100" ženklas, esantis Liepų gatvėje.

Puošiami gėlynai Senojo turgaus žiede, Karlskronos aikštėje.

"Spalio pabaigoje, apie 50 tūkst. svogūninių gėlių bus pasodinta įvairiose vietose. Jos pražys tik pavasarį. Susodinsime narcizus, tulpes, krokus, hiacintus. Svogūninėmis gėlėmis puošime gėlynus Taikos prospekte, Pempininkų mikrorajone ir kitose vietose. Esame suplanavę lėšas kitų daugiamečių gėlynų atnaujinimui", – tikino I.Šakalienė.

Ketinama kone dvigubai praplėsti Puodžių gatvės pradžioje esantį rožyną. Miestiečiai senokai numindė aplink gėlyną esančią veją, o nutrypta žolė centrinės miesto dalies nepuošia. Rožėmis užsodinus visą žemės plotą, pėstiesiems beliktų pėdinti šaligatviais.

"Norime papildyti ir padidinti rožyną prie "Meridiano". Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje esantis gėlynas yra nukentėjęs nuo vagišių, teks jį papildyti. Planuose yra ir po Herkaus Manto gatvės viaduku esančio gėlyno atnaujinimas. Rengiame vizualinį projektą, bandysime tą gėlyną iš esmės pakeisti", – vylėsi I.Šakalienė.

Baidys užrašais

Tačiau paaiškėjo, jog tokios iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės, nors niekas net netyrė, ar viešosiose erdvėse yra erkių, ar ne.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistės patikino mačiusios lentelių su užrašu "Atsargiai erkės", tačiau stebėjosi jų paskirtimi.

"Gal kas ištraukė iš kokio nors parko teritorijos ar miško pakraščio ir atnešė? Nežinau, ar Atgimimo aikštės gėlyne yra erkių, turėtų kas nors ištirti. Miesto vejos yra prižiūrimos, šienaujamos, centrinėje dalyje kažin ar erkių yra. Gerai, kad bent vagišius atbaido. Bet šiaip ruošiamės ištraukti šią lentelę", – nuomonę išsakė specialistės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistas Rimantas Giedraitis juokavo, jog lentelė bus naudinga tokiu atveju, jei tik erkės moka skaityti.

"Jei turi namuose erkių, tai gal padės? Jos neis į užrašus", – šypsojosi R.Giedraitis.

Jei turi namuose erkių, tai gal padės? Jos neis į užrašus.

Atrinko vietas

Paaiškėjo, jog tokios iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės.

"Iniciatyva gimė mums visoms pasitarus. Ne mes pačios nusprendėme, kur jų reikia. Derinome su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru. Jis mums atsiuntė vietų sąrašą, tad pažymėjome, kur tų erkių gali būti", – tikino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Nijolė Mozūraitienė.

Tokias lenteles nuspręsta įsmeigti Ąžuolų giraitės, Skulptūrų, Sąjūdžio, "Draugystės", Malūno, sakurų parkuose, viešosiose erdvėse tarp Smiltelės gatvės ir Statybininkų prospekto. Lentelių atsirado Danės upės pakrantėje, prie Žvejų rūmų, pramogų parke "Kar kar".

Tyrimų nedarė

Pasiteiravus, ar biuras atliko tyrimus, kur konkrečiai yra erkių, ar lentelės įbestos iš akies, N.Mozūraitienė patikino, jog smeigta be tyrimų.

"Tyrimai dar nebuvo atlikti, kai mes norėjome smeigti. Nusprendėme, kad lentelės atsiras tik miestui priklausančiuose parkuose. Tyrimai dar nebuvo pradėti daryti, tad nebuvo aišku, kur tiksliai daugiausia erkių gali būti", – patikino N.Mozūraitienė.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė aiškino, jog šių lentelių gamyba atsiėjo vos šimtą eurų.

"Jas smaigstome jau antrus metus, viską darome savomis rankomis. Taip, tyrimus dar tik atliks  Visuomenės sveikatos centras, bet laukti daugiau nebegalime. Tad ir ženklinome vietas, kur tikėtina, jog erkių gali būti. Tačiau Atgimimo aikštės gėlyne mes tikrai nesmeigėme jokių užrašų. Kažkas atnešė savavališkai", – patikslino J.Grubliauskienė.

Išsibarstė visame mieste

Specialistai jau baigė apsodinti miesto gėlynus vasaros gėlėmis. Naujais žiedais pirmiausia pasipuošė pastatomos vazos. Į viešąsias erdves atvežta tūrinių kompozicijų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė atskleidė, kad šiemet pastarųjų įsigyta daugiau.

Tūrinės kompozicijos pastatytos ne tik Teatro, Debreceno, bet ir atnaujintoje Žardės aikštėje.

Apsodinti ir stacionarūs gėlynai. Naujos gėlės pražydo Atgimimo, Karlskronos, Neringos aikštėse, prie paminklo "Arka", žiede prie Senojo turgaus.

Vienmetėmis gėlėmis papildytos Skulptūrų ir Poilsio parkų gėlynų kompozicijos.

Naujais žiedais džiaugiasi ir melnragiškiai. Čia esančiame žiede šiemet įrengtas didesnis gėlynas.

Ne tik drabužiai, batai turi savo madą, bet ir augalai.

Vasaros žiedų pasodinta ir prie buvusio projektavimo instituto, o prie vadinamosios trečiosios poliklinikos takų pražydo alyvos bei lanksvos.

Lietuvininkų aikštę vėl papuoš rožės. Atnaujinti rožynus čia planuojama kitą savaitę.

"Rožės šią erdvę puošia nuo neatmenamų laikų. Pastaraisiais metais rožynas sunyko dėl pastatytos lauko kavinės. Ši išsikraustė, tad norime atgaivinti rožyną", – tvirtino J.Rimkienė.

Stebina įvairovė

Gėlės uostamiesčio gėlynams renkamos atsakingai. Jau ne vienerius metus jos atvežamos iš Prano Rimando Olisevičiaus ūkio, įsikūrusio Ukmergės rajone.

Dabar sutartis dėl gėlių tiekimo yra pasirašyta dvejiems metams. Šis ūkis pasirūpina sodinukais. Priežiūra užsiima miesto želdynų prižiūrėtojai.

J.Rimkienė pabrėžė, kad P.R.Olisevičiaus ūkio gėlės labai kokybiškos ir gražios. Jų pasodinta ir Vilniuje prie prezidentūros, savivaldybės, Turniškėse.

Klaipėdoje įkurdinta dešimtys tūkstančių sodinukų – tarp jų ir įprastų gėlių, tokių kaip pelargonijų, ledinukais vadinamų begonijų, meksikinių žydrūnų, mėlynųjų šlamučių. Šiemet miestą papuošė ir verbenos, jurginai, surfinijos.

"Pakeitėme kompozicijas. Mažiau pasodinome pelargonijų, daugiau ir įvairesnių surfinijų, rožių. Yra ir ypač išskirtinių gėlių. Atgimimo aikštėje ir Žvejų gatvėje galima pasigrožėti tokia surfinijų rūšimi, kuri dar nepuošė nė vienos Lietuvos miesto ar miestelio erdvės. Europoje tik šiemet pasirodė ši veislė", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Ji atkreipė dėmesį, kad ši surfinijų rūšis išsiskiria žiedais, kurie yra mėlynai violetinės ar raudonai oranžinės spalvos su taškeliais. Šios spalvos šiemet populiarios.

Seka tendencijas

Pasak J.Rimkienės, renkantis gėles miesto gėlynams, atsižvelgiama ir į vyraujančias mados tendencijas, kurias labiausiai diktuoja Vokietija, Olandija.

"Ne tik drabužiai, batai turi savo madą, bet ir augalai. Kuriamos naujos veislės, spalvos, žiedai. Tiekėjų atstovai domisi tendencijomis, važinėja po parodas, tad žino naujoves", – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Tačiau nepalankią žiemą iškentusiems augalams pavasaris pateikė naujų iššūkių – sausrą.

"Situacija yra sudėtinga. Kai kurie augalai sunkiai atsigavo po drėgnos žiemos, o dabar sausra. Žemė kaip pelenai. Vieno paliejimo per dieną neužtenka. Šie darbai atliekami kas naktį, dirba dvi mašinos. Dieną negalima, nes gėlės išdegtų", – pasakojo vyriausioji specialistė.

Tačiau, anot J.Rimkienės, tokio laistymo nepakanka. Dalis gėlių vis tiek vysta.

"Nežinau, kiek reikėtų išpilti vandens, kad situacija pagerėtų. Liejame ne tik gėles, bet krūmus, medžius, kurie pasodinti trejų metų laikotarpiu. Jei nelaistytume, ir šie nudžiūtų. Jauni medeliai dar nėra gerai įsišakniję. Labai sunkus laikas", – komentavo vyriausioji specialistė.

Meldžia gausių kritulių

J.Rimkienė atkreipė dėmesį, kad normalaus lietaus uostamiestyje nebuvo nuo balandžio pabaigos.