Kiekvienas, į rūmus atėjęs vilkėdamas tautiniu kostiumu ar bent tautiškumą primenančiais rūbais, buvo įleistas į salę nemokamai. Visiems kitiems linksmas koncertas kainavo tik du eurus.
Koncerto organizatoriai džiaugėsi salėje pamatę ne tik dalyvius, vilkinčius tautiniais drabužiais. Taip pasipuošę žmonės sėdosi į vieną eilę. Garbaus amžiaus klaipėdiečiai apgailestavo, kad tai – vienintelė proga pasipuošti tautiniais rūbais. Į kitas valstybės šventes taip vilkėdami jie nesiryžta ateiti.
Žvejų salė nebuvo pilna, nemažą dalį žiūrovų sudarė patys koncerto dalyviai bei jų artimieji. Jėga švęsti nepriversi – tokio principo laikosi Žvejų rūmų vadovas Alvydas Lenkauskas.
Koncertas buvo linksmas ir kupinas šventinių motyvų. Kalbos apie tai, kad renginys buvo pernelyg mažai reklamuojamas – tik pasiteisinimas likusiems namuose.
Pirmojoje jo dalyje šoko jaunieji gargždiškiai, susibūrę į šokių grupę „Trepsiukas“, Klaipėdos Jaronimo Kačinsko muzikos mokyklos šokio ugdymo skyriaus šokėjai, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro šokių studijos „Vijurkas“ vaikai.
Antrojoje dalyje šoko suaugusieji: Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ nariai, Prienų rajono, Balbieriškio seniūnijos tautinių šokių grupė „Ringis“ ir Klaipėdos Žvejų rūmų tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“.
Ansamblių nariai vasarą susitiks dainų šventėje, bet minioje žmonių gali vieni kitų nebepažinti, susitikimas Klaipėdoje jiems tapo puikiai proga tapti draugais.
Šokėjams šventė nesibaigė nuaidėjus paskutiniams muzikos garsams. Jie surengė suneštines vaišes ir kartu bendravo. Šventė yra tada, kai gera būti kartu, drauge linksmintis ir džiaugtis vieni kitais. Tai jautė visi šokusieji ir juos žiūrėjusieji.
