Grupės „4 Roses“ narė Akvilė Kisielienė pirmą kartą Naujuosius sutiko būdama mama. Tokio stebuklo atlikėja laukė net 7 metus – per tiek laiko galima ir viltį prarasti.

„Galima, bet nereikia“, – „KK2 penktadienio“ studijoje šypsosis A. Kisielienė. 

Akvilė mama tapo rugpjūtį, susilaukusi sūnaus Luko.

„Tai įvykis, pakeičiantis visą gyvenimą, apverčiantis viską aukštyn kojomis. Mūsų šeimoje tai buvo daug metų lauktas įvykis, todėl buvome susitaikę su visomis bemiegėmis naktimis ir iššūkiais. Dainavau iki 7 nėštumo mėnesio, bet kai kurios atlikėjos ir dar ilgiau dainuoja. Supratusi, kad nebegaliu atiduoti visos energijos, sugalvojau sustoti, kol dar esu kupina jėgų. Ir neskubėjau labai greitai sugrįžti. Bet po dviejų su puse mėnesių jau koncertavau“, – atskleis A. Kisielienė.

Asmeninio albumo ir LNK nuotr.

Dainininkė Eva Bacevičiūtė taip pat sulaukė sveikinimų tapusi mama. „Juokinga buvo, labai gerai leidome laiką skaitydami sveikinimus, lyg aš būčiau ta naujoji, jaunoji mama, – kvatojosi 49-erių metų močiute tapusi Eva. – Aš ne per jauna būti močiute, prieš metus sūnaus vestuvės lipau jam ant sąžinės, linkėjau vaikų, o kai sužinojome, kad laukiasi, buvo kosmosas, begalinė laimė“. 

Asmeninio albumo ir LNK nuotr.

Prieš keletą metų į sceną sugrįžęs legendinės „Hiperbolės“ vokalistas, klavišininkas, vienas iš grupės įkūrėjų ir vadovų V. Prapras sako, kad negali patikėti, jog koncertams arenose atsikuria legendinė „Hiperbolė“.

LNK archyvo nuotr.

„Jei kas nors man prieš 8 metus būtų kas nors pasakęs, kad sugrįšiu į sceną, būčiau pasukęs dviem pirštais ties smilkiniu. Turėjau didelių problemų su sveikata, pastaruosius metus gyvenau Santariškėse. Buvo problemų su širdim, reikėjo operacijos, o kai apsidžiaugiau, kad viskas baigėsi, po metų – dar ir onkologinė operacija. Dabar jaučiuosi kaip naujai gimęs – kaip Feniksas, pakilęs iš pelenų. Net minčių nekilo, kad dainuosiu. Apie grįžimo į sceną net kalbos nebuvo, kai su sveikta negerai, tuomet nekyla minčių užkariauti pasaulį“, – atviraus pašnekovas.

Laidoje „KK2 penktadienis“ V. Prapras pasakos patyręs klinikinę mirtį ir anapusiniame gyvenime pamatęs savo prieš šešerius metus mirusią mamą ir save 14-os metų.

„Prisiminimai labai gražūs. Ten labai šviesu, labai gražu ir svarbiausia, nereikia valgyti, tas oras, kuriuo kvėpuoji, yra maistingas. Kalbėjau su anesteziologu, jis sakė, kad meniškos sielos žmonėms dažniausiai kažkas vaidenasi“, – apie klinikinės mirties metu patirtus išgyvenimus pasakos V. Prapras.

Visa pirmoji Naujųjų metų „KK2 penktadienio“ laida – šį vakarą, 19.30 val., per LNK.

Visų laikų „Auksiniai hitai“ – tai dainos, šokio ir muzikos šou, kuriame skambės gražiausi „Hiperbolės“ kūriniai, su kuriais užaugo jau kelios lietuviškos muzikos mylėtojų kartos ir kurie daugeliui primins jaunystę, gražiausius išgyvenimus bei dar kartą pakvies patirti teigiamas emocijas.

Šį nuotaikingą šou papuoš puiki scenografija ir 30 komplektų spalvingų sceninių rūbų, taip pat visus džiugins svečiai – TV projekto „Šok su žvaigžde“ dalyviai, o išskirtinis maestro V. Prapro pasirodymas nepaliks salėje abejingų.

Būtinai aplankykite šį nuostabų reginį. Gerą nuotaiką garantuojame!

Bilietų platinimas: www.bilietai.lt ir Klaipėdos koncertų salės kasoje.

Kaip pasakoja „Hiperband“ lyderis, koncertų svečiai scenoje išvys gyvai grojančią grupę bei išgirs naują žinomų dainų skambesį. Įdomu tai, kad „Hiperband“ koncertuose lankosi tiek vyresnės kartos „Hiperbolės“ gerbėjai, tiek tie, kurie šią grupę atrado visai neseniai. Koncertuose skambės tokie hitai kaip „Aš dar dainuosiu“, „Pamiršk mane“, „Vandens ženklai“, „Sugrįžk“, „Laužai“ ir kiti.

Grupė „Hiperband“ koncertuoja tarp jaunimo populiariuose naktiniuose klubuose bei baruose. Koncerte klausytojų laukia kur kas ilgesnė programa, nei skamba naktiniuose baruose. Taip pat tai proga pakviesti savo tėvus ir kartu atvykti pasiklausyti legendinių dainų.

„Grupės „Hiperbolė“ populiarumas neblėsta. Vieniems šios dainos primena jaunystę, šventes su draugais, kitiems – tai šių dienų atradimas. Į koncertus atvyks draugų kompanijos, kurios klausydavosi „Hiperbolės“ dainų prieš kelis dešimtmečius. Tai jiems proga susitikti, prisiminti jaunas dienas. „Hiperbolės“ muzika paliečia sielas, žadina prisiminimus. Šios dainos neatsiejamos nuo lietuviškos muzikos istorijos. Nostalgiškas skambesys užburia, žodžiai nepalieka abejingų“, – sako grupės nariai.

Organizatorių nuotr.

„Hiperband“ savo pasirodymus surengs vasario 19 d. Kaune, kovo 8 d. Panevėžyje, kovo 19 d. Vilniuje. Tai vienintelė galimybė gyvai paklausyti daugiau nei du dešimtmečius nekoncertuojančios legendinės grupės dainų.

„Matome, kaip lietuviai išsiilgę renginių, koncertų, pasirodymų. Yra daug norinčių, kad būtent „Hiperbolės“ dainos skambėtų privačiuose renginiuose, įvairiose miestų šventėse, įmonių vakarėliuose. Nuo jaunų dienų esu šios grupės gerbėjas. Su malonumu klausydavausi jų dainų, o dabar man didelė garbė šiuos kūrinius atlikti scenoje“, – sako grupės lyderis.

Pasak teismo, legendinės grupės nariai prašė uždrausti jų pavadinimą naudojančiam kolektyvui tai daryti, o šie siekė, kad prekės ženklo „Hiperbolė“ apsauga būtų panaikinta, nes jis nenaudojamas dėl ieškovų nevykdomos koncertinės veiklos.

Apeliaciniam teismui „Hiperbolės“ nariai pateikė duomenis, kad nuo 1994 metų  prekiaujama jų kompaktinėmis plokštelėmis, nuo 1980-ųjų – vinilinėmis plokštelėmis.

Taip pat pateikti įrodymai, kad „Hiperbolės“ dainų galima klausytis internetu per komercinę platformą „Spotify“, o Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA nurodė, kad, pagal turimus duomenis, 2014–2018 metais grupės įrašai viešame eteryje skambėjo daugiau kaip 170 tūkst. kartų.

„Šių aplinkybių, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pakako, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovai ginčo laikotarpiu naudojo jiems priklausantį prekės ženklą pagal pagrindinę paskirtį“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tokį patį sprendimą – jog tai, kad grupė nevykdo aktyvios koncertinės veiklos, nereiškia, jog prekinis ženklas nėra naudojamas –  pagrįstai buvo priėmęs ir anksčiau ieškinį nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat atmetė skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo pateikusių asmenų teiginius, kad leidimą naudoti „Hiperbolės“ pavadinimą jiems buvo suteikęs vienas iš grupės narių.

Nuspręsta, kad prekės ženklo naudojimas galėjo būti perduotas tik visų grupės narių sutikimu.

Vertindamas tai, kad „Hiperbolė“ savo veiklos metu buvo itin populiari, o jos kūriniai tokiais lieka ir toliau, teismas pažymėjo, kad pamatę koncertų reklamose ar afišose šį pavadinimą žmonės gali tikėtis, jog koncertuos originali grupė.

„Atsižvelgiant į nustatytą itin didelį ženklų panašumą, toks ženklo naudojimas sukuria įspūdį, kad būtent grupė „Hiperbolė“ atliks dainas, todėl egzistuoja visuomenės klaidinimo galimybė“, – pažymėjo teismas.

Šis Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nedelsiant, tačiau gali būti kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ir grįžta su trenksmu, nes juos scenos grandas atliks kartu su jaunais talentingais muzikantais "Huge Soul". Grupę subūrė Edvinas Kišonas – jaunas gitaristas, prie kurio prisijungė perspektyvūs muzikantai: vokalistas Emilis Paškevičius, bosistas Jonas Stanevičius, būgnininkas Kęstutis Zubavičius bei klavišininkas Matas Čerenkovas. 

"Jauni, bet profesionalūs, siekiantys kokybiško skambesio", – taip apie scenos partnerius "Huge Soul" atsiliepia I. Berinas, pabrėždamas, kad keturiasdešimt penkerių metų skirtumas netrukdo muzikantams rasti bendrą kalbą. "Mus vienija tie patys dievukai, mokytojai, iš kurių sėmėmės įkvėpimo: "Led Zeppelin", "Rolling Stones", "Deep Purple" gitaristas Ritchie Blackmore'as", – vardijo I. Berinas.

Su jaunuolių grupe legendinis atlikėjas susipažino jiems muzikuojant koncerte ir tai, ką išgirdo, jam labai patiko. Taigi pasiūlė kartu atlikti visas "Hiperbolės" dainas. Jaunimas su džiaugsmu priėmė pasiūlymą ir jie jau dvejus metus kartu sėkmingai koncertuoja.

"Labai norėjome atkurti "Hiperbolės" dvasią. Ir tikrai legendiniai kūriniai skamba kaip originalai."

"Muzikuojančio kelto" reiso metu klausytojai turės galimybę ne tik išgirsti, bet ir kartu padainuoti tokius hitus kaip  "Pamiršk mane", "Aš ieškosiu Tavęs", "Kodėl?", "Vasara", "Aš dar dainuosiu" ir daugelį kitų, kuriuos vyresnioji publika iki šiol puikiai prisimena, jaunesniems – tai tarsi atradimas.

Paklaustas, kaip per tiek daug metų scenoje neišblėso noras koncertuoti ar meilė daugybė kartų atliktoms dainoms, jis atsakė, kad scena jam yra kažkas užburiančio. Būta nemažai rimtų sveikatos problemų, tačiau viską išgyvenęs jis toliau lipa ant scenos. "Man tai yra didelis malonumas ir, nors turiu ilgametę patirtį, aš prieš kiekvieną koncertą jaudinuosi. Džiaugiuosi, jausdamasis reikalingas klausytojams, bei galimybe kurti, dainuoti", – mintimis dalinosi I. Berinas. Netolimoje ateityje legendinis atlikėjas kartu su grupe "Huge Soul" planuoja išleisti naujų dainų albumą ir vinilinę plokštelę su naujai suskambėjusiais senaisiais hitais.

I. Berinui pasirodymas ant "Muzikuojančio kelto" denio - antrasis. Pirmasis koncertas netradicinėje erdvėje jau vien dėl to, kad koncertas vyksta kelte. O ką jau kalbėti apie muzikinius niuansus. Čia visai kitaip suskamba kūriniai. Linkime šiam projektui ir toliau sėkmingai gyvuoti", – linkėjo jis.

„Pakrauna“ pozityvumu

„Muzikuojančio kelto“ prigimtis romantiška – tai tyvuliuojančių marių vaizdai, saulėlydžių grožis, jausminga atmosfera, kurią visada praturtina nepamirštami ir laukti susitikimai po atviru dangumi su įvairiais atlikėjais. Todėl net nekyla klausimas, kur slypi festivalio, įkopusio į antrąjį dešimtmetį, sėkmės paslaptis. Nuostabi atmosfera, kurią sukuria marios, besileidžianti saulė, apsupa ne tik koncertų klausytojus, bet ir atlikėjus, kuriems pasirodymai „Muzikuojančiame kelte“ yra kažkas netikėto ir magiško.

„Keltas nėra koncertų salė, – teigė festivalio organizatoriaus UAB „Promo Plius” atstovė Vilija Kaušpėdienė. – Plaukimo metu galima ne tik pasimėgauti muzika, bet ir gamtovaizdžiu, ramiu vandens tyvuliavimu, saulėlydžiu bei kamerine aplinka. Šis užburiantis gamtos grožis suteikia vidinės ramybės ir jėgų tiek žiūrovams, tiek atlikėjams.“

Atšventę pirmąjį festivalio dešimtmetį, šiemet organizatoriai nusprendė jį atnaujinti, tad pakvietė daugiau naujų atlikėjų ir projektų, sykiu leisti šiek tiek pailsėti kone dešimt sezonų iš eilės „Muzikuojančio kelto“ scenoje žėrėjusiems atlikėjams. „Taip pat klaipėdiečiams bei miesto svečiams pasiūlysime kuo platesnę muzikinių žanrų įvairovę. Esame įsitikinę, kad kiekvienas atras savo skonį ir pomėgius atitinkantį koncertą. Įvairesnės programos, matyt, pateikti jau nebebuvo įmanoma“, – tvirtino festivalio rengėjai.

Atidarymas – Joninių vakarą

Festivalis prasidės birželio 24-ąją kartu su neseniai 60 metų jubiliejų atšventusio Ovidijaus Vyšniausko ruošiama muzikine programa. Ką tik nuo „Žalgirio“ arenos scenos nulipusi legenda kviečia Joninių vakarą praleisti kartu ant „Muzikuojančio kelto“ denio ir, skambant gražiausioms jo dainoms, pažiūrėti, kaip „Saulė leidžias...“

Per daugiau nei 40 metų scenoje išskirtinio balso tembro savininkas yra išleidęs dešimtį solinių albumų, koncertavęs visoje Lietuvoje ir su savo dainomis aplankęs turbūt pusę pasaulio. Kompozitorius ir liaudies dainų aranžuotojas, kurio kūrinius atlieka garsiausi Lietuvos atlikėjai, savo ištikimiems gerbėjams pristatys naujausias dainas ir sudainuos žymiausius savo hitus, tokius kaip „Saulė leidžias“, „Mažytė“, „Išdalinau“, „Žemyn upe“, „Už tuos, kuriuos mylim“ ir kitus.

Nuo humoro iki popklasikos

Liepos 1-ąją festivalis kvies gero humoro mėgėjus. Ant kelto denio vyks aktoriaus Ramūno Rudoko, kuris visuomet stebina originaliomis idėjomis, humoristinis dialogas „N18“. Ši programa bus skirta tik suaugusiesiems – tiems, kurie atvirumą vertina labiau nei santūrumą.

Liepos 8-ąją susitikimas bus skirtas popklasikos gerbėjams, kadangi scenoje dainas apie meilę atliks lyriškieji „El Fuego“.

Aksominių balsų savininkai – Jonas Sakalauskas, Paulius Bagdanavičius ir Rokas Spalinskas – jau ne kartą įrodė, kad klasika gali skambėti kitaip, ypač dainos apie meilę...

Legendų sugrįžimas

Liepos 15-ąją į „Muzikuojančio kelto“ sceną sugrįš „Hiperbolės“ legenda. „Hiperbolės“ vokalistas, gitaristas bei daugumos dainų autorius Igoris Berinas kartu su jaunų muzikantų grupe „Huge Soul“ atliks nepamirštamus šlagerius „Pamiršk mane“, „Aš ieškosiu tavęs“, „Kodėl?“, „Vasara“, „Aš dar dainuosiu“ ir daugelį kitų.

Pastarieji metai I.Berinui buvo itin sunkūs. Nepaisant audringų gyvenimo vėjų, jis neprarado įkvėpimo muzikuoti, kurti ir pasirodyti publikai.

Liepos 22-osios vakarą klaipėdiečiai ir miesto svečiai raginami praleisti su pirmąsyk „Muzikuojančio kelto“ scenoje pasirodysiančiu atlikėju, dainų autoriumi Aleksandru Makejevu bei pritariančiąja muzikantų grupe. Atlikėjas įsitikinęs, kad saulei leidžiantis Kuršių marių supami naujai nuskambės visiems puikiai žinomi šlageriai.

Specialiai šiam festivaliui

Rugpjūčio 5-ąją festivalio scenoje vyks Radži ir jo draugų karštas vakarėlis. Tikrą pirtį užkurs dar jauni, bet populiarūs, temperamentingi, karšto, čigoniško kraujo Radži ir Gopalas bei lietuviškoji primadona Birutė Dambrauskaitė, garsėjanti savo unikaliu balsu ir talentu.

„Visas tris artimas, tačiau ir skirtingas asmenybes, kurių likimas nepajėgė nuskriausti ar kitaip sugniuždyti, vienija pagrindinė jų gyvenimo aistra – begalinė meilė muzikai“, – pastebėjo „Muzikuojančio kelto“ organizatoriai.

Festivalį rugpjūčio 12-ąją uždarys du talentingi ir charizmatiški šou verslo „rykliai“, žinomi televizijos veidai, aktoriai, atlikėjai Marius Jampolskis ir Džiugas Siaurusaitis, kartu paruošę programą intriguojančiu pavadinimu „Šou verslo grimasos“.

Iš Šiaurės rago

Festivalio koncertai vyks keleiviniame kelte „Nida“.

Koncertų dienomis keltas išplauks 20.30 val. iš senosios Smiltynės perkėlos Šiaurės rage (Danės g. 1). Plaukimo trukmė – 2 val.

Bilietai – po 23, 26 Eur, koncerto savaitę jie brangs. Bilietus platina „Bilietai.lt“. Koncertų dienomis bilietai bus parduodami 1 val. prieš išplaukiant renginio vietoje.

Tokių grupių, pabrėžia ji, kaip D.A.17, „Ramybės skveras“ ar „Non Stop“ dainos, sukurtos iki nepriklausomybės, ir šiandien skamba įdomiai ir moderniai, o D. Butkutės, BIX ar „Hiperbolės“ hitai, kaip anksčiau, taip ir dabar lieka mėgstami įvairiausio amžiaus klausytojų.

Mūsų laikotarpis toks, kad staiga viskas tapo lengvai prieinama ir atsivėrė tikri lobiai, sako muzikos albumų apžvalgininkė ir kritikė E. Visockaitė. Anot jos, žmonės vis dar neatsidžiaugia „Youtube“ ir kitais šaltiniais, o muzikantai senuose įrašuose randa ne tik įkvėpimą, bet ir nusprendžia grįžti prie senesnių muzikos įrašymo formų, tokių kaip vinilas.

Pristatydama pirmąjį kūrinį, E. Visockaitė sako klausiusi jo savaičių savaites. Tai – atlikėjo Lainiaus, buvusio grupės „Rondo“ nario, dar žinomo kaip Laimontas Dinius, daina „Širdis“, pasirodžiusi 1985 m. Šiai, kaip ir kitoms to meto dainoms, būdinga paprasta estetika ir prasta įrašymo kokybė. Muzikos kritikė sako, kad tuo metu daina skambėjo labai moderniai, o dabar gali sužavėti tuo, kad yra gana dramatiška. Apžvalgininkė priduria nežinanti, kokio populiarumo sulaukė ši daina tuo metu, kai pasirodė, tačiau ji vargiai tapo tokiu šlageriu, kaip L. Diniaus kūrinys „Tau“ ar kitos grupės „Rondo“ dainos.

Kitas kūrinys, apie kurį kalba E. Visockaitė, yra grupės D.A.17 daina „Kas mes tokie? (Ne metalistai)“, sukurta 1987 m. Nors neaišku, ką reiškia grupės pavadinimo santrumpa, tačiau už viso to slypi žymus veikėjas Arnas Klivečka, tuo metu besipriešinęs visam roko ir metalo bumui, teigęs, kad gros tik sintezatoriumi.

Ši daina, pasak muzikos kritikės, ir yra apie pasipriešinimą ir subkultūras, net apie tapatybės paieškas. Be to, daina itin tinka dabartiniam laikotarpiui, nes joje sakoma, kad subkultūrų nėra ir neatsiranda. Tam, pastebi E. Visockaitė, įtakos padarė ir internetas – žmonės nėra skatinami su kuo nors tapatintis, o, norint tapti populiariam, reikia būti kritiškam.

Dar vienas kūrinys – grupės „Ramybės skveras“ daina „Grįžulo Ratai“. Apžvalgininkė pasakoja, kad ši grupė įkurta dviejų brolių iš Kėdainių, kurie net ir po 30 metų kuria apie save savotišką mitą. Dainą „Grįžulo Ratai“ E. Visockaitė atrado atsitiktinai, klausydama to, kas sena ir nekokybiškai įrašyta.

Muzikos kritikė pamini dar vieną, mažai žinomą grupę „Non Stop“ ir jos kūrinį „Akmuo“, išleistą 1985 m. Ši daina, pažymi pašnekovė, turi akivaizdžių sąsajų su puikiai visiems žinomu roko grupės „Europe“ hitu „The Final Countdown“, tačiau nėra kopija, nes „Europe“ savo dainą išleido metais vėliau – 1986 m.

Paklausta apie šioje ir kitose lietuviškose dainose dažnai pasitaikančius gamtos motyvus ar stichijas, E. Visockaitė juokauja, kad to kaltininkas yra Maironis, kuris taip stipriai paveikė poeziją, kad kūrėjai vis dar, net gyvendami miestuose, rašo apie gamtą ir naudoja jos motyvus. Tačiau, pabrėžia pašnekovė, šiuolaikinės grupės, kitaip nei ankstesnės, dainose nebesukuria pakankamo metaforinio krūvio. Taip gali būti dėl to, kad jaunieji kūrėjai bijo atsiverti, arba nėra to, kas juos šokiruotų, keltų nerimą, svarsto ji.

E. Visockaitė teigia, kad tema apie pamirštas dainas negali apsieiti be nostalgijos etalonu tapusios Džordanos Butkutės. Jos dainos „Man patinka taip gyventi“ tekstas yra atviras ir asmeniškas, todėl ji aktuali ir dabar. Pašnekovė sako, kad be D. Butkutės dainų apsieina retas vakarėlis, nes daug žmonių jos klausė būdami paaugliai, tad šios dainos vėl suskamba ir dabar.

Kaip popmuzikai atstovaujančią, bet pasižyminčią sudėtingiau sukomponuotais kūriniais, kritikė pristato grupę „Hiperbolė“ ir jos dainą „Laužai“, sukurtą 1983 m. „Hiperbolė“, teigia pašnekovė, priskiriama prie rimtosios kultūros ir nevertinama kaip „popsas“. Beje, tuo metu buvo labai mėgstamas aukštas vokalas, kuris dabar nėra madingas.

Kaip vieną iš pamirštų dainų, E. Visockaitė pristato grupės BIX kūrinį „Gimę čia“. Ji priduria, kad ši grupė vis dar geba sužibėti, o paskutinis jos albumas itin aukštos kokybės. Apžvalgininkę nustebino Sauliaus Urbonavičiaus-Samo parašyti dainų žodžiai, kurie yra socialiai angažuoti, kritiški ir kupini metaforų. Taigi, sako kritikė, grupė sugebėjo pakartoti tai, ką darė veiklos pradžioje, ir patobulinti. Šiais laikais, kai niekam nepavyksta sukurti geros roko muzikos ir parašyti puikių tekstų, tai yra nuostabu.

Kaip turinčią patikti klausytojams, E. Visockaitė pristato grupės „Hiperbolė“ dainą „Šliaužk į kopas“ iš albumo tokiu pačiu pavadinimu, pasirodžiusiu 1986 m. Šis albumas, pasak pašnekovės, tikras atradimas – jis pasižymi moderniu skambesiu ir turėtų patikti šiuolaikiniams klausytojams.

Muzikos apžvalgininkė, paklausta ar svarbu išmanyti ankstesnės muzikos kontekstą, sako, kad tai nebūtina. Gyvendami postmodernizmo laikais, mes turime laisvę viską suprasti taip, kaip norime. Tad svarbiausia tai, pabrėžia ji, kad muzika paliečia sielą.

Muzikinio projekto „Dainų daina“ žiūrovai kaskart susipažįsta ne tik su šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainomis, bet ir jų kūrimo istorijomis. Šį sykį legendinės grupės „Hiperbolė“ dainų autorius Viktoras Prapras papasakojo, kaip buvo sukurta viena žinomiausių jo dainų „Tu grok, susimildama, grok“.

Tarp vyresniųjų kompozitorių šį vakarą buvo Algimantas Raudonikis, Mikalojus Novikas, Vytautas Šiškauskas, V. Prapras ir Ovidijus Vyšniauskas. Jaunesniųjų kompozitorių kartai atstovavo Deivydas Zvonkus, Arvydas Martinėnas-Vudis, Stano, Anatolijus Oleinikas ir Laura Remeikienė.

Pirmojoje kovoje susitiko M. Noviko kūrinys „Vaivorykštė“, kurį sudainavo Jurgita Adomonytė ir D. Zvonkaus „Prie švyturio ugnies“, kurį atliko M. Noviko sūnaus vadovaujamas ansamblis „Jazz Island“.

„Kiekvienas autorius yra laimingas, kai tokio lygio atlikėja dainuoja jo kūrinį“, – sakė kompozitorius M. Novikas, girdamas operos dainininkę J. Adomonytę. Stano prisipažino šią dainą girdintis pirmą kartą. „Nors anksčiau nesu jos girdėjęs, šis kūrinys mane labai giliai palietė ir privertė susimąstyti“ – sakė jis.

A capella atliekama D. Zvonkaus daina patiko V. Šiškauskui, tačiau jos atlikime pasigedo styginių instrumentų. O. Vyšniauskui ir daina, ir jos atlikimas atrodė pakankamai profesionalūs.

Antrojoje dvikovoje susirungė A. Raudonikio kūrinys „Paukščių taku“ ir Vudžio „Muzika fėja“. Pirmąjį kūrinį atliko Valdemaras Frankonis ir Kristina Jurė, antrąjį – atlikėja Maya.

„Man atrodo, kad maestro A. Raudonikis turėtų pakankamai kūrinių dar septyniolikai „Dainų dainos“ sezonų. Jo kūryba – vieni superhitai, manau, kad jie turėtų skambėti dažniau“, – kompozitorių gyrė D. Zvonkus. O Stano patikino, kad jam labiau patinka lyriškos A. Raudonikio dainos.

Komentuodami Vudžio dainą komisijos nariai labiau gyrė unikalų atlikėjos balsą nei patį kūrinį. „Man buvo pernelyg akademiška, pritrūko jaunatviško maksimalizmo“, – sakė V. Prapras.

Trečiajame muzikiniame susitikime – V. Šiškausko daina „Palauk manęs“ ir Stano daina „Svajonės“.

V. Šiškauskas savo kurtą dainą atliko kartu su Radžiu. Stano savo kūrinį atlikti patikėjo „Džimbos vaikų“ būreliui.

Neįprastas V. Šiškausko ir Radžio duetas patiko jaunesniųjų kompozitorių atstovei L. Remeikienei. „Dėka šio projekto tikriausiai išgirsiu visas jūsų dainas. Suprantu, kodėl pasikvietėte į kompaniją Radžį – jo šokis labai tiko šiai dainai“, – komentavo ji.

O Stano pasirinkimą kūrinį patikėti vaikams vyresnieji kompozitoriai kritikavo. „Scenoje matėme angeliukus, tačiau muzika – ne angeliška ir pagal tematiką vaikams nelabai tinka“, – manė M. Novikas.

Ketvirtojoje kovoje nuskambėjo O. Vyšniausko daina „Gimę mes Lietuvoj“, kurią kartu su „Liepaitėmis“ atliko pats autorius ir A. Oleiniko kūrinys „Nežinau, kodėl“, sudainuotas jo paties.

„Dainos kuriamos dėl dviejų priežasčių – dėl pinigų arba viduje netelpančio skausmo. Mano manymu, tokios dainos kaip „Gimę mes Lietuvoj“ rašomos tik dėl antrosios priežasties“, – sakė Stano. D. Zvonkaus manymu, patriotinės dainos paliečia visų lietuvių širdis, tad jis džiaugiasi, tokių dainų gausėjimu.

A. Oleiniko dainą „Nežinau, kodėl“ A. Raudonikis pavadino paties atlikėjo vizitine kortele. Jam pritarė ir M. Novikas: „Ši daina tikrai puikiai žinoma publikai, bet autoriui norėčiau palinkėti, kad tai nebūtų jo vienintelė žinoma daina.“

Paskutinėje kovoje V. Prapro dainą „Tu grok, susimildama, grok“, kurią anksčiau atliko legendinė grupė „Hiperbolė“, šį kartą sudainavo grupė „DAR“. O savo pačios parašytą dainą „Ką aš padariau“ L. Remeikienė atliko kartu su Ž. Žvaguliu.

„Dainą „Tu grok, susimildama, grok“ sukūriau grįžęs iš koncerto griežto rėžimo kalėjime. Buvo slogi nuotaika, o atsivertęs V. Šulcaitės rinkinuką ir pamatęs jos eiles iškart išgirdau melodiją. Daina gimė per 15 min.“, – kūrybos procesą prisiminė V. Prapras.

D. Zvonkaus nuomone, tai – legendinė daina, kuri tiko praėjusiai kartai, tinka šiai kartai ir kurios klausysis dar daugelis ateities kartų.

Paskutinę laidoje nuskambėjusią L. Remeikienės sukurtą dainą vyresnieji kompozitoriai įvertino puikiai. „Tai – klasikinė daina apie meilę. Vienintelis dalykas, kurio man pritrūko dvylikastygė gitara šalia“, – tikino V. Šiškauskas.

Kaskart metų sandūroje aplanko dviprasmiai jausmai. Į naujus metus norisi žvelgti su viltimi, tačiau sykiu gaila besibaigiančiųjų. Apima keista nostalgija, kurią norisi prisodrinti muzikos. Žinoma, tokia pat, nostalgiška.

Legendinės "Hiperbolės" dainos – vienos tokių. Pirmosios lietuviško roko grupės, prasiveržusios į plačiuosius ano meto muzikinius vandenis, dvasią atgaivina projektas "Hiperbolė tribute". 

"Lietuvoje nepelnytai užmiršta, kokybiška ir teisinga muzika. Paklausykite, kokie banalūs naujųjų atlikėjų dainų tekstai, paklausykite, kokios jų harmonijos ir aranžuotės. Mūsų projektas – kaip mažas protestas prieš įsigalintį primityvumą", – sako jo sumanytojas, vokalistas Anatolijus Kapustinas. Pasiklausyti atgaivintų "Hiperbolės" dainų projekto dalyviai kviečia tiksint paskutinėms šių metų valandoms – gruodžio 31 d. 17 val. "Girstutyje".

– O ką reiškia tas "tribute"?

– Pasaulinėje muzikos praktikoje tai yra žinomos grupės pakartojimas, kurį atlieka dažniausiai ne tokio didelio rango atlikėjai. Lietuvoje pilna "tributų". Tai nereikalauja jokios papildomos kūrybos, reikia tik pakartoti tai, ką atlieka pasaulinės žvaigždės. Mes koncertuojame ir teikiame žmonėms tą džiaugsmą, kurio jie tikrai nusipelnė.

– Kodėl atliekate būtent "Hiperbolės" kūrinius?

– Daugiau lyg ir nėra ką. Visos kitos buvusios grupės neturi tiek dainų, kurias dainuotų tauta. Tai mūsų neužmiršta klasika. Reikia ir jauniems priminti, kokios teisingos mūsų lietuviškojo roko šaknys, nes grojame praktiškai identiškai. Neįmanoma dainuoti taip, kaip Michailas Garberis ar Viktoras Prapras. Jų vokalas specifinis ir "Ąžuoliuko" mokykla jaučiasi. Neužmirštame, kad vis dar gyva karta, kuri užaugo su šia muzika, kuriai tai – jaunystės prisiminimai.

Kaune gros vienas geriausių Lietuvos instrumentalistų, daugiametis LRT orkestro gitaristas Gintaras Šulinskas, bosinė gitara – Rimas Gaižutis, anksčiau grojęs Egidijaus Sipavičiaus, Vytauto Labučio, Ovidijaus Vyšniausko grupėse. Nuolatinis projekto būgnininkas – Marius Kunca, išėjęs didelę kruizinių laivų klubinio muzikavimo mokyklą. Klavišiniai, fleita ir pritariantysis vokalas – Simonas Kunca. Tai tokia mūsų komanda.

– Kaip jūsų koncertus sutinka publika?

– Publika kartu dainuoja ir visada reikalauja biso. Kartą net po koncerto jie dainavo gatvėje. Tai kažkas nesuprantamo, bet tokia realybė. Bent jau tokie prisiminimai po anšlaginių koncertų Vilniuje ir Kaune. Po kelių dainų jie atsipalaiduoja ir tiesiog linksminasi. Juk ir muzika, ir, be abejonės, žodžiai yra fenomenalūs bei teisingi.

– O kaip su "Hiperbole" susijęs jūs pats?

– Anksčiau grojau ir dainavau keliose roko grupėse, bet vis kažkaip ta veikla dėl įvairių priežasčių baigdavosi. Senokai pažįstu maestro Igorį Beriną ("Hiperbolės" gitaristas – red. past.). Jis leido naudoti jo naująsias dainas. Paruošiau jų programą, su kuria dalyvavau 2011 m. Jūros šventės programoje. Publika priėmė labai šiltai. Todėl nusprendžiau, kad reikėtų imtis didesnio projekto. Gavome visus LATGA-A specialistų leidimus ir dovanojame tokias šventes Lietuvos žmonėms.