Naudojamas šaltis
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – efektyvesnis plaučių ligų diagnozavimas. Ši ligoninė, pirmoji Vakarų Lietuvoje, įsigijo modernią plaučių ligų diagnostikos aparatūrą. Ji padeda greičiau ir efektyviau diagnozuoti plaučių vėžį, taigi ir efektyviau gydyti.
Naująja aparatūra jau ištirti pirmieji pacientai, sergantys plaučių ligomis. Deja, daugumai jų buvo diagnozuotas vėžys. Tačiau laiku nustačius ligą gydymas būna kur kas efektyvesnis.
Nuo lapkričio pradžios Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus gydytojai pulmonologai plaučių ligų diagnostikai ir gydymui naudoja naują bei modernų metodą – bronchoskopinę plaučių audinio kriobiopsiją. Jie pirmieji Vakarų Lietuvoje pradėjo taikyti šį metodą.
Pasak gydytojų pulmonologų, naujojo tyrimo esmė – staigus plaučių audinių sušaldymas. Procedūrai naudojamas specialus kriozondas, kurio gale susidaro labai žema temperatūra. Įvedus jį į kvėpavimo takus per fibrobronchoskopo biopsijų kanalą, kriozondu užšaldomas nedidelis pakitusio plaučių audinio gabaliukas. Jis prišąla prie zondo, o tada ištraukiamas.
Tiksliau ir efektyviau
Palyginti su ankstesne plaučių ligų diagnostika, naujasis metodas yra gerokai pranašesnis: atliekant kriobiopsiją, gaunamas gerokai didesnis audinio kiekis, jo struktūra išlieka nepakitusi, tad patologai lengviau ir greičiau diagnozuoja onkologinę ligą.
Įprastai tyrimui naudojamos žnyplės arba specialūs šepetėliai. Tačiau žnyplėmis buvo galima paimti tik nedidelį pakitusio audinio gabalėlį. Be to, mėginys buvo suspaudžiamas, sutraiškomas. Būtent dėl šios priežasties nukentėdavo tyrimo kokybė, jis būdavo neinformatyvus, jį prireikdavo kartoti. Tai atimdavo brangų gydymo laiką, kuris, gydant plaučių ligas, yra ypač svarbus.
Kriobiopsijos tyrimas atliekamas specialiai įrengtame intervencijų kabinete. Procedūros metu gydytojas anesteziologas pacientui atlieka bendrą nejautrą. Tai užtikrina procedūros saugumą, o pacientui sumažina diskomforto jausmą. Be to, dėl geresnės histologinės medžiagos kokybės tiriantys mėginį patologai greičiau pateikia histologinio tyrimo atsakymą – tai padeda efektyviau gydyti ligą.
Rekomenduojama, kad nuo vėžio diagnozės įtarimo iki gydymo pradžios praeitų ne daugiau nei mėnuo.
Gerėja diagnostika
Naujasis tyrimo metodas taip pat gali būti naudojamas diagnozuojant intersticines plaučių ligas, kai atliekama transbronchinė plaučių audinio biopsija, šalinant svetimkūnius arba atkuriant bronchų praeinamumą.
Intersticinių ligų diagnostikai, kai yra pakitęs pats plaučių audinys, tačiau nėra endobronchinių pakitimų, atliekama transbronchinė plaučių audinio biopsija. Šios procedūros metu plaučių audinio gabaliukai paimami kontroliuojant rentgeno spinduliais. Tai efektyvus būdas diagnozuoti intersticines plaučių ligas ir periferinį plaučių vėžį, kai nėra endobronchinių pakitimų.
Kaip paaiškino gydytojos pulmonologės, intersticines plaučių ligas gali sukelti infekcijos, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis, žalingos darbo sąlygos ar vaistai. Tačiau dažniausiai taip ir nepavyksta išsiaiškinti, kas būtent sukėlė šias ligas.
Intersticinės plaučių ligos dažnai būna sunkios, greitai progresuojančios, reikalaujančios specifinio gydymo.
„Turime visą reikiamą aparatūrą greitam ir efektyviam plaučių ligų ištyrimui. Abi šios procedūros yra mažai invazinės, todėl komplikacijų skaičius yra mažesnis, lyginant su labiau invaziniais tyrimo metodais. Nuo šiol plaučių ligas galime diagnozuoti operatyviau, efektyviau ir saugiau“, - džiaugėsi Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos alergologijos skyriaus specialistai.
Puola ne tik rūkančius
Neretai plaučių vėžys diagnozuojamas, kai liga būna gerokai pažengusi. Dažniausiai žmogus numoja ranka į užsitęsusį dusulį ar kosulį, priskirdamas šiuos simptomus neseniai persirgtam peršalimui. Atsikosėjimas krauju išduoda jau pažengusį vėžį.
Kadangi onkologinės plaučių ligos iš pradžių vystosi be ryškesnių simptomų, gydytojai akcentuoja profilaktinių patikrinimų svarbą. Nors dauguma žmonių juos ignoruoja, tačiau būtent profilaktinių patikrinimų metu gana dažnai nustatomas vėžys, kurį išduoda krūtinės ląstos rentgenograma.
Rūkantiems žmonėms pasidaryti krūtinės ląstos rentgenogramą patariama kartą per metus. Jei šeimos gydytojui kyla įtarimų, jis pacientą siunčia gydytojo pulmonologo konsultacijai.
Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo geresni būna gydymo rezultatai.
Alergiškiems – naujos galimybės
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos centras ir gydymo dienos stacionaras prieš gerą pusmetį įsikūręs Konsultacinėje poliklinikoje, Herkaus Manto g. 49, sulaukia vis daugiau pacientų iš įvairių regionų. Čia vienoje vietoje sutelktos su alerginėmis ligomis susijusios diagnostikos ir specifinio gydymo paslaugos.
Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos centre dirba trys specialistai: gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai dr. Marius Zolubas, Agnė Ramonaitė ir Raminta Krujalskytė. Jie konsultuoja vaikus ir suaugusius, sergančius įvairiomis alergijomis, kvėpavimo ligomis: astma, alergine sloga, esant odos pažeidimams: atopiniam dermatitui, kontaktiniam dermatitui, dilgėline, konsultuoja dėl įtariamos alergijos maistui ir medikamentams.
Atliekami nauji mėginiai
Prireikus išsamesnio tyrimo pacientai nukreipiami į dienos stacionarą. Neseniai čia pradėti atlikti šalčio provokaciniai mėginiai.
„Jei įtariama fizinė dilgelinė, siekiant patvirtinti jos kilmę, galima atlikti fizinio krūvio provokuojamą mėginį, spaudimo mėginį, šalčio mėginius. Šalčio ir šilumos provokuojamasis mėginys padeda išsiaiškinti, kokią temperatūrą pacientas toleruoja, kur yra tas slenkstis, galintis sukelti nepageidaujamus simptomus“, - aiškino centre dirbanti gydytoja alergologė klinikinė imunologė A.Ramonaitė.
Gydymo dienos stacionaro turima odos lopų paletė yra labai plati: nuo Europos bazinės serijos, metalų paletės, kosmetikos iki profesinių susirgimų (manikiūrininkų, kepėjų, kirpėjų, odontologų).
“Jei vyrauja neaiškios kilmės odos bėrimai, atliekama odos biopsija diagnozei patikslinti”, - pasakojo gydytoja R.Krujalskytė.
Centre praplėstos įtariamos alerginės slogos ištyrimo galimybės. Kaip paaiškino A.Ramonaitė, kartais pacientui pasireiškia alerginės slogos požymiai, bet alergijai nustatyti odos mėginiai ir specifiniai imunoglobulinai E nepatvirtina. Būtent tokiais atvejais pasitelkiama detalesnė diagnostika – atliekami nosies provokaciniai mėginiai su įtariamu alergenu, kurie padeda patvirtinti alergeną.
Gelbsti imunoterapija
Alergologijos dienos stacionare nemažai pacientų, sergančių alergine sloga, bronchine astma, akių uždegimo ir alerginės reakcijos vabzdžių įgėlimo reakcijoms, kuriems taikoma specifinė imunoterapija. Tai vienintelis gydymo metodas, veikiantis ligos atsiradimo priežastį ir galintis pakeisti ligos eigą.
Gydant specifine imunoterapija, organizmas po truputį „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno, tad alerginiai požymiai išnyksta arba stipriai sumažėja. Šis gydymo metodas užkerta kelią kitų alergijų atsiradimui. Pats gydymas trunka 3-5 metus. Deja, kol kas jis nėra kompensuojamas.
Pasak gydytojos, imunoterapija dažniausiai taikoma tada, kai gydymas vaistais yra nepakankamai efektyvus, įprastinis gydymas sukelia nepageidaujamas reakcijas, neišvengiamas ilgalaikis kontaktas su alergenu. Sergant alergine sloga sumažinama astmos išsivystymo rizika.
Dienos stacionare galima atlikti maisto ir medikemanetinius provokacinius mėginius, prižiūrint gydytojui alergologui ir klinikiniui imunologui.
Alergiją sukelia vaistai
Pastaruoju metu daugėja medikamentinės alergijos atvejų. Ji sparčiai vejasi šiuo metu lyderio poziciją užimančias kvėpavimo takų alergijas: astmą, alergines slogas.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizaciją, medikamentinė alergija – tai nepriklausantis nuo dozės, nenumatytas, kenksmingas ir nelauktas atsakas į patvirtintą žmonėms vaisto vartojimą. Tokias reakcijas gali sukelti bet kuris vaistas.
Medikamentinę alergiją gali išprovokuoti gausus įvairių vaistų vartojimas, dažnas to paties vaisto vartojimas. Sergančiųjų gretas didina ir žmonių polinkis užsiimti savigyda.
Nepageidaujama reakcija į vaistus gali kilti dėl vaisto perdozavimo, sąveikos su kitais vartojamais vaistais, lydinčios virusinės infekcijos, panašius simptomus gali sukelti tiesiog vaisto šalutiniai poveikiai.
Pasveriama nauda
Medikamentinė alergijos simptomai gali pasireikšti greitai: per pirmas šešias valandas nuo išgertų vaistų dozės arba atsirasti po kelių dienų ar savaitės, vartojant tą patį vaistą.
Greito tipo alergiją išduoda dilgėlinė, tinimas, rinitas, bronchospazmai. Kartais vaistai gali iššaukti ir anafilaksinį šoką, kuris, nesuteikus skubios pagalbos, gali baigtis ir mirtimi. Lėto tipo reakcijoms būdingiausi simptomai yra įvairūs odos bėrimai.
Dėl įtariamos medikamentinės alergijos reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris sprendžia dėl tolimesnio ištyrimo eigos ir diagnozės patikslinimo. Galimas ištyrimas tik specializuotame centre su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo priežiūra.
Prieš tyrimą dėl medikamentinės alergijos visada pasveriama nauda ir žala, nes kiekvienas etapas gali išprovokuoti nepageidaujamą reakciją. Pradedama nuo mažiausiai rizikingo diagnostinio testo – odos dūrio ar odos aplikaciniai mėginiai. Kai šie mėginiai neigiami, atliekamas provokacinis mėginys: pradedamos gerti mažos alergeno dozės ir jos palaipsniui didinamos iki didžiausios leistinos.
“Galime drąsiai teigti, kad mūsų centras labiausiai išvystytas Vakarų Lietuvoje”, - džiaugėsi A.Ramonaitė, prieš kelis mėnesius grįžusi iš laimėtos stažuotės Ispanijoje.
