„Europos Sąjungos investicijos paskatins didelį pokytį Lietuvos miestų susisiekimo sistemoje – žmonėms bus sudarytos palankios sąlygos naudotis netaršiomis transporto priemonėmis, suteikiama pirmenybė jomis dalyvaujant miesto eisme. Be to, pasirinkusieji elektromobilį galės keliauti pigiau – visose ES lėšomis įrengiamose įkrovimo prieigose 5 metus elektromobilius bus galima įkrauti nemokamai“, – atkreipia dėmesį R. Masiulis.

Panaudojant skirtas ES lėšas, minėtose savivaldybėse 2019-2020 m. iš viso bus įrengta 11 elektromobilių įkrovimo stotelių, kiekvienoje – po 2 įkrovimo prieigas. Jos numatomos centrinėse miestų vietose, prie prekybos ir pramogų objektų. Jonava, Klaipėda ir Panevėžys įrengs po 3 elektromobilių įkrovimo stoteles, Neringos savivaldybė – 2.

Jonava elektromobilių įkrovimo stoteles planuoja 3 miesto vietose: prie prekybos centro J. Basanavičiaus gatvėje, prie naujos sporto arenos ir Rimkų mikrorajone. Pirmose 2 vietose bus didelės galios (virš 22 kW vienam elektromobiliui) įkrovimo prieigos, mikrorajone – įprastos galios prieigos.

Klaipėda elektromobilių įkrovimo vietas planuoja išdėstyti tolygiai visame mieste. Šiuo metu uostamiestyje jau veikia 6 įprastos galios įkrovimo stotelės, o ES lėšos bus panaudotos dar 3 didelės galios įkrovimo stotelėms prie Klaipėdos autobusų stoties ir prie Taikos ir Jūrininkų prospektų įrengti.

Neringoje didelės galios elektromobilių įkrovimo stoteles numatoma įrengti Nidoje (Taikos gatvėje) ir Juodkrantėje (L. Rėzos gatvėje). Šiose vietose taip pat bus įrengtos ir specialiai paženklintos elektromobiliams skirtos stovėjimo aikštelės.

Panevėžyje didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos bus įrengtos miesto centre – Elektros gatvėje ir Savanorių aikštėje, kur telkiasi daugiausia viešųjų įstaigų ir prekybos vietų, taip pat Parko gatvėje šalia „Cido“ arenos – vieno didžiausių mieste pramogų objekto.

Pasinaudoti ES investicijomis elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti iš viso planuoja 17 Lietuvos savivaldybių. Šiam tikslui numatoma skirti 1,44 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Daugelis savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose.

Lietuvoje daugėja galimybių įkrauti elektromobilius ir prie didžiausių šalies magistralių. Šiuo metu prie magistralių A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir kitų valstybinės reikšmės kelių veikia 17 viešųjų didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelių, o iki metų pabaigos planuojama įrengti dar 9. Informacija apie šių elektromobilių įkrovimo stotelių prieigų tipą, būseną ir užimtumą tikruoju laiku skelbiama informacinėje sistemoje  www.eismoinfo.lt.

Vairuotojai nemokamai gali jose įsikrauti elektromobilius bei iš tinklo įkraunamus hibridinius automobilius.

„Pradėjus veikti dešimčiai naujų įkrovimo stotelių, elektromobilių vairuotojai jau gali be trukdžių keliauti pagrindinėmis Lietuvos automagistralėmis. Ties tuo nesustosime. Augant elektromobilių skaičiui, atitinkamai turi vykti ir jiems reikalingos infrastruktūros plėtra - jau kitų metų pradžioje bus pradėtas antrasis įkrovimo prieigų statybų etapas, per kurį bus įrengta dar keturiolika greitojo įkrovimo stotelių šalia magistralinių kelių“, - sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, dešimties elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas kainavo beveik 600 tūkst. eurų. Projektui įgyvendinti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

Planuojama, kad 2018 metais įkrovos stotelės magistraliniuose keliuose bus įrengtos kas 50 kilometrų. Iš viso valstybinės reikšmės keliuose jų bus 26.

Iki šiol Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikė tik dvi viešos didelės galios įkrovimo prieigos, nuo 2014-ųjų įrengtos kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Vievyje ir prie Elektrėnų.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos bendradarbiauja su savivaldybėmis, kartu įgyvendindama elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planus. Lietuvos miestuose ir priemiesčiuose, kur gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki 2020 m. pabaigos numatoma įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.

Elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius Lietuvoje kasmet auga. VĮ „Regitra“ duomenimis, pirmasis elektromobilis Lietuvoje užregistruotas 2010 m. - „Honda HR-V“. 2013 m. mūsų šalyje buvo registruota 16 elektromobilių, 2014 m. pradžioje - 55, 2015 m. - 69, 2016 m. - 164. Aktyviausias elektromobilių skaičiaus didėjimas pastebimas šiemet. 2017 m. sausio 1 d. buvo užregistruoti 359 elektromobiliai, gruodžio 1 d. - jau 620.

Kurdama ir plėtodama viešai prieinamą elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą Lietuvoje, Susisiekimo ministerija siekia, kad elektromobilių infrastruktūros plėtra leistų priartėti prie 2012 m. Ūkio, Energetikos ir Susisiekimo ministerijų užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos rekomenduojamo rodiklio, t. y. siekti, kad iki 2020 m. visi įregistruoti elektromobiliai Lietuvoje sudarytų 5 proc. per metus parduodamų naujų automobilių, 2025 m. - 10 proc.