Pagal planuojamą apyvartą Lietuvos jauno verslo savininkai kur kas lenkia kaimynus – didesnės negu 100 tūkstančių apyvartos tikisi 20 proc. Latvijos ir 15 proc. Estijos jaunų įmonių vadovų. Tai atskleidė SEB banko atlikta jaunų įmonių Baltijos šalyse apklausa.
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis, komentuodamas apklausą, sako, kad skirtingus rezultatus lemia tai, jog Lietuvos jaunos įmonės kol kas dažniau renkasi prekybos, statybų, transporto sektorius, kuriuose įprastai cirkuliuoja didesni pinigų srautai, o Estijos – paslaugų sektorių. Vis tik, V. Žagūnio nuomone, Estijos, kurioje plėtojamas informacinių technologijų, administracinių, mokslo ir kitų paslaugų sektorius, pavyzdys yra sektinas ir Lietuvai. „Tokių paslaugų sektorius yra skaidresnis, pelningesnis ir žadantis daug perspektyvų. Plėtojant paslaugų eksportą galima tikėtis sparčiau augančios apyvartos ir specialistų atlyginimų“, – teigia banko atstovas.
Jaunas verslas įsitvirtina
Tyrimo duomenimis, sparčiausiai plečiasi ir Lietuvos jaunos įmonės – daugiau kaip pusė (53 proc.) jų šiemet ketina samdyti naujus darbuotojus. Pernai tokių įmonių mūsų šalyje buvo lygiai pusė. Latvijoje ir Estijoje apie personalo plėtrą galvoja atitinkamai 33 ir 37 proc. jaunų įmonių, o didžiausia dalis apklaustų įmonių (apie 60 proc.) šiemet žada išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių. Apie darbuotojų atleidimą užsiminė tik maža dalis visų apklaustų įmonių – 4 proc. Lietuvoje, 7 proc. Latvijoje ir 2 proc. Estijoje. „Tai rodo gana sėkmingą jaunų įmonių veiklą Baltijos šalyse, turint omenyje, kad pirmi veiklos metai yra kritiniai įmonei siekiant išlikti“, – teigia V. Žagūnis.
Kol kas daugiausia jaunų įmonių trijose šalyse – vidutiniškai septynios iš dešimties – renkasi vietinę rinką. Tiesa, Lietuvoje sparčiausiai daugėja tokių, kurios pagrindinį dėmesį skiria užsienio rinkoms – taip tvirtino beveik kas ketvirta mūsų šalies jauna įmonė (Estijoje tokių įmonių – 11 procentų).
Jaunų įmonių gali mažėti
Pernai, taip pat kaip ir ankstesniais metais, gana smarkiai skiriasi naujų įregistruotų juridinių asmenų skaičiai Baltijos šalyse: Lietuvoje jų įregistruota 11 tūkstančių – tai lygiai dvigubai mažiau negu Estijoje. Tiesa, tarp juridinių asmenų patenka ne tik įmonės, bet ir viešosios įstaigos ar asociacijos. „Viena priežasčių, kodėl taip skiriasi skaičiai, – skirtingi biurokratiniai reikalavimai. Estijoje kur kas paprasčiau įsteigti ir administruoti įmonę, mokėti mokesčius, tuo tarpu Lietuvoje įvairias paslaugas teikiantiems asmenims neretai patogiau dirbti pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą“, – pastebi ekspertas.
Nors kol kas naujų steigiamų įmonių skaičiai Baltijos šalyse nežymiai didėja, V. Žagūnis prognozuoja, kad netrukus jų gali imti mažėti. „Žmonių verslumas auga, bet klausimas, ar tai atsvers jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, norinčių užsiimti verslu, skaičiaus mažėjimą dėl senstančios visuomenės“, – sako banko atstovas.
Jaunų įmonių apklausą SEB bankas atliko antrą kartą, joje dalyvavo apie 1 500 Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių. Apklausos duomenimis, 25 proc. Lietuvos įmonių verčiasi mažmenine prekyba, 15 proc. teikia paslaugas, 11 proc. veikia statybų sektoriuje.
