„Šiame albume mane bus galima išgirsti kaip pritariančiąją vokalistę, tačiau laukiu jo kaip savo – į albumą sudėta daug mano kūrybinių idėjų, be to, kiekvieną kartą Vladas grįžęs iš studijos, leisdamas įrašą, teiraujasi mano nuomonės. Taigi nei viena daina „nepraeina“ be mano komentarų bei patarimų. Vladas visuomet išklauso mano pastabas ir atkreipia į jas dėmesį“, – kūrybinės virtuvės duris praveria I. Launikonytė, šįmet tapsianti diplomuota muzikos terapeute.

Žinoma dainininkė šiandien dalijasi ne tik muzikiniais planais, bet ir naujomis mados fotosesijos nuotraukomis. I. Launikonytė ir vėl tapo modeliu – šį kartą prieš objektyvą demonstravo sostinės mados namų „Vanmoda“ paltų kolekciją.

„Kodėl modeliu pasirinkome Indrę? Atsakymas labai paprastas: ji visada yra geros nuotaikos, su ja labai miela ir paprasta dirbti“, – sako mados namų įkūrėja Larisa Israelian. Pasak kūrėjos, Indrė puoselėja savo moteriškumą, skleidžią žavesį aplinkiniams. „Ji nuolatos mokosi, siekia savo tikslų, eina į priekį, su ja visada įdomu!“, – neslepia kūrėja.

Minkšti tonai nuo pelenų rožės iki turtingos prisodrintos purpurinės spalvos, nėriniai, veliūras – visa tai sukuria siluetui jaukumo jausmą.

Kaip rašoma pranešime spaudai, I. Launikonytė neslepia, jaučianti silpnybę paltams. „Kadangi mūsų šalyje didžiąją dalį laiko yra šalta, viršutinis rūbas iš tiesų turėtų džiuginti, nes yra nešiojamas kone kasdien. Būtent paltas yra tas stilingas drabužis, kurį turi turėti kiekviena moteris. Bet užvis labiau paltai mane žavi dėl gebėjimo suteikti jaukumo jausmą. Paltas man lyg pledas, į kurį įsisupusi visada jautiesi kaip namie, net jei esi kažkur toli. Taipogi gerai parinktas paltukas pabrėžia moters dailumą, išryškina jos eleganciją arba, reikalui esant, ir griežtumą“, – savo pastebėjimais dalijosi Indrė, kurios spintoje kabo bemaž dešimtis paltų.

Pasak I. Launikonytės, šiuose mados namuose paltą sau gali atrasti kiekviena moteris, nes dizainerė Larisa kuria įvairių stilių, formų ir spalvų viršutinius drabužius ir jaunoms, ir vyresnėms, mėgstančioms tiek elegantišką, tiek valiūkišką ar griežtesnį stilių.

Larisa Israelian/ V. Graužinytės nuotr.

Pasiteiravus pačios dizainerės L. Israelian, kas šį sezoną yra aktualu, kūrėja pasidžiaugė, kad į madą grįžta moteriškumas. „Minkšti tonai nuo pelenų rožės iki turtingos prisodrintos purpurinės spalvos, nėriniai, veliūras – visa tai sukuria siluetui jaukumo jausmą. Natūralūs audiniai, tokie, kaip kašmyras, alpakos vilna, regis, apgaubia ir glosto, – sakė L.Israelian. – Pabrėžkite savo grožį ir nebijokite eksperimentuoti, nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau tuo pačiu metu likite elegantiškos.“

Į superfinalą pateko aštuoni dalyviai: Germantė Venskaitienė, Anatolijus Oleinik, Valerija Iljinaitė, Linas Barauskas, Gopalas Michailovskis, Indrė Launikonytė, Živilė Gedvilaitė ir Justinas Stanislovaitis. Visi kaunasi dėl pagrindinio prizo – 10 000 eurų.

„Man šis šou vėl pažadino suvokimą, kad žmogus, jeigu tik nori, iš tikrųjų yra beribis, – kalba viena iš projekto komisijos narių Asta Stašaitytė-Masalskienė. – Atrodo, kad ten, kur reikia save pilnai aukoti, kur reikia dirbti paromis, turėtų lįsti tik jauni, tačiau mes turėjome daugybę vyresnio amžiaus žmonių, taip pat ir visai be jokio meninio išsilavinimo. Turiu pasakyti, kad šis projektas labai sužadino ir mano kūrybinius pojūčius, gal net idėjas, planus. Man tai tikrai buvo primintukas, kaip malonu yra dirbti su muzika, su švente“.

„Labai laukdavau šių filmavimų. Čia tinka žodžiai „malonus jaudulys“ – čia eidavau kaip į šventę, tačiau ir jaudinausi, nes tai buvo ir atsakingas darbas, jaudinausi už kiekvieną dalyvį. Buvau pamiršusi, kad yra tiek žmonių, kurie vietoje bambėjimo ar problemų ieškojimo sau kuria šventę. Vardan ko jie daugiau ten eina? Juk švęsti gyvenimo!“ – džiugiai kalbėjo A. Stašaitytė-Masalskienė.

Yra tiek žmonių, kurie vietoje bambėjimo ar problemų ieškojimo sau kuria šventę. Vardan ko jie daugiau ten eina? Juk švęsti gyvenimo!

„Mačiau iškrentančius dalyvius, ir tai, kaip jie vis tiek visi draugauja, kaip jie bičiuliaujasi, kaip jie serga vienas už kitą. Iškritę net ateidavo pažiūrėti bičiulių pasirodymų. Tai rodo didelę šventę. Tai man labai svarbus dalykas. Dar man įsiliejimas į naują kolektyvą yra didelė asmeninė šventė. Nuo komisijos ir vedėjų bendravimo iki komandos darbo užkulisiuose – esu nuoširdžiai viskuo sužavėta. Neįmanoma surašyti scenarijaus tam, kas ten vykdavo. Tokie dalykai arba gimsta, arba ne, tiesiog reikia kažkokios bendros energetikos“, – kalba A. Stašaitytė-Masalskienė.

„Manau, mes patys sau tapome maloniu netikėtumu – kokie galime būti išprotėję ir tuo pačiu labai džiugūs, mylintys. Aš esu labai jautri kolektyvo atmosferai, todėl jei man būtų nepatikę, aš net nesvarstydama būčiau po trijų filmavimų susiveikusi kokią nors gydytojo pažymą ir sakiusi „ne, nenoriu“, – nusijuokia komisijos narė.

Visi finalininkai skaičiuoja paskutines pasiruošimo dienas prieš tiesioginę superfinalo transliaciją. Kas išlaikys galutinį išbandymą? Kas įrodys, kad yra vieno kraujo su ryškiausiomis muzikos žvaigždėmis ir kam atiteks 10 000 eurų?

„Mes – vieno kraujo“ superfinalas – šį sekmadienį 19.30 val., tiesiogiai per LNK.

Mažajame finale iš dešimties dalyvių turėjo iškristi du. Rezultatai keitėsi iki pat paskutinės akimirkos, ir viskas susidėliojo tik pasibaigus paskutiniam pasirodymui, kurį atliko moterų treneris Martas Kalendra. Iš pradžių demonstravęs didelį džiaugsmą dėl jam atitekusio Lolitos Zero vaidmens, charizmatiškasis dalyvis, komisijos nuomone, su juo nesusitvarkė. M. Kalendra iš visų mažojo finalo dalyvių surinko mažiausiai komisijos balsų.

„Martai, aš žiauriai daug tikėjausi. Tai buvo jūsų stilistika. Bet neslėpsiu – nusivyliau. Jautėsi didelė įtampa ir balse, ir kūne. Žiauru, Martai, ką darysim?“ – pasimetusi kalbėjo komisijos narė Asta Stašaitytė-Masalskienė. „Nuobodu“, – atšovė į tokius komentarus pats M. Kalendra, ant scenos valgydamas sudaužytus arbūzus.

„Manau, kad buvo geriau už originalą, bet originalas yra tiek negeras, kad tikrai sunku. Parodijuoti parodiją – sudėtinga situacija“, – komplimentų nerado ir Stano.

Žemi komisijos balai lėmė, kad vos pasirodęs M. Kalendra turėjo nedelsdamas atsisveikinti su superfinalu. Ir jis pats, ir visi, stebėję sėkmingą jo dalyvavimą projekte, atrodė priblokšti tokios mažojo finalo baigties.

Atėjus metui išsiaiškinti dar vieną dalyvį, kuris turėjo atsisveikinti su projektu, prieš komisiją netikėtai stojo dar du iš favoritų – publikos numylėtinė, kanceliarinių prekių parduotuvės darbuotoja Lina Bajerčienė ir atlikėjas Anatolijus Oleinik. Pastarasis laimėjo vos vieno balso persvara, ir per plauką užsitikrino vietą superfinale.

Kitą sekmadienį dėl didžiojo prizo – 10 000 eurų prizo – susikaus aštuoni stipriausieji: Valerija Iljinaitė, Gopalas Michailovskis, Živilė Gedvilaitė, Justinas Stanislovaitis, Germantė Venskaitienė, Linas Barauskas, Indrė Launikonytė ir Anatolijus Oleinik. Kuris dalyvis sulauks daugiausiai publikos palaikymo? Finaliniai pasirodymai ir didžioji atomazga – jau šį sekmadienį 19.30 per LNK.

Moteris pasirodymą studijoje stebėjo pati ir vėliau pareiškė apie jį savo nuomonę. O dėl tikresnės L. Kazlauskienės vardo susikovė atlikėja Indrė Launikonytė ir operos solistė Aliona Alymova. Jos komisijai pateikė staigmeną – abi pasikeisdamos dainavo su pačiu Petru Kazlausku. Ypač dėl šio pasirodymo jaudinosi iš Maskvos į Lietuvą prieš metus atsikrausčiusi A. Alymova.

„Man nėra labai sunku kalbėti lietuviškai, tačiau teisingai sudėlioti tekstą dainuojant labai sunku, vis bijau supainioti žodžius. Gal Indrei bus lengviau vien dėl to, kad jai artimesnis atlikėjos lietuviškas mentalitetas“, – prieš pasirodymą kalbėjo A. Alymova, kuri iki tol apie L. Kazlauskienę nebuvo net girdėjusi.

Pasibaigus pasirodymui, laidos vedėjas Mantas Stonkus ant scenos pakvietė tikrąją Livetą Kazlauskienę. „Petrai, o jeigu dabar reikėtų pasirinkti, kurią iš trijų pasilikti?“ – nusijuokė komisijos narys Rolandas Mackevičius. „Pagal amžių rinkčiausi jauniausią, bet kadangi mano paties amžiaus jau toks, tai likčiau su ta, kurią ir turiu“, – nesutrikęs atsakė P. Kazlauskas.

Paprašyta išrinkti merginą, kuri ją įkūnijo geriau, L. Kazlauskienė negailėjo komplimentų abiem. „Man abi labai patiko, nes ir vienoje, ir kitoje aš mačiau dalelytę savęs, savo kraujo lašelį. Įdėmiai stebėjau, ir jaudinausi už abi mergaites“, – tarė atlikėja.

„Ir už savo vyrą mylimą jaudinausi. Livetos abi jaunos, Petrui moterys patinka, o jo nervai silpni, ir tie nervai su amžiumi vis silpnėja... tai baisu, kad dar kurią dieną ir namo nepareis“, – nepraleido progos vyrui atgal įgelti atlikėja.

Visgi galutinį merginų likimą turės nuspręsti komisija. Nors abi yra unikalių balsų savininkės, kol kas nei Aliona, nei Indrė nė vienos dvikovos nelaimėjo. Kuri mergina po šio pasirodymo priartės prie šanso patekti į finalą?

„Mes – vieno kraujo“ – šį sekmadienį, 19.30 val. per LNK.

Dalyviai jau spėjo įsitikinti, kad burtų keliu traukiamos užduotys dažnai reiškia ne tik mišrias poras, bet ir tai, kad vyrams tenka įsikūnyti į moteris, o moterims – vaidinti vyrus. Šį sekmadienį tokią užduotį gavo buvęs LNK žinių reporteris, o dabar moterų treneris į namus Martas Kalendra. Artistiškas vyras gavo užduotį įkūnyti skandalingai pagarsėjusią atlikėją Irmą Jurgelevičiūtę, o jo varžove tapo Indrė Launikonytė.

„Baisiausia tai, kad man po šio pasirodymo turbūt teks amputuoti kojų pirštus, arba kad išvis iš scenos būsiu išneštas aukštyn papais, – neslėpė M. Kalendra. – Su aukštakulniais pastovėjau vos tris minutes, kol man matavo suknelę, bet pirštai visiškai nutirpo, o ką dar kalbėti, kai scenoje prisidės visi šokiai, klubų judesiai“.

Visgi filmavimo dieną jaunas vyras savo pasirodymu užbūrė ir komisiją, ir publiką. „Martas šįkart laimėjo savo charizma, darbu iki detalių ir profesionalumu – jis susitvarkė su publika taip, tarsi tai buvo tikrai jo koncertas. Iš žiūrovų vos keliais šūktelėjimais jis sugebėjo gauti tikrai nuoširdžią reakciją“, – M. Kalendrą gyrė komisijos narė Asta Stašaitytė-Masalskienė.

Pasirodymas kai kuriuos komisijos narius ir gerokai sutrikdė. „Akivaizdu, kad Indrė buvo panašesnė į Irmą ir balsu, ir stiliumi, ir išvaizda. Tačiau Martas šiuo atveju jau nebeturėjo kito varianto, jam tiesiog iškrito tokie burtai, tai ką jam reikėjo daryti? Ir jis padarė viską, ką galėjo, ir tai padarė tikrai nuostabiai. Nors Indrė šiuo atveju buvo geresnė, bet man labiau patiko Martas“, - nuostabos neslėpė Stano.

„Atrodė, kad Martui tai išvis buvo sunku. Niekas tikrai nesitikėjo, kad čia buvo galima padaryti tiek daug“, – dalyvį gyrė ir Rūta Ščiogolevaitė. Visgi dalinant balus komisijos nuomonės išsiskyrė. Kol kas tiek Martas, tiek ir Indrė pirmas savo dvikovas pralaimėjo. Kuris iš dalyvių šioje dvikovoje pelnys daugiau taškų ir taip reikalingą pergalę?

„Mes – vieno kraujo“ – šį sekmadienį 19.30 val. per LNK.

LNK televizijos muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ premjera jau netrukus – pirmąjį rudens šeštadienį. Pirmieji dalyviai projekto mokytojams Donatui Montvydui, Katažinai Nemycko, Ingai ir Arūnui Valinskams bei Merūnui Vitulskiui bandys įrodyti, kad balsas – stipriausias ginklas konkurencingoje „Lietuvos balso“ kovoje.

„Muzika visada bus šalia manęs. Ar liūdna, ar linksma. Nėra kito tokio dalyko, kuris pakeistų muziką, tai didžioji mano gyvenimo meilė“, – tikina dvidešimt ketverių metų dainininkė Indrė Launikonytė. Mergina nutarė išbandyti savo laimę „Lietuvos balse“.

Tačiau džiazo dainavimą baigusios Indrės širdyje – ne tik muzika. Jau vienerius metus mergina draugauja su gerai šalyje žinomu dainininku Vladu Kovaliovu. „Susipažinome gatvėje. Tačiau būtent muzikos dėka kartu esame iki šiol“, – prisipažįsta I. Launikonytė, dvidešimt dvejais metais už mylimąjį jaunesnė mergina. Ir šią vasarą jiems teko ne kartą koncertuoti drauge.

Indrė dainuoja nuo trejų, o penkerių metų tėvai ją nuvedė į muzikos mokyklą. Deja, merginai taip nepatiko solfedžio pamokos, kad vieną dieną muzikos mokyklą nutarė mesti. „Nebeištvėriau, nors ir buvau grupėje jauniausia ir gabiausia. Po to net keletą kartų kvietė nemokamai mokytis, bet į muzikos mokyklą nebegrįžau“, – pasakoja Indrė.

Iš Lazdijų kilusi mergina būdama penkiolikos kultūros namuose pamatė skelbimą: „Grupei ieškoma vokalistė“. „Su šia grupe, kuri vadinosi „Dagis“, sėkmingai koncertavome keletą metų. Tada ir gitara išmokau groti“, – prisimena I. Launikonytė. Vėliau mergina baigė džiazo studijas, o šiandien jau ir pati moko kitus.

„Džiaugiuosi, kad galiu pragyventi iš muzikos. Ko gero tai didžiausias mano laimėjimas. Iš mano kurso taip, kaip man, pasisekė gal dar tik porai merginų. Kitos dirba aptarnavimo srityje“, – kalba Indrė.

Tiesa, už viską labiausiai Indrė norėtų būti įvairių projektų komisijos nare. „Žiūrėdama kokį nors televizijos projektą iškart mintyse ir pati suformuluoju komentarus dalyviams. Mano pastabos yra teisingos, tikslios. Galbūt ateityje man pavyks įgyvendinti šią svajonę“, – mintimis dalijasi mergina.