„Reikėtų biokuro rinkos skaidrinimo, nes nėra skaidrios informacijos, kiek biokuro bus paruošta ateinančiam šildymo sezonui. Reikėtų turėti informacinę sistemą, kur biokuro gamintojai galėtų deklaruoti kiekius. Tai būtų aiškumas ir pačiai biokuro rinkai – biokuro gamintojai galėtų prognozuoti savo gamybą, o šilumos gamintojai ir tiekėjai galėtų prognozuoti, kiek biokuro bus paruošta“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė I. Žilienė.

„Taip galėtume išvengti „linksmųjų kalnelių“, kai biokuro kaina šokinėja atsižvelgdama į gamtinių dujų pokyčius pasaulinėse rinkose. Nes kai turime didelę pasiūlą, kainos krenta, tada biokuro tiekėjai išeina iš rinkos, kitą sezoną turime aukštas biokuro kainas, nes kai kurie pasitraukė praėjusį sezoną“, – kalbėjo viceministrė.

Pasak jos, Lietuvoje taip pat reikėtų išlaikyti optimalų balansą tarp vietinio ir importuojamo biokuro, kad rinka būtų konkurencinga.

Lietuvos biokuro birža „Baltpool“ balandžio pradžioje pranešė, kad per pusantrų metų biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo beveik 42 proc. ir grįžo į lygį, buvusį iki importo iš trečiųjų šalių draudimo.

„Šiuo metu kaip tik jau baigiame rengti finansavimo sąlygų aprašą būtent investicijoms į skirstomąjį tinklą. Papildomai būtų skirta apie 82 mln. eurų ir tikslas būtų padidinti skirstomojo tinklo galią tuose taškuose, kur jos trūksta. Būtų investuojama į transformatorines, transformatorių pastotes, tinklo išmanizaciją, kas leistų padidinti galią. Tai reiškia, kad tie konkretūs vartotojai, jie neturėtų mokėti tokių didžiulių investicijų“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Žilienė.

Elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovo Renaldo Radvilos teigimu, 82 mln. eurų investicija leistų padidinti bendrą galią apie 500 megavatų (MW).

„Bet kokia investicija yra gerai ir, mūsų vertinimu, ši investicija leistų padidinti maždaug 500 megavatų galią tiek vartojimo, tiek generavimo, tai tikrai būtų postūmis į atsinaujinančių plėtrą ir prijungimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė ESO vadovas.

Vis dėl to, anot jo – niekada nebus taip, kad visoje Lietuvoje gyventojai galėtų prisijungti prie elektros tinklų nemokamai.

„Reikia suprasti, tam, kad mes padarytume 100 proc. galimybę prijungti visas saulės elektrines prie tinklo, tai bus tikrai per didelė našta visiems tinklo vartotojams, nes už tas investicijas vienaip ar kitaip reikės sumokėti. Arba per tarifą, arba per papildomą prisijungimo įmoką“, – sakė R. Radvila.

„Tačiau visos lėšos, kurios skiriamos transformatorinių atnaujinimui, tiek mūsų plane numatyti veiksmai, kad modernizuotume tinklą, tai jie tikrai leis prie tinklo prijungti pakankamą skaičių saulės elektrinių“, – pridūrė jis.

Reikia suprasti, tam, kad mes padarytume 100 proc. galimybę prijungti visas saulės elektrines prie tinklo, tai bus tikrai per didelė našta visiems tinklo vartotojams, nes už tas investicijas vienaip ar kitaip reikės sumokėti.

 

Anot viceministrės I. ŽIlienės, taip pat planuojama keisti prijungimo prie skirstomojo tinklo įkainių nustatymo principus – šiuo metu prie jo norintys prisijungti vartotojai dažnai turi sumokėti ir už transformatorinės plėtrą, o tam tikrais atvejais, ir už linijų keitimą.

„Šiuo metu reguliuotojas (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) yra paskelbęs viešą konsultaciją, kur yra numatyta, kad vartotojas, jeigu nori turėti galią ar pasididinti galią iki 500 kilovatų (kW) ir iki vieno kilometro, tokiu atveju būtų nustatomas tik vieno kW įkainis. Ką tai reiškia – kad nereikėtų mokėti investicijos konkrečiame tinklo taške“, – aiškino I. Žilienė.

„Dar vienas dalykas, kai vartotojai pasididina galią galbūt neoptimaliai ir paskaičiavus konkretaus vartotojo vartojimą, metinį vartojimą, tai iš tiesų dažnais atvejais matosi, kad reikalinga mažesnė galia, tai irgi leistų valdyti tokias situacijas“, – pridūrė ji.

Viceministrė pabrėžė, kad šis pakeitimas „leistų tolygiau paskirstyti investicijas“.

R. Radvila pridūrė, kad norint efektyviai paskirstyti investicijas taip pat svarbi išmanioji apskaita, modernių skaitiklių diegimas.

„Išmaniosios apskaitos programa ir skaitiklių diegimas mums leidžia matyti tinklą iki galutinio vartotojo ir galutinio kliento ir tada atitinkamai teisingai paskirstyti investicijas. (...) Visi tie mūsų nestabilumai arba tos gamtos sąlygos, kurias turime, jos turi skirtingą įtaką tinklui skirtingu metų laiku. Dėl to reikalingi išmanūs technologiniai sprendimai tam, kad būtų galima atitinkamai koreguoti veikimą. Ir tai irgi viena iš investicijų krypčių, į ką investuoja ESO“, – sakė ESO vadovas.

I. Žilienės teigimu, itin spartus tinklų atnaujinimas reikštų ir didesnį elektros tarifą vartotojams.

„Didžiulė tinklo galia reikštų, kad ir tarifas būtų didžiulis. Iš kitos pusės, reikia įvertinti, kiek yra pas mus rangovinių kompanijų, kurios gali vykdyti statybos darbus, tą irgi reikia įvertinti“, – sakė I. Žilienė.

„Reikia nepamiršti, kad reikia atstatyti ir seną, nudėvėtą tinklą, ne vien tik plėtrą planuoti. Tie planai yra daromi ir mes tikimės, kad per dešimtmetį bus pasiektas didžiulis proveržis būtent žiūrint į infrastruktūrų būklę, jos plėtrą ir visos tos kompleksinės priemonės ir leis tai pasiekti“, – pabrėžė viceministrė.

Bendra saulės ir vėjo jėgainių įrengtoji galia 2023 metų pabaigoje siekė daugiau kaip 2,3 gigavato (GW) – 3,3 karto daugiau nei 2020 metų pabaigoje.

Sausio pabaigoje pranešta, jog saulės jėgainę norinčiai pasistatyti mokyklai Jurbarko rajone, Smalininkuose, už prisijungimą prie elektros tinklų reikėtų sumokėti milijoną eurų. ESO tuomet teigė, kad galia šiame ruože išnaudota, reikėtų rekonstruoti transformatorių pastotę, o darbų kaina siektų apie 2 mln. eurų.

– Dar 2019 m., kai buvo pradėta dujų balionų šalinimo programą iš daugiabučių, buvo suskaičiuota arti 2 tūkst. tokių namų. Šios dienos skaičiavimais, viso tokių namų yra 1986. Parama pasinaudojo apie pusantro tūkstančio daugiabučių, kas tikrai sveikintina, tačiau šiems metams matome, kad dar yra likę 500 daugiabučių ir tai yra dar pakankamai didelis kiekis namų. Žinoma, dauguma tų paraiškų bus patenkinta iš praėjusių metų finansavimo periodo. Tie, kurie nespėjo, galbūt sąskaitų negavo, galbūt ne visus darbus atliko, galės irgi teikti prašymus ir gaus paramą iš šių metų finansavimo. Šiems metams yra skirta 3,8 mln. eurų ir labai tikėtina, kad naujoms paraiškoms bus skirta daugiau nei 2 mln. eurų, nes reikės ir senas paraiškas dar finansuoti. Taip kad raginam gyventojus suskubti, nes tikrai finansavimas nėra pakankamas, kad būtų galima pašalinti visus balionus iš visų trijų ir daugiau aukštų daugiabučių.

– Gal čia eina kalba apie tokius, kurie piktybiškai nenori keistis – jiems patogu, jie nemato grėsmės, pasitiki savo virykle?

– Iš tiesų, yra tokių namų ir daug tokių namų likę bendrabučio tipo. Galbūt trūksta lyderystės, gal nėra bendrijos pirmininko, kuris gyventojus tikrai paragintų. Tuo labiau, kad parama yra skiriama elektrinės ar dujinės viryklės įsigijimui, vidaus inžinerinių sistemų pakeitimui, taip pat net elektros įvado galios didinimui. Tam yra skiriami pinigai, po 240 eurų vienam butui. Na, o kaip reikėtų paskatinti, tai labai prašome savivaldybių įsitraukti, seniūnijų, nes jos geriausiai žino tuos namus, geriausiai pažįsta gyventojus ir galėtų padėti susiorientuoti, kaip gauti tą paramą, kur ją gauti, kokius dokumentus reikia pildyti. Nes iš tiesų kartais trūksta to didesnio noro ir lyderystės iš atskirų daugiabučių namų. Bet iš tiesų džiugu, kad tose savivaldybėse, kur daugiausia buvo tokių daugiabučių, kuriuose buvo dujų balionai, ten labai aktyviai gyventojai atsisakė dujų balionų ir pasikeitė į elektrines virykles. Taip kad yra ir labai gerų pavyzdžių. O tuos gyventojus, kurie nespėjo, tikrai raginam pasinaudot parama, nes nuo kitų metų jau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vykdys aktyvią priežiūrą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tokiu metu kitais metais gyventojai gali sulaukti inspektorių?

– Gali sulaukti, nes, kaip minėjau, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atlieka kontrolę, tikrina, ypač jei gyventojai skundžiasi. Yra vykstama į vietą, žiūrima, ar yra ten dujų balionai. Ir už tai yra numatyta administracinė atsakomybė. Bet, aišku, svarbiausia yra gyventojų saugumas ir komfortas. Na, o kalbant apie kitus metus, tai, taip, įsigalios visi reikalavimai. Šiai dienai tikrai nenoriu vardinti tų savivaldybių, kuriose dar trūksta aktyvumo, bet tikrai jų yra, ypač mažose savivaldybėse. Nes, tarkim, Panevėžyje, kur įvyko ta situacija, yra 20 tokių daugiabučių namų. Tai 12 namų dar nėra niekaip sureagavę, nei pateikę paraišką, nei turim žinių, kad ten būtų keičiama.

– Akivaizdu, liks tokių nesuspėjusių pasikeisti, nesusitvarkiusių.

Dviejų ar vieno aukšto name yra daugiau galimybių sureaguoti į tą situaciją, jeigu tokia atsitiktų.

– Būtinai reikia savivaldybės įsitraukimo, kad ji padėtų gyventojams susiorientuoti šitoje situacijoje. Labai kviečiame savivaldybes įsitraukti.

– Kalba eina apie daugiabučius. O šiaip individualūs namai, nedideli daugiabučiai gali naudoti, čia nėra kažkokios didelės rizikos?

– Na, didesnė saugumo rizika yra daugiabutyje, nes reikia nešti dujų balioną į penktą ar ketvirtą aukštą, yra rizika, kad nešant gali kažkas atsitikti. Jeigu yra jaučiamas dujų nuotėkis, tai baliono neišmesi per langą. Tai rizikos tikrai didesnės būtent daugiabučiame name. Nes dviejų ar vieno aukšto name yra daugiau galimybių sureaguoti į tą situaciją, jeigu tokia atsitiktų. Ir dar labai noriu atkreipt dėmesį dviejų ir vieno aukšto namų gyventojų, kad reikia labai įvertinti dujų balionų būklę. Ypač nepatartina naudoti seno GOST tipo standarto dujų balionus.

„Ministerija tikrai atsižvelgs į Konstitucinio Teismo sprendimą ir perkels Vyriausybės nutarimo nuostatas, kurios tuo metu buvo numatytos dėl tolesnės ūkinės veiklos, į įstatymo nuostatas. Ir tą mes planuojame šiais metais padaryti, nelaukdami kitų metų gegužės mėnesio“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė I. Žilienė, parlamentaro Andriaus Bagdono paprašyta pakomentuoti KT sprendimą.

KT antradienį paskelbė, jog pernai įstatymu įtvirtintas komercinių saulės parkų galios ribojimas iki 2 GW nenustatant, kaip toliau turėtų būti reguliuojama pradėtų projektų plėtra, prieštarauja Konstitucijai.

KT pažymėjo, kad ribojimą įtvirtinusiame įstatyme nebuvo numatyta, ką daryti su įrengtosios galios perviršiu ir kaip bei kokiomis sąlygomis toliau turi būti plėtojami pradėti vystyti objektai. Anot jo, įstatymu turėjo būti nustatytos elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, draudimai ir ribojimai.

„Labai svarbu pasakyti, kad jeigu nebūtų buvę ribojimų, gaminančių vartotojų skaičius būtų mažesnis“, – Seimo komitete sakė I. Žilienė.

Pernai birželį priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos nustatė, kad komercinių saulės parkų suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai laikinai buvo priversti juos stabdyti. 

Pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.

Energetikos ministerija anksčiau teigė, kad maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių pajėgumams.

„Bet kokiu atveju, kiekviena įmonė, kuri tiekia elektros energiją gyventojams, privalo įsivertinti savo veiklos rizikas. Mūsų manymu, ši įmonė („Birštono elektra“ – BNS) tas rizikas ir įsivertino. Įmonė turi būti pajėgi ir iš vadybinės pusės, ir technologiškai, ir turėti finansinį pajėgumą“, – Žinių radijui pirmadienį sakė I. Žilienė.

Viceministrės teigimu, konkurencija elektros tiekėjų rinkoje darosi vis intensyvesnė, o tai, pasak jos, rodo skirtingos tiekėjų siūlomos kainos bei įvairesni tiekimo planai.

„Dar tik pradedame jausti liberalios rinkos naudas“, – teigė I. Žilienė.

Apie planus nuo gegužės 1-osios nutraukti nepriklausomo elektros tiekimo veiklą klientams biržinius planus siūliusi „Birštono elektra“ pranešė penktadienį – visus jos klientus perims „Elektrum Lietuva“.

„Birštono elektros“ vadovė Eidmantė Gudelevičiūtė BNS teigė, kad įmonės sprendimą nutraukti veiklą sąlygojo griežtesni reikalavimai, pasak jos, numatantys nepalankias sąlygas su birža susietus planus siūlantiems mažiems elektros tiekėjams, taip pat politinis neapibrėžtumas ir dažni pokyčiai.

Nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą sugriežtinusios pataisos numato, kad naujas tiekėjas turi turėti bent trijų mėnesių trukmės prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti, be to, jis privalo turėti rizikų valdymo planą, taip pat mažiausiai pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą. Šie reikalavimai įsigaliojo kovo 1-ąją.

„Birštono elektros“ pajamos pernai augo 33,4 proc. iki 800 tūkst. eurų, bendrovė uždirbo beveik 1,2 tūkst. eurų grynojo pelno (2021 metais – 130,8 tūkst. eurų nuostolio), įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir siekė 129,8 tūkst. eurų, rodo Registrų centrui pateiktos ataskaitos.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba vienas darbuotojas.

„Nors šiai dienai matome, kad elektros energijos kainos didmeninėse rinkose sumažėjusios, lyginant su praėjusių metų kainomis, tačiau situacija kasdien keičiasi. Gegužės mėnesį bus geriausia matyti tendencijos šių metų antram pusmečiui, tada Vyriausybė ir apsispręs“, – LNK televizijai trečiadienį sakė viceministrė.

„Bet kokiu atveju Vyriausybė vertins, ar gyventojams elektros energijos kainos bus įperkamos, ar namų ūkiai sugebės sumokėti už elektros energiją, mes šitą spręsime“, – pridūrė ji.

Pirmąjį šių metų pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Pasak I. Žilienės, elektros kainoms pastaruoju metu nukritus dauguma gyventojų, tikėtina, pasirinks mažesnį nei 28 centų tarifą, todėl jiems nereikės kompensuoti.

Gali būti ir taip, kad dauguma gyventojų pasirinks žemesnį tarifą nei 28 centai, tai reiškia, kompensacinio mechanizmo tai gyventojų daliai nereikės.

 

„Šiuo metu nesame numatę pakeitimų dėl kompensacinio mechanizmo, nes gali nutikti ir taip, kad elektros energijos kainos rinkose bus labai žemos, ką turime šiai dienai. Gali būti ir taip, kad dauguma gyventojų pasirinks žemesnį tarifą nei 28 centai, tai reiškia, kompensacinio mechanizmo tai gyventojų daliai nereikės“, – sakė I. Žilienė.

„Šiai dienai yra per anksti svarstyti apie kažkokius pokyčius. (...) Viskas priklausys nuo situacijos rinkose“, – teigė ji.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė šią savaitę teigė, kad siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą. Pasak jos, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

„220 (eurų už MWh – BNS) kaina yra per aukšta, palyginti su kainomis 2020 metais. Tai daugiau nei dešimt kartų aukštesnė kaina, taigi, kai mes kalbame konkurencingumą ir tiekimo saugumą, tai nėra tinkama priemonė“, – „Verslo žinių“ surengtame Baltijos energetikos forume ketvirtadienį sakė I. Žilienė.

Remdamasi šaltiniais užsienio žiniasklaida skelbia, kad ES pirmininkaujanti Čekija pirmadienį pasiūlė nustatyti 220 eurų viršutinę ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške – ji būtų aktyvuota tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų penkias dienas.

Tuo metu lapkričio pabaigoje Europos Komisija buvo pasiūliusi nustatyti 275 eurų ribą aktyvuojant ją tik tuo atveju, jei kito mėnesio dujų kaina šią ribą viršytų dvi savaites.

Latvijos Ekonomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale teigė abejojanti, ar tokia riba būtų aktyvuota.

„Nesu įsitikinusi, kad šis mechanizmas veiktų, jeigu jis būtų įjungtas, kadangi nustatyta kainos riba yra labai aukšta“, – konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos vyriausybės atstovė.

Tuo metu Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos vicekancleris energetikai Timo Tataras skeptiškai įvertino siūlymą nustatyti viršutinę ribą – anot jo, tai pakenktų tiekimo saugumui.

„Jei šį mechanizmą įgyvendinsime per greitai, neturėdami poveikio vertinimo, mes galime susidurti su tiekimo saugumo  problemomis“, – teigė forume nuotoliniu būdu dalyvavęs T. Tataras.

„Paprastai, kainų uždarymas arba kainų lubos yra efektyvios priemonės tuomet, kai tuo pačiu metu galime kontroliuoti savo energijos suvartojimą. (...) Jeigu įvesime dujų kainų lubas neturėdami tinkamos savo vartojimo kontrolės, galime susidurti su situacija, kuomet mums trūks prekės, kurios kainą bandome riboti“, – kalbėjo jis.

Dėl viršutinės dujų kainų ribos kitą antradienį neeiliniame posėdyje tarsis už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai.

Ieškant būdų, kaip sumažinti itin išaugusias dujų ir elektros kainas, dujų kainų lubas rudens pradžioje pasiūlė šį pusmetį ES pirmininkaujanti Čekija. Lubas elektros gamybai naudojamoms dujoms nuo birželio, leidus Briuseliui, taiko Ispanija ir Portugalija – dėl to jose yra vienos mažiausių elektros kainų ES. 

Šiuo klausimu blokas pasidalijo į dvi stovyklas. Tokioms luboms pritaria maždaug pusė Bendrijos šalių, tarp jų ir Lietuva, tačiau prieštarauja Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Vengrija – motyvuojama, jog dujų kainų lubos gali nuo ES atgrasyti ir į kitas rinkas nukreipti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus taip pakenkiant jų tiekimo saugumui, taip pat padidinti dujų paklausą, o dėl to gali ištuštėti žiemai užpildytos dujų saugyklos.

Už tai, kad Seimas jas svarstytų,  balsavo 96, parlamentarai, prieš buvo vienas, o 6 susilaikė. Toliau Seimas pakeitimus svarstys gruodžio 6-ąją.

Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, pakeitimai leis labiau apsaugoti gyventojus.

„Tvarkos keitimas turės teigiamą poveikį vartotojų teisių apsaugai“, – sakė ji Seime pristatydama Energetikos bei Elektros energetikos įstatymų pataisas. 

Ji taip pat paprašė Seimo pataisas svarstyti skubos tvarka. 

„Dėl susidariusios situacijos energijos išteklių rinkose būtina skubiai pakeisti galiojantį  reglamentavimą siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės interesus ir kad VERT turės skubos tvarka priimti sprendimus (...) dėl kainos“, – teigė viceministrė.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė priekaištavo, kad pataisos į Seimą atneštos pavėluotai: „Jau dalį tų pataisų opozicija buvo registravusi dar rugsėjo mėnesį“.

Pataisos Seimui teikiamos reaguojant į bendrovės „Perlas Energija“ situaciją, kai ji atsisakė klientams teikti žadėtas paslaugas. 

Pakeitimai nustato griežtesnius reikalavimus nepriklausomų elektros tiekėjams – jos negalės turėti pradelstų skolų, joms negalės būti pradėtos bankroto, reorganizavimo ar likvidavimo procedūros.

Be to, jų nuosavas kapitalas turėtų būti bent pusės įstatinio kapitalo dydžio, jos turėtų turėti prievolių įvykdymo garantijas, skirtas vartotojų nuostoliams kompensuoti, jei tiekėjas nevykdytų įsipareigojimų.

Buitiniai vartotojai dėl žalos atlyginimo per tris mėnesius turėtų kreiptis į Energetikos reguliavimo tarybą (VERT), o nepriklausomi tiekėjai – teikti jai papildomą informaciją, veiklos rizikų valdymo planą.

Taip pat numatoma buitiniams vartotojams, gaunantiems garantinio tiekimo paslaugą, mažinti dabar taikomą 1,25 koeficient iki 1,15 vidutinės praėjusio mėnesio elektros biržos kainos. Nebuitiniams vartotojams būtų toliau taikomas 1,25 koeficientas.

Elektros rinkos liberalizavimo trečiojo etapo vartotojai iki pat 2025 metų pabaigos galėtų likti pas visuomeninį tiekėją, net jei buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją.

Taip pat ketinama nustatyti laikino elektros nutraukimo ar apribojimo tinklų naudotojams maksimalų laikotarpį  – 336 valandos per dvejus metus. Vartotojams, prijungtų prie skirstomųjų tinklų, elektra negalėtų būti laikinai nutraukta ilgiau kaip 24 valandas iš eilės.

Siekiama didinti elektros tiekimo patikimumą užmiesčio vartotojams, vietoj maksimalių 24 valandų nustatant 12 valandų laikiną jos nutraukimą bei 6 valandų atstatymo laiką laisvosios ekonominės zonos teritorijoms.

Savų gamybos pajėgumų neturėjusiai „Perlas Energijai“ rugpjūčio pradžioje paskelbus apie sutarčių nutraukimą su beveik 180 tūkst. fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų, energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė apie ketinimą peržiūrėti nepriklausomų tiekėjų reguliavimą bei jo griežtinimą. 

„Turto banko duomenimis, vien per rugsėjo mėnesį jo valdomuose pastatuose buvo sutaupyta 20 procentų energijos, nors Vyriausybė buvo nustačiusi dvidešimties procentų taupymo efektą per ateinančius dvejus metus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Žilienė.

„Jeigu žiūrėsime pinigais, tai yra 400 tūkstančių eurų per mėnesį“, – pridūrė viceministrė.

Pasak Turto banko, tai lėmė tarnautojų elgesio pokyčiai. Jie dažniau rinkosi laiptus, o ne liftus, išjungė nenaudojamus prietaisus, dirbo nuotoliu, atsisakė kondicionierių.

„Mūsų manymu, jeigu institucijos, jų darbuotojai tendencijas išlaikys, efektas gali virsti apie 5 milijonus kilovatvalandžių nuo viso mūsų valdomo turto (per metus – BNS). Pinigais tai yra keli milijonai eurų“, – žurnalistams teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, Turto banko pastatuose įsikūrusios įstaigos iki šių metų pabaigos gali sutaupyti apie milijoną eurų.

„Jeigu tendencija išliks ir sutaupysime po maždaug 400 tūkstančių kilovatvalandžių mūsų valdomame turte per mėnesį, tai mes matome, kad sutaupysime pusantro milijono kilovatvalandžių iki metų pabaigos. Pinigais tai yra grubiai iki milijono eurų“, – teigė Turto banko vadovas. 

Pasak jo, kol kas pateikiami tik duomenys apie elektros suvartojimą, tačiau nuo kito mėnesio bus skaičiuojamas ir šilumos suvartojimas.   

Banko, valdančio apie 5 proc. viso valstybės turto, administruojamuose pastatuose įsikūrusios įstaigos rugsėjį sunaudojo 1,6 mln. kWh – 20 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Turto bankas skelbia, kad lyderės taupant elektrą buvo mažos įstaigos, pavyzdžiui, Lietuvos teismo ekspertizės centras sutaupė net 86 proc. elektros.

Tarp didžiausių vartotojų taupiausi rugsėjį buvo Žemės ūkio ministerija, elektros vartojimą sumažinusi apie 50 proc. ir sutaupiusi daugiau nei 32 tūkst. kWh, Kauno apskrities mokesčių inspekcija (10 tūkst. kWh), viename pastate esančios Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinė mokesčių inspekcija Vilniuje.

Pasak M. Sinkevičiaus, sutaupytais pinigais institucijos galės sumažinti lėšų trūkumą.

„Ką mes matome apskritai, kad institucijos net neturi tų pinigų susiplanavusios biudžete ir joms jų trūksta. Tai jos turės mažesnį trūkumą šių metų biudžete. Energijos kaštai tiek išaugo, kad biudžetinės institucijos nebuvo suplanavusios tiek lėšų ir bus mažesnis trūkumas“, – teigė Turto banko vadovas.  

Pasak I. Žilienės, Turto banko ir Lietuvos energetikos agentūros parengtą energijos suvartojimo duomenų švieslentę planuojama praplėsti ir kitų institucijų duomenimis.

„Šiai dienai mes turime Turto banko valdomų pastatų duomenis, tačiau taip pat yra galimybė praplėsti švieslentę ir kitų institucijų duomenimis“, – teigė I. Žilienė. 

Elektros suvartojimas augo apie 1 proc. pastatų

Pasak M. Sinkevičiaus rugsėjį elektros suvartojimą padidino iki 1 proc. Turto banko valdomų pastatų. Anot jo, tai „vienetiniai pastatai“, o didesnį suvartojimą galėjo lemti specifinės bei techninės priežastys.

„Kai kuriose pastatuose yra duomenų centrai, kurie turi savo suvartojimą. Jeigu tam tikrus įpročius galima pakeisti iš elgesio ir nesinaudoti virduliais bei naudotis laiptais, tai duomenų centro neatjungsi, ir jis vis tiek vartoja energiją didžiuliais kiekiais. Dėl to tą pokytį sudėtinga padaryti“, – teigė M. Sinkevičius.

„Kiti pastatai neturi centralizuoto šildymo, turi tik elektrinį šildymą. Jeigu tie pastatai rugsėjį turėjo šaltesnę savaitę, pagal higienos normas darbuotojui reikia užtikrinti tam tikrą šildymo lygį ir galbūt šildėsi“, – kalbėjo Turto banko vadovas.

Pasak jo, apie tokius atvejus bus informuotos ministerijos, o situaciją toliau stebės Turto bankas.

„Vienas mėnesis – iš jo tikrai nereikia daryti tam tikrų įžvalgų. Mes stebėsime tą situaciją ir per du–tris mėnesius paaiškės, ar tai neįvykęs elgesio pokytis, kuris daug kur įvyko, ar techninės problemos“, – teigė M. Sinkevičius.

Skaičiuojama, kad Turto banko išlaidos už elektrą jo valdomuose pastatuose šiemet sieks 12–13 mln. eurų (pernai – 7,45 mln. eurų).

Vyriausybė įpareigojo institucijas per dvejus metus energijos sunaudojimą sumažinti 20 proc. Tokiu būdu išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per šį laiką sumažėtų apie 100 mln. eurų.

Energetikos ministerijos atlikta analizė rodo, jog didžiausi energetiniai nuostoliai patiriami dėl senos statybos ir žemo energetinio efektyvumo pastatų.

„Gera žinia yra ta, kad gamtinių dujų saugyklos Europos Sąjungos valstybėse jau pasiekė 96 proc. užpildymo lygį ir tas šokas, kuris buvo vasarą, rugpjūtį, rugsėjį, kai buvo aukštos energijos kainos gamtinių dujų rinkose, jau šiek tiek slopsta“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė viceministrė.

„Jau matome, kad vietoje 300 eurų už megavatvalandę didmeninės kainos, kurią turėjome, šiai dienai yra apie 100 eurų, reiškia, kainos jau šiek tiek stabilizavosi,. Kaip bus ateityje, matysime, bet šiai dienai jau tas didysis šokas šiek tiek aprimo. Tokių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų pikų nebėra“, – kalbėjo I. Žilienė.

Komentuodama didmenines elektros kainas ji pastebėjo, kad atsigavo jos gamyba Šiaurės šalių hidroelektrinėse, o dėl vėjuotų dienų išaugo ir vėjo elektrinių gamyba.

„Tai atsiliepia ir mūsų prekybos zonoje ir tokių kainų, kaip buvo rugsėjį, jau nebematome“, – teigė viceministrė.

Praėjusią savaitę elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje krito po 7 proc. ir siekė 187,6 euro, o Estijoje elektra pigo 3 proc. iki 172,3 euro.