Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ „Tanita“ korporacijos vadovas Yuki Yonai ir Tokijo universiteto atstovė Kanako Shinohara dalinosi šalies strategija, kaip technologijų dėka ne tik prailginti vidutinę gyvenimo trukmę iki 100 metų, bet ir radikaliai sumažinant senatvės ligų skaičių.

Ilgaamžiškumas tampa problema

Sveikatos apsaugos technologijos kuriančios korporacijos „Tanita“ vadovas Y. Yonai savo paskaitoje teigia, jog tarp ilgiausią gyvenimo trukmę turinčių šalių Japonija yra kiekvienais metais, o šiųmetiniai jos vidurkiai – 84 m.  tarp vyrų ir 87 m. tarp moterų – yra geriausi pasaulyje. Tačiau kol kas šiuo pasiekimu didžiuotis nereikėtų, nes šiandien laikomasi tik kiekybinio, bet ne kokybinio gyvenimo kriterijaus.

„Jei pažvelgsime į paskutinę išsamią analizę, tai vyrai Japonijoje vidutiniškai 9,13 gyvenimo metų praleidžia būdami sunkios fizinės būklės ar sirgdami, tuo tarpu moterys – net 12,68 metų. Tai reiškia, jog moterys praleidžia maždaug 15 paskutinių gyvenimo proc. sunkiai galėdamos pakilti iš lovos. Visos Japonijos siekis dabar – ilginti būtent sveiko gyvenimo trukmę“, – aiškina Y. Yonai.

Prognozuojama, jog jau 2025-aisiais pensijos ir sveikatos apsaugos išlaidos kainuos valstybei 104.4 trilijono jenų – tai yra vos penkiais trilijonais mažiau nei visas 2012-ųjų šalies socialinės apsaugos biudžetas. Tuo tarpu ateityje prognozuojama dar niūresnė situacija – 2060-aisiais Japonijoje 65 m. ir vyresni žmonės sudarys maždaug 40 proc. visos populiacijos.

„Kol kas sveikatos apsauga laikosi todėl, jog kiekvienas žmogus turi sveikatos draudimą, priklausantį nuo savo darbovietės ir darbo pobūdžio – labai panašiai, kaip „Obamacare“ JAV. Visa šalis moka už sveikatą, tačiau brangiausiai jai kainuoja senesni nei 70 m. žmonės su sunkiomis sveikatos būklėmis ir norint sistemą palaikyti būtina rūpintis ne vien ligų gydymu, bet jų prevencija“, – teigia „Tanita“ vadovas.

Sveikata gebantis pasirūpinti senjoras

Tokijo universiteto specialistė K. Shinohara teigia, jog visos Japonijos mastu bandoma įdiegti sveikatos apsaugos technologijas, kurios leistų sutrikimus užfiksuoti prieš jiems virstant rimtomis problemomis ir taip išgelbėti žmones nuo ilgų sunkios ligos metų.

Privalome spręsti senėjančios visuomenės problemas pasitelkdami tiek inovacijas – balso analizę, ultragarsą, informacines technologijas ir elgesio sekiklius –, tiek socialines sistemines reformas, užtikrinančias žmonių įpročių pokyčius.

Tam vystoma didžiulė grandinė išradimų: atvykus pas gydytoją žmogus netrukus turėtų gauti ne tik esminius tyrimus, bet ir pamatytų savo DNR, taip užtikrinant, kad didžiausias rizikas bus įmanomA įžvelgti iš anksto, kitus testus atliks „PST“ sistema, galinti vien iš balso pastebėti diabeto, demencijos, imunologinių ligų ar vėžio pavojus. Namie daiktų internetas padės visapusiškai sekti žmogaus gyvenseną – nuo jo maitinimosi įpročių, iki kasdienių tuštinimosi tyrimų.

„Privalome spręsti senėjančios visuomenės problemas pasitelkdami tiek inovacijas – balso analizę, ultragarsą, informacines technologijas ir elgesio sekiklius, tiek socialines sistemines reformas, užtikrinančias žmonių įpročių pokyčius. Mes siekiame iki 2022 m. sukurti sistemą, kurioje kiekvienas galėtų namie pasitikrinti visus savo sveikatos duomenis, kurie būtų išsamiai išanalizuoti ir kasdien atnaujinami. Viso to tikslas – visuomenė, kur kiekvienam rūpi jo sveikata ir kiekvienas gali ja pasirūpinti net senatvėje“, – teigia K. Shinohara.

Technologijos dirbs kasdien

„Tanita“ korporacijos siekiai – analogiški tiems, kuriuos sveikatos ekspertai kelia jau daugybę metų. Tai – sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir kokybiškas poilsis. Tačiau turint omenyje, jog anot tyrimų, kas antras japonas net išgirdęs gydytojų perspėjimus nekeičia savo gyvensenos, to imtis planuojama per kiekvienoje darbo vietoje įdiegtus sprendimus.

„Nuo 2009-ųjų visoje kompanijoje pradėjome ir iki šiol tęsiame sveikatos valdymo programą. Kiekvienas darbuotojas turi savo aktyvų sekiklį, matuojantį fizinę veiklą, biuruose įdiegti organizmo būklę tikrinantys aparatai, darbuotojus konsultuoja specialūs sveikatos specialistai, o valgyklose tiekiamas tik sveikas maistas. Visa informacija keliauja į informacijos debesį, kur ją lengva sekti ir pastebėti nukrypimus nuo normų. Vien dėl reguliaraus spaudimo, kūno riebalingumo ir judėjimo sekimo per labai trumpą laiką pamatėme drastiškus pokyčius“, – tikina Y. Yonai.

Nuo programos pradžios iki 2012 m. kompanijos viduje sveiką kūno masės indeksą turinčių darbuotojų procentas pakilo nuo 70 iki 75, tuo tarpu savo darbuotojų sveikatai tenkančias išlaidas kompanija nuo 2011 iki 2012 m. sumažino beveik 10 proc. Šiandien tokie sekikliai parduodami visoje Japonijoje, o norint pritraukti dėmesį tų, kurie savo sveikata visiškai nesirūpina, juos galima įsigyti net su „anime“ veikėjais.

Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas ES regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip 40 mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Neproporcingas populiacijos augimas

Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, jog 2030-aisiais Žemėje gyvens maždaug 8,2 mlrd. žmonių, o šio amžiaus pabaigoje – net 11,2 mlrd. Toks skaičius taps didžiule problema, nes planeta turės aprūpinti šiuos žmones maistu, energija ir vandeniu.

„Didžioji problema ateities pasauliui bus švarus vanduo. Mūsų sukurta maisto pramonė potencialiai gali pamaitinti 8 ar net 10 mlrd. žmonių, energijos gavyboje kasdien žengiame naujus žingsnius, tačiau švaraus vandens stygius matomas jau šiandien. Problemos sprendimas aiškus – privalome rasti išradimą ar procesą, kuris leistų sūrų arba užterštą vandenį išvalyti ir panaudoti tai vargingiausiose šalyse“, – aiškina R. Hammondas.

Medicinos mokslų revoliucijos

„Turbūt didžiausias iš pokyčių yra medicinos mokslų kaita. Mūsų laukia bent keturios revoliucijos, kurios užtikrins, jog dauguma šios paskaitos klausytojų gyvens bent iki 100 metų, o bus ir tokių, kurie pasieks 120. Pirma, DNR tyrimai, kurie jau tapo prieinami, iki 2030-ųjų turėtų tapti tokie savaime suprantami, jog tirsime kiekvieno dar net negimusio kūdikio DNR. Ką tai reiškia? Mes galėsime personalizuoti mediciną: šiandien gydytojai priversti įspėti, kad ne visiems veikia tie patys vaistai ir aiškintis per praktiką. O žinodami DNR, medikai gali iškart nustatyti, kas žmogui tinka ir kas ne“, – teigia futurologas.

Dar dvi netrukus mus pasiekti turinčios inovacijos: nanomedicina, galinti pristatyti preparatą į tiksliai tą organizmo vietą, kur jos reikia, ir skaitmeninis sekimas, kuris per daiktų internetą ir išmaniuosiuose telefonuose įtaisytus daviklius nenutrūkstamai stebės žmogaus spaudimą, cukraus kiekį kraujyje ir kitus parametrus.

Turbūt didžiausias iš pokyčių yra medicinos mokslų kaita. Mūsų laukia bent keturios revoliucijos, kurios užtikrins, jog dauguma žmonių gyvens bent iki 100 metų.

„Ketvirtoji medicinos revoliucija bus kamieninių ląstelių mokslas. Jau šiandien jis geba pagaminti naujus organus, tačiau per ateinantį dešimtmetį jis išmoks sukurti bet kokį veikiantį organą, išskyrus smegenis. Kas reiškia, jog 90-metis žmogus, turintis pakankamai pinigų, galės pakeisti savo širdį, plaučius ir kepenis į 30-mečio. Klausimas belieka: ar tada jis norės eiti į klubą, ar vis tiek jausis per senas?“, – „Innovation Drift“ juokauja pranešėjas.

Tolesnė klimato kaita

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau maždaug nuo 2030-ųjų klimato kaita kasmet kainuos po ketvirtį milijono žmonių. Ir tai vien jos sukelto bado, maliarijos, viduriavimo ir karščio bangų padariniai. Dešimtmečiais po to turėtų ženkliai pakilti dėl audrų, uraganų ir kitų natūralių katastrofų mirštančių žmonių skaičius. Jau nekalbant apie tai, kad jei greitu metu visa planeta nesiims drastiškesnių ribojimų, per kelis dešimtmečius galima peržengti įžymiąją 2 proc. ribą (o ją pasiekus grasinama, jog gyvybė Žemėje pasikeis „neatpažįstamai“).

„Klimato kaita pati savaime nesukelia nei uraganų, nei drebėjimų. Bet ji ženkliai juos sustiprina – šiemet Žemę siaubusios katastrofos yra unikalios ne tuo, jog jos išvis įvyko, o tuo, kokios galingos jos buvo“, – savo pranešime aiškina britas.

Tvarios energijos rinka

Link švarios energijos žmonija juda gerokai lėčiau, nei norėtųsi. Donaldo Trumpo išrinkimas JAV simbolizuoja labai didelius planetos laukiančius iššūkius. Didžiuosius energijos poreikius atstoti galintis saulės ar vėjo jėgainių kiekis neatsiras be ilgalaikės plėtros, o tolesnės investicijos į anglies ar naftos industrijas ne tik prisidės prie sparčiai prastėjančios klimato situacijos, bet ir toliau ruošia žmones darbo rinkai, kuriai greitai jų nebereikės.

„Paskutiniaisiais metais Saulės energijos gavimas atpigo 80 proc., vėjo energijos – 50 proc. Tačiau yra viena labai problemiška detalė – kol kas mes neturime baterijos, kuri sugebėtų energiją sandėliuoti. 2030-aisiais maždaug pusė Europos energijos turėtų atkeliauti iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau perkeliant šį modelį į kitas šalis būtinos baterijos, sugebančios kompaktiškai sukaupti didžiulius kiekius energijos“, – pasakoja R. Hammondas.

2030-aisiais maždaug pusė Europos energijos turėtų atkeliauti iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau perkeliant šį modelį į kitas šalis būtinos baterijos, sugebančios kompaktiškai sukaupti didžiulius kiekius energijos.

Įvairiapusė globalizacija

Futurologas aiškina, jog nors pastaraisiais metais globalizacija niekur nedingo, apie ją kalbėti tapo nepopuliaru. JAV ir kai kurioms Europos šalims vis labiau akcentuojant ne atvirumą, o priešingai, uždarumą kitoms valstybėms, galima būtų pagalvoti, jog jos tempai lėtėja, tačiau iš tiesų globali kultūrų kaita ir maišymasis dar niekada nebuvo žmonėms tokie svarbūs.

„Nuo globalizacijos paspartėjimo dešimtame dešimtmetyje vien dėl galimybių laisvai judėti mes išgelbėjome milijardą žmonių visame pasaulyje nuo skurdo. Globalizacija turtingose šalyse kartais matoma kaip ne itin teigiamas procesas, bet kovoje su skurdu ji tiesiogiai padarė daugiau nei visa valstybių paramą vargingoms šalims nuo Antrojo pasaulinio karo sudėjus“, – tikina R. Hammondas.

Anot eksperto, artimiausiais metais turėsime spręsti robotų keliavimo klausimą – jei norime kovoti su skurdu, privalome rasti tokius mechanizmus, kuriuos verslas galėtų išsiųsti į vargingas šalis pakankamai maža kaina, jog šitai atsipirktų.

Eksponentiniu greičiu tobulėjančios technologijos

Galiausiai, visus šiuos iššūkius apjungs prisitaikymas prie kasdienių technologijų, kurių galios šiandien net neįsivaizduojame. Pats futurologas demonstravo sau už ausies implantuotą daviklį, kuris leidžia telefonu naudotis jo neliečiant. Ir tai – tik pati pradžia, kuri 2030-aisiais jau atrodys kaip gūdi praeitis.

„Kai atsirado pirmieji automobiliai, anglakalbiai nežinojo, kaip juos pavadinti, todėl įvardino kaip „karietas be arklių“ (horse-less carriages). Mūsų telefonai ir kompiuteriai per 10 m. taps tūkstančius kartų galingesni už šiandieninius ir jau visai netrukus pirmieji išmanūs telefonai mums labiau primins ne prabangią mašiną, o būtent karietą“, – teigia R. Hammondas.

Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas ES regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip 40 mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ kompanijos „Hyperloop One“ vyr. patarėja tarptautiniais klausimais YJ Fischer pirmąkart Lietuvai pristatė, kaip ši transporto revoliucija tapo įmanoma ir kada ji pasieks Baltijos šalis.

Simuliuoja kosmoso dėsnius ant Žemės

„Hyperloop“ kelionės atrodo taip: keleivis įlipa į kapsulę, jos durys užsidaro, ir kapsulė pajuda uždaru vamzdžiu į pasirinktą vietą. Įgavęs reikiamą greitį prietaisas ima levituoti ir dėka elektromagnetinės paties tunelio sąveikos su kapsule bei kosmoso sąlygas atkartojančio slėgio įgauna 1080 km/h greitį. Negana to, tokia kelionė yra visiškai nežalinga aplinkai ir, priešingai nei kelionės lėktuvu, nereikalauja ilgų paruošimų bei išvyksta, kada nori jos keleivis. Tuo tarpu pats judėjimas organizmui neturėtų būti sunkesnis nei kelionė lėktuvu – kapsulėje galima ir atsistoti, ir vaikščioti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Tai pirmoji tikrai revoliucinga transporto priemonė nuo XX a. pradžios lėktuvo. Šią liepą Nevadoje, JAV, mes pirmąkart praktiškai išbandėme „Hyperloop“ veikimą ir šiandien technologija yra per vieną žingsnį nuo naudojimo“, – pranešime dėsto YJ Fischer.

Jau 2018-aisiais planuojama atidaryti gamyklas ir įmonės centrus Europoje bei Artimuosiuose Rytuose. O šiuo metu įmonė derasi su ES tam, kad kitąmet galėtų pradėti pirmuosius darbus visoje Europoje.

Įsivaizduokime, kad man iš Vilniaus reikia į Los Andželą, o kažkam kitam – į Berlyną. Mes abu nuvykstame į stotį, sėdame į savo kapsules ir pajudame.

„Dažniausiai užduodamas klausimas yra, kada sistema bus pritaikyta visur. Mūsų atsakymas – 2021 m. Tai atrodo labai trumpas laiko tarpas pakeisti viso pasaulio transporto sistemai, bet jei reikalingi saugumo sertifikatai ir valstybių sprendimai priimti technologijas jau bus paruošti, technologinė sistemos pusė galės tai įgyvendinti. Visą „Hyperloop“ judėjimą nuo teorijos iki realaus modelio sukūrėme per pusantrų metų, todėl per dar ketverius galime ją pritaikyti komerciniam naudojimui“, – teigia YJ Fischer.

Žada pakeisti tai, kaip suvokiame geografiją

Kadangi kiekviena kelionė „Hyperloop“ vyksta be jokių sustojimų ar persėdimų, kapsulė geba įgauti lėktuvo greitį. Ją valdo ne žmogus, o kompiuteris, tad vietos klaidai negali likti ir visa transporto sistema privalo būti nepriekaištingai sustyguota.

„Įsivaizduokime, kad man iš Vilniaus reikia į Los Andželą, o kažkam kitam – į Berlyną. Mes abu nuvykstame į stotį, sėdame į savo kapsules ir pajudame. Kurį laiką judame tuo pačiu tuneliu, bet vėliau aš atsiskiriu ir judu tolyn. Tai iš esmės yra „Uber“ judėjimo modelis, leidžiantis man pasirinkti, kada ir kur aš noriu keliauti nepriklausomai nuo kitų žmonių: „Hyperloop“ sujungia lėktuvo greitį su geležinkelio sistema, leidžiančia prisijungti ir atsijungti nuo kitų kapsulių ir su metro sistemos patogumu“, – aiškina YJ Fischer.

Kaip pavyzdį „Hyperloop One“ pateikia Helsinkio ir Talino miestus. Šiandien net greitasis traukinys tarp jų keliauja 30–40 minučių, jau nekalbant apie tai, kad reikia laikytis jo grafiko, tad kelionė dar prasitęsia. Su nauja sistema ši kelionė užtruktų šešias minutes. „Vadinasi, jūs galite tiesiogine to žodžio prasme nuvykti namo į kitą šalį pavalgyti pietų ir vėl grįžti į darbą“, – juokauja specialistė.

Jei šimtai kilometrų tampa minučių klausimu, atstumas tarp didmiesčio ir priemiesčio nebėra trukdis.

„Jau dabar visuomenė nuolat ieško kuo didesnio greičio. Po kelių metų keliavimo greitis leis iš esmės permąstyti mūsų gyvenimus. Sakykime, esate didelė įmonė: jūs galite įsikurti toliau nuo miesto ir nesijaudinti, kad darbuotojai nenorės ten gyventi, nes nuo namų mieste jie atvyks per kelias minutes, jums nebereikia jaudintis dėl atsargų, nes dabar galite jas laikyti už šimtų kilometrų ir jų atsigabenimui nebereikia ilgų kelionių sunkvežimiais ir t.t. Gyventi ir dirbti skirtingose žemyno dalyse taps taip pat paprasta, kaip šiandien yra gyventi užmiestyje, o dirbti miesto centre“, – aiškina YJ Fischer.  

Iki Talino – pusvalandis, iki Berlyno – mažiau nei valanda

Į „Innovation Drift“ „Hyperloop One“ atstovė atvyko ne tik pristatyti bendrų įmonės siekių, bet ir papasakoti apie konkretų planą Lietuvai. Vienas pirmųjų didžiųjų maršrutų, kuriuos Europoje planuoja įmonė, turėtų būti susijęs būtent su Vilniumi.

„Jūs jau turite Via Baltica. Bet net jei žvelgiame į tris Baltijos šalių sostines žemėlapyje, akivaizdu, kad kelyje Vilnius–Talinas, Ryga yra nereikalingas nusukimas į šoną. Jeigu turėtume liniją tarp Vilniaus ir Talino, tai Rygai tereikia mažo koridoriaus nuo jo nusukti ir laiko sutaupytų visi. Ir čia mes nesitikime sustoti: Vilnius gali būti jungiamas su Varšuva, Varšuva su Berlynu, tada su Kopenhaga, su Stokholmu ir vėl su Talinu. Žemėlapyje matyti, koks ratas, apimantis pusę Europos, gaunasi – nuo jo atsišakos kiti takai ir taip apimsime viską nuo Skandinavijos iki Vokietijos“, – vizija dalijasi YJ Fischer.

Šiame rate kelionės turėtų užtrukti itin neilgai: Talinas–Berlynas 90 minučių, Talinas–Vilnius 35 min., o Talinas–Ryga vos 18 min.

Kaip didžiausius iššūkius tai įgyvendinti YJ Fischer įvardijo nusistatymą prieš tokios inovacijos kainą ir itin sunkius sertifikavimo procesus, kurie tiesiog nėra pritaikyti „Hyperloop“ veikimo principui. Ir pirmoji šių problemų – kaina – iš tiesų nėra labai didelė.

„Kaip pavyzdį paimkime Švediją. Šiuo metu jie sprendžia nacionalinio greitojo traukinio klausimą ir net kukliais jų paskaičiavimais tai kainuos apie 35 mlrd. eurų. Tuo metu nepriklausomų agentūrų tyrimas parodė, kad analogiškų „Hyperloop“ maršrutų sukūrimas kainuotų tarp 22 ir 27 mlrd. eurų. Be to, kadangi didžiąją laiko dalį judinti kapsulė levituoja, ji nenaudoja jokio kuro ir dėl to kiekviena kelionė kainuoja žymiai mažiau, nei įveikti tą patį atstumą šiandien“, – teigia YJ Fischer. 

Spalio 12–13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Ekspertė pasakoja, kodėl milijoniniai kosmoso projektai atsiduria studentų rankose, kada keliausime į kitas planetas ir svarsto, jog atsakymą ar Saulės sistemoje kada nors buvo kitų gyvybės formų greičiausiai sužinos jau šiandien dirbantys mokslininkai.

– Visi yra girdėję apie „NASA“ veiklą. Kuo užsiima „Ames“ centras?

– „NASA“ yra ir visuomet buvo svarbus akademinio pasaulio, privataus sektoriaus ir tarptautinių partnerysčių indėlis. Sicilio slėnio „NASA“ centras analogiškai rūpinasi tradicinėmis partnerystėmis, bet investuoja ir į netradicines. Mes skiriame ypatingą dėmesį robotikai, automatinėms mašinoms, super-kompiuteriams bei sudėtingoms skaičiavimo sistemoms, taip pat aerodinaminėms sistemoms, skrydžių kainas mažinančiomis misijomis, tokiomis kaip itin maži satelitai, astrobiologijai ir gyvybės tyrimams.

   - Kas tos netradicinės partnerystės?

– Turbūt vienas geriausių būdų pritraukti naujas idėjas yra per studentų dalyvavimą. Pavyzdžiui, Lietuva nuo pat pradžios dalyvauja „NASA International Internships“ programoje, tad yra tarsi šalis-pionierė. Kosmoso tyrinėjimams būtinas ir daugelio disciplinų supratimas, ir gebėjimas jas jungti, o tam reikia kuo įvairesnių požiūrių.

Prisijundami prie ilgus metus vykstančių projektų studentai geba pasinaudoti finansavimu, sutikti patyrusių mokslininkų ir megzti be „NASA“ neįmanomus ryšius, o organizacija iš to gauna jaunų, originalių protų įsitraukimą. Studentų darbas yra toks pat svarbus kaip verslo, nes būtent jie tuo pačiu metu mokosi ir patys atneša naujų idėjų.

Didžiausias iššūkis yra patikima, ekonomiška ir saugi technologinė įranga – platformos ir mašinos, galinčios gabenti žmones į kosmosą.

– Kokie konkretūs tokio bendradarbiavimo ar „NASA Ames“ veiklos pastarųjų metų rezultatai? Ar matome juos kur nors savo kasdienybėje?

– Kosmoso technologijos prisideda prie Žemėje vykdomų veiklų: žemės ūkio, transporto, oro, telekomunikacijų ir kt. Kaip kosminė technologija satelitai iš esmės reformavo daugybę sričių ir neabejotinai tai darys ir ateityje.

Tačiau tai tik vienas pavyzdys ir tik pati pradžia – tikrąjį mokslo potencialą dar tik įsivaizduojame. Svarbiausias tikslas, link kurio judame, yra galimybė pasiekti, įvertinti ir panaudoti už Žemės esančius išteklius. Greitu metu atsirasianti niša bus komercinės kosmoso kelionės – atsiras kosminis turizmas, pakeisiantis žmonių požiūrį į kosmosą ir planetą, kurioje gyvename.

– Kokie iššūkiai laukia įgyvendinant svajonę žmonėms įsikurti kitose planetose?

– Didžiausias iššūkis yra patikima, ekonomiška ir saugi technologinė įranga – platformos ir mašinos, galinčios gabenti žmones į kosmosą. Šie klausimai dar nėra iki galo išspręsti net kalbant apie „artimojo“ kosmoso tyrinėjimus: Mėnulio bei Marso paviršiaus ir aplinkinės erdvės tyrimus, toliau nuo Žemės esančių kitų planetų palydovų aplankymą, kuriame dalyvautų gyvi specialistai. Nors vyksta milžiniški technologiniai šuoliai, iki tolimų kosminių kelionių tų šuolių reikia daugybės.

Žinoma, didžiulė kosmoso tyrimų dalis yra nuotoliniai stebėjimai, taikomi tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų. Tam taip pat reikalinga speciali technika, kuri pastaraisiais metais jau pažengė be galo toli ir šiandien leidžia atlikti nepaprastai plačius tyrimus.

Kalbant apie verslą, kol kas visi mokslo centrai dar ieško, kaip efektyviai išnaudoti kartu ir tradicinę kosmosui skirtą įrangą kuriančias kompanijas, ir tas, kurios į šį lauką atėjo visai neseniai su originaliais verslo modeliais.

– Ar artimiausias kosmoso tyrinėtojų proveržis bus susijęs būtent su stebėjimais?

– Neabejotinai. Iš savo patirties „NASA“ astrobiologijos programoje galiu pasakyti, jog svarbiausias dabartinis iššūkis, o tuo pačiu ir galimybė, kuriai mūsų technologijų tobulėjimas jau leidžia laukti sprendimo, yra įrodymas, ar Saulės sistemoje kada nors yra buvusių kokių nors nežemiškos gyvybės formų. Galime tikėtis, jog vienareikšmiškai tai įvertins jau šiandien dirbantys mokslininkai. Manau, jog atsakymas, nesvarbu, ar jis būtų „taip“ ar „ne“, iš esmės pakeis žmonijos istoriją.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjo inovacijų forumas „Innovation Drift“, kuriame dalyvaus daugiau nei 1 tūkst. verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų.

Renginyje dalyvaus Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinis sekretorius Houlinas Zhao, pranešimus skaitys „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, buvęs socialinio tinklo „LinkedIn“ vadovas Europoje Kevinas Eyresas, kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios „Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas ir kiti.

Specialios sesijos renginyje bus skirtos intelektinei nuosavybei, bepiločiams lėktuvams, kosminiams tyrimams, pradedančiosioms įmonėms („startuoliams“), kultūros ir kūrybinėms industrijoms.

Vilniaus inovacijų forumas taip pat kvies į inovacijų mugę, kurioje bus galima gyvai išbandyti naujausias Lietuvoje kuriamas technologijas ir produktus. Verslo plėtros galimybių ieškančios įmonės papildomai bus kviečiamos į partnerystės renginį, kuriame galės užmegzti naudingų ryšių su potencialiais partneriais iš Lietuvos ir užsienio.

Šių metų rugsėjo 3–4 d. Vilniuje susirinks daugiau nei 500 inovacijas kuriančių verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų, kurie dalysis žiniomis antrajame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Dviejų dienų reginyje laukiama daugiau nei 40-ies pranešėjų, kurie diskutuos apie technologijų ir verslo ateitį. Specialios teminės sesijos renginyje bus skirtos ateities ir pradedančiajam verslui (angl.: startup), intelektinei nuosavybei, bepiločiams lėktuvams, kosminiams tyrimams, bioekonomikai, kultūros ir kūrybinėms industrijoms.

„Vilniaus inovacijų forumą Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra organizuoja jau antrą kartą, todėl tikiu, kad šis inovacijų lyderių susibūrimas ilgainiui taps tradicija. Šio renginio ašis – žvilgsnis į ateitį. Norėdami būti lyderiais, o ne sekėjais ir užsitikrinti pastovius ekonominės grąžos srautus, privalome orientuotis ne tik į dabartines, bet ir į ateities technologijas. Tai leis stiprėti mokslo ir pramonės bei paslaugų sektoriams, didins naujų produktų pateikimą tiek nacionalinei, tiek tarptautinei rinkai“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Renginyje pranešimus skaitys tarptautiniu mastu žinomų verslo ir mokslo organizacijų atstovai. Tarp jų – didžiausio pasaulyje profesinio socialinio tinklo „LinkedIn“ pirmasis darbuotojas už JAV ribų ir buvęs vadovas Europoje Kevinas Eyresas, „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) informacijos ir komunikacijos projektų viešajame sektoriuje direktorius Danilas Kerimi, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN tyrimų ir skaičiavimų direktorius Dr. Sergio Bertolucci, kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios „Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas ir daugelis kitų.

Pagrindinė dviejų dienų renginio, vyksiančio konferencijų centre „Litexpo“, dalis – tarptautinė konferencija, kurios dalyviai turės galimybę išgirsti tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų pranešimus, dalyvauti darbo grupių veikloje. Vilniaus inovacijų forumas taip pat kvies į inovacijų mugę, kurios metu bus galima gyvai išmėginti naujausias Lietuvoje kuriamas technologijas ir produktus. Verslo plėtros galimybių ieškančios įmonės papildomai bus kviečiamos į Lietuvos ir Skandinavijos šalių partnerystės renginį, kuriame galės užmegzti naudingų ryšių su potencialiais partneriais iš Danijos, Švedijos ir Norvegijos. Dalyvavimas visose „Innovation Drift“ dalyse – nemokamas.

Atskiras dėmesys renginyje bus skiriamas Lietuvos pradedančiųjų įmonių (vadinamųjų „startuolių“) bendruomenei, su kuria specialioje konferencijos erdvėje patarimais ir patirtimi apie inovacijų kūrimą pradedančiosiose įmonėse dalysis ekspertai ir investuotojai iš Lietuvos ir užsienio. Tarp jų – investicinio fondo „Blu Lime Labs“ įkūrėjas Peras Molleris, „Nextury Ventures“ valdybos pirmininkas Ilja Laursas, Verslo angelų fondo I partneris Arvydas Strumskis ir  kiti.

Kol Vilniuje netyla ginčai dėl to, ką mums reikėtų daryti su viešojo transporto sistema ir kaip panaikinti didžiulius šio sektoriaus nuostolius, Talino gyventojai dėl to nesuka galvos ir jau beveik metus džiaugiasi nemokamu viešuoju transportu.

Nuo sausio 1 d. Talinas tapo pirmąja Europos sostine, kurioje miesto piliečiams viešasis transportas yra visiškai nemokamas. Estai skaičiuoja, kad šis sprendimas jiems visiškai apsimokėjo, nes toks žingsnis padėjo į miestą pritraukti daugiau gyventojų, kurių sumokami mokesčiai padengia padidėjusias išlaidas.

Talino viešojo transporto biudžetas siekia 53 mln. eurų (apie 183 mln. litų), ir iki šių metų pradžios tik 17 mln. eurų (59 mln. litų) buvo surenkama iš bilietų pardavimo. Iš jų – vos 12 mln. eurų (41 mln. litų) iš Talino gyventojų. Tad buvo nuspręsta pinigų ieškoti kitur.

Talino ES biurui vadovaujantis ir prie Estijos sostinės transporto nemokamos sistemos įdiegimo daug prisidėjęs Allanas Alaküla Vilniuje vykusioje konferencijoje "Innovation Drift" juokavo, kad Lietuvos sostinė turi savo oro linijų bendrovę, taksi įmonę, bet Taline tai būtų neįmanoma, nes visos šios paslaugos turėtų būti nemokamos.

O interviu "Vilniaus dienai" A.Alaküla teigė, kad Talinas savo sprendimo nė kiek nesigaili ir Vilnius tikrai galėtų šią praktiką pritaikyti sau.

– Kokia buvo pagrindinė motyvacija padaryti Talino viešąjį transportą nemokamą?

– Mūsų pagrindinis tikslas buvo miestiečių socialinių poreikių patenkinimas, ekonomikos stimuliavimas ir aplinkos tausojimas.

– Toks sprendimas turėjo pareikalauti ilgo pasiruošimo proceso. Kas buvo svarbiausia rengiantis šiam žingsniui?

– Iš pat pradžių, 2012-ųjų kovą, surengėme referendumą, kuris informavo visuomenę ir įtraukė ją į sprendimo priėmimo procesą. Jis taip pat užtikrino, kad turime politinę paramą. Stiprus palaikymas ir viešojo transporto prioritetizavimas leido mus 2012-ųjų vasarą miesto centre paleisti naujas autobusų linijas. Tą pačią vasarą autobusų ir tramvajų bei troleibusų parkai buvo sujungti į vieną įmonę. Rudenį įdiegėme naują keleivio bilietą, veikiantį Taline ir jo rajone. Bilietas kaupia duomenis apie kiekvieną keleivio kelionę.

– Kaip viešojo transporto sistema susitvarkė su padidėjusiu keleivių srautu, kai kelionės tapo nemokamos?

– Keleivių srautas išaugo maždaug 10 proc. Transporto priemonių skaičių padidinome 6 proc., o kai kuriomis dienomis ir piko valandomis padarėme intensyvesnius grafikus. Autobusų parkas buvo  atnaujintas – įsigijome 60 visiškai naujų MAN autobusų.

– Neseniai lankėtės Lietuvoje. Kokį įspūdį jums paliko Vilniaus viešojo transporto sistema?

– Praleidau galimybę Vilniuje pasinaudoti viešuoju transportu, bet iš to, ką pamačiau, man susidarė įspūdis, kad sistema labai panaši į Talino.

– Vilniuje vis netyla diskusijos dėl viešojo transporto sistemos. Kai kas nori atsikratyti troleibusų ir atidaryti tramvajaus ar net metro linijas. Finansinė padėtis Vilniuje irgi sunki. Gal nemokamas viešasis transportas galėtų būti mūsų problemų sprendimas?

– Talinas labai ilgai bandė tvarkytis su vis mažėjančio keleivių srauto problema. Patekome į situaciją, kai tik 70 proc. išlaidų pavykdavo padengti iš bilietų pardavimo. Niekaip negalėjome pasiteisinti, kodėl subsidijuojame viešą paslaugą, kuri dėl didelių bilietų kainų tik nuolat praranda klientus.

Mūsų atliktos apklausos parodė, kad žmonėms renkantis transportą svarbiausia yra kaina. Papildomas išlaidas padengėme dėl išaugusio registruotų gyventojų skaičiaus. Nuo referendumo jų pagausėjo 13 tūkst. Mūsų skaičiavimais, 1000 naujų gyventojų per pajamų mokestį kasmet į miesto biudžetą atneša milijoną eurų (3,45 mln. litų).

Taigi šiandien esame įsitikinę, kad papildomas 12 mln. eurų (41,4 mln. litų) išlaidas padengsime su kaupu.

Jeigu aš gerai supratau, Vilniaus viešojo transporto sistema pajamomis iš bilietų pardavimo padengia tik 50 proc. išlaidų. Gyventojų perkamoji galia čia panaši kaip ir Taline. Taigi tai tikrai gali būti viena išeičių, kaip ištrūkti iš to užburto rato, kai išlaidos kyla, o didinant bilietų kainas jų sureguliuoti nepavyksta.

Iš tikrųjų Vilniuje viešasis transportas ir šiaip jau beveik nemokamas, kaip, beje, ir daugelyje Europos miestų, kuriuose daugiau kaip 50 proc. išlaidų padengiama iš subsidijų. Taline tiesiog bandoma visuomenei iš viešojo transporto sistemos suteikti kuo daugiau naudos.

– Nuolat kylant degalų kainoms vis daugiau žmonių renkasi viešąjį transportą, o ne automobilius. Ar ši tendencija tęsis? Kokia yra viešojo transporto sistemos ateitis?

– Azijos didmiesčiuose viešasis transportas yra vienintelė priemonė, leidžianti toms dešimtims milijonų žmonių sutilpti mieste ir dar turėti kuo kvėpuoti. Rytų Europoje, kur populiacija nėra tokia tanki, viešąjį transportą aš matau kaip priemonę socialiai, ekonomiškai perspektyviai ir aplinkosaugiškai atsakingai judėjimo galimybei sukurti.

Net jeigu degalų kainos daugiau ir nekiltų, mes, Baltijos šalių gyventojai, paprasčiausiai nesame tokie turtingi, kad galėtume sau leisti kiekvieną dieną naudotis automobiliais. Taigi viešojo transporto sistemos tobulinimas atrodo logiška išeitis mums visiems.