Prieigos valdytojomis tapo „Google“ paieškos variklį, „Facebook“ socialinį tinklą, „Amazon.com“ platformą ir „Apple“ programėlių parduotuvę „App Store“ valdančios bendrovės ir kitos daugelio mūsų naudojamos platformos.

Dalis jų į naujas taisykles jau sureagavo. Bendrovė „Meta Platforms Inc.“, valdanti socialinį tinklą „Facebook“, dėl Skaitmeninių rinkų akto sukeltų neaiškumų nusprendė atidėti naujos programėlės „Threads“ paleidimą ES vartotojams.  Jos prieinamumas turėjo sukurti tiesioginę konkurenciją Elono Musko valdomai platformai „X“, ką tik pakeitusiai pavadinimą iš „Twitter“. Taip Skaitmeninių rinkų aktas sukėlė visiškai atvirkščią efektą, nei deklaruotas tikslas sukurti „daugiau galimybių vartotojams pakeisti savo tiekėjus“ Taigi, užuot augusi, konkurencija lieka tokia pati.

Kompanija „Microsoft“ prie Skaitmeninių rinkų akto taisyklių prisitaikė keisdama savo produktų kainodarą. Dar 2017 m. „Microsoft Teams“ bendradarbiavimo programa prie „Microsoft Office 365“ paketo buvo pridedama nemokamai. Vartotojui tai reiškė patogumą gauti visą drauge veikiančių programų paketą. Tokia verslo praktika pagal naująjį reguliavimą yra traktuojama kaip netinkama, proteguojanti savo sukurtą produktą, paslepianti tikrąją šios programėlės kainą. Kainodarą pakeitus, už „Microsoft Teams“ mokėti teks atskirai.

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų.

 

Keisis ir „Apple“ operacinės sistemos naudojimas. Iki šiol programėlių kūrėjai, norėdami, kad jų produktai būtų naudojami „iPhone“ telefonuose, turėjo paklusti kompanijos „Apple“ taisyklėms ir už buvimą sistemoje mokėti komisinius. Jau 2022 m. gruodžio mėn. buvo skelbiama, kad  kompanija ruošiasi prisitaikyti prie naujų reguliavimų ir leisti išmaniąsias programėles į „iPhone“ telefonus parsisiųsti ne tik iš „Apple Store“ programėlių parduotuvės. Nors oficialiai jokių pakeitimų dar nėra padaryta, tačiau neabejojama, kad iki sankcijų taikymo pradžios (2024 m. kovo mėnesio), pasirodžiusiose naujose operacinių sistemų versijose tokia galimybė atsiras („Apple iOS 17“ arba „Apple iOS 18“). Kaštai programėlių kūrėjams dėl to sumažės, bet rizika vartotojams gali padidėti. Nebegalėdama užtikrinti programėlių patikimumo, kompanija „Apple“ pabrėžia, kad negalės apsaugoti vartotojų privatumo ir saugumo, atmesti galimų kenkėjiškų programėlių. 

Minėti pavyzdžiai rodo, kad ES, siekdama apsaugoti vartotojus ir sukurti jiems daugiau galimybių, apribojo konkurenciją ir tai, ko visuomet siekia vartotojai – geriausiai jų poreikius atitinkančių paslaugų. Draudimų iššauktas neišvengiamas interneto platformų  atsakas tą tik patvirtina.

Teisininkai ir šį reglamentą nagrinėjantys ekspertai įžvelgia ilgų bei brangių bylinėjimosi procesų grėsmę ir riziką, kad Skaitmeninių rinkų aktas persipins su šalyse narėse galiojančiais nacionaliniais konkurencijos įstatymais. Dėl to reglamento įgyvendinimas gali užtrukti ir taip didinti neapibrėžtumą ir kaštus rinkos dalyviams.

Nuo rugsėjo 6 d. iki kovo 7 d. prieigos valdytojomis paskelbtos platformos privalės prisitaikyti prie Skaitmeninių rinkų akto reikalavimų ir atsisakyti draudžiamų veiksmų. Tarp jų – nebeproteguoti savo produktų ir atsisakyti neištrinamų programėlių. To nepadarius grės baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrovės globalios metinės apyvartos.

Pilnai įgyvendinus Skaitmeninių rinkų aktą, ES vartotojai gali susidurti su mažesniu pasirinkimu, didesnėmis skaitmeninių paslaugų kainomis ar prastesne kokybe, didesnėmis laiko sąnaudomis, o verslai su mažėjančiomis inovacijų kūrimo paskatomis ir didesne koncentracijos rizika skaitmeninių paslaugų sektoriuje.

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė trečiadienį pakoregavo Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašą, suvienodindama reikalavimus dėl programų žymėjimo amžiaus indeksu („N-7“, „N-14“, „S“) visiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo to, ar programos rodomos per kabelinę televiziją, internete, ar per dalijimosi vaizdo medžiaga platformas.

Kaip BNS sakė ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, aprašas pakoreguotas derinant jo nuostatas su Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pakeitimais bei sausį priimtomis atitinkamomis įstatymų pataisomis.

Anot jo, Vyriausybės patvirtintas išaiškinimas turėtų aiškiau apibrėžti neigiamos informacijos žymėjimą dalijimosi vaizdo medžiaga platformose, tokias, kaip „Youtube“, kur iki šiol žymėjimui taikyta žemesnė kartelė.  Vis dėlto jis patvirtino, kad įpareigoti žymėti informaciją galima tik Lietuvoje registruotus minėtus paslaugų tiekėjus, o tokių Lietuvos jurisdikcijoje kol kas nėra.

„Aprašas iš esmės jis nieko daugiau nenustatė, kas buvo nustatyta sausį, gal tik patikslino tam tikrus dalykus ir suvienodino sąvokas iš sudėtingesnių į paprastesnes. Žymėjimas turi būti programoms arba televizijų programoms ir radijo programoms, jos gali būti transliuojamos įvairiais būdais, tad ir tas žymėjimas turi būti įvairiais būdais transliuojamoms programoms vienodai. Jei tokia programa yra platinama internete, ji turi būti pagal amžiaus cenzą suskirstoma iki 7, iki 14 ir iki 18 metų ir atitinkamai pažymima indeksais“, – pabrėžė D. Velkas.

Pasak Kultūros ministerijos, apraše lieka galioti ankstesnė nuostata, kad jei asmenys, atsakingi už visuomenės informavimo priemonių turinį, patys negali nustatyti, ar informacija priskirtina minėtai kategorijai, dėl to turėtų konsultuotis su žurnalistų etikos inspektoriumi arba Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Naujojoje aprašo redakcijoje taip pat nustatoma, kad viešuosiuose renginiuose, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, nepilnamečiai gali dalyvauti lydimi suaugusio asmens.

„Interneto platformų verslo modelis daro įtaką ne tik laisvai ir sąžiningai konkurencijai, bet ir mūsų demokratijoms, mūsų saugumui ir mūsų turimos informacijos kokybei“, – Pasaulio ekonomikos forumo internetu surengtoje sesijoje sakė U. von der Leyen.

Interneto milžinės turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip jos skleidžia, skatina ir šalina turinį, teigė ji, pasinaudojusi savo kalba forume kreipimuisi į Vašingtoną.

Pavyzdžiui, pabrėžė EK pirmininkė, „Twitter“ sprendimas visam laikui užblokuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo paskyrą po išpuolio Kapitolijuje neturėjo būti priimtas remiantis tik bendrovės vidaus taisyklėmis.

Forume, kuris šiemet dėl koronaviruso pandemijos rengiamas ne Šveicarijos Alpių kurorte Davose, o internetu, apie 2 000 politikos ir verslo lyderio aptars ateinančių metų iššūkius.

„Netflix“

https://www.netflix.com/lt/

Kaina:

1 ekranas – 7,99 Eur už mėnesį

2 ekranai vienu metu ir HD kokybė – 9,99 Eur už mėnesį

4 ekranai ir ULTRA HD – 11,99 Eur už mėnesį

Pirmos 30 dienų nemokamai.

Ką žiūrėti: daugiausia siūlomo turinio sudaro amerikietiški indie arba klasikiniai filmai, tačiau galima rasti ir įvairiausiuose pasaulio kraštuose (nuo Europos šalių iki Indijos ir Pietų Korėjos) sukurtų juostų ar serialų. Daug originalaus, specialiai „Netflix“ sukurto turinio, tarp jų tokie serialai kaip „Stranger Things“, „13 Reasons Why“, „Dark“, „Love“ ar Sandanso kino festivalį laimėjęs filmas „I Don't Feel at Home in This World Anymore“, Kanų kino festivalio konkursinėje programoje rodytas filmas „Okja“, naujas „Frances Ha“ režisieriaus Noah Baumbacho filmas „The Meyerowitz Stories“ ir daugybė kitų.

„Google Play“

https://play.google.com/store

Kaina: siūlo įsigyti ar žiūrėti internete mokant už atskirą filmą. Įprasta kaina už vieną svyruoja nuo 1,99 iki 3,99 Eur. Kai kuriuos filmus siūloma tik įsigyti, kai kurie jų kainuoja ir keliolika eurų.

Ką žiūrėti: naujausi ir klasikiniai filmai, daugiausia blokbasteriai ar kiti populiarūs filmai. Nuo „Jurrasic Park“, „Forrest Gump“, „Hario Poterio“ iki „Dunkirk“, „Baby Driver“ ar „It“.

„Amazon Prime Video“

https://www.primevideo.com

Kaina: 5,99 Eur už mėnesį. Bet šiuo metu galioja pasiūlymas, kad pirmi šeši mėnesiai – 2,99 Eur už mėnesį.

Pirmos 30 dienų nemokamai.

Ką žiūrėti: galima rasti kuo įvairiausio turinio – nuo klasikos iki naujausių populiarių filmų. „Taxi Driver“, „Moonlight“, „Manchester By The Sea“, „Nightcrawler“, „Enternal Sunshine of Spottless Mind“, „The Big Sick“, „Big Fish“, serialai: „American Gods“, „The Man in High Castle“, „Mr. Robot“ ir daugybė kitų dalykų. Kuriamas originalus turinys, vienas naujausių dėmesio vertų serialų – populiariu Chriso Krauso to paties pavadinimo romanu paremtas serialas „I Love Dick“, taip pat „The Marvelous Mrs. Maisel“, „Mozart in the Jungle“ ir pan.

„iTunes“

http://www.apple.com/itunes/

Kaina: veikia panašiai kaip „Google Play“ – mokate už filmą, serialo sezoną ar epizodą. Su serialais siūlomi ir kitokie planai (daugiau informacijos apie tai „iTunes“ parduotuvėje).

Ką žiūrėti: populiariausius filmus, kuriuos neseniai pražiopsojote (arba nebūtinai) kino teatre ar kino festivaliuose. Pvz.: „Snowden“, „The Handmaiden“, „Knight of Cups“, „Mustang“, „Arrival“, „The Lobster“, „American Honey“ ir daugybė kitų. Serialų pasirinkimo mažiau – siūlomi panašūs kaip ir „Netflix“ ar anksčiau išleisti populiarūs serialai, tokie kaip „Lost“, „Breaking Bad“, „Gotham“, „Vikings“, „Fargo“ ir t.t.

„Viaplay“

https://viaplay.lt/

Kaina: 6,99 Eur už mėnesį. Pirmos 30 dienų nemokamai.

Ką žiūrėti: tai, ko gero, didžiausią pasirinkimą Lietuvoje siūlanti platforma, labiausiai iš visų orientuota į Lietuvos rinką – didžioji dalis turinio yra išversta į lietuvių kalbą. Yra ne tik amerikietiškų, bet ir lietuviškų, rusiškų filmų ir serialų. Daugiausia pastarųjų metų populiariųjų filmų, tiek blokbasterių, tiek kiek meniškesnių, pvz., „Oskarų“ laureatų. Klasikos čia kol kas nėra, yra vienas kitas labiau arthouse ar indie filmas. Daugiausia filmų, serialų pasiūla gerokai mažesnė. Filmai, kuriuos būtų verta pažiūrėti šioje platformoje ir kurių galbūt dar nematėte: „Bruklinas“, „Nimfomanė“, „Amerikos mylimoji“, „Atkirtis“, „Sensacija“, „Mėnesienos karalystė“. Serialai: „Tvin Pyksas“ (ir naujausias jo sezonas), „Gera žmona“, „Jaunasis popiežius“, „Reklamos vilkai“ ir kt.

„TV3 Filmai“

http://filmai.tv3.lt/

Kaina: nemokamai

Ką žiūrėti: populiarius užsienio ir lietuvių filmus bei koncertus. Kitaip tariant, čia rasi tai, ką rodo TV3. Mes radome „Atkirtį“, „Pabėgimą iš Šoušenko“, „Penktąją valdžią“. Filmai rodomi ribotą laiką, jie nuolat keičiasi, todėl mūsų rekomenduotų, deja, galite ir nerasti. Bet paieškoti verta.

„Kino fondas“

http://www.kinofondas.lt/

Kaina: mokama už vieną filmą. Kainos svyruoja tarp 1,49 ir 2,49 Eur. Yra ir nemokamų.

Ką žiūrėti: daugiau nei 350 lietuviškų filmų. Daugybė naujausių lietuvių filmų, pradedant „Aurora“ ar „Karalių pamaina“, baigiant komerciniais filmais, tokiais kaip „12 kėdžių“. Mes rekomenduojame prisiminti arba, jei nematėte, pažiūrėti tą pačią „Aurorą“, „Artimas šviesas“, „Adomas nori būti žmogumi“, trumpametražius: „Aš tave žinau“, „Dešimt priežasčių“, „Lernavan“, čia galima pamatyti naujausią Karolio Kaupinio trumpametražį filmą „Budėjimas“.

„Epasaka“

http://e.kinopasaka.lt/lt

Kaina: mokama už filmo peržiūrą. Filmų peržiūrų kainos varijuoja: trumpametražis – 1,49 Eur;

senesnis pilnametražis – 2,99 Eur; naujausi pilnametražiai (tuo metu rodomi kine) – 5,50 Eur.

Išsinuomotą filmą reikia peržiūrėti per 48 valandas.

Ką žiūrėti: pasirinkimas čia gana platus – nuo lietuviškų filmų kolekcijų ar trumpametražių filmų iki „Oskarų“ nominantų ar naujausių (ir nebūtinai) europietiškų filmų. Tai filmai, kuriuos rodė, ar įsivaizduotumėte rodomus „Pasakos“ kino teatre. Tik jis persikelia į ten, kur tik panorėsite. Jei dar nematėte, galima žiūrėti: „Kvadratą“, „Gerą laiką“, „Baltą Dievą“, „Seklius vandenis“, „Tonį Erdmaną“, „Patersoną“, „Ateitį“, „Naujienas iš Marso planetos“, „Mano karalių“, „Amžinai kartu“ ir daugybę kitų puikių filmų.

„LTFilms.lt“

http://www.ltfilms.lt

Kaina: nuo 0,58 Eur iki 1 Eur už peržiūrą.

Ką žiūrėti: autorinis lietuvių kinas. Pasirinkimo mažiau nei „Kino fonde“, kai kurie filmai kartojasi, galima rasti tokius trumpametražius ir ilgametražius lietuvių kūrėjų filmus kaip „Balkonas“, „Šanxai Banzai“, „Kiaušinis“, „Kelių eismo taisyklės“, „Kalnai, kalnai“, taip pat jau anksčiau minėtus „Lernavan“, „Aš tave žinau“ ir daugybę klasika jau tapusių lietuviškų vaidybinių bei dokumentinių ilgametražių filmų.

„LRT Mediateka“

http://www.lrt.lt/mediateka

Kaina: nemokamai.

Ką žiūrėti: tai lietuviško kino ir televizijos lobynas, kur galima praleisti tikrai daug laiko. Iš filmų ar serialų siūlome pažiūrėti ar prisiminti „Vaikus iš Amerikos viešbučio“, „Mano mažytę žmoną“, daugybę Algimanto Puipos filmų, iš kurių būtina pamatyti „Amžinąją šviesą“, Vytauto Žalakevičiaus filmą „Atsiprašau“ ir jau minėtą „Adomas nori būti žmogumi“, Gyčio Lukšo „Vasara baigiasi rudenį“, Almanto Grikevičiaus „Faktą“, Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“, „Paskutinę atostogų dieną“ ir daugybę daugybę kitų puikių lietuvių filmų. Taip pat legendiniai ir naujausi LRT serialai. Galite rasti ir „Gimines“, ir „Dvynukes“ ar netgi „Nepaprastus Tučkaus ir jo viršininko nuotykius”.

„Mubi“

https://mubi.com/

Kaina: 5,99 Eur už mėnesį arba 3,99 Eur už mėnesį mokant iškart už metus.

Pirmos 30 dienų nemokamai. Mokama tik prenumerata, o pats puslapis veikia nemokamai. Jis taip pat veikia kaip filmų duomenų bazė, kur galima reitinguoti peržiūrėtus filmus, dalytis savo nuomone apie juos, susidėlioti filmus į sąrašus ir pan. O skiltyje „Notebook“ galima rasti analitinių sinefilų dienoraščių apie kiną.

Ką žiūrėti: tai autorinio kino užuovėja. Festivaliuose pripažinti ar kino klasika tapę kino kūriniai. Filmų sąrašas nėra labai ilgas, bet yra atnaujinamas kasdien. Filmai rodomi kurį laiką, vėliau juos pakeičia kiti. Rengiant šį tekstą buvo galima pamatyti Jono Meko „Reminiscences of A Journey To Lithuania“, Agnès Varda „Gleaners & I“, Saverio Constanzo „The Solitude of Prime Numbers“, Olivier Assayas „Irma Vep“, keletą prancūzų režieriaus Christophe'o Honoré filmų ir t.t. Užkietėjęs sinefilas tikrai ras ką pažiūrėti.

„Festival Scope“

https://www.festivalscope.com/

Kaina: nemokamai.

Ką žiūrėti: tai kino festivalių lankytojų rojus internete. Naujausi autoriniai festivaliuose ką tik rodyti filmai iš viso pasaulio. Tik jų nėra daug. Kai kurie filmai rodomi iki tam tikros datos, kiti – ilgiau. Rengiant straipsnį buvo rodomas vienas ryškiausių 2016 m. „Kino pavasario“ filmų – „Aloys“. Pažiūrėkite! Taip pat veikia puslapio „Pro“ versija, skirta festivalių programų sudarytojams.

„Guide Doc“

https://www.guidedoc.tv/

Kaina: 2,99 Eur už savaitę; 4,99 Eur už mėnesį; 49,99 Eur už metinę prenumeratą.  

Ką žiūrėti: tai dokumentinių filmų pastogė. Žiūrėti: „Last Men in Aleppo“, „Safari“, „Efterklang. The Ghost of Piramida“, „Fassbinder: Love Without Demands“, „The Act of Killing“, „Olmo and the Seagull“, „The Ambassador“, „Steam of Life“, galima rasti ir nemažai lietuvių dokumentikos kūrėjų filmų.

Kiti:

„MeGoGo“

http://megogo.net/lt

Orientuotas į rusišką turinį, serialus ir laidas. Yra ir amerikietiškų bei europietiškų filmų. Dalis turinio – nemokama, galima žiūrėti neprisiregistravus, dalis mokama – veikia prenumeratos principu, veikia premijų sistema.

„FilmDoo“

https://www.filmdoo.com/

Britiška platforma, kurioje galima rasti pačio įvairiausio žanro filmų iš 125 pasaulio šalių.

„Snag Films“

http://www.snagfilms.com/

Nemokama dokumentinių ir independent filmų, kurių, kaip teigiama platformos puslapyje, čia netgi apie 5 tūkst., platforma. Sąrašas atnaujinamas kas mėnesį.

„Vimeo on Demand“

https://vimeo.com/ondemand/

Kino kūrėjai čia gali talpinti savo pilnametražius ir trumpametražius filmus ar serialus bei prašyti už tai tam tikro mokesčio.

„Baltic View“

http://balticview.online

Veikia ir kaip „Vimeo“ kanalas, ir kaip atskira platforma. Kino iš Baltijos šalių erdvė. Daugiausia trumpametražiai filmai, nors yra ir pilnametražių dokumentinių filmų. Daugiausia nemokami, tačiau už kai kurių peržiūras reikia mokėti. Galima rasti įdomių, kitose lietuviškose platformose nededamų filmų.

„DAFilms“

https://dafilms.com/

Čekiškas dokumentikos kino teatras internete. Filmai tiesiai iš kino festivalių.

„Experimental Film Society“

http://www.experimentalfilmsociety.com/

Eksperimentiniai trumpo ir ilgo metro filmai. Jų šiuo metu jų čia apie 50.

Tiek aktualių platformų šįkart radome. Tikime, kad ieškant panašių Lietuvoje veikiančių platformų, jų galima rasti ir dar daugiau.

Taip pat kadangi kartais tą patį filmą ar serialą galima rasti keliuose puslapiuose, lengviausia susekti, kas kokioje populiarioje platformoje už geriausią kainą naudojantis „Just Watch“: https://www.justwatch.com/lt.

Norime atkreipti dėmesį, kad internete veikia daugybė internete filmus siūlančių žiūrėti lietuviškų ir ne tik platformų, kurios yra piratinės. Geriausiai nelegalius puslapius galite atskirti pagal tai, kad juose norint peržiūrėti filmą naujose naršyklės kortelėse ar languose dažniausiai atsidaro papildomos reklamos ir reklamjuostės, dažnai prašoma paremti svetainę, pirkti VIP narystę, aukoti SMS, kt. būdais prašoma pinigų serveriams ir komandai išlaikyti, nurodoma įvairi filmų kokybė. Legaliuose puslapiuose Teisių turėtojas deda ir platina tik aukštos rezoliucijos filmus, legaliose platformose paprastai yra abonementinis mokestis arba filmai rodomi nemokamai. Puslapio www.inac.lt skiltyje „Žiūrėk legaliai“ galite rasti daugiau informacijos, kaip atskirti legalias platformas nuo nelegalių.

Filmų pavadinimai šiame tekste nurodyti kalba, kuria juos galima rasti kiekvienoje aptariamoje platformoje.

Parengta remiantis Intelektinės nuosavybės apsaugos centro INAC, Asociacijos LATGA, KINFO, kino teatro „Pasaka“ informacija.