Byla, kurioje D. Trumpas kaltinamas su savimi į Mar-a-Lago rūmus Floridoje pasiėmęs dokumentus ir kliudęs tyrėjams juos susigrąžinti, yra viena iš keturių baudžiamųjų bylų, D. Trumpui iškeltų, jam pretenduojant į antrą kadenciją prezidento poste.

D. Trumpas pareiškė esąs nekaltas pagal visus 40 specialiojo advokato Jacko Smitho Floridoje jam pareikštų kaltinimų punktus.

20 lapų apimties prašyme D. Trumpo advokatai teigia, jog iš Baltųjų rūmų išsinešdamas dokumentus jis vis dar ėjo oficialias pareigas.

„Prezidentas Trumpas šį sprendimą priėmė vis dar užimdamas savo postą. Sprendimas, dėl kurio jis yra kaltinamas, buvo oficialaus asmuo poelgis, todėl jam galioja prezidentinė neliečiamybė“, – rašoma prašyme.

D. Trumpas tuo pačiu argumentu naudojosi ir atsakydamas į federalinius kaltinimus dėl suokalbio, siekiant išsilaikyti valdžioje po Joe Bidenui pralaimėtų 2020 m. rinkimų, kuris baigėsi tuo, kad 2021 m. sausio 6 d. gauja D. Trumpo rėmėjų šturmavo JAV Kongreso rūmus.

Šį mėnesį federalinis apeliacinis teismas nustatė, kad jo teiginys dėl imuniteto „neturi pagrindo“ JAV konstitucijoje. Tuomet D. Trumpas pateikė apeliaciją Aukščiausiajam teismui, siekdamas šį nuosprendį anuliuoti.

Klausimas, ar buvęs JAV prezidentas turi neliečiamybę baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu, JAV jurisprudencijoje dar nėra nagrinėtas, nes iki D. Trumpo dar nė vienas buvęs prezidentas nebuvo apkaltintas įvykdęs nusikaltimą.

77-erių D. Trumpas birželį pareiškė esąs nekaltas dėl jam pareikštų kaltinimų neteisėtai pasilikus nacionalinės gynybos informaciją, sudarius suokalbį kliudyti teisingumui bei melavus.

Šioje byloje pirmininkaujanti teisėja Aileen Cannon į pirmadienio posėdį atvykti pakvietė abejų šalių advokatus.

Buvęs prezidentas su palyda į teismo rūmus Fort Pirse už maždaug 200 km nuo Majamio atvyko maždaug 9.00 val. (14.00 val. Grinvičo laiku). Prie teismo jį pasitiko grupelė transparantais mojuojančių rėmėjų.

D. Trumpo advokatai nori susipažinti su įslaptintais įrodymais, kuriuos šiuo metu turi prokurorai, tačiau valstybės prokuratūra tam prieštarauja, argumentuodama tuo, kad informacija yra pernelyg slapta.

Teismo pranešime apie posėdį A. Cannon rašė, kad D. Trumpo advokatai turėtų būti pasirengę „nuodugniai aptarti savo gynybą šioje byloje ir ar bet kokia įslaptinta informacija galėtų būti aktuali ar naudinga gynybos tikslais“.

Ji planavo pirma išklausyti atsakovo advokatų, o po to – federalinių prokurorų argumentus.

D. Trumpo bylos nagrinėjimas turėtų prasidėti gegužės 20 d. Kaltinimai yra pareikšti ir dviem jo darbuotojams, nekilnojamojo turto valdytojui Carlosui de Oliveirai bei asmeniniam D. Trumpo asistentui Waltine Nautai.

Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas dalyvavo keliuose jam iškeltų bylų teismo posėdžiuose.

Buvęs JAV vadovas savo teisiniais vargais naudojasi savo tikslams pasiekti ir neatrodo, kad jo bėdos teisme būtų pakenkusios nuo respublikonų partijos kandidatuojant 2024 m. prezidentiniuose rinkimuose.

Specialųjį prokurorą Robertą Hurą generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) paskyrė pernai, prezidento rezidencijoje Vilmingtone Delavero valstijoje ir viename buvusiame biure 2022 metais radus įslaptintų dokumentų iš tų laikų, kai J. Bidenas dirbo JAV viceprezidento poste.

Laikraštis „The Washington Post“ antradienį rašė, kad tyrimo ataskaitoje kritiškai vertinama tai, kaip demokratų prezidentas ir jo padėjėjai tvarkė šiuos dokumentus, bet nerekomenduojama pateikti jokių kriminalinių kaltinimų.

Laiške Kongreso nariams, kurį trečiadienį matė naujienų agentūra AFP, M. Garlandas nurodo, kad R. Huras savo ataskaitą jam pateikė pirmadienį.

„Esu įsipareigojęs paviešinti kuo daugiau specialiojo prokuroro ataskaitos“, – sakė M. Garlandas ir pažymėjo, kad Baltieji rūmai vis dar nagrinėja ataskaitą.

M. Garlandas taip pat sakė nustatęs, kad R. Huras tyrimą atliko deramai.

Buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), tikėtinam J. Bideno oponentui lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, šiuo metu yra pateikta kaltinimų, taip pat ir dėl įtariamo netinkamo įslaptintų dokumentų tvarkymo.

D. Trumpą apkaltino kitas specialusis prokuroras, Jackas Smithas (Džekas Smitas). Eksprezidentas kaltinamas sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui – tuo, kad palikdamas Baltuosius rūmus pasiėmė su savimi itin slaptų dokumentų su informacija apie branduolines technologijas ir gynybą.

Esu įsipareigojęs paviešinti kuo daugiau specialiojo prokuroro ataskaitos.

Tyrimai dėl J. Bideno ir D. Trumpo turi reikšmingų skirtumų.

J. Bideno atveju dokumentų yra mažiau nei tuzinas, o per D. Trumpo tyrimą jo namuose surasta keli šimtai dokumentų.

Taip pat įtariama, kad D. Trumpas siekė suklaidinti tyrėjus, o J. Bidenas bendradarbiavo ir spalį atsakė į R. Huro klausimus, kaip ir dešimtys jo esamų ir buvusių darbuotojų.

Kaip rašė „The Washington Post“, J. Bideno padėjėjai sakė, kad minimi dokumentai netyčia, dėl nerūpestingo darbuotojų darbo, atsidūrė jo namuose ir biure.

21 metų Masačusetso oro pajėgų nacionalinės gvardijos IT specialistas balandžio mėnesį buvo sulaikytas dėl įtarimų organizavus didžiausią žalą per dešimtmetį padariusį JAV slaptų dokumentų nutekinimą.

Jam pateikti šeši kaltinimai dėl informacijos apie nacionalinę gynybą saugojimo ir perdavimo. Už kiekvieną iš jų gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Trečiadienį J. Teixeira stojo prieš magistrato teisėją Davidą Hennessy (Deividą Henesį) Vusterio teisme Masačusetso valstijoje ir, anot teismo dokumentų, padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl visų kaltinimų.

Jo advokatas paprašė, kad J. Teixeira būtų paleistas į laisvę, kol vyks teismo procesas, tačiau teisėjas šį prašymą atmetė.

Įtariama, kad J. Teixeira dokumentus – kai kuriuose iš jų nurodytos kovo pradžios datos – paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialiniame tinkle „Discord“.

Kai kurie iš šių dokumentų vėliau pasirodė kitose platformose, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.

Dokumentuose, kurie žaibiškai išplito internete, be kitų slaptų detalių, nurodoma, kad JAV nerimauja dėl Ukrainos karinio pajėgumo kovojant su Maskvos pajėgomis, ir teigiama, kad Vašingtonas, regis, šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.

Tai yra vienas didžiausių tokių pažeidimų nuo 2013-ųjų, kai Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) paviešino JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) dokumentus.

JAV nacionalinės gvardijos biuro teigimu, J. Teixeira, IT ir ryšių specialistas, į pajėgas buvo priimtas 2019-ųjų rugsėjį. Jo rangas buvo trečias žemiausias tarp oro pajėgų karių.

Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė, kad J. Teixeira turi likti suimtas, kol vyks teismo procesas. Anot prokurorų, jis kelia nuolatinį pavojų JAV nacionaliniam saugumui.

Prokurorai sakė, kad J. Teixeira vis dar gali turėti prieigą prie slaptų dokumentų ir kad priešiškos valstybės gali padėti jam pabėgti, jei jis bus paleistas iš kalėjimo, be to, jis anksčiau yra padaręs smurtinių pareiškimų.

Teismo dokumente prokuratūra pranešė, kad lapkritį jis socialiniuose tinkluose rašė norintis nužudyti daug žmonių, nes tokiu būdu išnaikintų silpnapročius.

Prokurorai taip pat teigė, kad J. Teixeira prašė kito vartotojo patarimo, kokį šautuvą būtų lengva valdyti iš visureigio galo, ir kad jis internete ieškojo masinių šaudynių atvejų.

Jo advokatų komanda pareiškė, kad jų klientas nebeturi prieigos prie įslaptintos medžiagos ir kad vyriausybė perdėtai sureikšmina jo keliamą grėsmę. Advokatai teigia, kad jis turėtų būti išleistas į tėvo globą, kol vyks teismo procesas.

J. Teixeira buvo sulaikytas balandžio 13 dieną. Jo sulaikymą transliavo televizijos.

Praėjusį antradienį D. Trumpas Majamyje stojo prieš teisėją oficialiai išklausyti 37 federalinių kaltinimų, pateiktų po FTB pernai rugpjūtį atliktos kratos jo rezidencijoje Floridoje.

Teisingumo departamentas kaltina D. Trumpą, kuris siekia kitais metais sugrįžti į Baltuosius rūmus, pažeidus kovos su šnipinėjimu ir kitus įstatymus, kai jis išsikraustydamas iš Baltųjų rūmų išsivežė įslaptintų dokumentų, o vėliau neatidavė jų Nacionaliniam archyvui.

77 metų eksprezidentas pirmadienio vakarą transliuotame interviu „Fox News“ laidų vedėjui Bretui Baierui (Bretui Bajerui) sakė, kad jam 2021-ųjų sausį skubiai išvykstant iš Baltųjų rūmų jo asmeniniai daiktai susimaišė su vyriausybės dokumentais.

„Mano atveju išsivežiau tai gan skubėdamas, bet žmonės tai supakavo ir mes išvykome. Ten buvo ir mano drabužių, įvairiausių asmeninių daiktų... daug daug visko“, – sakė jis ir pareiškė: „Turiu visas teises turėti tas dėžes.“

B. Baierui paklausus, kodėl jis tiesiog neperdavė dokumentų, kai to paprašė pareigūnai, D. Trumpas atsakė: „Todėl, kad turėjau dėžes, norėjau jas peržiūrėti ir išsiimti visus savo asmeninius daiktus. Dar... nenoriu to perduoti.“

„Buvau labai užsiėmęs, kaip lyg ir matote“, – pridūrė jis.

Kaltinamajame akte Teisingumo departamentas aprašo įrodymus, įskaitant garso įrašą iš 2021-ųjų liepą įvykusio D. Trumpo, kuris jau nebuvo prezidentas, susitikimo su vienu rašytoju, vienu leidėju ir dviem savo darbuotojais. Nė vienas iš šių asmenų neturėjo leidimo susipažinti su įslaptinta informacija, bet D. Trumpas per tą susitikimą parodė jiems dokumentą, kurį vadino itin slaptu.

Tai slapta informacija... Žiūrėkit, kaip prezidentas būčiau galėjęs ją išslaptinti. Dabar, žinote, negaliu, bet tai vis tiek paslaptis.

„Tai slapta informacija... Žiūrėkit, kaip prezidentas būčiau galėjęs ją išslaptinti. Dabar, žinote, negaliu, bet tai vis tiek paslaptis“, – sakęs D. Trumpas, kaip cituojama kaltinamajame akte.

B. Baiero klausinėjamas apie tą pokalbį D. Trumpas pareiškė, kad tiems žmonėms parodė ne dokumentą.

„Turėjau laikraščių straipsnių kopijų. Turėjau žurnalų kopijų, – sakė jis. – Tai buvo didžiulis popierių ir viso kito kiekis... apie Iraną ir kitus dalykus. Tai galėjo būti parodyta arba ne, bet tai buvo ne dokumentas.“

B. Baieras taip pat spaudė D. Trumpą dėl nemažo būrio respublikonų, kurie dirbo jo administracijoje, o dabar varžosi su juo dėl partijos kandidato prezidento rinkimuose statuso arba griežtai jį kritikuoja. Tarp jų yra Billas Barras (Bilas Baras), kuris kaip generalinis prokuroras atsisakė paremti D. Trumpo pareiškimus apie suklastotus rinkimų rezultatus.

D. Trumpui pakartojus šiuos nepagrįstus teiginius, B. Baieras tiesiai pasakė: „Jūs pralaimėjote 2020-ųjų rinkimus.“ Vedėjas pridūrė, kad eksprezidentas pralaimėjo teisines kovas net pas savo paskirtus teisėjus.

„Fox News“, kuri iš esmės rėmė D. Trumpą jo prezidentavimo metais, balandį sutiko sudaryti 787,5 mln. dolerių (721 mln. eurų) vertės susitarimą balsavimo technologijų kompanijos „Dominion“ iškeltoje byloje, kurioje televizija kaltinta D. Trumpo pareiškimų apie rinkimų klastojimą propagavimu žinant, kad šie pareiškimai nėra teisingi.

Antradienį D. Trumpas turi stoti prieš Majamio federalinį teismą dėl 37 kaltinimų, įskaitant Šnipinėjimo įstatymo pažeidimus, melagingus pareiškimus ir sąmokslą, susijusius su netinkamu įslaptintos medžiagos tvarkymu.

Viena iš jo teisininkų komandos narių, advokatė Alina Habba (Alina Haba), teigė, kad D. Trumpas nepadarė nieko blogo ir nesudarys susitarimo dėl kaltės pripažinimo, kad sumažintų pastarosios bylos poveikį, jam siekiant Respublikonų partijos nominacijos 2024 metų prezidento rinkimuose.

„Jis niekada nepripažins kaltės, nes su išslaptintais dokumentais nebuvo nieko blogo“, – sakė A. Habba per pokalbių laidą „Fox News Sunday“.

Tai visiškai politiškai motyvuota. Tai tikras kišimasis į rinkimus.

„Tai visiškai politiškai motyvuota. Tai tikras kišimasis į rinkimus“, – tvirtino ji.

„Jis turi teisę turėti įslaptintus dokumentus, kuriuos jis išslaptino, daiktus, kurie skirti atminimui, daiktus, kuriuos jis turi teisę pasiimti“, – sakė advokatė.

„Taigi, jei esu asmuo, turintis dokumentus, kuriuos turiu teisę turėti kaip Baltuosius rūmus palikęs prezidentas, ar noriu, kad žmonės knaisiotųsi po mano asmeninius daiktus? Ne“, – pridūrė ji, turėdama galvoje FTB kratą D. Trumpo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje.

Tačiau JAV generalinis prokuroras paskutiniais D. Trumpo prezidentavimo metais, Billas Barras (Bilas Baras), pareiškė, kad Teisingumo departamentas kelia, jo žodžiais, solidžius kaltinimus, ir kad D. Trumpas nėra raganų medžioklės auka, kaip ne kartą tvirtino buvęs lyderis.

„Mintis, kad prezidentas turi visus įgaliojimus paskelbti bet kokį dokumentą asmeniniu, yra absurdiška“, – „Fox“ sakė B. Barras.

Už kiekvieną iš kaltinimų D. Trumpui gresia iki 20 metų kalėjime.

Tai naujausias operacijos, per kurią siekiama surasti netinkamai saugomus įslaptintus dokumentus, etapas.

Dokumentų paieška Rihobote, pasak advokato Bobo Bauerio, surengta „su prezidento visokeriopa parama ir bendradarbiavimu“.

Anksčiau buvo atlikta panašių kratų, kurių metu rasta nedaug dokumentų J. Bideno namuose Vilmingtone ir buvusio biuro patalpose Vašingtone.

Vis naujų dokumentų suradimas trikdo J. Bideno reikalus jam įpusėjus kadenciją prezidento poste, jam, kaip pranešama, ruošiantis paskelbti, kad kandidatuos antrai kadencijai.

Teisingumo departamentas paskyrė specialųjį patarėją, kuris vadovauja nepriklausomam tyrimui, panašiai kaip kitas specialusis patarėjas, prižiūrintis tyrimą dėl buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) namuose Floridoje aptiktų daugybės slaptų dokumentų.

Pasak Baltųjų rūmų, problema dėl J. Bideno kilo dėl atsitiktinių dokumentų saugojimo klaidų, padarytų prieš dešimtmetį, kai jis buvo viceprezidentas Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje.

Priešingai nei D. Trumpas, kuris 2021 metais palikęs Baltuosius rūmus priešinosi šimtų įslaptintų dokumentų perdavimui, J. Bidenas teigia bendradarbiavęs su valdžios institucijomis nuo tada, kai jo buvusiame biure, kuriuo jis naudojosi analitiniame centre Vašingtone, buvo aptikta saujelė įslaptintų dokumentų.

Vėliau FTB atlikus kratą jo privačiuose namuose Vilmingtone buvo rasta daugiau dokumentų. Namas Rihobote, kuriuo jis naudojasi kur kas rečiau, yra trečioji vieta, kurią tikrina pareigūnai.

Savo pareiškime B. Baueris teigė, kad Teisingumo departamentas pradėjo kratą Rihobote „iš anksto nepranešęs visuomenei, o mes sutikome bendradarbiauti“.

„Šiandieninė krata – tai dar vienas žingsnis kruopščiame ir savalaikiame Teisingumo departamento procese, kurį mes ir toliau visapusiškai remsime ir su kuriuo bendradarbiausime. Daugiau informacijos turėsime pasibaigus šiandieninei kratai“, – sakė teisininkas.

Tai yra naujausias įvykis Jungtinėse Valstijose besiplėtojančioje skandalų dėl politikų tvarkymosi su jautriausiomis valstybės paslaptimis grandinėje.

M. Pence, kuris laikomas potencialiu kandidatu į prezidento postą 2024-ųjų rinkimuose, praėjusią savaitę liepė savo teisininkui informuoti Nacionalinį archyvą apie „nedidelį skaičių“ dokumentų, kurie 2021 metais, jam baigus eiti viceprezidento pareigas, „netyčia buvo supakuoti“ ir pervežti į jo namus Indianoje.

Antradienį apie radinį jis informavo respublikonų vadovaujamą Atstovų Rūmų priežiūros komitetą, pranešė jo pirmininkas Jamesas Comeris (Džeimsas Kameris), pareiškime teigęs, kad M. Pence sutiko „visapusiškai bendradarbiauti su Kongreso priežiūros komitetu ir visais mūsų turimais klausimais šiuo reikalu“.

Nėra aišku, kokia informacija pateikta dokumentuose ir koks įslaptinimo lygis jiems suteiktas.

Apie šį radinį paskelbta po to, kai buvo atskleista, kad įslaptintos medžiagos rasta JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) privačiame biure ir rezidencijoje.

Trukdymu vykdyti teisingumą kaltinamas ir jo pirmtakas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) – FTB tiria bylą, susijusią su kur kas didesnio vyriausybines paslaptis saugančių dokumentų kiekio laikymu jo rezidencijoje.

„Buvusio viceprezidento Pence skaidrumas labai skiriasi nuo Bideno Baltųjų rūmų darbuotojų, kurie ir toliau slepia informaciją nuo Kongreso ir Amerikos žmonių“, – pridūrė J. Comeris, neminėdamas D. Trumpo atvejo.

Televizija CNN, remdamasi neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad M. Pence paprašė savo teisininko apieškoti jo namus iš „labai didelio atsargumo“, ir advokatas praėjusią savaitę pradėjo keturių ten esančių dėžių peržiūrą.

„Nekaltas žmogus“

„Mike Pence yra nekaltas žmogus. Jis niekada gyvenime nėra padaręs nieko sąmoningai nesąžiningo. Palikite jį ramybėje!!!“ – savo socialinėje platformoje „Truth“ paskelbė D. Trumpas.

Naujausia informacija pasirodė respublikonams suintensyvinus savo tyrimą dėl slaptų dokumentų, rastų pas J. Bideną; šie dokumentai yra iš tų laikų, kai jis ėjo viceprezidento pareigas Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje.

Iš pradžių lapkričio pradžioje dokumentų rasta privačiame J. Bideno vieno analitinio centro Vašingtone biure. Daugiau dokumentų aptikta J. Bideno rezidencijos Vilmingtone, Delavero valstijoje, garaže gruodžio 20-ąją ir jo namų bibliotekoje sausio 12-ąją. Praėjusią savaitę jo namuose Delavere Teisingumo departamento pareigūnai rado dar šešis įslaptintus dokumentus.

J. Comeris paprašė minėtojo Vašingtono analitinio centro iki vasario 1 dienos pateikti visus su saugumu susijusius pranešimus, taip pat darbuotojų ir kitų patekimo į patalpas raktus-korteles turinčių asmenų sąrašą bei J. Bideno lankytojų žurnalą.

Vyriausybės pareigūnams gali būti iškelta civilinė arba baudžiamoji byla dėl netinkamo įslaptintų dokumentų tvarkymo. Tačiau, remiantis Teisingumo departamento politika, pareigas einantiems prezidentams negali būti pateikti kaltinimai.

Specialieji departamento patarėjai Robertas Huras ir Jackas Smithas (Džekas Smitas) atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl atitinkamai J. Bideno ir D. Trumpo dokumentų.

Šie skandalai papildė respublikonų atliekamų tyrimų, nukreiptų į prezidento administraciją, rinkinį. Konservatoriai taip pat kaltina federalinę valdžią, kad D. Trumpui taikomi aukštesni standartai nei jo įpėdiniui.

Tačiau Baltieji rūmai bando parodyti kontrastą tarp šių dviejų atvejų, pabrėždami, kad įtariamas prezidento tvarkymasis su įslaptintais dokumentais yra daug mažiau pasibaisėtinas nei veiksmai, kuriais kaltinamas D. Trumpas.

Kiti dokumentai buvo rasti Vašingtono analitiniame centre, kuriame J. Bidenas turėjo biurą, o tai sukėlė nepatogumų Baltiesiems rūmams, pareigūnams tiriant kur kas didesnį skandalą, susijusį su įtariamu buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netinkamu įslaptintų dokumentų tvarkymu.

Buvęs prezidentas D. Trumpas, 2021 metais palikęs Baltuosius rūmus, savo rezidencijoje Floridoje kaupė daugybę dokumentų, o Federalinis tyrimų biuras (FTB), kuriam rugpjūčio mėnesį buvo išduotas kratos orderis, išsivežė apie 11 000 dokumentų.

D. Trumpui gali būti pateikti kaltinimai trukdymu vykdyti teisingumą.

Tačiau J. Bideno namuose aptikti dokumentai kenkia prezidento, kuris didžiuojasi savo aukštais etikos standartais, politinei karjerai, be to, tai gali apsunkinti D. Trumpo tyrimą.

J. Bidenas sureagavo pareikšdamas, kad „visapusiškai bendradarbiauja“ Teisingumo departamentui atliekant patikrinimą.

„Visapusiškai bendradarbiaujame su Teisingumo departamentu atliekant patikrinimą. Vykstant šiam procesui, mano teisininkai peržiūrėjo kitas vietas, kuriose buvo saugomi dokumentai, susiję su mano kaip viceprezidento laikotarpiu, ir šį patikrinimą baigė praėjusią naktį“, – teigė jis.

Teisininkai „mano namuose ir asmeninėje bibliotekoje esančiose saugyklose ir bylų spintose aptiko nedidelį skaičių dokumentų su slaptumo žymomis“, – sakė J. Bidenas ir pridūrė: „Įslaptintus dokumentus ir įslaptintą medžiagą vertinu rimtai.“

„Teisingumo departamentui buvo nedelsiant pranešta... Taigi, mes matysime, kaip visa tai išsispręs“, – pridūrė jis, atsisakydamas atsakyti į žurnalistų klausimus.

Paklydę dokumentai

Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) paragino Kongresą atlikti tyrimą dėl prezidento.

„Kongresas turi tai ištirti“, – teigė K. McCarthy, atkreipdamas dėmesį į Teisingumo departamento tyrimą dėl D. Trumpo, kuris savo namuose Palm Byče, Floridoje, laikė daugiau kaip 100 įslaptintų dokumentų.

„Kada FTB surengs reidą į daugybę Joe Bideno namų, galbūt net į Baltuosius rūmus“, – anksčiau D. Trumpas rašė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.

J. Bideno komanda sakė, kad jei dėl jo oficialių dokumentų buvo padaryta klaidų, administracija nedelsdama ėmėsi veiksmų bet kokiems nesusipratimams ištaisyti.

Pernai lapkritį buvusiame J. Bideno biure analitiniame centre „Penn Biden Center“ aptikę pirmąją dokumentų krūvą, teisininkai juos perdavė Nacionaliniam archyvui, kuris tvarko visą tokią medžiagą, pranešė Baltųjų rūmų patarėjų biuras.

Tuomet J. Bideno advokatai išnaršė galimas vietas, ieškodami kitų paklydusių dokumentų.

Siekdamas išsklaidyti kaltinimus dėl politinio kišimosi, generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) paliepė Čikagos federaliniam prokurorui, paskirtam D. Trumpo administracijos laikais, peržiūrėti prarastus J. Bideno dokumentus.

Tokia reakcija smarkiai skiriasi nuo D. Trumpo, kuris nebendradarbiavo su valdžios institucijomis, kelis kartus bandžiusiomis surasti dingusius dokumentus, o dėl to FTB su kratos orderiu pateko į jo namus.

D. Trumpas paragino konservatorių dominuojamą teismą sustabdyti 11-osios apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo Teisingumo departamentui grąžinta prieiga prie įslaptintų dokumentų.

FTB rašytiniuose parodymuose, kurie įtikino teisėją leisti rugpjūčio 8 dieną atlikti kratą D. Trumpo namuose, buvo nurodoma, kad biuras atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „netinkamo įslaptintos informacijos išgabenimo ir saugojimo“ bei „neteisėto vyriausybinių dokumentų slėpimo“.

Kratos orderyje buvo rašoma, kad tyrimas taip pat susijęs su „tyčiniu informacijos, susijusios su nacionaline gynyba, laikymu“ – nusikaltimu pagal Šnipinėjimo įstatymą, taip pat galimu „trukdymu federaliniam tyrimui“.

Praėjusią savaitę buvo paskirtas „specialusis pareigūnas“ – Niujorke dirbantis federalinis teisėjas Raymondas Dearie (Reimondas Diris), kuriam pavesta patikrinti iš eksprezidento namų Floridoje paimtus dokumentus ir nuspręsti, ar kuriems nors iš jų galioja vykdomosios valdžios konfidencialumo privilegija.

Trijų teisėjų apeliacinė kolegija nusprendė, kad kol specialusis pareigūnas atlieka peržiūrą, vyriausybei turi būti leista toliau naudoti tuos slaptumo žymomis pažymėtus dokumentus vykdant savo tyrimą.

D. Trumpas savo skubos tvarka Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme apskundė šį vienbalsį apeliacinės kolegijos, sudarytos iš dviejų D. Trumpo ir vieno Baracko Obamos (Barako Obamos) paskirtų teisėjų, sprendimą.

D. Trumpas paskyrė tris iš devynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų, tačiau buvęs prezidentas patyrė kelis pralaimėjimus didelio atgarsio sulaukusiose bylose, visų pirma atsisakydamas išklausyti ieškinius dėl sukčiavimo 2020 metų lapkričio mėnesio prezidento rinkimuose.