JK Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) pacientai buvo įspėti, kad bus sutrikdytas paslaugų tiekimas, o tūkstančiai vizitų buvo atidėti arba atšaukti.

Streikas prasidėjo 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir tęsis iki šeštadienio ryto.

Kitų metų pradžioje jaunieji medikai taip pat planuoja surengti šešių dienų streiką – ilgiausią per 75 metų sveikatos apsaugos tarnybos istoriją.

Dešimtys tūkstančių pradedančiųjų gydytojų sudaro maždaug pusę NHS medicinos darbuotojų.

Jie siekia, kad jų darbo užmokestis būtų padidintas 35 proc., nes, medikų teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad daugelį metų infliacija buvo spartesnė nei atlyginimų augimas. Be to, pasak jų, tai užkirstų kelią medikams masiškai vykti dirbti į užsienį.

Vyriausybė jaunesniesiems gydytojams pasiūlė darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 8,8 procento. JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) yra užsiminęs, kad daugiau siūloma nebus.

Taigi nėra abejonių, kad šis laikotarpis bus sudėtingas ir vėl bus sutrikimų.

„Aš, žinoma, suprantu, kad žmonės sunerimę dėl praleistų planinių ir ambulatorinių vizitų, bet jei nesiimsime veiksmų dabar, po penkerių ar dešimties metų neliks nė vieno gydytojo, o vizitai pas gydytojus taps daug prastesni ir ilgesni nei dabar“, – sakė 30-metis Hamishas Bainas (Hamišas Beinas), dalyvavęs mitinge prie Londono universitetinės koledžo ligoninės.

NHS vadovai išreiškė nusivylimą dėl nutrūkusių gydytojų profesinės sąjungos „British Medical Association“ (BMA) ir vyriausybės derybų. Jie taip pat pabrėžė, kad pastarieji protestai vyksta pačiu netinkamiausiu sveikatos priežiūros įstaigoms metu.

„Tai vyksta pačiu netinkamiausiu mums metų laiku, kai pradedame jausti žiemos spaudimą, kurį visada matome šventiniu laikotarpiu, kai daugėja gripo ir COVID'o atvejų“, – sakė JK NHS nacionalinės medicinos direktorius Stephenas Powisas (Stivenas Pauvisas).

„Taigi nėra abejonių, kad šis laikotarpis bus sudėtingas ir vėl bus sutrikimų“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau šiais metais BMA ir vyriausybė pasiekė susitarimą dėl vyresniųjų gydytojų. Šiuo metu vyksta balsavimas dėl to, ar jam pritarti.

Anglijos gydytojai specialistai taip pat susitarė su valdžia, ir susitarimas bus pateiktas profesinių sąjungų nariams.

Streiko metu ligoninės teiks minimalią pagalbą, panašiai kaip ir valstybinių švenčių metu, kai galima atlikti tik skubias procedūras, o įprasti vizitai ar procedūros atidedami arba atšaukiami.

Praėjusiais metais prasidėję NHS streikai iki šiol paveikė daugiau nei 1 mln. apsilankymų ir procedūrų, o valstybei tai tai kainavo apie 2 mlrd. svarų sterlingų (2,31 mlrd. eurų).

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per pastaruosius porą metų įgyvendinta nemažai struktūrinių pokyčių, kurie liečia sveikatos apsaugos darbuotojus. Kad šie pokyčiai būtų gyvybingi, reikia gydymo įstaigų įsitraukimo, visų pirma įgalinant darbuotojus.

„Per pastaruosius porą metų įgyvendinta daug struktūrinių pokyčių, susijusių su sveikatos sistemos darbuotojais: tai valstybinio užsakymo formavimo modelio pakeitimas, geresnių sąlygų jauniesiems medikams sudarymas, kolektyvinių sutarčių su profesinėmis sąjungomis pasirašymas. Šie pokyčiai turi ir finansinį pagrindą –  du iš trijų eurų, kuriuos sveikatos apsaugai skiria mokesčių mokėtojai, skiriama medicinos personalui. Kad kiekybė virstų kokybe, reikia pačių gydymo įstaigų įsitraukimo, pirmiausiai įgalinant darbuotojus. O tam reikia sveiko psichologinio klimato palaikymo, darbo tvarkų atnaujinimo ir kitų dalykų, kurie turi nugulti ant gydymo įstaigų vadovų stalo kaip prioritetinės užduotys“, – sakė ministras.

Kad kiekybė virstų kokybe, reikia pačių gydymo įstaigų įsitraukimo, pirmiausiai įgalinant darbuotojus.

Pasak SAM viceministro Aurimo Pečkausko, šiandien medicinos, kaip ir kitų sričių, personalo situacija yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri buvo prieš dešimtmetį. „Kad ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos galėtų atliepti pasikeitusius darbuotojų lūkesčius, turime atsinaujinti planuojant, ruošiant ir pritraukiant medikus. Gydymo įstaigoms taip pat tenka naujas iššūkis – išmokti pristatyti save kaip patrauklius darbdavius“, – sakė A. Pečkauskas.

Sprendžiant medikų trūkumo ir judumo problemas, pirmiausia planuojamas jų skaičius ir trūkstamos specializacijos. Šiame procese bus daugiau institucijų bendradarbiavimo, diegiamos naujovės. „Sukurtas sveikatos priežiūros specialistų poreikio planavimo modelis, atliktas išsamus STRATA tyrimas, įtraukti 35 socialinių partnerių atstovai į ekspertų tarybas. 2023 m. oficialiai pradėtas jungtinis veiksmas „HEROES“, kuriame 20 Europos Sąjungos šalių bendradarbiaus prognozuojant ir planuojant specialistų poreikį“, – pokyčius vardijo SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.

SAM nuotr. 

Nuolat gerinama rezidentūros studijų kokybė. Steigiamos rezidentūros bazės, kurių šiuo metu – virš  200. Nuo 2027 m. ne mažiau kaip 35 proc. praktikos bus atliekama ne universitetinėse ligoninėse, gydytojai rezidentai įgis įvairesnės patirties. Gydytojo rezidento mentoriaus atsiradimas padės išplėsti rezidentūros bazių skaičių, padidinti gydytojų rezidentų judumą.

LSMU profesorius Juozas Kupčinskas itin palankiai vertina nuo šių metų įsigaliojusius pokyčius, kurie prisidės prie dar geresnio medikų parengimo. „Pailginta tam tikrų rezidentūros studijų programų trukmė, siekiant užtikrinti tarptautinių medicinos srities organizacijų standartus. Įdiegtos gydytojų rezidentų pakopinės kompetencijos užtikrins nuoseklesnį perėjimą į savarankišką gydytojo specialisto praktiką. Pradėjo veikti rezidentūros studijų elektroninis dienynas, kuriame bus įdiegtos naujos rezidentų pasiekimų vertinimo metodikos“, – sakė prof. J. Kupčinskas.

Mokiniai, studentai ir gydytojai rezidentai gali pasinaudoti studijų finansavimo galimybe, kai dalį arba visą studijų kainą padengia gydymo įstaiga arba savivaldybė. Pernai tokių sutarčių pasirašymo procesas buvo supaprastintas. Per 15 metų jomis pasinaudojo 233 asmenys. Gydymo įstaigos ketina apmokėti dar 404 asmenų studijų kainą ir taikyti kitas skatinamąsias priemones.

Laimės tie, kurie su būsimais medikais susipažins anksčiau ir neatsiliks nuo laikmečio

Kaip pritraukti gerai paruoštus medikus į rajonų gydymo įstaigas, aiškinasi ir kitų šalių mokslininkai. Įtakos turi natūraliai susiklostančios aplinkybės, pavyzdžiui, ten, kur daugiausiai medicinos mokslų įstaigų, po studijų daugiau pasiliekančiųjų dirbti. Tačiau pastebima, kad medikams vis didesnę prasmę įgyja kiti, taip vadinami minkštieji, veiksniai – įstaigos vidinė kultūra, pagalba įsikuriant su šeima, galimybė tobulėti ir kt.

Siūlykit beprotiškas idėjas, jei norit pritraukti gydytojų rezidentų, pamatysit – tai duos rezultatų.

Profesorius V. Kasiulevičius ragino naudoti daugiau ir kuo originalesnių paskatų, nes ir jaunosios kartos lūkesčiai kitokie.  „Jaunimas į pasaulį reaguoja kitaip, jie nori rinktis – padirbti, pažiūrėti, kaip seksis. Svarbu nespausti jų į kampą, o leisti rinktis. Nusistovėjusios tvarkos neveikia, todėl gydymo įstaigų vadovams norėčiau palinkėti drąsos daryti pokyčius. Siūlykit beprotiškas idėjas, jei norit pritraukti gydytojų rezidentų, pamatysit – tai duos rezultatų“, – sakė profesorius.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Bubilaitė įvardijo daugiau priežasčių, kurias parodė atlikta gydytojų rezidentų apklausa. Pranašumų sulauktų tos gydymo įstaigos, kuriose puoselėjama organizacinė kultūra (palankus psichoemocinis klimatas, užtikrinamos sąlygos profesiniam tobulėjimui, kompetentingas vadovas ir profesionalūs kolegos), skiriamas  motyvuojantis atlyginimas, racionalus darbo krūvis, užtikrinama integracija į regioną, šeimai palanki organizacijos politika, užtikrinami darželiai ir popamokinė veikla vaikams, yra laisvalaikio užimtumo vietų. Ligoninės turi nebijoti technologijų ir inovacijų, kurios padėtų sumažinti gydytojams tenkantį krūvį“, – sakė A. Bubilaitė.

VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė pasidalijo ligoninės gerąja patirtimi, kai kartu su Telšių rajono savivaldybe įgyvendinus programą „Palankių sąlygų sudarymas sveikatos sektoriaus darbuotojams“ buvo įdarbinta 18 jaunų perspektyvių specialistų. Jiems pritraukti savivaldybė skyrė pinigines paskatas būsto įsigijimui – kiekvienam naujai įsidarbinusiam išmokama po 7000 Eur kasmet tris metus iš eilės. Ligoninė daug dėmesio skiria darbo atmosferai, puoselėja darbui ir asmeniniam gyvenimui palankią kultūrą, bendruomeniškumą, palaiko darbuotojų iniciatyvą diegti naujoves.

Pritraukiant medikus į rajonus itin reikšmingas savivaldybių vaidmuo. Klaipėdos miesto savivaldybės atliekama viešųjų įstaigų personalo kaitos stebėsena regionui padėjo išvengti didelio medikų trūkumo ir numatyti ateities prognozes.  „Turime žiūrėti į priekį ir būtinai įsivertinti darbuotojų amžių – dabar laisvas pareigybes ir tas, kurios atsilaisvins po 5 metų išėjus darbuotojams į užtarnautą poilsį. Situacija nuolat kinta. Svarbu įsivertinti, kaip yra kiekvienoje savivaldybėje ir net įstaigoje“, – patarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Slaugytojai – vis svarbesnė komandos dalis  

Konferencijoje atskirai diskutuota apie slaugytojų situaciją. Jei gydytojų specialistų labiau trūksta rajonuose, tai slaugos specialistų stinga ir didmiesčiuose.

Turėtume pradėti bendrauti su būsimais slaugytojais gerokai anksčiau – nuo aštuntos klasės.

SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Marius Čiurlionis mato neišnaudotų bendradarbiavimo ir viešinimo galimybių. „Jei tikitės pritraukti slaugytoją po ketvirto kurso, šansų yra labai mažai. Turėtume pradėti bendrauti su būsimais slaugytojais gerokai anksčiau – nuo aštuntos klasės, aktyviau rengti atvirų durų dienas supažindinant su slaugytojo profesija, žinoti savo krašto medicinos studentus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mediko darbo vietos pasirinkimui svarbi jo kilmės vieta – trauka grįžti į gimtąjį miestą“, – sakė M. Čiurlionis.

Pasak patarėjo, slaugos studijų studentams svarbi mentorystė, galimybė derinti darbą su studijomis, aiškios karjeros perspektyvos savivaldybės sveikatos sektoriuje, nemokamas kokybiškas būstas, galimybė darbintis iškart keliems studentams (psichologiškai komfortiškiau). 

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė sakė, kad slaugytojų poreikis didėja ir vis labiau didės dėl senėjančios visuomenės ir didesnio slaugytojų paslaugų poreikio, darbuotojų migracijos, naujai atsiradusios savarankiškos slaugos paslaugos namuose (pas pacientą slaugytojų komanda atvyksta į namus), Covid-19 pandemijos įtakos (didelių krūvių ir profesinio perdegimo atvejų keičiamos profesijos). „Turime stengtis ne tik pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis studijuoti slaugą, bet ir stengtis išlaikyti jau esančius darbuotojus“, – sakė A. Volodkaitė.

Profesorius dr. Saulius Raugelė mato šviesių perspektyvų šiai profesijai, tačiau tam būtini konkretūs veiksmai. „Geriausi rezultatai pasiekiami komandiniu darbu, o slaugytoja yra neatsiejama komandos dalis. Gerai suprantame, kad esant šių specialistų trūkumui, norimų rezultatų nepasieksime. Turime parodyti slaugytojo specialybės svarbą, sudaryti palankiausias galimybes įsidarbinti. Viena patraukliausių galimybių studijose – tapti išplėstinės praktikos slaugos specialistu, tai plačias perspektyvas atverianti nauja specializacija.  Būtina sudaryti palankiausias sąlygas, adaptuojant įstatyminę bazę bei diegiant inovacines technologijas slaugytojų ruošimui Universitetinėse ligoninėse“, – sakė prof. dr. S. Raugelė.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja (slaugai) Andželika Zavackienė džiaugėsi, kad jų ligoninėje slaugos personalo užtenka, yra maža kaita. Tai pasiekta sudarant geras darbo sąlygas: puoselėjama slaugos lyderystė, normalizuoti krūviai. Darbuotojai papildomai motyvuojami apmokant už kvalifikacijos tobulinimą bei skiriant priedus už dalyvavimą mokslinėje veikloje. A. Zavackienė atkreipė dėmesį, kad būtina keisti slaugytojo įvaizdį viešoje erdvėje į artimesnį realybei – profesijos vaizdavimą sieti su inovatyviomis technologijomis ir mokslu grįsta slaugos praktika.

Vis didesnį pagreitį įgaunanti slaugos reforma slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams suteiks daugiau savarankiškumo ir atsakomybių. Šios ir kitos naujovės prisidės didinant slaugytojo profesijos patrauklumą.

Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių situacijai gerinti suplanuota 14 mln. Eur ES fondų investicijų 2021–2027 metams, kurios skirtos žmogiškųjų išteklių valdymui gerinti, studijų kainos finansavimui, sveikatos specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui, bei kt. priemonėms.

– Kas labiausiai kelia nerimą jauniesiems medikams ir skatina visiems sėsti prie derybų stalo?

– Iš tiesų norėčiau išgirsti įsipareigojimus, kad vis dėlto bus sutvarkyta tinklo reforma, kas padėtų tolygiau paskirstyti pacientų srautus. Kitas labai svarbus dalykas – žmogiškųjų išteklių planavimas. Matome, kad šiuo metu trūksta ne tik gydytojų, specialistų rajonuose, bet taip pat ir slaugytojų. Tai yra didžiulė problema, kuri ateityje tik gilės. Dar ne mažiau svarbu sureguliuoti apmokėjimą už pacientų konsultacijas, ypač I-ojo lygio. Kol kas neskirstoma, ar pacientas labai ligotas, ar  mažiau, ir apmokėjimas nuo to kol kas nepriklauso. Turėtų būti skirtingi įkainiai už skirtingus pacientus, nes vienas gali turėti daug ligų, kitas visai neturėti. Manau, tai yra esminiai dalykai, dėl kurių reikėtų susitarti. Be abejo, ateityje reikėtų galvoti, kaip stiprinti prevenciją, nes reikia galvoti ne ik apie pasekmes, ligų gydymą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Jūsų kolega, JGA valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas, savo interviu sako, kad apskritai Lietuvos sveikatos priežiūros sistema palengva byra. Matydamas, kur viskas juda, jis ieško raudono telefono, kuriuo paskambinus atsilieptų Gitanas Nausėda. Ką jūs prezidentui norėtumėte pasakyti?

– Mūsų asociacijos vardu norėčiau pasakyti, kad yra laikas pagaliau visiems sėsti, kalbėtis ir daryti atitinkamus sprendimus. Dabar matome labai nenuoseklią sveikatos politiką, kuri vyksta jau daug metų. Į valdžią ateini vieni, padaro tam tikrus pokyčius, paskui ateina kiti, kurie tuos pokyčius panaikina ir įveda savo tvarką. Rezultate mes ir matome tą byrančią sveikatos priežiūros sistemą. Todėl JGA inicijavo Nacionalinį sveikatos susitarimą, kurio pagrindinis tikslas visoms suinteresuotoms šalims susėdus prie stalo išsiaiškinti didžiausias problemas ir pagaliau pradėti veikti viena kryptimi.

– Kokia perspektyva laukia, jei vis dėlto viskas ir toliau vyks, kaip dabar: vos pradėjus vieną reformą,  ji sužlugdoma ir pradedama nauja?

JGA inicijavo Nacionalinį sveikatos susitarimą, kurio  tikslas susėdus visiems prie stalo išsiaiškinti didžiausias problemas ir pagaliau pradėti veikti viena kryptimi

..

– Manau, dar labiau didės eilės pas specialistus, sveikatos priežiūros netolygumai miestuose bei rajonuose. Turėsime pervargusius ir perdegusius medikus. Jau dabar didžioji dauguma dirba daugiau nei vienu etatu. Taip pat turėsime didelį slaugytojų trūkumą, o tai reiškia, kad medikams teks atlikti ne tik savo tiesiogines funkcijas, bet ir personalo. Šviečiasi ne kokia ateitis, jeigu bus tęsiama tokia sveikatos priežiūros sistemos politika, kokia yra dabar.

– Ar atlyginimai turėtų būti didesni, kad gydytojai būtų motyvuoti ir nepervargtų. T. y., kad jiems nereikėtų važinėti po rajonus prisiduriant prie atlyginimo, ypač rezidentams?

– Taip, atlyginimai yra viena iš daugelio problemų. Kad nepervargtų medikai, svarbu ir stipri komanda. O kai stinga slaugos personalo, gydytojams sudėtingiau dirbti. Vėl pasikartosiu, kad įtakos taip pat turi ir pacientų srautų sureguliavimas. Labai svarbu išfiltruoti, kad tie pacientai, kurie patenka pas III lygio specialistus, į universitetines ligonines, kad jie tikrai būtų sunkiausi ir būtent jiems būtų reikalingiausios šios paslaugos. Daugeliu atvejų pacientų problemos gali būti išspręstos šeimos gydytojo ar II lygio specialistų. Galima būtų įgalinti šeimos gydytojus atlikti daugiau funkcijų.

– Dėl kokių priežasčių būtent Lietuvoje trūksta medikų ir slaugytojų? Tam tikra prasme ši problema yra visoje Europoje. Turi įtakos tai, kad gydytojai ir migruoja, ir daug kainuoja pats išsilavinimas...

– Vertinant europiniame kontekste, medikų trūkumas nėra toks didelis kaip slaugytojų. Didžiausia Lietuvos problema yra pastarųjų stygius. Medikų trūksta reliatyviai, nes didžioji jų dalis susitelkusi didžiuosiuose miestuose, o rajonuose jų pasigendama.

– Ar vien didesni atlyginimai priviliotų medikus į rajonus?

– Vienas momentas būtų – didesni atlyginimai. Kitas momentas – darbo sąlygos, psichologinės gerovės užtikrinimas. Taip pat – galimybė kelti savo kompetenciją, atlikti tam tikrus tyrimus. Manau, turėtų būti toks labiau holistinis požiūris. Ne vien tik dėl atlyginimų medikai renkasi išvykti į rajonus. Kalbant apie jaunus gydytojus, rezidentūros dažniausiai atliekamos Vilniuje ir Kaune. Po 10 metų studijų staiga priimti sprendimą vykti į kažkokį rajoną, yra pakankamai sudėtinga. Čia jau yra problema, todėl, manau, dar atliekant rezidentūrą reikėtų daugiau važiuoti ir į rajonus. Rajoninių ligoninių vadovai turėtų aktyviau komunikuoti su jaunaisiais gydytojais, bandyti prisikviesti tuos jaunus žmones atvykti.

Esu linkusi būti optimistė ir labai tikiuosi, kad Nacionalinio susitarimo rėmuose pagaliau pavyks sėdus prie vieno stalo susitarti, nes atėjo laikas labai rimtiems ir nuosekliems pokyčiams.

Sulaukė gausaus papildymo

Per pastaruosius kelerius mėnesius Klaipėdos jūrininkų ligoninėje įsidarbino septyni medicinos studijas baigę gydytojai ir viena slaugytoja. Jaunuosius kolegas pasveikinęs ligoninės direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga pasidžiaugė, kad šiemet kaip niekada daug jaunų specialistų pasirinko būtent Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

„Jaunystė puošia mūsų ligoninę, jūs mus uždegate savo energija“, – kreipdamasis į jaunąją bendruomenę sakė J. Sąlyga.

Vadovas neslėpė sulaukęs klausimų, kodėl taip gerbiamas į ligoninę ateinantis jaunimas. „Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo privalumų“, – įsitikinęs jis. 

Vyresni ligoninės gydytojai taip pat sulaukia dėmesio ir įvertinimo: jie apdovanojami Profesijos lyderio ženklais. Tikimasi, kad ateityje specialistų gretas papildęs jaunimas taip pat taps šio garbingo apdovanojimo laureatais.

Ligoninės vadovas neabejoja jaunųjų medikų profesionalumu: Lietuvos ir kitų šalių sveikatos universitetai paruošia puikius specialistus, kuriems toliau tobulėti ir tvirtai žengti profesiniu keliu padės vyresnieji kolegos.

Dėmesys – jauniems ir vyresniems

„Jūs atvykote dirbti ne tik į ligoninę, bet turbūt ir į labiausiai lankomą meno galeriją, kur erdves puošia daugiau kaip 600 menininkų dovanotų įvairių darbų“, – taip kreipdamasis į kolegas, J. Sąlyga užsiminė apie ilgametę gydymo įstaigos ir Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkų draugystę, skaičiuojančią jau ketvirtį amžiaus.

Jauniesiems kolegoms buvo įteikti meno albumai su įamžintais menininkų dovanotais darbais. 

Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė jauniesiems kolegomis linkėjo gero starto ir gero darbo, taip pat kolegiškų santykių. „Mūsų darbas priklauso nuo aplinkos, o aplinką kuriame mes patys“, – reziumavo ilgametė ligoninės gydytoja. 

Pagausėjo kardiologų gretos

Dauguma jaunųjų specialistų paklausti, kodėl rinkosi būtent Jūrininkų ligoninę, tvirtino, jog tokį apsisprendimą lėmė geri atsiliepimai apie draugiškus santykius tarp kolegų ir galimybė tobulėti profesiniame kelyje.

Pasak prieš porą mėnesių II kardiologijos skyriuje pradėjusios dirbti kardiologės Ritos Krečkauskienės, ligoninė garsėja geru bei draugišku mikroklimatu tarp vyresniųjų ir jaunesnių kolegų. Tai esą svarbi priežastis renkantis būsimąją darbo vietą ir noro tapti šios komandos dalimi. Kitas svarbus aspektas – galimybė turėti prieigą prie visų naujausių tyrimų, intervencijų bei galimybė mokytis ir specializuotis pasirinktoje srityje. 

Iš Klaipėdos rajono kilusi R. Krečkauskienė medicinos studijas baigė Kaune, kaip ir kiti jos kolegos, papildę Jūrininkų ligoninės specialistų gretas. Iš viso šiemet į ligoninę dirbti atvyko keturi jauni kardiologai. 

Kardiologė Šarūnė Stankevičienė darbo vietą rinkosi arčiau jūros. Trečio lygio paslaugas teikianti gydymo įstaiga ją patraukė galimybe susidurti su sunkiais pacientais, turinčiais retas, sudėtingas širdies ligas.

„Mane kaip jauną specialistę vilioja tokios galimybės, taip pat iš vyresnių kolegų sulaukiu pasiūlymų plėsti profesines žinias tam tikrose srityse“, – antrąją savo darbo dieną pasakojo I kardiologijos skyriuje dirbanti Š. Stankevičienė.  

Ar jaunos specialistės negąsdina reti bei sudėtingi pacientų ligų atvejai, kai neturi pakankamai patirties? „O kaip kitaip jos įgysi, jeigu tuo nesidomėsi?! Be to, dirbi ne vienas, visada gali paklausti vyresnių, daugiau patirties turinčių kolegų“, – ryžtingai nusiteikusi jaunoji kardiologė.

Pasirinko gimtąjį miestą

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai Gabrielei Tverskienei Jūrininkų ligoninė imponavo tuo, kad čia teikiamos stacionarinės antrinio ir tretinio lygio reabilitacijos paslaugos bei sudaryta galimybė dirbti poliklinikoje. Kitas svarbus pasirinkimo momentas – galimybė pamatyti pacientų gydymo efektyvumą.

„Šitas skyrius gerokai plečiasi, tad atsiranda daugiau vietos inovacijoms, ligoninė taip pat turi pacientų itin mėgstamas vandens procedūras. Džiaugiuosi draugišku, patariančiu be palaikančiu kolektyvu. Jaučiuosi kaip grįžusi į namus“, – apie darbo pradžią gimtajame mieste atsiliepė G. Tverskienė.

Klaipėdietė gydytoja neurologė Valerija Tutukova, medicinos studijas baigusi Vilniaus universitete, visada svajojo likti Lietuvoje ir dirbti insultų centre. „Jūrininkų ligoninė – klasterinis insultų centras, tad čia dirbdama turiu galimybę padėti pacientui kuo greičiau pritaikyti specifinį insulto gydymą, kas yra labai svarbu, žiūrint į tolimesnę paciento pasveikimo perspektyvą“, – pasakojo jaunoji gydytoja. 

Nuo vasaros vidurio ligoninėje dirbanti V. Tutukova studijų metu čia atliko internatūrą, kurį laiką dirbo būdama rezidente, tad puikiai pažinojo būsimas kolegas, tarp kurių yra ir kiek anksčiau pradėję dirbti rezidentūros draugai.

Sunkiausiame skyriuje – be streso

Jaunasis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Martynas Kekys puikių  atsiliepimų apie ligoninę išgirdo iš kiek anksčiau čia pradėjusios dirbti žmonos. Po pirmojo darbo mėnesio tuo įsitikino ir pats: „Kolektyvas bendradarbiauja, net saugoja, kad nepersidirbčiau“. 

Anesteziologijos – intensyviosios terapijos skyriaus Intensyviosios terapijos poskyrio gydytojui M. Kekiui imponuoja, kad čia dirbama profesionaliai ir be streso, nes visi žino, ką reikia daryti.

Daugiausiai darbo patirties Jūrininkų ligoninėje tarp jaunųjų specialistų turinti Priėmimo skyriaus medicinos gydytoja Anastasija Dmitrenko pastebi, kad norint pilnai įsilieti į kolektyvą prireikia 3–4 mėnesių. Visuose Klaipėdos ligoninių priėmimo skyriuose turinti pažįstamų kolegų, Anastasija daugiausia geriausių atsiliepimų sulaukė būtent apie Jūrininkų ligoninę. Tai esą ir nulėmė jos pasirinkimą.

Lietuvos pilietybę turinti gydytoja medicinos studijas baigė universitete Baltarusijoje, tačiau ji pastebi, kad gydymas ir noras padėti pacientui visose šalyse yra vienodas. A. Dmitrenko darbo pradžioje sudėtingiausi atrodė logistiniai klausimai: kokius tyrimus paskirti pacientui, kokį specialistą kviesti konsultacijai, kada pacientą galima išleisti namo.

Anesteziologijos – intensyviosios terapijos skyriaus Operacinių poskyryje kelintas mėnuo dirbanti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Giedrė Bračkutė šią ligoninę puikiai pažįsta nuo vaikystės iš čia dirbusio tėčio pasakojimų. Tad baigus mokslus net nekilo abejonių dėl būsimos darbo vietos. Ligoninėje ji atliko ir  slaugos praktiką, kur įspūdį paliko šiltai ir draugiškai priėmę kolegos.

Prisiminė pirmuosius iššūkius

Paklausti apie ryškiausius darbo pradžios prisiminimus, ne vienas pašnekovas šyptelėjo. Kai kurioms gydytojoms įstrigo pirmieji pacientai, kuriems sėkmingai padėjo grįžti į visavertį gyvenimą.

„Didžiausias moralinis pasitenkinimas ir grįžtamasis ryšys, kai į ligoninę patekusį sunkios būklės pacientą išleidi namo. Džiaugiuosi, kad kartu su komanda galėjome parinkti tinkamiausią gydymą ir taip padėti“, – sakė kardiologė R. Krečkauskienė.

Kitiems jauniesiems specialistams labiausiai įsiminė ir daugiausiai iššūkių sukėlė pirmieji budėjimai. Medicinos gydytoja A. Dmitrenko prisiminė, kad jau pirmąją darbo dieną teko dirbti visą parą. Pasibaigus pamainai, vyresnioji kolegė prisipažino senai turėjusi tokį sunkų budėjimą. „Adekvačiai buvo baisu, bet darbo nesinorėjo mesti“, – šypsodamasi įvertino jaunoji gydytoja. 

Slaugytojai G. Bračkutei įsiminė ekstremali situacija per vieną pirmųjų operacijų, kai teko priimti skubų sprendimą. „Teoriškai atrodo, kad jau esi viską išmokęs, bet praktiškai nėra lengva, nes visa tai vyksta per kelias sekundes. Truputėlį baisu, ar viską atliksiu teisingai. Visada įdėmiai stebiu gydytoją, kad galėčiau tinkamai laiku reaguoti ir imtis veiksmų“, – pasakojo medikė.

LRT radijui antradienį ministras teigė, kad anksčiau palaikymo nesulaukęs siūlymas galėtų būti įvertintas palankiau pastaruoju metu medikams po kolegos savižudybės sostinėje vėl garsiau prabilus apie psichologinį smurtą įstaigose.

„Mes kadencijas siūlėme. Aš galėčiau parodyti raštą pačių medikų, kur buvo parašyta, kad nereikia tų kadencijų, kad tai kels kažkokį psichologinį netikrumą ir taip toliau. Tai jei bendruomenė sako, kad reikia, žinoma, kad grįšime“, – tvirtino A. Veryga.

„Aš tikrai esu šalininkas, kad vadovai neturi sėdėti po dešimt, dvidešimt metų, nes stovintis vanduo – ten rizikų yra daug visokių ir tikrai sveika žmonėms rotuotis, keistis, būti nuolatiniame tonuse, girdėti poreikį tų, su kuriais dirbi ir žinoti, kad esi laikinas, o ne amžinas kažkokioje pozicijoje, nepajudinamas“, – kalbėjo jis.

Ministras taip pat tvirtino, kad kai kurios įstaigos savo iniciatyva atlieka apklausas dėl psichologinio klimato ir žada ieškoti galimybių, jog tai būtų atliekama visur. Anot jo, tokie tyrimai privalo būti padaryti tinkamai, užtikrinant medikų anonimiškumą, kitaip bus beprasmiai.

A. Veryga akcentavo, kad kai kuriose medicinos įstaigose dirba psichologai, konsultuojantys pačius medikus. Kartu jis apgailestavo, kad pati medikų bendruomenė apie problemas prabyla tik po didelių nelaimių.

Aš tikrai esu šalininkas, kad vadovai neturi sėdėti po dešimt, dvidešimt metų, nes stovintis vanduo – ten rizikų yra daug visokių.

„Jei visi tyliai kažkur kamputyje galvoja, kad yra negerai, bet niekam to nesako, ir pratrūksta tik tada, kai atsitinka kažkokia didelė nelaimė, tai yra psichologinės baimės, problemų ženklas. Manau, nereikia bijoti kalbėtis“, – kvietė jis.

A. Veryga pripažino, kad nemaža dalis gydymo įstaigų vadovų yra medikai, specialiai nesimokę vadybos, ir ragino juos sekti teigiamu kolegų, kurie „yra labiau motyvuoti, mokosi modernesnių vadybos metodų“, pavyzdžiu.

Medikai apie patiriamą spaudimą, psichologinį smurtą prabilo po tragiško įvykio, kai praėjusią savaitę iš gyvenimo pasitraukė jaunas gydytojas, dirbęs vienoje iš Vilniaus ligoninių. Savaitgalį medikai uždegė žvakeles prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ragindami ministerijos vadovybę atkreipti į vadinamąją mobingo problemą gydymo įstaigose, kai gydytojai patiria psichologinį smurtą iš vadovų, kolegų.

Ministerija ir Seimo valdantieji „valstiečiai“ bei „socialdarbiečiai“ vasarį buvo registravę pataisas, numatančias gydymo įstaigų vadovų 5 metų kadenciją ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, pataisos kol kas nepriimtos.

Susivienijusių medikų organizacijų nariai garsiai sako nebegalį atsakomybės už savo ir kolegų sveikatą nešti vieni, todėl visas suinteresuotas šalis kviečia į viešą diskusiją. Diskusijos tikslas – rasti sisteminius, tvarius ir ilgalaikius sprendimus, skirtus spręsti medikų perdegimo, darbo krūvio apskaitos reglamentavimo, sveikatos sektoriaus darbuotojų psichologinės pagalbos trūkumo, ASPĮ vadovų ir darbuotojų kompetencijų tobulinimo klausimus.

Lapkričio 13 d. vyksiančio renginio metu bus pristatomi medikų psichikos sveikatą nagrinėjantys moksliniai tyrimai, gerosios užsienio šalių patirtys, aptariami būdai, kuriais būtų galima sumažinti medicinos darbuotojų patiriamą psichologinį spaudimą, perdegimą ir išvengti skaudžių netekčių.

Diskusiją rengia Jaunųjų gydytojų asociacija, Lietuvos medikų sąjūdis, Jaunųjų psichiatrų asociacija, Santaros klinikų gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dėl jauno traumatologo savižudybės, kurią galimai išprovokavo psichologinis smurtas darbe, ragina valdžios institucijas sutvarkyti teisinį reguliavimą, kad darbuotojai jaustųsi saugūs darbe.

Prieš kelias dienas visuomenę sujaudino žinia, kad iš gyvenimo pasitraukė jaunas traumatologas, dviejų vaikų tėvas. Šis atvejis sukrėtė visą medikų bendruomenę ir dar kartą parodė, kad tai nėra vien tik medikų problema, nes psichologinio smurto darbo vietoje apraiškos pastaruoju metu pasirodė kalėjimų medikų bei kitų darbuotojų, netgi tarp aukšto rango tarnautojų, pavyzdžiui, teisėjų. Susiklosčiusi jautri situacija atskleidė problemą, kad darbuotojai neturi priemonių ir mechanizmų, kurie padėtų išvengti nepageidaujamų reiškinių tarp darbuotojų ir visuomenės. Galiojantis teisinis reguliavimas apsiriboja vien tik Darbo kodekso 30 straipsnio 2 dalimi, kuri lakoniškai numato, kad darbdavys turi imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims suteikti. Tačiau nė vienas teisės aktas nesudaro galimybės smurto ir streso darbe prevencijai, negarantuoja, kad teisės aktuose numatytos priemonės būtų efektyvios, o ne deklaratyvios.

Profesinė sąjunga „Solidarumas“ ragina ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 190 konvenciją „Dėl smurto ir priekabiavimo panaikinimo darbo aplinkoje“. Taip pat atitinkamai pakeisti Darbo kodekso 30 straipsnį ar/ir priimant poįstatyminį teisės aktą, leidžiantį aiškiai reglamentuoti nukentėjusių darbuotojų gynimo(si) priemones. Kartu raginama parengti ir išplatinti darbuotojams, nukentėjusiems nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje, informaciją, kur ir kaip gauti pagalbą patiriant psichologinį smurtą darbe.

Medikai deklaracijoje savo pagrindiniu rūpesčiu įvardija pacientų sveikatą ir gerovę, o iš valdžios reikalauja tinkamo finansavimo, galimybių tobulėti, užkirsti kelią korupcijos apraiškoms.

„Deklaracijos esmė – Lietuvos medikai nori gerai dirbti savo darbą ir rūpintis pacientais, bet dabartinėm sąlygom tai padaryti yra sunku. Todėl iš valdžios atstovų reikalaujam užtikrinti tokias sąlygas, kokiomis geriausiai galėsime teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas“, – BNS sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Grigaliūnaitė.

Anot jos, iš Vyriausybės laukiama tinkamo darbo krūvių reglamentavimo, tęstinio profesinio tobulėjimo užtikrinimo, adekvataus finansavimo visam sektoriui, prielaidų korupcijai panaikinimo.

„Mūsų visa medikų bendruomenė stengiasi susivienyti ir paskelbti, kad mes norime pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje. Vyriausybė turėtų prisidėti finansavimu, darbo krūvių optimizavimu, profesinio tobulėjimo užtikrinimu ir prielaidų korupcijai panaikinimu“, – BNS medikų reikalavimus įvardijo Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovas Rokas Nekrošius.

Mūsų visa medikų bendruomenė stengiasi susivienyti ir paskelbti, kad mes norime pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje.

Lukiškių aikštėje surengtame mitinge kalbėjusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadove Aldona Baublytė sakė, kad „jai širdį skauda dėl didelės dalies medikų, kurie šiandien dar nežino, ar jie nori būti pokytyje“.

Ji teigė tikinti, kad „jie tikrai nori, bent jau širdyje, bet tos sąlygos, kurios šiandien yra, dar neišlaisvina“.

Po organizacijų vadovų kalbų daugiau kaip šimtas medikų, daugiausiai jaunimo atstovų, nešini vėliavomis nužygiavo iki Vyriausybės, kur įteikė deklaraciją į renginį atėjusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Organizatoriai prašė perduoti dokumentą pasirašyti premjerui S. Skverneliui ir jo su Vyriausybės vadovo parašu lauks iki pirmadienio vakaro.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

A.Veryga po mitingo žurnalistams teigė negalintis už premjerą pasakyti, ar jis pasirašys deklaraciją, tačiau tvirtino, kad „premjeras tikrai nesislapsto nuo medikų ir mes tikrai nežiūrime į skirtingas puses“.

„Premjeras tikrai palaiko medikus ir atlyginimų didinimą ir kitas priemones, kurių reikalaujama“, – tvirtino ministras.

Premjeras S. Skvernelis penktadienį ryte Vyriausybėje sakė nematantis priešpriešos su medikais ir apgailestavo negalintis dalyvauti jų renginyje. Vėliau S. Skvernelis išvyko į Mažeikių rajoną.

„Gaila, kad negalėsiu dalyvauti, mielai tą peticiją priimsime, manau, kad tai ryžtingas socialinės partnerystės žingsnis ir šiuo atveju tikrai nematau ginčo, nes mes ir žiūrime, ir einame ta pačia kryptimi“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Ministras pirmininkas teigė, kad su medikų bendruomene yra bendradarbiaujama, o jų keliamos problemos – sprendžiamos.

Jis priminė, jog per paskutinius porą metų tiek gydytojų, tiek slaugytojų atlyginimai kilo apie 29–30 procentų ir dar augs šiais ir kitais metais.

Praėjusių metų pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad gydytojas vidutiniškai uždirba 1274 eurus, o slaugytojas – 690 eurų.

Nuo šių metų rugsėjo jų atlyginimai turėtų didėti, o 2020 metų viduryje vidutinė gydytojo alga turės siekti 3250 eurų, slaugytojo – 1625 eurus.

Medikų internete paskelbtą deklaraciją pasirašė per 3 tūkst. gydytojų, slaugytojų, gydytojų rezidentų, medicinos studentų.

Deklaracijoje reikalaujama, kad valdžia Lietuvos sveikatos sektoriaus finansavimą prilygintų Europos Sąjungos vidurkiui bei nustatytų minimalius sveikatos specialistų atlygius. Taip pat reikalaujama sudaryti medicinos specialistų rengimo strategiją bei užtikrinti nuolatiniam medikų kvalifikacijos tobulinimui reikalingas sąlygas, reglamentuoti sveikatos specialistų darbo krūvius, kurie užtikrintų pacientų bei medikų saugumą, sukurti vadybinius sprendimus, kurie užkirstų kelią korupcijos apraiškoms.

Urtė Builytė, VUL Santaros klinikos rezidentė pasakoja, kad jos diena dažniausiai prasideda 5 ryte, nes jau 7 valandą darbo diena prasideda daugumoje ligoninių. „Konsultacijos, pasitarimai. Esu chirurginės specialybės rezidentė, tad operacinė, kurioje gali užtrukti iki 8 valandų, niekur neišeidamas, nevalgęs, negėręs ir kitų reikalų neatlikęs. Po to laukia visi dokumentiniai darbai, o po darbo tas laisvas laikas, kurio didelė dalis turėtų būti investuojama į tobulinamasi, į naujausių gairių, medicininės literatūros skaitymą, gal ir į tiesiog pasižmonėjimą, bendravimą su šeima, dauguma rezidentų jį praleidžia dirbdami. Nes tų lėšų, kurias jie gauna už visą darbo dieną, oriai gyventi šiuo metu Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose, nepakanka“, – tikina rezidentė.

Trūksta ir pajamų, ir socialinių garantijų

Pasak jos, iki sausio 1 d. jaunesnysis rezidentas, toks, kaip ir ji pati, oficialiai gauna 390,5 euro ir,  jei yra įstojęs į valstybės finansuojamą vietą, pridedama 364 eurų stipendija. „Bet bent jau Vilniaus universitete didelė dalis rezidentų yra įstoję į valstybės nefinansuojamą vietą, vadinasi, jų pajamos ir yra 390 eurų arba mažiau“, – sako U. Builytė. Pasak jos, vyresnieji rezidentai, neatskaičius mokesčių, gauna apie 500 eurų bei tą pačią minėtą stipendiją, jei ji priklauso.

Šiuo metu vienas iš jaunųjų gydytojų reikalavimų yra pereiti prie studentų be stipendijų finansavimo modelio. Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas aiškina, kad toks pajamų paskirstymas rezidentams nenaudingas.

„Jeigu atsitinka toks įvykis, kaip motinystės ir vaiko atostogos, kas labai dažnai atsitinka rezidentūroje, nes mes čia ateiname apie 30 metus, mūsų bendrosios pajamos sumažėja iki 150–200 eurų. Taip pat mes, rezidentai, visame pasaulyje dengiame antisocialines valandas, vadinasi, palaikome universitetines ligonines naktinių budėjimų metu, savaitgaliais, šventinėmis dienomis.

Atlyginimas už tas dienas taip pat yra skaičiuojamas nuo viso tavo atlyginimo, todėl rezidentas papildomai už naktinį budėjimą gauna 10–15 eurų. Visos šitos sąlygos, imant būsto paskolą ir pan. susideda į tai, kad rezidentams kur kas palankiau visas savo pajamas gauti draudžiamųjų pajamų pavidalu. Todėl prašymas yra ne tik pereiti prie studento be stipendijos, bet ir nesumažinti jau gaunamų pajamų“, – aiškina M. Gedminas.

Jeigu tau reikia pasiruošti išbūti 6–8 valandas operacinėje, ta tavo kantrybė persismelkia ir į kitas tavo dalis.

Vieni mylimiausių

Šarūnas Narbutas, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas, tvirtina, kad pacientams rezidentai yra vieni mylimiausių gydytojų. „Jaunieji gydytojai labiausiai moka bendrauti ir paaiškinti, jie anksčiausiai keliasi ir vėliausiai išeina, tai yra idealus gydytojas, kokį tu nori turėti“, – pastebi Š. Narbutas. Jo teigimu, rezidentų atlyginimai yra tikrai nedideli ir šį klausimą išspręsti nėra taip sudėtinga.

„Nekalbame apie šimtus milijonų. Šita bendruomenė nėra didelė, jie yra paklausiausi darbo rinkoje tiek užsienyje, tiek čia. Jie kenčia dėl savo profesijos pasirinkimo. Medikai dėl savo profesijos turi daug ilgiau mokytis ir neįeiti į darbo rinką. Faktas, kad jaunų žmonių poreikiai yra vienodi: būstą įsigyti ir šeimą kurti, o gaunasi tarsi diskriminacija, valstybei atrodo, kad jūs, kol galit, dar kentėkit, o kai negalit, važiuokit, o kas jau liks, tuos tada ir darbinsim. Turėtų būti kitaip“, – pastebi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, į valstybės finansuojam vietą įstojusio žmogaus paruošimas kainuoja 50 tūkst. eurų. „Tada žmogus ima ir išvažiuoja. Tiek mes, mokesčių mokėtojai, netenkame ir tiek tas žmogus, prasikankinęs mūsų sistemoje, važiuoja į geresnę. Gal nereikia galvoti, kad, kai išvyks paskutinis, tada mėginsime juos išsaugoti, darykime tai dabar ir motyvuokime juos įvairiomis priemonėmis“, – ragina pašnekovas.

U. Builytė pastebi, kad jau būta daug diskusijų, vienos jų – vaisingesnės, kitos – mažiau vaisingos, tačiau paskutinis lašas, paskatinęs medikus išeiti į gatves, – Seimo darbas. „Visiems žinomas tas Seimo posėdis, kur nubalsuojama vienaip, tada nusprendžiama kitaip ir dalis Seimo narių prisipažįsta, kad jie net nesupranta, dėl ko jie balsuoja. Esmė, kad vis dar yra negirdima, kad čia yra problemėle, kuri, jei ne šiandien, tai ryt tvos su vėzdu. Vadinasi, jei kalbame per tyliai, pradėjome kalbėti garsiau“, – apie kilusi medikų pasipiktinimą pasakoja rezidentė.

Kantrybės moko profesija

M. Gedminas kalba, kad, besimokydami savo profesijos, gydytojai mokosi būti ir labai kantriais. „Jeigu tau reikia pasiruošti išbūti 6–8 valandas operacinėje, ta tavo kantrybė persismelkia ir į kitas tavo dalis“, – taip ilgą medikų tylą aiškina pašnekovas. Jis atkreipia dėmesį, kad mitingo metu norėta iškomunikuoti, jog gydytojai yra nusivylę ne tik savo socialinėmis garantijomis, ne tik savo uždarbiu, bet pačia sistema.

„Kai matai pacientus, kurie tikrai nėra saugūs, kai matai, kaip neefektyviai veikia sistema, nes nėra pakankamai į ją investuojama, kaip savo viduje gydymo įstaigos nėra susitvarkiusios... Dabar turime priėjimą prie pačios pažangiausios literatūros, tu skaitai apie pačius naujausius gydymo metodus ir tikrai nori būti profesionalas, nes, reikia pripažinti, kad mes, medikai, esame egoistai, norime būti geriausi, norime teikti geriausias paslaugas savo pacientams. Tačiau realybėje pamatai, kad labai daug tavo darbo dienos susideda iš popierių rašymo, tu nori paskirti efektyviausią vaistą savo pacientui, jis kainuoja per daug, nori paskirti tyrimą savo pacientui, na, reiks palaukti dvi tris, keturias, penkias savaites. Kodėl? Na, taip jau yra, tokia sistema. Tas pyktis po truputį kaupiasi, dalis žmonių jo negali išreikšti, nes dirba pusantro arba dviem etatais, jiems nebelieka laiko to reikšti. Dabar atsirado ir įrankis parodyti tiek sprendimų priėmėjams, tiek visuomenei, kad mums skauda dėl šios sistemos ir norime pokyčių“, – aiškina Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.